Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teiseja V.Zubova Procesinio sprendimo kategorija 110.5; 122.4.

NUTARTIS

Šiauliai, 2008 m. balandžio 21 d.

Šiauliu apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš

teismo posedyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinejo atsakoves I. G. atskiraji skunda del Mažeikiu rajono apylinkes teismo 2008 m. vasario 14 d. nutarties del laikinuju apsaugos priemoniu taikymo.

Aprašomoji dalis

nustate:

5,98 ha (nuosavybes teise L. G. atkurta 1996-04-30 Telšiu apskrities valdytojo administracijos sprendimu Nr. 61-4082), esantiems Spurganu k., Balenu girininkijos 9 kvartale Nr. 9, Nr. 11, Nr. 12, Nr. 13, Nr. 14;

1, 87 ha sklypui, esanciam Tirkšliu mst., Mažeikiu raj.( unikalus Nr. 4400-0203-4422; kadastrinis adresas 6160/0004:228 Tirkšliu k.v.);

6,45 ha sklypui, esanciam Spurganu k., Mažeikiu raj. (unikalus Nr. 4400-0203-4522; kadastrinis adresas 6160/0014:324 Tirkšliu k.v.);

1,58 ha sklypui, esanciam Spurganu k., Mažeikiu raj. (unikalus Nr. 4400-0203-4799, kadastrinis adresas 6160/0014:325 Tirkšliu k.v.);

4,40 ha Daubariu tvenkinio pietinei daliai, esanciai Tirkšliu k.

1.Nurodoma, kad teismo 2008-02-14 priimta nutartis yra nepagrista ir neteiseta. Pirmosios instancijos teismas neteisetai nekreipe demesio i tai, kad šioje byloje ieškoves pareikšti reikalavimai yra tapatus reikalavimams, kurie ieškoves yra pareikšti tiems patiems atsakovams civilineje byloje Nr. 2-541-147/2007. Pagal LR CPK 296 str. 1 d. 4 p. ieškinys ir patikslintas ieškinys turetu buti palikti nenagrinetais, todel pirmosios instancijos teismo pozicija spresti laikinuju apsaugos priemoniu klausima, nesprendžiant klausimo del ieškoves ieškinio bei patikslinto ieškinio galejimo nagrineti iš esmes neatitinka LR CPK 7 str. itvirtintu proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu, pažeidžia apeliantes interesus.

2.Pirmosios instancijos teismas pažeide teisinio apibrežtumo principa (LR CK 1.21 str. 1 d.), LR CPK 145 str. 4 d., 291 str. 1 d. reikalavimus, nenurode taikomosios apsaugos priemones masto – ar draudžiama tik perleisti gincijamojoje nutartyje išvardinta turta, ar uždrausta ji valdyti bei naudotis. Gincijamos nutarties motyvuojamojoje dalyje kalbama tik apie perleidimo draudima, taciau teismo paciame nutarime tai nera užfiksuota.

3. Teismo nutartis turi buti ivykdoma realiai, nes kitaip ji praranda prasme. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas ignoravo ši reikalavima, nes areštuoti sklypus, kurie nesuformuoti, neturi unikaliu numeriu (t.y. neidentifikuoti nekilnojamieji daiktai) neimanoma, tokiu daiktu nera registruota Nekilnojamojo turto registre.

1.Nurodo, kad kitoje civilineje byloje ieškove nera atsakovei pareiškusi jokiu ieškinio reikalavimu.

2.Laikinosios apsaugos priemones, t.y. turto arešto taikymas, savaime reiškia uždraudima ne tik perleisti areštuota turta, bet ir ji valdyti bei naudotis juo.

3.Tik areštavus turta bus imanoma apsaugoti gincijama turta nuo neteiseto valdymo ir naudojimosi.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Laikinuju apsaugos priemoniu taikymo tvarka reglamentuoja LR CPK penktojo skirsnio normos. LR CPK 144 str. 1 d. nurodo, kad teismas, dalyvaujanciu byloje asmenu prašymu, gali taikyti laikinasias apsaugos priemones, jeigu ju nesiemus teismo sprendimo ivykdymas gali pasunketi ar pasidaryti negalimas. Šios normos pagrindu pirmosios instancijos teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškini, t. y. ar ieškinio tenkinimo atveju, nepritaikius laikinuju apsaugos priemoniu, teismo sprendimas gales buti realiai ivykdytas. Jeigu teismas padaro išvada, kad yra teisines prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinuju apsaugos priemoniu, gali buti apsunkintas, jis turi taikyti tokio pobudžio priemones. Laikinuju apsaugos priemoniu paskirtis - užtikrinti busimo teismo sprendimo ivykdyma, o ju taikymas yra preliminari priemone, kuria siekiama kiek imanoma greiciau užkirsti kelia aplinkybems, galincioms apsunkinti ar padaryti nebeimanomu busimo teismo sprendimo ivykdyma. Pažymetina, jog prašymas taikyti laikinasias apsaugos priemones nera savarankiškas pažeistu interesu gynimo budas – tai tik papildomo pobudžio procesine priemone. Todel taikant laikinasias apsaugos priemones iki byla bus išspresta iš esmes, vertinamas ne ieškinio pagristumas, o kitos aplinkybes: gresme, jog galimas palankus ieškovui teismo procesinis sprendimas bus neivykdytas ar pasunkes jo ivykdymas, taikytinu laikinuju apsaugos priemoniu proporcingumas siekiamiems tikslams ir pan. Todel atskirojo skundo argumentai del ieškinio ir patikslinto ieškinio galejimo nagrineti ir LR CPK 7 str. itvirtintu proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu pažeidimo atmestini.

