- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-11-18
- Bylos Nr.
- 2-102-280/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- D. B.
- Atsakovas
- AB „Krekenavos agrofirma“
Panevėžio apygardos teismo teisėja Laimutė Sankauskaitė, sekretoriaujant Vilmai Daukšienei, dalyvaujant ieškovei D. B., jos atstovui adv. Andriui Marapolskui, atsakovo AB „Krekenavos agrofirma“ atstovei adv. Kornelijai Janonytei, adv. padejėjai Ingridai Kupstienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. B. ieškinį atsakovui AB „Krekenavos agrofirma“ dėl neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Šalies argumentai
Ieškovė D. B., ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės „Krekenavos agrofirma“ 500 000 Lt neturtinę žalą.
Ieškovė nuo 2004 m. rugpjūčio 25 d. pagal darbo sutartį dirbo pas atsakovą AB „Krekenavos agrofirma“. 2006 m. vasario mėn. pabaigoje gyventojų susitikime su šios bendrovės akcininku V. U. ieškovė pasiskundė, kad bendrovėje dalis atlyginimo mokama „vokeliuose“. Apie tai informaciją paskleidė žiniasklaida. Dėl iškelto nelegalaus darbo užmokesčio mokėjimo bendrovėje Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Panevėžio skyrius pradėjo ikiteisminį tyrimą, bendrovėje atliko kratas, paskyrė ekspertizę. Po to ieškovei buvo mokama tik oficialioji atlyginimo dalis – apie 500 Lt per mėnesį. 2006 m. kovo 24 dienos įsakymu „Dėl D. B. atleidimo iš darbo“ AB „Krekenavos agrofirma“ direktorius L. G. įsakė D. B. dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo nuo 2006 m. kovo 24 dienos atleisti iš darbo. Ieškovė su įsakymu nesutiko, kreipėsi į teismą, Panevėžio miesto apylinkės teismas pripažino, jog ieškovė D. B. nepažeidė darbo drausmės, o atsakovas pažeidė atleidimo iš darbo tvarką.
Ieškovė iš darbo buvo atleista už tai, kad ji iškėlė atlyginimo dalies mokėjimo „vokeliuose“ klausimą, kad sistemingai savo viešais pasisakymais teikė informaciją apie vykdomą nelegalų darbo užmokesčio mokėjimą spaudai, TV ir radijo stotims. Tai nėra darbo drausmės pažeidimas, ji tik gynė savo orumą darbe. Atsakovas šią informaciją laikė prasimanymu, už kurį atleido iš darbo. Ieškovė neturėjo kitų būdų savo teisėms ginti, todėl klausimą iškėlė viešai. Už tai Pilietinės visuomenės institutas 2006 m. kovo 3 dieną ieškovei skyrė 3000,32 Lt pašalpą.
Tuoj po atleidimo iš darbo, direktorius L. G. kreipėsi į D. B. su reikalavimu per visas visuomenės informavimo priemones viešai paneigti teiginius apie jos atleidimo iš darbo aplinkybes. Ieškovė šio reikalavimo nepatenkino, todėl L. G., kaip privatus kaltintojas, kreipėsi į Kėdainių rajono apylinkės teismą, reikalaudamas ieškovę nuteisti pagal BK 154 str. 2 dalį. Bylos procesas pradėtas 2006-05-26, tęsėsi iki 2006-09-18, kai buvo priimtas ieškovę išteisinantis nuosprendis.
Nepavykus susidoroti su ieškove, AB „Krekenavos agrofirma“ direktorius L. G. pradėjo dar vieną – administracinę bylą, kurioje skundė Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus vedėjo-vyriausiojo darbo inspektoriaus Gintaro Čepo 2006 m. gegužės 15 dienos nutarimą skirti AB „Krekenavos agrofirma“ direktoriui L. G. pagal LR ATPK 41 str. 1 d. 2750 Lt baudą už tai, kad, taikydamas bendrovės darbuotojai D. B. drausminę nuobaudą atleidimą iš darbo, pažeidė atleidimo iš darbo tvarką: LR Darbo kodekso 240 str. 1 d. reikalavimą prieš skiriant nuobaudą raštu pareikalauti iš darbuotojo pasiaiškinimo.
