Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Barškietytė, sekretoriaujant Marijai Tamošauskaitei, dalyvaujant atsakovės D. Š. atstovei advokatei J. Š., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB SEB banko ieškinį atsakovams A. R. ir D. (R.) Š. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui teismo procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu, atsiliepimo į ieškinį nepateikė į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nėra aiškios.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2006-02-10 sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 1850618050153-19, kuria atsakovui A. R. suteiktas 20000 Lt kreditas, kredito grąžinimo data – 2011-02-09 (b. l. 10); 2006-12-22 sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 1850618051799-13, kuria atsakovui A. R. suteiktas 16000 Lt kreditas, kredito grąžinimo data 2011-12-21. Kauno miesto apylinkės teismas 2009-11-26 sprendimu nutraukė atsakovų santuoką, padalijo santuokos metu įgytą turtą ir prievoles. Ieškovas prašo priteisti skolą iš atsakovų solidariai.

Reikalavimas priteisti skolą iš atsakovės atmestinas.

Vadovaujantis LR CK 3.109 str. 3 d. solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Šiuo atveju kredito sutartys sudarytos tarp ieškovo ir atsakovo, tačiau jose yra atsakovės sutikimas dėl šių sutarčių sudarymo. Darytina išvada, kad savo pobūdžiu šiose kredito sutartyse nustatyta solidari atsakovų atsakomybė. Išaiškintina, kad pagal LR CPK 539 str. LR CK 3.126 str. reikalavimus, apie santuokos nutraukimą turi būti informuoti sutuoktinių kreditoriai, kurie turi teisę ginti savo interesus santuokos nutraukimo byloje. Šiuo atveju civilinėje byloje Nr. 2-26868-429/2009 buvo sprendžiamas klausimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, apie bylą buvo informuotas kreditorius AB SEB bankas. Šis kreditorius civilinėje byloje Nr. 2-2868-429/2009 atsiliepimu nurodė, kad neprieštarauja, kad prievolės bankui pagal 2006-02-10 vartojimo kredito sutartį Nr. 1850618050153-19 ir pagal 2006-12-22 vartojimo kredito sutartį Nr. 1850618051799-13 po santuokos nutraukimo būtų pripažintos asmeninėmis A. R. prievolėmis. Tokio pobūdžio sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos patvirtintos Kauno miesto apylinkės teismo 2009-11-26 sprendimu.

Teismas nurodo, kad LR CPK 182 str. 2 p. nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Aiškindamas šią proceso teisės normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje DnB Nord bankas v. UAB „Dama“, bylos Nr. 3K-3-37/2008; 2007 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007).

Šioje byloje ir civilinėje byloje Nr. 2-26868-429/2009 dalyvavo tie patys asmenys, bankas buvo informuotas apie santuokos nutraukimo bylą, jis pateikė atsiliepimą, kuriuo išreiškė poziciją dėl sudarytos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų. Darytina išvada, kad santuokos nutraukimo byloje buvo modifikuotos asmenų prievolės ir įsipareigojimai pagal kredito sutartis 2006-02-10 Nr. 1850618050153-19; 2006-12-22 Nr. 1850618051799-13, buvo pripažinti asmeninėmis atsakovo A. R. prievolėmis bankui.

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovė D. Š. nėra atsakinga pagal nurodytas vartojimo kredito sutartis, todėl reikalavimas jos atžvilgiu atmestinas kaip nepagrįstas (LR CPK 178 str.)

Reikalavimas priteisti skolą iš A. R. tenkintinas iš dalies.

Teismas nurodo, kad LR CK 6.38 str. 1 d. numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Sutarties neįvykdymu taikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir vykdymo termino praleidimą (LR CK 6.200 str. 1 d., 6.205 str.). LR CK 6.200 str. 1 d. įpareigoja šąli sutartis vykdyti tinkamai ir sąžiningai. Paskolos sutartimi paskolos davėjas perduoda paskolos gavėjo nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) ir mokėti palūkanas (LR CK 6.870 str. 1 d.). Prievolė pasibaigia tuomet, kai ji tinkamai įvykdoma (LR CK 6.123 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovas atsakovui perdavė paskolos sutarties dalyką – pinigus, tačiau atsakovas pareigos grąžinti pasiskolintą sumą ir mokėti sutartines palūkanas nustatyta tvarka ir terminais tinkamai nevykdė, todėl iš atsakovo priteistina: pagal 2006-02-10 vartojimo kredito sutartį Nr. 1850618050153-19 5225,44 Lt skolos ir 1073,07 Lt palūkanų, pagal 2006-12-22 vartojimo kredito sutartį Nr. 1850618051799-13 7027,70 Lt skolos, 1167,80 Lt palūkanų. Bendra skolos suma 12253,14 Lt ir 2240,87 Lt palūkanų.