Laikinosios apsaugos priemones - nekilnojamojo daikto arešto taikymas, yra reglamentuojamas LR CPK 145 str. 1 d. 1 p. ir tai yra viena iš galimu istatyme numatytu laikinuju apsaugos priemoniu, kuri apima ir draudima naudotis daiktu, kuriuo atžvilgiu taikomas areštas. Ivertinusi atskirojo skundo argumentus del laikinuju apsaugos priemoniu masto, apeliacines instancijos teiseju kolegija pažymi, kad LR Mišku ist. 9 str. 2 d. nustato pareiga miško savininkui saugoti miška nuo gaisru, kenkeju, ligu ir kitu neigiamu veiksniu, laiku ir tinkamai atkurti iškirsta miška, miška naudoti tokiais budais, kurie padetu mažinti neigiama poveiki aplinkai, racionaliai ukininkauti miško žemeje, palaikyti dirvožemio našuma, saugoti biologine ivairove, laikytis istatymu ir kitu teises aktu nustatytu reikalavimu. Miško savininkas privalo laikytis LR Mišku istatymo, Privaciu mišku tvarkymo ir naudojimo nuostatu (LR Vyriausybes 2004 m. gegužes 26 d. nutarimas Nr. 632), Miško ugdymo kirtimo taisykliu (LR Aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. isakymas Nr. 669), Pagrindiniu miško kirtimo taisykliu (LR Aplinkos ministro 1999 m. kovo 5 d. isakymas Nr. 73) bei kitu teises aktu, taip pat privalomu vykdyti miškotvarkos projekto daliu. Atsižvelgiant i minetu teises aktu reikalavimus, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarti tikslinga papildyti nuoroda, kad laikinosios apsaugos priemones – arešto taikymas, kuris apima ir draudima naudoti (kirsti) miška, netaikomas miško atkurimo (veisimo ir priežiuros) darbams, taip pat tiems miško ugdymo ir sanitariniams kirtimams, kuriems nera privalomas teises aktuose numatytas leidimas.

Apeliacines instancijos teiseju kolegija pažymi, kad nepagristi apeliacinio skundo argumentai, jog areštuoti sklypus, kurie nesuformuoti, neturi unikaliu numeriu (t.y. neidentifikuoti nekilnojamieji daiktai) neimanoma, tokiu daiktu nera registruota Nekilnojamojo turto registre. Iš byloje esancio 2008-02-15 pažymejimo apie turto arešto akto iregistravima turto arešto aktu registre matyti, kad 2008-02-14 Mažeikiu rajono apylinkes teismo nutartis ivykdyta, duomenu apie turto arešto negalimuma nenurodyta.

Bylos nagrinejimo apeliacine tvarka ribas sudaro paduoto skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliuciu sprendimo arba nutarties negaliojimo pagrindu patikrinimas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacijos dalykas yra laikinuju apsaugos priemoniu pritaikymo pagristumo ir teisetumo klausimas. Teiseju kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ivertino aplinkybes, reikšmingas sprendžiant laikinuju apsaugos priemoniu taikymo tikslinguma. Teismas, priimdamas skundžiama nutarti, tinkamai taike civilinio proceso teises normas ir prieme teiseta nutarti.

Atsižvelgiant i nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nutartis taikyti byloje laikinasias apsaugos priemones priimta teisetai ir pagristai, atskirojo skundo motyvais nera pagrindo panaikinti Mažeikio rajono apylinkes teismo 2008 m. vasario 14 d. nutarti.

Atsisakius patenkinti atskiraji skunda, iš apeliantes I. G. valstybei priteistinos 7,08 Lt procesiniu dokumentu iteikimo išlaidos (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Mažeikiu rajono apylinkes teismo 2008 m. vasario 14 d. nutarti palikti nepakeista, nurodant, kad draudimas naudoti (kirsti) miška netaikomas miško atkurimo (veisimo ir priežiuros) darbams, taip pat tiems miško ugdymo ir sanitariniams kirtimams, kuriems nera privalomas teises aktuose numatytas leidimas.

Priteisti iš I. G., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 7,08 Lt (septynis litus, 08 ct) procesiniu dokumentu iteikimo išlaidu.