- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-11-16
- Bylos Nr.
- 1-121-1008/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Maneikienė
- Kaltinamasis
- A. P.
- Nukentėjusysis
- G. L.
- Advokatai
- Albertas Kruminas
dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorei Alginai Giniotienei, kaltinamojo A. P. gynėjui advokatui Albertui Kruminui, nukentėjusiajai G. L.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 9 kartus, paskutinį kartą: 2013-11-05 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį 78 paroms arešto,
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P. 2015 m. gruodžio 29 d. apie 23.00 val. (duomenys neskelbtini), sugriebė savo sugyventinei G. L. už plaukų ir kuokštą plaukų išpešė, po to smogė G. L. kumščiu ir spyrė koja, suduodamas ne mažiau kaip tris smūgius į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas G. L. kraujosruvas kairės akies viršutiniame voke, kairiame skruoste, kairio kelio vidinėje pusėje, t. y. sužalojimus, sukėlusius G. L. nežymų sveikatos sutrikdymą, taip smurtaudamas jis savo veiksmais sukėlė savo šeimos nariui – sugyventinei G. L. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą.
Kaltinamasis A. P., apklaustas teisiamajame posėdyje apie jam pareikštą kaltinimą ir žinomas bylos aplinkybes, kaltu neprisipažino ir parodė, jog 2015 m. gruodžio 29 d. kartu su G. L. pas draugus vartojo alkoholinius gėrimus. Su G. L. apsižodžiavo, tačiau jokių muštynių nebuvo. Kadangi G. L. buvo labai girta ir pati vos galėjo paeiti, ją vedė, be to, ji ne kartą griuvo. Norėdamas, kad ji išsiblaivytų trynė jos veidą sniegu, tačiau jokių smūgių nesudavė.
Kaltinamojo A. P. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje (2015-12-29 apie 23.00 val. veika) numatytą nusikaltimą yra visiškai įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:
nukentėjusiosios G. L. parodymais, jog su A. P. buvo pas jo draugus, ten šventė draugų berniuko gimtadienį, išgėrė šampano ir degtinės. Grįžtant namo užsuko pas jo draugę, gyvenančią (duomenys neskelbtini) name, kur dar išgėrė šampano. Dėl suvartoto alkoholio kiekio, neatsimena, kaip iš ten išėjo. Eidami namo konfliktavo, A. šaukė ant jos dėl to, kad vartoja alkoholį ir susitikinėja su draugu iš Rygos, prie turgelio susistumdė, abu nugriuvo ant žemės. A. tempdamas už kapišono jai iš galvos išrovė plaukų kuokštą, dėl to jai skaudėjo pakaušį. Be to, labai skaudėjo koją, dėl to kreipėsi į medikus. Veidas buvo raudonas, nubrozdintas, taip pat buvo pamėlusi akis. Kai grįžo namo, ją pamatęs sūnus išsigando, siūlė kviesti policiją, tačiau jam neleido, tada sūnus ant veido dėjo ledą. Kai A. P. būna girtas, jo bijo, nes tuomet jis būna agresyvus, šaukia, rėkia, keikiasi, tačiau kai išblaivėja pasidaro normalus. Ar grįžus namo A. P. ją smaugė, patvirtinti negali, nes neatsimena, galbūt jis tik buvo suėmęs ją už kaklo ir dėl to jai atrodė, kad jis ją smaugė;
liudytojo M. P. parodymais, jog jo mama G. L. su A. P. išgėrę konfliktuoja. Tą vakarą jis atsikėlė nuo didelio triukšmo, kai atidarė buto duris, pro jas įėjo mama ir A. P.. Abu buvo nubrozdinti, mama su sumušimo žymėmis, paakyje buvo mėlynė. Kai mamos paklausė, kas ją sumušė, mama pasakė, kad A. P.. Kambaryje matė išpeštą delno dydžio mamos plaukų kuokštą. Kitą dieną su mama nuvažiavo į policiją, iš ten ją nuvežė į ligoninę. Mama sunkiai galėjo paeiti, nes jai skaudėjo koją. Grįžusi namo mama verkė, prašė jai padėti;
2015-12-30 protokolu – pareiškimu, kuriame užfiksuoti pirminiai G. L. parodymai, jog 2015-12-29 apie 23.00 val. (duomenys neskelbtini). prie mažojo turgelio ją sumušė sugyventinis A. P., t. y. daug kartų sudavė rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, dėl to jai buvo sukeltas fizinis skausmas bei nežymiai sutrikdyta sveikata. Nuo patirtų smūgių sumušta galva, veidas, kairė koja, iš galvos išrautas plaukų kuokštas (7 b. l.);