Žemesnės instancijos teismas
L. G. D. B. neįtraukė į bylos nagrinėjimą, tvirtino, kad atleidimo iš darbo tvarkos nepažeidė. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2006-08-22 nutarimu tenkino L. G. skundą. D. B. pateikė skundą Vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2007 m. gegužės 18 dienos nutartimi panaikino Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimą, grąžino bylą nagrinėti iš naujo dėl to, kad į bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukta ieškovė D. B. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2007-08-24 nutarimu padarė išvadą, kad L. G. pažeidė drausminės nuobaudos skyrimo tvarką, nes neįteikė ieškovei D. B. reikalavimo pasiaiškinti kopijos. Tuo pačiu teismas padarė išvadą, kad nuobauda už šį pažeidimą neturi būti skiriama.
Ieškovė tvirtina, kad pas atsakovą dirbo gerai. Atleidimas iš darbo už neva darbo drausmės pažeidimą jai sukėlė dvasinį sukrėtimą ir emocinę depresiją. Krekenavoje vienintelė darbovietė yra „Krekenavos agrofirma“, ieškovė neteko pragyvenimo šaltinio, pažeminta kitų darbuotojų akyse. Konfliktas su atsakovu tęsėsi iki 2007 m. rugpjūčio mėnesio – pusantrų metų. Tai pablogino ieškovės sveikatą, ji neišlaikė įtampos ir sunkiai susirgo. Todėl žala vertinama 500 000 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas AB „Krekenavos agrofirma“ su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį ir kituose procesiniuose dokumentuose atstovė teismo posėdyje nurodė, kad konstatavus įstatymo saugomų asmens teisės ar teisėto intereso pažeidimą, vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala). Ieškovė nurodo, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų bei persekiojimo ji patyrė emocinę depresiją bei dvasinį sukrėtimą. Tai, kad direktorius L. G. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti jam paskirtą nuobaudą, nėra pagrindas teigti, jog jis atliko neteisėtus veiksmus. Be to, direktorius kreipėsi į teismą privataus kaltinimo tvarka tik siekdamas apginti savo pažeistas teises. Joks baudžiamasis persekiojimas prieš ieškovę nebuvo vykdomas, kadangi teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka jam suteikia įstatymas (BPK 1 str., 407 str.). Ieškovė, atsakovo manymu, neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų.
Priežastinis ryšys, kaip viena iš civilinės atsakomybės sąlygų, leidžia nustatyti civilinės atsakomybės ribas, todėl ją būtina taikyti itin kruopščiai, nes kitaip galimi neigiami padariniai. Tvirtina, kad vien to fakto, jog ieškovė sunkiai susirgo ir gydosi VU ligoninės Santariškių klinikose, neturtinei žalai atlyginti nepakanka.
Atsakovas sutinka, kad ieškovė turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo tik ta dalimi, kiek tai susiję su neteisėtu jos atleidimu iš darbo. Prašoma priteisti neturtinės žalos suma, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Ieškovė, reikalaudama 500 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, elgiasi nesąžiningai, piktnaudžiauja savo teisėmis bei padėtimi. Nurodo, kad, galbūt, neturtinė žala yra pačios ieškovės veiksmų rezultatas. Tai, kad ieškovės pablogėjusi sveikata, gali įrodyti ieškovės ligos istorija. Vėliau pareiškė prašymą skirti ekspertizę, išreikalavus duomenis apie ieškovės sveikatos būklę 2000–2007 m., nes nurodo, kad ieškovė nesaikingai vartojo alkoholį, o tai byloje reikšminga aplinkybė. Įrodymų apie tai, kad būtent pusantrų metų įvykiai sąlygojo sunkų susirgimą, ieškovė nepateikė, todėl priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų bei ūmaus jos sveikatos pablogėjimo, ieškovė neįrodė.
Ekspertizės išvada pateikta kaip prielaida, nes įvardintos konkrečios susirgimo priežastys: tulžies pūslės akmenligė bei alkoholio vartojimas patvirtintos byloje esančiais įrodymais. Ieškovė, reikalaudama neturinės žalos atlyginimo, nepateikė teismui jokių prašomą jos dydį pagrindžiančių rašytinių įrodymų. Atsakovo atstovė nesutiko, kad ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstas aplinkybe dėl neteisėto atlyginimo mokėjimo, nes baudžiamuoju įsakymu atsakovas nubaustas už neteisėtą veiką ne prieš ieškovę, bet prieš valstybės finansus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas (CPK 270 str., DK 250 str., CK 6.250 str.)
Faktinės aplinkybės
Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad ieškovė nuo 2004 m. rugpjūčio 25 dienos dirbo pas atsakovą AB „Krekenavos agrofirma“ pagal darbo sutartį gaminių skyriaus formuotoja. 2006 m. vasario mėnesio pabaigoje susitikime su atsakovo akcininku ir to meto valdančiosios Darbo partijos vadovu V. U. ieškovė viešai pasiskundė, kodėl dalis darbo atlyginimo mokama „vokeliuose“, taip iškeldama viešumon faktą dėl nelegalaus darbo užmokesčio mokėjimo bendrovėje. Dėl paaiškėjusio fakto Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo metu bei Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, priimtu 2008 m. rugpjūčio 1 d., nustatyta, kad akcinė bendrovė „Krekenavos agrofirma“, įmonės kodas 168586873, ir jos generalinis direktorius A. D. , pagal 2004-06-07 AB „Krekenavos agrofirma“ įstatus bei pagal 2003-12-11 Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889, 37 straipsnį per direktorių A. D., kuris, būdamas atsakingas už bendrovės veiklą, pagal 2001 m. lapkričio mėn. 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 21 straipsnį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, nuo 2004 m. sausio mėn. 1 d. iki 2006 m. vasario mėn. 13 d., pažeisdamas LR 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. 574, 12 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies, 2 straipsnio 2 dalies reikalavimus, išmokėjo papildomus (neapskaitytus) atlyginimus įmonės darbuotojams, šių operacijų nefiksavo AB „Krekenavos agrofirma“ buhalterinėje apskaitoje, išmokėtų sumų neapmokestino fiziniu asmenų pajamų mokesčiu ir nepervedė mokesčio į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, taip pat nesurašė privalomų apskaitos dokumentų išdavinėdami maisto paketus darbuotojams ir suteikdami jiems nemokamą maitinimą.
Baudžiamuoju įsakymu nustatyta, kad 2004 metais rugpjūčio mėnesį ieškovei D. B. už 2004 m. rugpjūčio mėnesio darbą sumokėta 149,57 Lt, o 2004 m. rugpjūčio mėnesio darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštyje įrašyta, kad D. B. sumokėtas tik 91,57 Lt darbo užmokestis, o neoficialiai išmokėtas atlyginimas 85 Lt nebuvo užregistruotas apskaitos registruose;
2004 metais spalio mėnesį D. B. už 2004 m. spalio mėnesio darbą sumokėta 670,87 Lt, o 2004 m. spalio mėnesio darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštyje įrašyta, kad D. B. sumokėtas tik 430,87 Lt darbo užmokestis, o neoficialiai išmokėtas atlyginimas 240 Lt nebuvo užregistruotas apskaitos registruose;
Žemesnės instancijos teismas
2004 metais lapkričio mėnesį D. B. už 2004 m. lapkričio mėnesio darbą sumokėta 670,87 Lt, o darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštyje įrašyta, kad D. B. sumokėtas tik 430,87 Lt darbo užmokestis, o neoficialiai išmokėtas atlyginimas 240 Lt nebuvo užregistruotas apskaitos registruose;
2004 metais gruodžio mėnesį D. B. už 2004 m. gruodžio mėnesio darbą sumokėta 862,40 Lt. 2004 m. gruodžio mėnesio darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštyje įrašyta, kad D. B. sumokėtas tik 472,40 Lt darbo užmokestis, o neoficialiai išmokėtas atlyginimas 390 Lt nebuvo užregistruotas apskaitos registruose;
2005 metais sausio mėnesį D. B. už 2005 m. sausio mėnesio darbą sumokėta 696,87 Lt, 2005 m. sausio mėnesio darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštyje įrašyta, kad D. B. sumokėtas tik 430,87 Lt darbo užmokestis, o neoficialiai išmokėtas atlyginimas 266 Lt nebuvo užregistruotas apskaitos registruose;
Tokiu būdu ieškovei D. B. darbo užmokestį atsakovas mokėjo iki 2006 m. sausio mėnesio imtinai. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad neoficialiai darbo užmokestis buvo mokamas ir kitiems bendrovės darbuotojams, ne tik ieškovei D. B.
Žemesnės instancijos teismas
Prasidėjus ikiteisminiam tyrimui ieškovei pagal darbo sutartį jau buvo mokama 500 Lt kas mėnesį, papildomų uždirbtų sumų ji nebegavo. Kadangi ieškovės finansinė padėtis pablogėjo, Pilietinės visuomenės institutas ieškovei paskyrė 4688 Lt dydžio pašalpą.
Atsakovas AB „Krekenavos agrofirma“ 2006-03-24 įsakymu „Dėl D. B. atleidimo iš darbo“ nuo 2006 m. kovo 24 d. už neva šiurkštų darbo pareigų pažeidimą nutraukė su ieškove D. B. darbo sutartį. Kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą pagal Darbo kodekso 136 str. 3 d. 2 p., DK 235 str. 1 d., 2 d., 4, 7, 11 p. DK 237 str. 1 d. 3 p., DK 238 str. darbdavys nurodė tai, kad „D. B. 2006 m. vasario 20 d. – kovo 22 d. laikotarpiu Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos Panevėžio skyriui pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo AB „Krekenavos agrofirmoje“ be bylą tiriančio pareigūno leidimo atskleidė ikiteisminio tyrimo duomenis, tuo skleisdama prasimanymus apie bendrovės neva vykdomą nelegalų darbo užmokesčio mokėjimą, tokią nepagrįstą informaciją, prasimanymus sistemingai savo viešais pasisakymais teikdama spaudai, TV ir radijo stotims, tuo pažemindama bendrovės, kurios darbuotoja yra, gerą vardą, siekdama sau naudos, neturėdama teisės priėmė neteisėtą trijų tūkstančių litų atlyginimą iš Pilietinės visuomenės instituto“.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2006 m. liepos 3 d. sprendimu pripažino, kad ieškovės D. B. atleidimas iš darbo yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes D. B. darbo drausmės nepažeidinėjo, atsakovas pažeidė atleidimo iš darbo tvarką, nepareikalavo pasiaiškinti. Ieškovės į darbą teismas negrąžino, nustatęs, kad jai bus sudaromos nepalankios sąlygos dirbti. Jos darbo sutartis su atsakovu nutraukta pagal DK 297 str. 4 d. – Panevėžio m. apylinkės teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Panevėžio m. apylinkės teismo sprendimas įsiteisėjo 2006 m. rugpjūčio 3 d.
Ieškovė, iškeldama neoficialaus dalies atlyginimo už darbą mokėjimo faktą, gynė savo orumą darbe, teisinės valstybės principus, elgėsi pilietiškai aktyviai, gindama ne tik savo, bet ir kitų bendrovės darbuotojų, visos valstybės teises ir interesus. Ji siekė teisėto ir sąžiningo atsakovo elgesio darbo santykiuose, nesutiko su atsakovo vienašališkais veiksmais nustatant mokamą darbo užmokestį, dalį mokamo darbo užmokesčio oficialiai nuslepiant.
Nustatytais darbo sutarties su ieškove nutraukimo motyvais buvo ne tik noras nutraukti darbinius santykius su ieškove, bet tendencingai buvo siekiama D. B. pažeminti, įbauginti, kad ne tik ji, bet ir kiti darbuotojai negalėtų ginti savo teisių jokiais būdais, o tik prisitaikytų prie tų darbo sąlygų, kurias vienašališkai nustato darbdavys savo interesais, nors ir darbdavio elgesys neatitiktų įstatymų reikalavimų. Tai liudija ir tas faktas, kad po darbo sutarties nutraukimo su ieškove, bendrovės direktorius L. G. reikalavo iš ieškovės viešai per visas informavimo priemones paneigti ieškovės teiginius apie jos atleidimo iš darbo aplinkybes, t. y., kad jis ją privertė pasirašyti reikalavimą pasiaiškinti, vartodamas psichologinį smurtą, grasindamas pavartoti fizinį smurtą. Kai ieškovė šio reikalavimo netenkino, atsakovo direktorius L. G. kreipėsi į teismą privataus kaltinimo tvarka, prašydamas ieškovę nuteisti už šmeižimą (BK 154 str. 2 d.). Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu D. B. išteisinta, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
2006-05-15 Valstybinės darbo inspekcijos nutarimu AB „Krekenavos agrofirma“ direktoriui L. G. buvo paskirta administracinė nuobauda už tai, kad jis, skirdamas D. B. drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, pažeidė atleidimo iš darbo tvarką, t. y. pagal DK 240 str. 1 d., nepareikalavo iš darbuotojo pasiaiškinimo dėl darbo drausmės pažeidimo, t. y. neįteikė reikalavimo pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo kopijos. Ginčydamas šią skirtą nuobaudą, direktorius L. G. kreipėsi į teismą su skundu, bet D. B. į bylą neįtraukė, dėl ko Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu buvo pripažinta, kad L. G. pažeidimo nepadarė. Šis nutarimas buvo panaikintas Lietuvos Respublikos Vyriausiojo Administracinio teismo nutartimi. Bylą išnagrinėjus iš naujo, 2007 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu konstatuoti L. G. neteisėti veiksmai, bet jo skundas patenkintas dėl to, kad procedūriniai drausminės nuobaudos skyrimo pažeidimai negali būti laikomi darbo įstatymų pažeidimu LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 str. taikymo prasme.
Nenustatyti jokie ieškovės D. B. neteisėti veiksmai atsakovo atžvilgiu, nenustatyta, kad ji blogai būtų atlikusi pavestą jai darbą, pažeidinėjusi darbo drausmę, už ką ją buvo galima atleisti iš darbo. Jos teises pažeidinėjo atsakovas AB „Krekenavos agrofirma“ dalį darbo užmokesčio mokėdamas nelegaliai.
Kaip matyti, atviras ieškovės konfliktas su atsakovu, ginant pažeistas jos teises, tęsėsi pakankamai ilgai, pusantrų metų, maždaug tiek pat, kiek ieškovė dirbo pas atsakovą. Per tą laiką ieškovė patyrė didžiulę dvasinę įtampą dėl neteisėtų ir nesąžiningų atsakovo AB „Krekenavos agrofirma“ veiksmų jos atžvilgiu. Patirtus išgyvenimus nurodė D. B. teismo posėdyje, jos paaiškinimai nenuginčyti. Tai turėjo įtakos ieškovės sveikatai, 2007 m. ji sunkiai susirgo, po ko tapo nedarbinga, praradusi 80 procentų darbingumo nuo 2007-11-29 iki 2008-11-28, ką patvirtina darbingumo lygio pažymos Nr. DL-1 Nr. 0301290 kopija.
Nurodytas bylos aplinkybes patvirtina ir šie įrodymai: įsakymas apie D. B. priėmimą į darbą, su D. B. sudaryta darbo sutartis, pažyma apie darbo užmokestį, įsakymo „Dėl D. B. atleidimo iš darbo“ nuorašas, Panevėžio m. apylinkės teismo 2007 m. liepos 3 d. sprendimas, Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartis ir nuosprendis, LR Vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-18 nutartis, Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 08 24 nutartis, 2006 m. kovo 6 d. Pilietinės visuomenės instituto įsakymo kopija, 2008 m. rugpjūčio 1 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo kopija.
Teisiniai argumentai
Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 250 str. nustato, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydį kiekvienų atveju nustato teismas, vadovaudamasi civiliniu kodeksu. Neturtiniai darbuotojo interesai gali būti pakenkiami tik neteisėtais darbdavio veiksmais. Neturtinė žala yra fizinis asmens skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kt., įvertinta pinigais. DK 35 str. įpareigoja ne tik darbuotojus, bet ir darbdavius, įgyvendinant savo teises bei vykdant pareigas, laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Ši teisės norma draudžia piktnaudžiauti savo teise. Įstatymai saugo darbo teises, tačiau draudžia jas įgyvendinti prieštaraujant jų paskirčiai, visuomenės interesams, geriems papročiams ar visuomenės moralės principams. Neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).
Pagal teismo nustatytas aplinkybes galima daryti išvadą, kad atsakovas, būdamas darbiniuose santykiuose su ieškove, be teisėto pagrindo ir pažeisdamas nustatytą tvarką vienašališkai nutraukė darbo sutartį su ieškove vien už tai, kad šioji viešai prieš mėnesį iki darbo sutarties nutraukimo pareiškė apie darbdavio tęstinius neteisėtus veiksmus, priskaičiuojant ir išmokant bendrovės darbuotojams, jų tarpe ir ieškovei, darbo užmokestį, dėl to buvo pažeidinėjamos ne tik bendrovės darbuotojų teisės ir interesai, bet tuo buvo daroma didelė žala valstybės biudžetui, o tuo pačiu pažeidžiamas viešas interesas.
Pagal nustatytas aplinkybes galima tvirtinti, kad atsakovas AB „Krekenavos agrofirma“ po to, kai viešumon iškilo neteisėto darbo užmokesčio mokėjimo faktas, ėmėsi visų priemonių priversti ieškovę atsisakyti savo pareiškimų, nors žinojo, kad jie teisingi, o kai šioji to nepadarė, atleido ją iš darbo, nepagrįstai kaltindamas prasimanymų apie bendrovėje mokamą nelegalų darbo užmokestį skleidimu, naudos siekimu, o vėliau, kai ieškovė sunkiai pasiligojo, pareiškė apie netinkamą jos gyvenimo būdą, turėjusį įtakos sveikatos sutrikimui.
Teismas nepripažįsta atsakovo dukterinių įmonių darbuotojų liudytojų I. P., A. P. bei I. D., V. L. tvirtinimų, kad ieškovė prieš 4–5 metus girtavo, namuose keldavo triukšmą, dėl to buvo kviečiama policija, nes jos taip tvirtino, kaip pačios pripažino, paprašytos atsakovo direktoriaus L. G., o šių tvirtinimų nepatvirtina iš Panevėžio rajono policijos komisariato išreikalauti dokumentai (t. 1 b. l. 181–182). Ieškovė tik kartą (2004-08-09) bausta įspėjimu už alkoholinių gėrimų vartojimą viešoje vietoje, tačiau šio pažeidimo aplinkybės nekonkretizuotos, ieškovė jų buvimo nepripažino. Pripažino, kad šeimoje konfliktavo su sutuoktiniu dėl jos darbo aludėje, kai pas atsakovą dar nedirbo. Pagal nustatytas aplinkybes negalima tvirtinti, kad ieškovė 2007 m. liepos mėnesį susirgo dėl nesaikingo alkoholio vartojimo, kaip tvirtina atsakovas (t. 1, b. l. 55).
Kaip minėta, atsakovas siekė paneigti ieškovės teisingus tvirtinimus, kaltindamas ją prasimanymų skleidimu, priversti ją atsisakyti savo tvirtinimų, o tam nepavykus, ją skaudino, žemino, siekdamas sukelti kuo daugiau nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, net dalies (duomenys neskelbtini) gyventojų pasmerkimo, reputacijos pablogėjimo ir pan.
Sprendžiant šį ginčą dėl darbdavio neteisėtais veiksmais padarytos neturtinės žalos darbuotojui, būtina įvertinti ir tai, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas yra konstatavęs, kad darbuotojas darbo santykiuose paprastai yra silpnesnė teisinių santykių šalis, o darbdaviui, kaip stipresnei darbo teisinių santykių šaliai, kuriai suteikiama daugiau teisinių įgaliojimų, sprendžiant dėl darbuotojo priėmimo į darbą, jo darbo veiklos vertinimo, atleidimo iš darbo ir pagrindo, atleidžiant darbuotoją iš darbo, parinkimo, keliami griežtesni teisių ir pareigų bei atsakomybės už darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų pažeidimus standartai, siekiant užkirsti kelią darbdaviui piktnaudžiauti savo įgalinimais. Tai ypač svarbu ir dėl to, kad asmens teisė į darbą, asmens darbo veikla yra tos gyvenimo sritys, nuo kurių priklauso tiek socialinė, tiek materialinė, tiek psichologinė asmens gerovė, asmens socialinis vertinimas, užtikrinantis jo dvasinę ir psichologinę pusiausvyrą bei leidžiantis tinkamai save realizuoti bei užtikrinti socialinį asmens bei jo šeimos stabilumą. Asmens darbo veikla yra itin jautri menkiausiems pažeidimams ir neabejotinai gali sukelti bet kuriam darbuotojui neturtinės žalos.
Šioje byloje nustatyti darbdavio neteisėti veiksmai susiję su kraštutinėmis teisinio poveikio darbuotojui priemonėmis: neteisėtas darbo užmokesčio mokėjimas „vokeliuose“, atleidimas iš darbo nesant tam teisinio pagrindo, savo neteisėtų veiksmų ir kaltės neigimas net esant akivaizdžiai nustatytiems faktams. Ieškovės teisių pažeidinėjimo, pažeistų teisių gynimo procesas buvo ilgas, kas neabejotinai D. B. sukėlė ilgalaikį, tęstinį stresą, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus. Ieškovė dirbo ir gyvena (duomenys neskelbtini), kur didžioji dalis gyventojų dirba pas atsakovą. Nutraukus darbo sutartį pagal DK 136 str. 3 d. 2 punktą, po to savo teises ginant teisme, galimybės įsidarbinti (duomenys neskelbtini) maksimaliai sumažėja. Ieškovė negalėjo to nežinoti ir išlikti nepažeidžiama. Po to dar prasidėjo sveikatos blogėjimas, pasireiškė sunki liga ir su tuo susijęs fizinis skausmas. Dėl viso to ieškovė liko tik 20 procentų darbinga. Ekspertizės aktu teismo medicinos ekspertai padarė išvadą, kad „D. B. 2007 m. liepos 23 d. diagnozuotą ūmų kasos uždegimą galėjo įtakoti jos dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas bei kiti stresiniai veiksmai, susiję su darbine veikla ir kitais teisiniais aspektais“ (t. 2. b. l. l 24). Ligos priežastys yra kitos, bet stresinės situacijos 2006–2007 metais galėjo pabloginti virškinamojo trakto ligų eigą. Todėl nustatant ieškovei padarytos neturtinės žalos dydį reikia vertinti ir sveikatos pablogėjimo faktą.
Nustatant konkretų priteistinos neturtinės žalos dydį teismas vertina visus byloje nustatytus konkrečius ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiamus kriterijus: pirmiausia, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį (AB „Krekenavos agrofirma“, neturėdama jokių turtinių problemų, piktnaudžiavo savo teise, elgėsi įžūliai ir nepagarbiai savo darbuotojo atžvilgiu, grubiai pažeidinėjo ieškovės teises ir įstatymo saugomus interesus, juos sumenkindama ar net visai ignoruodama), ieškovės patirtus išgyvenimus (dvasinį sukrėtimą, ir tai, kad būdama eiline darbuotoja išdrįso ginti ne tik savo, bet ir kitų teises principingai, pilietiškai aktyviai, prarasdama darbą, savo pragyvenimo šaltinį, sulaukdama prieštaringų vertinimų, o galiausiai neišvengusi ir sveikatos pablogėjimo), jos amžių, socialinę padėtį, pas atsakovą dirbtą laiką ir gautą darbo užmokestį.
Ieškovė prašo 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Prašoma suma pagal nustatytas bylos aplinkybes neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų, nes tai aiškiai per didelė suma, pagal ieškovės nurodytų kriterijų visumą tokia neturtinė žala ieškovei nėra padaryta.
Pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos atlyginimo dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją už asmens patirtus neturtinius praradimus, vadovaujantis nustatytų kriterijų visuma, yra teismo funkcija. Ieškovės prašoma priteisti suma nevaržo teismo diskrecijos. Teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja numato būtinybę siekti skirtingų interesų pusiausvyros, turi būti aiški, prognozuojama, nediskriminuojanti. Kompensacinė neturtinės žalos atlyginimo koncepcija grindžiama visiško žalos atlyginimo principu, t. y. atlyginant neturtinę žalą kalbama apie teisingą žalos atlyginimą, kuriuo siekiama kuo teisingiau kompensuoti asmeniui patirtus neturtinius praradimus, atsisakoma baudinio žalos atlyginimo pobūdžio. Teismas vadovaujasi įstatymo (CK 6.250 str.) ir teismų praktikos suformuotais neturtinės žalos atlyginimo pagrindais ir žalos dydžio nustatymo kriterijais. Pagal aptartų kriterijų visumą ieškovei priteistina 85 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Ieškovė neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidų, atsakovas AB „Krekenavos agrofirma“ prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Byloje yra duomenų, kad atsakovas apmokėjo 1225 Lt už ekspertizės atlikimą į teismo specialią sąskaitą. Ši suma atsakovui nepriteistina, nes ieškinys yra tenkinamas. Iš atsakovo priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos į valstybės biudžetą (CPK 79 str., 91 str., 93 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 268–270 str.
NUSPRENDŽIA:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti D. B. iš AB „Krekenavos agrofirma“ 85 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš atsakovo AB „Krekenavos agrofirma“ (įm. kodas 168586873) 2550 Lt žyminio mokesčio ir 108 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.