- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-05-23
- Bylos Nr.
- A15.-823-961/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00516-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
- Pažeidėjas
- A. A.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 1 ir 2 dalis, 424 straipsnio 4 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. A. 2018 m. vasario 15 d., apie 14.54 val., Vilniuje, Geležinio Vilko – Mokslininkų gatvių sankryžoje vairavo nedraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir nustatyta tvarka neįregistruotą automobilį Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, būdamas neblaivus (nustatytas 0,58 promilės neblaivumas, paklaida ± 0,02 promilės), tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punktą, pagal kurį draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, 226 punktą, pagal kurį dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu.
Tokiais veiksmais A. A. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1, 2 dalyse, 424 straipsnio 4 dalyje.
Teismo posėdžio metu A. A. parodė, kad sutinka su administracinio nusižengimo protokole nurodytomis aplinkybėmis, t.y. kad automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti, automobilis buvo neįregistruotas nustatyta tvarka ir neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, išskyrus tai, kad jis automobilį vairavo neblaivus. Įvykio dieną jis automobiliu važiavo su kaimynu, per veidrodėlį pastebėjo policijos automobilio švyturėlius, paskui pamatė, kad policijos pareigūnai sustojo. Jis prie jų priėjo. Jis policijos pareigūnams nurodė, kad automobilio draudimo dokumentai yra Prancūzijoje. Jam liepė pasitikrinti blaivumą. Jis sutiko, priėjo prie tarnybinio automobilio bagažinės. Jam davė pūsti į alkotesterį, kuriame jau buvo įkištas kandiklis. Naujo kandiklio jam nedavė. Jis tikrai įvykio dieną buvo blaivus, kadangi vartoja antidepresantus, todėl alkoholio negali vartoti. Jam teisės yra atimtos prieš 6 metus, teisių iš naujo nepersilaikė. Automobilis, kurį vairavo, yra ne jo. Automobilį paliko pardavimui pažįstamas. Automobilis priklauso Panevėžio firmai, kuri Prancūzijoje per aukcionus perka automobilius, dalyvavusius eismo įvykyje.
Tyrimo metu A. A. su nusižengimais sutiko, nuoširdžiai gailėjosi. (b.l. 2)
Teismo posėdžio metu liudytojas E. T. parodė, kad dieną prieš įvykį gavo iškvietimą, jog Žaliųjų Ežerų g. važinėja automobilis Citroen su prancūziškais numeriais, kurio vairuotojas visiškai neblaivus. Paskui automobilį važiavo liudytojas, kuris perdavinėjo, kur automobilis važiuoja. Kadangi jie iš toli važiavo, tai, kol nuvažiavo į Žaliųjų Ežerų gyvenvietę, automobilis įsuko į kiemą, o girti asmenys iš automobilio nuėjo į namą. Kadangi laiptinėje, į kurią nuėjo asmenys, yra daug butų, nebuvo galimybės nustatyti, į kurį konkrečiai butą nuėjo automobilio vairuotojas. Jis su kolega palaukė, bet prie automobilio niekas nebeatėjo. Kitą dieną patruliuodamas su kolega pamatė Geležinio Vilko g. link centro važiuojantį tą patį automobilį. Automobilis buvo sustabdytas, vairuotojui nustatytas girtumas. Vairuotojas aiškino, kad iš vakaro vartojo alkoholį. Vairuotojas buvo atvestas iki tarnybinio automobilio bagažinės, iš kurios buvo ištrauktas alkotesteris, išpakuotas kandiklis ir duota pūsti. Vairuotojas nustatyto girtumo neginčijo. Vairuotojas neturėjo automobilio dokumentų.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulio tarnybinio pranešime nurodyta, kad 2018 m. vasario 15 d., apie 14.50 val., Geležinio Vilko g., Vilniuje, buvo sustabdytas automobilis Citroen C4, kurį vairavo A. A.. A. A. buvo nustatytas 0,58 promilės neblaivumas, vairuotojo pažymėjimas atimtas. Vairuotojas su pažeidimu sutiko, jo neginčijo (b.l. 6).
Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad 2018 m. vasario 15 d., 14.58 val. A. A. buvo nustatytas 0,58 promilės neblaivumas (b.l. 7).
Patikros sertifikatas patvirtina, kad alkotesterio prietaisas tinkamas naudoti iki 2018 m. kovo 7 d. (b.l. 8).
Policijos pareigūno sprendimu A. A. buvo nušalintas nuo automobilio vairavimo (b.l. 9); automobilis Citroen buvo priverstinai nuvežtas į saugojimo aikštelę (b.l. 10, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas).