Šalys sutartimi gali sulygti dėl netesybų, jei prievolė nebūtų vykdoma ar būtų netinkamai vykdoma (LR CK 6.258 str. 1 d.). Šalys sudarytų sutarčių 5.3 p., 5.4 p. susitarė dėl 0,1 procentų dydžio delspinigių mokėjimo nuo laiku nesumokėto kredito ar palūkanų dalies. Taikant šį dydį delspinigiai pagal 2006-02-10 vartojimo kredito sutartį Nr. 1850618050153-19 būtų 4220,38 Lt ir delspinigiai pagal 2006-12-22 vartojimo kredito sutartį Nr. 1850618051799-13 būtų 4406,11 Lt.

Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba iki sutartinius įsipareigojimus (LR CK 6.71 str.). Netesybos gali būti nustatomos už prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, taip pat įvykdymo termino praleidimą (LR CK 6.71 str. 1 ir 3 d.). Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius. Netesybos turėtų tik kompensuoti ieškovui nuostolius už laiku negaunamas įmokas. Pažymėtina, jog nuo 2011-04-01 įsigaliojusio LR vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. numatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos. Nors šis įstatymas šalims sudarant paskolos sutartį dar negaliojo, tačiau teismas laiko, kad jame nurodyta maksimali delspinigių riba gali būti taikoma kaip orientacinė, vertinant šioje ir kitose iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose vartojimo kredito sutartyse nustatytus netesybų dydžius. Kadangi šiuo atveju klientas yra vartotojas, sudaręs ieškovo parengtą standartinę sutartį prisijungimo būdu ir neturėdamas galimybių derėtis dėl jos bendrųjų sąlygų, atsižvelgiant į minėtose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse taikytus delspinigių dydžius, reikalaujami delspinigiai yra akivaizdžiai lupikiški ir neprotingo dydžio, prieštaraujantys LR CK įtvirtintai įskaitinių netesybų sampratai, o reikalavimas priteisti tokio dydžio delspinigius – aiškiai nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta valstybės priedermė reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, o šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. LR CK 6.188 str. 2 d. 5 p. preziumuojama, kad neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą vykdymą nustatančios vartojimo sutarčių sąlygos yra nesąžiningos, todėl remiantis LR CK 6.73 str. 2 d., LR CK 6.258 str. 3 d., teismas turi teisę sumažinti aiškiai per dideles netesybas. Sutartyje numatytas delspinigių dydis (0,1 proc. už dieną) yra aiškiai per didelis. Sutarties laisvės principas reiškia, kad sutarties šalys gali nustatyti bet kokias sutarties sąlygas, neprieštaraujančias imperatyvioms įstatymo normoms, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir kitiems principams. Kreditavimo sutartyje nustatyti delspinigiai prilygsta net 36,5 procentams metinių palūkanų. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad baudinės netesybos pagal LR CK 6.71–6.75 str. (LR CK 1.81 str.). Reikalaujamų priteisti netesybų dydis (iš viso 8626,49 Lt) yra lygus 59 proc. įsiskolinimo. Ieškovė į teismą su reikalavimu kreipėsi tik praėjus daugiau nei po 2 metų nuo kredito grąžinimo termino suėjimo dienos. Atsižvelgiant į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką į šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, remiantis LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros, mažintinas delspinigių dydis nuo 8626,49 Lt mažintinas keturiais kartais – pagal 2006-02-10 vartojimo kredito sutartį Nr. 1850618050153-19 iki 1055,10 Lt sumos; pagal 2006-12-22 vartojimo kredito sutartį Nr. 1850618051799-13 iki 1101,53 Lt sumos. Bendra priteistina delspinigių suma sudarytų 2156,63 Lt suma.

LR CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. LR CK 6.210 str. 1 d. numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai paskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str. 1 d.). Reikalavimas priteisti skolą iš atsakovės D. R. atmestas, todėl atlygintinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Pagal pateiktus duomenis atsakovė turėjo 400 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai atlyginti, todėl šios išlaidos priteistinos iš ieškovės. Ieškovė pagal pateiktus duomenis sumokėjo 693,62 Lt žyminio mokesčio, nors pagal LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d. nuostatas mokėtinas žyminis sudarytų 520 Lt. Esant šios aplinkybėms ieškovui grąžintina 173,62 Lt žyminio mokesčio permoka (LR CPK 87 str. 1 d. 1 p.). išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija (LR CPK 87 str. 3 d.). Ieškinį tenkinus iš dalies iš atsakovo priteistina 374,49 Lt žyminio mokesčio dalis.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui AB SEB bankui, įmonės kodas 112021238, 12253,14 Lt skolos ir 2240,87 Lt palūkanų, 2156,63 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2014-05-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 374,49 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovo AB SEB banko, įmonės kodas 112021238, atsakovei D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 400 Lt išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.

Grąžinti ieškovui AB SEB bankui, įmonės kodas 112021238, 173,62 Lt žyminio mokesčio permoką, sumokėtą 2012-11-16. Šią sprendimo dalį pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.