Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. G., nuo 2014 m. birželio 26 d. iki 2021 m. liepos 27 d. būdama UAB „A“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) vadove, susipažinusi su jos finansine padėtimi ir žinodama, kad ji nemoki, nuo 2020 m. sausio 13 d. buvo vykdomas priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas iš Bendrovės sąskaitų ir turto, iki 2021 m. liepos 27 d. (Bendrovės bankroto bylos iškėlimo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) iniciatyva įsiteisėjimo dienos) nevykdydama Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte įtvirtintos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Bendrovės nemokumo proceso inicijavimo), pažeidė kreditorės VMI teises.

Šiais savo veiksmais A. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltę pripažįsta, paaiškino, kad ne sąmoningai tai darė, neplanavo likti skolinga. Planavo toliau vykdyti veiklą, bet atėjo karantinas, buvo uždaryti (veikla – restoranų). Dabar ji dirba (duomenys neskelbtini). Liko be darbo viena su 4 vaikais. Atsitiko taip, kad VMI greičiau kreipėsi kelti bankrotą, nei ji, nors ji norėjo dirbti, kad ir būdama (duomenys neskelbtini), ir dalimis sumokėti tą skolą. Bet (duomenys neskelbtini) buvo labai ilgai uždaryta karantinui. Ji liko be darbo, viskas nesąmoningai įvyko, planavo vykdyti veiklą toliau Lietuvoje. Nebuvo VMI pranešusi, kad stabdo veiklą, tai buvo jos pirmas rimtas verslas. Pati kalta, kad nepasidomėjo, kad turėjo taip padaryti. Kai buvo (duomenys neskelbtini) jokių mokėjimų nedarė. Faktiškai veiklos nevykdė nuo 2020 m. sausio mėn. 2019 m. gale atsirado nemokumas. Nežinojo, kad VMI karantino laikotarpiu leidžia atidėti mokėjimus. Tai yra jos kaltė, nesidomėjo ir nebuvo informuota. Prašo skirti kuo mažesnę baudą, atsižvelgiant į tai, kad ilgai buvo be darbo ir viena su 4 vaikais.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. G. atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo atstovaujamas asmuo vykdė restorano veiklą, neatsiskaitymas su VMI įvyko, nes buvo 2020 m. kovo mėn. uždaryta veikla. Tokią pat veiklą A. G. vykdo ir (duomenys neskelbtini). Susidarė situacija, kad buvo karantinas ir niekas nedirbo. Nebuvo planų neatsiskaityti su VMI, nes prieš tai buvo visi mokesčiai mokami laiku ir tinkamai. Nepalankių aplinkybių visuma lėmė tą nemokumą. Bankrotas nebuvo keliamas sąmoningai, nes ketino atsiskaityti, o ne kuo greičiau skelbti bankrotą. Kad nuo 2018 m. įmonė jau buvo nemoki, galbūt čia VMI nevisiškai tiksliai parašė, nes 2018 m. buvo vienas didelis kreditorius, iš kurio buvo paimta paskola, tačiau mokestinė nepriemoka atsirado už paskutinius veiklos mėnesius. Tai nėra tyčia atliktas veiksmas, tyčia neskelbtas bankrotas, kaip ir minėjo A. G., tai aplaidumas, pirmas verslas. Prašo teismo atsižvelgti į visas lengvinančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, kuri leidžia skirti mažesnę negu minimali baudą.

VMI atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai. Gautas VMI prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant, pareiškime išdėstytą poziciją palaiko.

VMI pateiktame pareiškime nurodyta, kad UAB „A“ vadove nuo 2014 m. birželio 26 d. buvo A. G. VMI iniciatyva bendrovei 2021 m. liepos 1 d. iškelta bankroto byla. Įmonė nemoki, jos turimi įsipareigojimai viršija turimo turto vertę. Bendrovės mokestinė nepriemoka deklaruota nuo 2018 m. (deklaracijos pateiktos 2019 m. balandžio 22 d.). VMI priverstinio išieškojimo veiksmus taikė nuo 2020 m. sausio 13 d., tačiau nesėkmingai. VMI duomenimis, 2021 m. gegužės 12 d. UAB „A“ įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 21 561,48 Eur (b. l. 2–4).

Prie pareiškimo pateikti dokumentai: Mokesčių inspekcijos Integruotos mokesčių informacinės sistemos domenų bazės išrašai, duomenys apie juridinį asmenį, VMI vykdytą išieškojimą pagrindžiantys dokumentai (b. l. 5–8, 11–25), Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartis byloje Nr. eB2-2287-661/2021, kurioje nutarta iškelti UAB „A“ bankroto bylą (b. l. 9–10), patvirtina pareiškime išdėstytus teiginius.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, be kita ko, už kreditorių teisių pažeidimą (pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui).

ĮBĮ (galiojo iki 2020 m. sausio 1 d.) 8 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį, įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojantis JANĮ, pakeitęs ĮBĮ, taip pat nustato juridinio asmens vadovo pareigą inicijuoti nemokumo procesą (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 4 str. 1 d. 1 p., 5 d. 1 p.).

Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad A. G. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą.

Byloje nustatyta, kad A. G. nuo 2014 m. birželio 26 d. iki 2021 m. liepos 27 d., t. y. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 1 d. nutarties byloje Nr. eB2-2287-661/2021, kurioje nutarta iškelti UAB „A“ bankroto bylą, įsiteisėjimo dienos, buvo šios bendrovės vadovė (b. l. 5). Be to, Bendrovės mokestinė nepriemoka deklaruota nuo 2018 m. (deklaracijos pateiktos 2019 m. balandžio 22 d., deklaruota bendrovės turto už 172 514 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 221 731 Eur). Atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais deklaruoti mokesčiai nebuvo sumokėti, o VMI priverstinio išieškojimo veiksmus taikė nuo 2020 m. sausio 13 d. Tokias aplinkybes įrodo VMI pateikti dokumentai dėl UAB „A“ finansinės padėties bei VMI pareiškime išdėstytos aplinkybės. A. G. nevykdant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje (JANĮ 5 straipsnio 1 punkte) įtvirtintos pareigos, viena iš UAB „A“ kreditorių – VMI – kreipėsi su prašymu į teismą iškelti bendrovei bankroto bylą. Tai, kad buvo pagrindas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „A“, patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartis, kuria tenkintas toks VMI prašymas. Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad UAB „A“ vadovė A. G. laiku nevykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje (JANĮ 5 straipsnio 1 punkte) nustatytos pareigos, todėl pažeidė kreditorės VMI interesus.

Administracinėn atsakomybėn traukiama A. G. teismo posėdžio metu patvirtino, jog jai buvo žinoma apie tai, kad jos vadovaujama Bendrovė yra nemoki. Pažymėtina, jog ši aplinkybė įpareigojo administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ieškoti sprendimų vadovaujamos įmonės mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Visgi, iš A. G. teisme duotų paaiškinimų matyti, jog nuo 2020 m. įmonės būsenos jis nestebėjo, jos mokumo atkurti nemėgino, taip pat nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes, pasak jos, to padaryti neleido karantinas. Kadangi priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas iš UAB „A“ sąskaitų ir turto vykdomas jau nuo 2020 m. sausio 13 d., darytina išvada, kad minėta bendrovė jau tada turėjo finansinių sunkumų, ir vėliausiai tuomet įmonės vadovei A. G. kilo pareiga imtis veiksmų, siekiant atkurti įmonės mokumą arba pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Tai, kad A. G. neketino skelbti įmonės bankroto, nes dar ketino išmokėti skolas dirbdama (duomenys neskelbtini), tęsti veiklą, neatleidžia jos nuo atsakomybės už kreditorės – VMI, interesų pažeidimą, kadangi nuo 2020 m. pradžios ji ne tik kad neteikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (nemokumo proceso inicijavimo), bet ir nesiėmė aktyvių veiksmų, siekdama atkurti įmonės mokumą, nepaisant to, kad 2020 m. kovo mėn. ir buvo paskelbtas karantinas, t. y. įmonės atžvilgiu veikė aplaidžiai.

Atsižvelgus į tai, A. G. veika (neveikimas) dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, nes ji, būdama atsakinga, neužtikrino, kad nebūtų pažeistos kreditorės teisės.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1 400 iki 3 000 Eur.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Skirdamas administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. G., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais – kreditorių teisių pažeidimu), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, į A. G. asmenybę (augina 4 vaikus, dirbanti, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteista, administracine tvarka už analogiškus nusižengimus nebausta, tačiau bausta 5 kartus už kitų administracinių nusižengimų padarymą, tame tarpe ir 4 kartus už administracinius nusižengimus, susijusius su UAB „A“ veikla (b. l. 36–42)). Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad nenustatyta A. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o jos atsakomybę lengvina tai, jog ji pripažino padariusi administracinį nusižengimą ir gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.).

Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį (skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje) nėra, kadangi A. G. nenurodė ir byloje nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių bei jas pagrindžiančių duomenų, kurie sudarytų prielaidas jai taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta baudą arba švelnesnę nuobaudos rūšį ar jos iš viso neskirti.

Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta A. G. paskyrus ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais,

nutaria:

A. G. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai administracinę nuobaudą – 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas” ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-2492-1122/2021.

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.