Iš asmens duomenų matyti, kad A. A. 2009 m. rugpjūčio 14 d. išduotas vairuotojo pažymėjimas yra negaliojantis. (b.l. 12)
Byloje nekilo ginčo dėl to, kad A. A. 2018 m. vasario 15 d., apie 14.54 val., Geležinio Vilko-Mokslininkų g. sankryžoje vairavo automobilį Citroen, neturėdamas teisės vairuoti, automobilis nebuvo įregistruotas nustatyta tvarka, neapdraustas civilinės atsakomybės draudimu. Be paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimo, minėtus faktus patvirtina liudytojo E. T. parodymai, duoti teisme, liudytojo tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys. Tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad automobilį vairavo blaivus, jam davė pūsti į alkotesterį, kurio kandiklis jau buvo panaudotas. Vis tik tokius A. A. teiginius paneigia liudytojo E. T. parodymai, duoti teismo posėdžio metu, liudytojo tarnybiniame pranešime, kitoje rašytinėje bylos medžiagoje užfiksuoti duomenys.
Liudytojas E. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad patruliuojant Geležinio Vilko g. pastebėjo automobilį, apie kurio neblaivų vairuotoją pranešimą buvo gavęs išvakarėse, tačiau tuo metu automobilio vairuotojo neišėjo nustatyti. Minėtą automobilį įvykio dieną sustabdė, patikrino vairuotoją alkotesteriu, jam buvo nustatytas girtumas, kuriam esant negalima valdyti transporto priemonės. Alkotesteris buvo duotas su nauju kandikliu, t.y., kandiklis buvo išpakuotas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens akyse. Liudytojo duoti parodymai visiškai atitinka jo tarnybiniame pranešime, alkotesterio rodmenų kvite užfiksuotus duomenis. Policijos pareigūnų atlikto patikrinimo metu A. A. neblaivumas nustatytas tinkamu naudoti alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARBL-0762. Alkotesterio matuoklio rodmenų patikimumu abejoti nėra jokio pagrindo. Teigtina, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai visiškai atspindi asmens būseną vairavimo metu. Tiesa, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. A. teigė, kad jam buvo duotas jau panaudotas alkotesterio prietaiso kandiklis, ir kad jis nesutiko su alkotesterio parodymais, juos ginčijo. Vis tik nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad nebuvo nustatyta jokių realių vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu pažeidimų, kurie būtų galėję nulemti neteisingą neblaivumo lygmens nustatymą. Kaip minėta, liudytojas E. T. nurodė, kad A. A. buvo išpakuotas naujas kandiklis, kandiklių policijos pareigūnams netrūksta. Nėra pagrindo netikėti liudytojo parodymais, duotais teismo posėdžio metu, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti prielaidą, jog policijos pareigūnas būtų suinteresuotas bylos baigtimi, turėtų tikslą apkalbėti A. A., policijos pareigūnas tik vykdė savo tarnybines pareigas. Be to, teismas pažymi, jog A. A. versiją dėl alkotesterio panaudoto kandiklio pradėjo kelti tik teisme, tačiau tokių aplinkybių jis nenurodė nei policijos pareigūnams, nei administracinio teisės pažeidimo protokole. Priešingai, liudytojas E. T. teismo posėdžio metu patvirtino, kad A. A. neneigė išvakarėse vartojęs alkoholį. Be to, A. A. ant alkostesterio rodmenų kvito pasirašė, jokių pastabų dėl jam nustatytų promilių neturėjo. Taigi teismas A. A. teiginį dėl panaudoto alkotesterio prietaiso kandiklio laiko gynybine pozicija, siekiant sušvelninti savo administracinę atsakomybę. Tuo labiau, kad nesutikdamas su alkotesterio prietaiso rodmenimis, A. A. galėjo nuvykti pasitikrinti kraują įstatymų nustatyta tvarka, tačiau tokia teise nepasinaudojo ir teismui negalėjo paaiškinti, kodėl ja nepasinaudojo.
Taigi įvertinęs visa, kas buvo aptarta, teismas konstatuoja, kad A. A. padarė nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 424 straipsnio 4 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
A. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalyse, ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, nenustatyta.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į nusižengimų pavojingumą (pažeidėjas kėlė realų pavojų eismo saugumui, savo paties ir kitų asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui) ir pobūdį (jų padarymo laiką, vietą, nustatytą apsvaigimo laipsnį), į tai, kad yra viena administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tai pat į A. A. asmenybę – nedirbantis, baustas administracine tvarka (teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, taip pat ir už analogiškus nusižengimus: transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemones, transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, transporto priemonės vairavimą neapdraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, A. A. skirtinų administracinių nuobaudų – baudų dydis nustatytinas artimas ANK 415 straipsnio 1 dalies, 415 straipsnio 2 dalies, 424 straipsnio 4 dalies sankcijose numatytų baudų dydžių vidurkiui.
Kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 straipsnio 2 dalis).
ANK 424 straipsnio 5 dalis numato, kad už ANK 424 straipsnio 4 dalies padarytą nusižengimą gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas. Vadovaujantis ANK 29 straipsnio nuostatomis, konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė. ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už šio kodekso 424 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra pagrindas konfiskuoti automobilį Citroen. Teismas, taikydamas automobilio konfiskavimą, atsižvelgia į tai, kad A. A. teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis daug kartų baustas už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 17 d. baustas už vairavimą transporto priemonės esant neblaiviam (nustatytas 2,19 promilės neblaivumas). Netrukus po priimto nutarimo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 2 d. buvo baustas už tai, kad įtariama neblaivus vairavo transporto priemonę, vengė neblaivumo patikrinimo. Be to, 2011 m. vasario 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu buvo nubaustas už pakartotinį transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (buvo nustatytas 1,93 promilės neblaivumas). Nors nagrinėjami byloje nustatyti nusižengimai buvo padaryti praėjus pakankamam laiko tarpui po A. A. nubaudimo, vis tik teismas konstatuoja, kad A. A. linkęs daryti šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Visa tai neigiamai charakterizuoja administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, rodo piktybinį nustatytų elgesio taisyklių nesilaikymą, todėl teismas mano, kad yra būtina skirti transporto priemonės konfiskavimą, nes tik pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. A. A. teigė, jog transporto priemonė priklauso ne jam, todėl prašė jos nekonfiskuoti. Tačiau jis bylos nagrinėjimo metu jokių duomenų, kam transporto priemonė priklauso, nepateikė, negalėjo net nurodyti konkrečių savininko ar kito teisėto valdytojo duomenų, taip pat – kur yra transporto priemonės dokumentai, kas, kada ir iš kur juos atveš. Transporto priemonė Lietuvoje ne tik neregistruota ir neapdrausta įstatymo nustatyta tvarka, tačiau A. A. net nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo (kad ir kitos valstybės išduoto) ir teigia nežinantis, kas jį turi. Taigi teismas, atsižvelgęs į nustatytas bylos aplinkybes, daro išvadą, kad transporto priemonę konfiskuoti būtina.
Teismas pažymi, kad administracinio nusižengimo protokole buvo nurodyta, kad A. A. vairavo transporto priemonę, kai jam tokia teisė yra atimta. Iš asmens duomenų matyti, kad A. A. vairuotojo pažymėjimas negalioja, be to, pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad jam teisė vairuoti transporto priemones yra atimta prieš šešerius metus, naujų teisių nepersilaikė. Taigi teismas konstatuoja, kad transporto priemonę A. A. vairavo ne kai teisė atimta, o kai teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas jau buvo pasibaigęs ir nustatyta tvarka nebuvo įgyvendinęs visų reikalavimų tam, kad šią teisę atgautų. Todėl esant tokiai situacijai nurodyta administracinio nusižengimo protokole aplinkybė tikslinama, nurodant, kad A. A. vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti. Teismas pažymi, kad minimos aplinkybės pakeitimas neturi reikšmės A. A. veiksmų kvalifikacijai pagal ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalis, 424 straipsnio 4 dalį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25, 32, 34, 38 straipsniais, 415 straipsnio 1, 2 dalimis, 424 straipsnio 4, 5 dalimis, 635-637 straipsniais,
nutaria:
pripažinti A. A. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam šešiasdešimt penkių (65) eurų dydžio baudą.
Pripažinti A. A. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam trisdešimt penkių (35) eurų dydžio baudą.
Pripažinti A. A. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam vieno tūkstančio dviejų šimtų (1200) eurų dydžio baudą su transporto priemonės – automobilio Citroen C4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.
Šias administracines nuobaudas subendrinti jas apimant ir A. A. skirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – vieno tūkstančio dviejų šimtų (1200) eurų dydžio baudą su transporto priemonės – automobilio Citroen C4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK): 18078307529. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1-2 dalys).
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.