2015-12-30 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), gatvė (gyvenamoji zona) tarp (duomenys neskelbtini)<...> Nukentėjusiosios G. L. bute, adresu (duomenys neskelbtini), paimtas išrautas jos plaukų kuokštas, bei šio protokolo priedu – foto lentele Nr. 755, kurioje užfiksuoti gyvenamosios zonos, esančios prie (duomenys neskelbtini) namo, praėjimo link mažojo turgelio, vietų, kuriose buvo smurtauta, <...> išrautų plaukų kuokšto vaizdai (8-9, 10-14 b. l.);
2016-01-07 – 2016-02-11 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G36/2016(04), kurioje nurodyta, jog G. L. padaryti kūno sužalojimai: kraujosruvos kairės akies viršutiniame voke, kairiame skruoste, kairio kelio vidinėje pusėje. Rasti kūno sužalojimai padaryti bukais kietais daiktais. Kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo trijų smūgių. Rasti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. G. L. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (32 b. l.);
2016-04-14 – 2016-04-15 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. pG 516/2016(04), kurioje nurodyta, jog G. L. kraujosruvos kairės akies viršutiniame voke, kairiame skruoste ir kairio kelio vidinėje pusėje padarytos suduodant tiesioginius smūgius bukais kietais daiktais. Rasti kūno sužalojimai nėra būdingi kritiminei ar griuviminei traumai (37 b. l.);
2016-06-01 nutarimu perduoti saugojimui daiktus, kurio pagrindu 2016-12-30 įvykio vietos apžiūros metu paimtas G. L. plaukų kuokštas perduotas saugojimui į Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK daiktų saugojimo kambarį (41, 42 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas sukėlė fizinį skausmą artimajam giminaičiui arba šeimos nariui.
Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad A. P. sugriebęs savo sugyventinei G. L. už plaukų ir juos išpešdamas, po to kumščiu ir koja suduodamas ne mažiau kaip tris smūgius į įvairias kūno vietas, sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui. Bylos aplinkybės yra aiškios, A. P. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia, nors jis savo kaltės nepripažino, jo kaltė visiškai įrodyta anksčiau aptartais nukentėjusiosios G. L. ir liudytojo M. P. parodymais, protokolu – pareiškimu bei apžiūros protokolu, specialisto išvadomis.
Visapusiškai išanalizavus bei įvertinus anksčiau paminėtus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl A. P. kaltės padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, t. y. išpešant plaukų kuokštą ir kumščiu bei kojomis suduodant ne mažiau kaip tris smūgius į įvairias kūno vietas sukėlus fizinį skausmą savo šeimos nariui, todėl jis baustinas už šio nusikaltimo padarymą.
Liudytojos G. K. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, jog nukentėjusioji G. L. tą vakarą buvo visiškai girta ir nepajėgi pati paeiti, dėl to A. P. ją nešė namo, po to K. S. dar padėjo G. L. partempti namo; taip pat, jog A. P. ir G. L. eidami namo nekonfliktavo, o A. P. tik sniegu trynė veidą, vertintini kritiškai, kadangi jie prieštarauja paties kaltinamojo ir nukentėjusiosios duotiems parodymams, kad jiedu konfliktavo tarpusavyje, todėl priimdamas nuosprendį teismas šios liudytojos parodymais nesivadovauja.
Liudytojas K. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog lydėdamas G. L. namo nematė, kad ši būtų nukritusi, nešti nukentėjusiosios nereikėjo, reikėjo tik palaikyti ir padėti paeiti. Minėto liudytojo parodymai visiškai prieštarauja liudytojos G. K. duotiems parodymams, jog nukentėjusioji buvo visiškai girta, voliojosi kaip maišas ir negalėjo pati paeiti, todėl vertintini kritiškai ir priimant nuosprendį jais nesivadovaujama. Atkreiptinas dėmesys, jog nei atliekant ikiteisminį tyrimą, nei teisiamajame posėdyje duodamas parodymus kaltinamasis A. P. net neužsiminė, kad su juo ir G. L. kartu ėjo G. K., o vėliau prisijungė ir K. S., kurie, be to, yra ir jo draugai, todėl duodami parodymus galimai siekia palengvinti kaltinamojo padėtį.
Be to, A. P. buvo kaltinamas tuo, jog 2015 m. gruodžio 29 d. apie 23.15 val. (duomenys neskelbtini) namo laiptinės koridoriuje prie buto Nr. 39, suėmė savo sugyventinei G. L. ranka už kaklo ir ją smaugė, tuo sukeldamas savo šeimos nariui fizinį skausmą.
Baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta viena iš pagrindinių baudžiamosios atsakomybės sąlygų, numatanti, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Visi kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji, turi būti nustatyti patikimais, abejonių nekeliančiais įrodymais. Pareiga nustatyti, ar kaltininko veiksmai atitinka BK specialiosios dalies straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, tenka bylą nagrinėjančiam teismui, kuris savo teisinį vertinimą privalo motyvuotai išdėstyti teismo nuosprendyje. Teismo nuosprendžiui, kaip didžiausią teisinę galią turinčiam procesiniam dokumentui, yra keliami atitinkami reikalavimai – jis turi būti pagrįstas ir teisėtas. Teismo nuosprendis laikomas teisėtu tik tuo atveju, kai jis priimtas laikantis visų baudžiamojo proceso reikalavimų ir kai juo tiksliai bei tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Pagrįstu teismo nuosprendis pripažįstamas tik tada, jeigu jis priimtas išsamiai išaiškinus visas bylos aplinkybes, o jo išvados ir sprendimai pagrįsti teisiamajame posėdyje ištirtais abejonių nekeliančiais įrodymais.
BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Ši nuostata išreiškia nekaltumo prezumpciją. Nekaltumo prezumpcija savo turiniu apima in dubio pro reo principą, kuris reikalauja, kad visos abejonės, kylančios sprendžiant baudžiamąją bylą, būtų vertinamos kaltinamojo naudai. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.
Šioje byloje kaltinamojo A. P. kaltė iš esmės buvo grindžiama nukentėjusiosios G. L. parodymais. Kaltinamojo pozicija tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu buvo visiškai priešinga nukentėjusiosios parodymams, nes jis visada teigė, kad sugyventinės G. L. nemušė, nespardė ir nesmaugė.
2016-01-07 – 2016-02-11 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 36/2016(04) nurodyti duomenys patvirtina, kad G. L. 2015-12-30 14.05 val. lankėsi ligoninės priėmimo skyriuje skųsdamasi veido, galvos skausmu, kairio kelio sąnario skausmu, tačiau išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, kad G. L. kakle sužalojimo žymių nėra (32 b. l.). Aplinkybės, kad A. P. suėmęs už kaklo ją smaugė teisiamojo posėdžio metu negalėjo patvirtinti ir pati nukentėjusioji G. L., apie tai, kad buvo smaugiama ji neminėjo ir policijos pareigūnams, duodama pirminius parodymus, kurie užfiksuoti 2015-12-30 protokole – pareiškime (7 b. l.).
Dėl šių aplinkybių kyla pagrįstos abejonės dėl nusikalstamos veikos (2015-12-29 apie 23.15 val.) padarymo, išnaudojus visas galimybes minėtų abejonių pašalinti teisme nepavyko, todėl jos turi būti vertinamos kaltinamojo naudai ir kaltinamasis A. P. išteisintinas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio l dalies 9 punktas).
Skirdamas kaltinamajam A. P. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (baigtas tyčinis nesunkus nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę.
A. P., turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinio nusikaltimo padarymą, padarė tyčinį nusikaltimą, todėl jis pripažintinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgęs į teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – A. P. teisiamas devintą kartą (44–56 b. l.), baustas administracine tvarka (79–89 b. l.), nedirba (91 b. l.), VšĮ Akmenės rajono psichikos sveikatos centre konsultuotas 2000 m. ir 2004 m. (92 b. l.), ankstesniu nuosprendžiu kaltinamajam paskirta arešto bausmė nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti yra būtina skirti griežčiausią iš BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – realią laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant artimą sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui, nes tik tokiu būdu gali būti pasiekti bausmės tikslai – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41, 50, 54 straipsniai).
Į paskirtą bausmę A. P. įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. sausio 10 d. iki 2016 m. sausio 11 d. (99, 105 b. l.) (BPK 66 straipsnis).
Kaltinamajam A. P. 2016 m. sausio 11 d. nutarimais paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės šiai nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti – plaukų kuokštą, saugomą Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK daiktų saugojimo kambaryje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. P. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2015-12-29 apie 23.15 val. veika) išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
A. P. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2015-12-29 apie 23.00 val. veika) ir paskirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. P. suėmimo pagal šį nuosprendį, jam įsiteisėjus, dienos.
A. P. į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. sausio 10 d. iki 2016 m. sausio 11 d.
Nuosprendžiui įsiteisėjus A. P. 2016 m. sausio 11 d. nutarimas paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės šiai nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti – plaukų kuokštą, saugomą Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK daiktų saugojimo kambaryje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą. Suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos.