Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Tauragės rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, ūkininkas, gyv. (duomenys neskelbtini) Kretingos r. sav., neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata: 2018-09-03 apie 19:01 val., Kretingos r., kelyje Kretinga - Rūdaičiai - Žibininkai, 5 km. 550 m., vairuodamas traktorių „Deutz Fahrt Agrotrom TTV7250“ valst. Nr (duomenys neskelbtini), nelygiareikšmių kelių sankryžoje su šalutiniu keliu, iš šalutinio kelio išvažiavo į pagrindinį kelią, neįvykdė kelio ženklo Nr. 203 „Duoti kelią“ reikalavimų t. y nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio automobilio „Opel Zafira“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo G. P. ir su juo susidūrė. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų automobilio „Opel Zafira“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivėms K. P. ir R. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, automobilio vairuotojai G. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais neatsargiais veiksmais S. S. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 2 d. nutarimo Nr. 1077 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 154 p. (Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu) reikalavimą ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Kaltinamasis S. S. teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu pripažino visiškai ir parodė, kad 2018-09-03 apie 19 val. važiavo traktoriumi iš laukų į namus. Privažiavo pagrindinį kelią Rūdaičiai-Žibininkai, pristojo, apsižvalgė, kelyje lyg ir nieko nebuvo. Saulė labai ryškiai švietė ir jis nepastebėjęs nukentėjusiosios mašinos, traktorių iškišo į pagrindinį kelią, o nukentėjusioji atsitrenkė į galinį traktoriaus ratą. Prieš išvažiuodamas iš laukų į pagrindinį kelią matė toliau esančias mašinas, bet dėl jų būtų spėjęs išsukti, o būtent nukentėjusiosios automobilio nepastebėjo ir įvyko avarija. Gal jos automobilį užstojo didelis ženklas, žymintis Rūdaičių miestelio pabaigą. Traktorius, kurį vairavo, registruotas dukros vardu. Traktorius draustas ir civilinės atsakomybės, ir Kasko draudimu. Įvykio metu jis nesusižalojo. Jis iškvietė GMP. Iš mašinos išlipo moteris ir mergaitės. Viena buvo basom kojytėm ir išlipusi užlipo ant stiklo bei susižalojo koją, o kita susidūrimo metu smakrą susitrenkė į sėdynę. Moteriai pradėjo tinti koja. Įvykio vietoje jos atsiprašė, prašė atleisti. Kitą dieną nukentėjusiajai į sąskaitą pervedė 500 eurų. Nukentėjusioji konkrečios žalos sumos neįvardijo, tik pasakė „ar žinai kiek tai kainuoja“. Su žmona važiavo pas nukentėjusiąją į namus, vežė maisto produktų ir ramentus. Norėjo gražiai bendrauti, bet paskui santykiai po truputi blogėjo. Nukentėjusioji jam pasakė, kad kiekvienai duotų po 500 eurų ir susitaikys, tačiau draudimas nurodė, kad viskas atlyginta. 1000 eur ieškinys per didelis. Nukentėjusiosios mašinos vertė rinkoje siekia apie 500 eur, draudimas viską atlygino. Savo poelgį vertina blogai, nes turėjo geriau įsitikinti, kad nieko kelyje nėra. Pilnai sustojęs nebuvo, bet prie pagrindinio kelio pristabdė. Tai buvo nelaimingas atsitikimas.

Nukentėjusioji G. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykis buvo 2018-09-03 apie 19 val., jai važiuojant pagrindiniu keliu, iš šalutinio kelio išsuko kaltinamojo vairuojamas traktorius, kuris jos nepraleido, o ji nespėjusi sustabdyti automobilio, atsitrenkė į jį. Su ja kartu važiavo dukros, kurios sėdėjo ant galinės sėdynės. Visos buvo prisisegusios saugos diržus. Draudimas dalį žalos atlygino, prašo iš kaltinamojo priteisti 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimui už patirtą stresą ir išsivysčiusią baimę vairuoti. Kalinamasis kitą rytą po įvykio jai paskambino ir perdavė telefoną žmonai, su kuria ir bendravo. Kaltinamasis jos atsiprašė įvykio vietoje. Po avarijos su dukromis buvo išvežtos iš įvykio vietos į ligoninę. Iš karto po įvykio krūtinės jai niekas nešvietė, sakė, kad skausmą jaučia dėl įsirėžusio saugos diržo. Medicininius išrašus siuntė draudimo bendrovei. Kaltinamasis jai davė 500 eurų, taip pat atvežė maisto produktų ir ramentus. Prašo iš kaltinamojo priteisti dar 1000 eurų moralinės žalos atlyginimui. Dėl avarijos jai reikėjo keisti darbą, nes dėl skausmų nebegalėjo dirbti įmonėje (duomenys neskelbtini) Kretingoje. Koją tebesigydo. Išėjo iš darbo savo noru. Nedarbinga dėl įvykio buvo iki 2019-01-09. Po įvykio išsivystė baimė vairuoti automobilį, patyrė stresą, vaikai bijo su ja važiuoti. Ji ir toliau vairuoja, bet su baime. Važiuodama, matė traktorių, bet nesitikėjo, kad jis nepristos ir staiga įvažiuos į važiuojamą dalį. Bandė stabdyti, bet buvo per vėlu. Įvykio metu jai padarytas dešinės pėdos laisvakaulio lūžimas, taip pat krūtinkaulio lūžimas. Vienai mergaitei buvo sutrenktas žandikaulis, kitai – įdrėksta koja. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), dažnai tenka vairuoti. Mergaitės mokyklą lanko (duomenys neskelbtini), jų vežioti į mokyklą nereikia. Viena dukra, t.y. R. nėjo į mokyklą savaitę, o K. – tris savaites. Mašina sugadinta nepataisomai. Įvykio metu gamtinės sąlygos buvo geros. Kelio danga – sausa. Už sukeltą stresą ir iššauktą baimę prašo priteisti iš kaltinamojo 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo: 500 eurų jai ir po 250 eurų mergaitėms.

Be kaltinamojo paaiškinimų, nukentėjusiosios parodymų, teismas pat pat ištyrė ir kitus ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus.

2018-09-04 įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose – fotolentelėse, schemoje užfiksuota eismo įvykio vietos, esančios Kretingos r., Rūdaičių k., kelyje Kretinga - Rūdaičiai - Žibininkai, 5 km. 550 m., sankryžoje su žvyruotu keliuku, apžiūra. Apžiūra atlikta šviesiu paros metu. Oro sąlygos – giedra. Kelio dangos – asfalbetonio danga ir žvyruotas kelias. Nurodytas kelių plotis, traktoriaus "Deutz Fahr", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir automobilio "Opel Zafira", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vietos po susidūrimo, išmatuoti atstumai. Automobilio "Opel Zafira" salone matosi suveikusios dvi oro pagalvės (1 t., 11-20 b. l.).

2018-09-03 Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyti automobilio "Opel Zafira", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), priklausančio nukentėjusiajai G. P., išoriniai sugadinimo požymiai: abu priekiniai ratai, abu priekiniai sparnai, variklio dangtis, priekinis bamperis, abu priekiniai žibintai, posūkio žibintai, radiatoriaus grotelės. Transporto priemonė saugoma Kretingos r., (duomenys neskelbtini) (1 t., 21-25,36 b.l.).

2018-09-03 Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyti traktoriaus "Deutz Fahr", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), priklausančio R. S., išoriniai sugadinimo požymiai: kairės pusės galinis ratas, prakirsta padanga, sulankstytas ratlankis. Transporto priemonė saugoma Kretingos r., (duomenys neskelbtini) (1 t., 26-30,41-42 b.l.).

2018-09-03 administraciniu sprendimu Nr. 69SDU-33779380-18 uždrausta transporto priemonei - automobiliui "Opel Zafira", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) dalyvauti viešajame eisme ir panaikintas privalomosios techninės apžiūros dokumento (duomenys neskelbtini) galiojimas (1 t., 31,38 b.l.).

Iš žurnalo išrašo matyti, kad S. S. 2018-09-03 19 val.16 min., G. P. – 2018-09-03 19 val. 18 min. buvo blaivūs (1 t., 33 b.l.).

Iš vairuotojo pažymėjimo Nr. R1011620 kopijos matyti, kad G. P. nuo 1998-12-16 gali vairuoti B kategorijos transporto priemones (1 t., 34-35 b.l.).

Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad automobilio "Opel Zafira", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), valdytojo atsakomybė apdrausta laikotarpiu nuo 2018-06-27 iki 2018-12-26, draudikas ADB “Gjensidige” (1 t., 37 b. l.).

Iš traktoriaus ir savaeigės mašinos vairuotojo (traktorininko) pažymėjimo kopijos matyti, kad S. S. nuo 2008-12-18 iki 2018-12-18 gali vairuoti ratinius žemės ūkio traktorius (1 t., 39-40 b.l.).

Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad traktoriaus Deutz Fahr Agrotron TTV7250, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), valdytojo atsakomybė apdrausta laikotarpiu nuo 2017-09-18 iki 2018-09-17, draudikas AAS “BTA Baltic Insurance Company” filialas Lietuvoje (1 t., 45 b. l.).

Iš medicininių dokumentų kopijų matyti, kad G. P. 2018-09-03 buvo teikta medicinos pagalba Kretingos rajono savivaldybės viešojoje įstaigoje Kretingos ligoninėje, į kurią ji pristatyta iš įvykio vietos greitosios pagalbos medicinos automobiliu. Ligoninėje, atlikus rengeną, nustatytas pėdos laivakaulio atlūžis (1 t., 82-88 b.l.).

Iš medicininių dokumentų kopijų matyti, kad K. P. 2018-09-03 buvo teikta medicinos pagalba Kretingos rajono savivaldybės viešojoje įstaigoje Kretingos ligoninėje, į kurią ji pristatyta iš įvykio vietos greitosios pagalbos medicinos automobiliu. Ligoninėje, atlikus rengeną, lūžimų nerasta, nustatytas dešinės pėdos nykščio bazinės falangos srityje plėšta žaizda (1 t., 89-96 b.l.).

Iš medicininių dokumentų kopijų matyti, kad R. B. 2018-09-03 buvo teikta medicinos pagalba Kretingos rajono savivaldybės viešojoje įstaigoje Kretingos ligoninėje, į kurią ji pristatyta iš įvykio vietos greitosios pagalbos medicinos automobiliu. Ligoninėje, atlikus rengeną, lūžimų nerasta, nustatytas smakro sumušimas (1 t., 97-103 b.l.).

Specialisto išvadoje Nr. G 1700/2018(03) nurodyta, kad G. P. nustatytas dešinės pėdos laisvakaulio lūžimas, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., 108 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. G 1705/2018(03) nurodyta, kad K. P. nustatytas dešinės pėdos pirmojo ir trečiojo pirštų žaizdos, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., 113 b.l.).

Specialisto išvadoje Nr. G 1706/2018(03) nurodyta, kad R. B. nustatytas smakro - apatinio žandikaulio sumušimas, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., 118 b.l.).

Teisiamojo posėdžio metu papildomai paskirtas nukentėjusiosios medicininių dokumentų tyrimas (2 t., 43-44 b.l.). Ekspertizės akte Nr. EG374/2019(03) nurodyta, kad be specialisto išvadoje Nr. G 1700/2018(03) nurodyto dešinės pėdos (čurnos) laisvakaulio lūžimo, vėliau atlikus papildomus tyrimus, G. P. dar diagnozuotas krūtinkaulio lūžimas ir dešinės pėdos kubakaulio įskilimas. Lūžiai atitinka eismo įvykio laiką ir aplinkybes, padaryti dviem poveikiais – nuo krūtinės ląstos krūtinkaulio srities sumušimo ir dešinės pėdos sumušimo. Specialisto išvadoje Nr. G 1700/2018(03) G. P. nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas nesikeičia: vertinant visus eismo įvykio metu patirtus lūžius atskirai ir kartu, jie yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto (2 t., 49-50 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kadangi šioje įstatymo normoje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, asmens atsakomybei atsirasti ir veikos kvalifikavimui pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimą) ir padarinius (kito asmens nesunkų sveikatos sutrikdymą), bet ir priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir įvykusių pasekmių.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo S. S. kaltumą patvirtinančių įrodymų surinkta pakankamai. Kaltinamasis S. S. savo kaltės dėl eismo įvykio neneigė tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu. Jo padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (įvykio metu galiojusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 2 d. nutarimo Nr. 1077 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 154 punkte, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu, patvirtina ne tik jo paties parodymai, bet ir nukentėjusiosios parodymai bei ištirti rašytiniai įrodymai – įvykio vietos apžiūros protokolas, transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolai. Šis kaltinamojo padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas ir buvo eismo įvykio kilimo priežastis.

Eismo įvykio metu nukentėjusiajai G. P. ir kartu su ja važiavusioms nepilnametėms dukroms padarytus sužalojimus patvirtina teismo posėdžio metu ištirtose jų mediciniuose dokumentuose ir specialisto išvadose bei teismo metu papildomai gautoje išvadoje dėl G. P. sužalojimų esantys duomenys, jog dėl G. P. nustatytų sužalojimų (dešinės pėdos (čiurnos) laisvakaulio lūžimo, krūtinkaulio lūžimo ir dešinės pėdos kubakaulio įskilimo) eismo įvykio metu buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, K. P. dėl dešinės pėdos pirmojo ir trečiojo pirštų žaizdų - nežymus sveikatos sutrikdymas, R. B. dėl smakro - apatinio žandikaulio sumušimo- nežymus sveikatos sutrikdymas.

Taigi, jeigu kaltinamasis S. S., sukdamas iš šalutinio kelio į pagrindinį, būtų praleidęs pagrindiniu keliu važiuojantį automobilį, kurį vairavo nukentėjusioji G. P., eismo įvykis nebūtų kilęs ir nukentėjusioji bei kartu su ja vykusios keleivės nebūtų sužalotos. Tokiu būdu, darytina išvada, jog kaltinamojo S. S. padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su eismo įvykio kilimu ir dėl jo atsiradusiais padariniais, t. y. jam nepadarius nurodyto kelių eismo taisyklių pažeidimo, eismo įvykis nebūtų kilęs. Pažeisdamas kelių eismo taisyklių reikalavimą kaltinamasis S. S. nenumatė, kad dėl tokios jo veikos gali kilti eismo įvykis, t. y. gali būti sužaloti kiti žmonės, nors turėjo ir galėjo tai numatyti, todėl jis veikė nusikalstamo nerūpestingumo forma.

Atsižvelgiant į nustatytus visus nusikaltimo objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius, kaltinamojo S. S. nusikalstama veika pagal BK 281 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas S. S. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė neatsargų nusikaltimą, t.y. veikdamas nusikalstamo nerūpestingumo forma padarė neatsargų nusikaltimą, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta vieno žmogaus sveikata, dar du asmenys sužaloti nežymiai. Kaltinamasis nukentėjusios atsiprašė dar įvykio vietoje. Po įvykio iš karto iškvietė greitąją medicinos pagalbą, rūpinosi nukentėjusiąją: pervedė 500 eurų (1 t., 56 b.l.), vežė maisto produktų ir ramentus. Šie kaltinamojo veiksmai pripažintini jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, numatytomis BK 59 straipsnio 1 dalies 1 – 3 punktuose. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. S. S. anksčiau neteistas, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už neatsargaus nusikaltimo padarymą, jam susitaikius su nukentėjusiuoju (1 t., 134-142 b. l.), administracine tvarka baustas, baudas sumokėjęs (1 t., 129-133 b.l.), kas rodo, jog kaltinamasis visuomet kritiškai vertina savo elgesį, savo padarytas klaidas pripažįsta ir vykdo už jas pritaikytas sankcijas. Kaltinamasis turi šeimą, dirba (1 t., 128 b.l.).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti S. S. paskyrus baudos bausmę, nustatant minimalų jos dydį (BK 47 straipsnis).

Pagal BK 67 straipsnį pilnamečiui asmeniui, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Šiame straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau jo paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Sprendžiant dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, įvertinamos tos bylos aplinkybės, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgiama į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys Nr. 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K–85/2010).

Įvertinus tai, kad kaltinamasis S. S. nusikaltimą padarė blaivus, nors turi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau jo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, už kuriuos jis nubaustas administracine tvarka ir dėl kurio įvyko eismo įvykis, nelaikytini piktybiškais, todėl jam baudžiamojo poveikio priemonė neskirtina.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 44 straipsnio 10 dalį, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiu, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusioji-civilinė ieškovė G. P. pareiškė 1000 eurų dydžio civilinį ieškinį kaltinamajam S. S. neturtinei žalai atlyginti (2 t., 14-20 b.l.). Teismo posėdyje nukentėjusioji patikslino, kad prašo iš kaltinamojo priteisti jai 500 eurų neturtinės žalos atlyginimą, įvykio metu nukentėjusioms dukroms po 250 Eurų. Nurodė, kad dalį žalos atlygino draudimo bendrovė, dalį sumokėjo kaltinamasis, bet dar papildomai prašo 1000 eurų, nes dėl avarijos turėjo keisti darbą, dėl skausmų nebegalėjo dirbti įmonėje (duomenys neskelbtini) Kretingoje, koją tebesigydo, nedarbinga dėl įvykio buvo iki 2019-01-09. Po įvykio išsivystė baimė vairuoti automobilį, patyrė stresą, vaikai bijo su ja važiuoti. Ji vėl vairuoja, bet su baime.

Teismas nustatė, kad draudimo bendrovė AAS “BTA Baltic Insurance Company” filialas Lietuvoje nukentėjusiai sumokėjo iš viso 1554,20 eurus turtinei (1207 eurus dėl nepataisomai sugadinto automobilio, 50 eurų išlaidų už automobilio transprotavimą iš įvykio vietos, 286 eurus už įvykio metu sugadintą mobilųjį telefoną, 10 eurų už ortopedo traumatologo konsultaciją, 1,20 eurų kompensavo išlaidų, susijusių su radiologijos paslaugomis) ir 1500 eurų neturtinei žalai atlyginti. Įvykio metu nukentėjusiosioms K. P. ir R. B. taip pat išmokėjo neturtinės žalos atlyginimą 300 eurų ir 150 eurų (2 t., 30, 51 b. l.). Valstybinei ligonių kasai draudimas sumokėjo 93,26 eurus už nukentėjusiajai G. P. suteiktas gydymo paslaugas (2 t., 30 b.l. ).

Kaltinamasis su nukentėjusiosios pareikštu ieškiniu nesutinka, mano, kad tiek draudimo bendrovė, tiek jis pats nukentėjusiajai žalą jau pilnai atlygino. Jis pats nukentėjusiajai sumokėjo 500 eurų (1 t., 56 b.l.), nupirko maisto produktų, priemonę, reikalingą judėjimui sužalota koja – ramentus, ką pripažįsta ir nukentėjusioji.

Byloje ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad žala nukentėjusiosioms buvo padaryta neteisėtais kaltinamojo veiksmais. Nukentėjusioji byloje pripažinta savo nepilnamečių dukrų atstove (1 t., 70, 75 b.l.), todėl ji pareiškė ieškinį ir jų vardu kaip atstovė. Eismo įvykio metu kaltinamasis vairavo traktorių, kurio valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta AAS „BTA Insurance Company“ filiale Lietuvoje, todėl draudikas teismo nutartimi įtrauktas į bylą civiliniu atsakovu kartu su kaltinamuoju (2 t., 21-22 b.l.).

AAS „BTA Insurance Company“ filialas Lietuvoje pranešė, kad draudimo bendrovėje buvo atliktos nukentėjusiųjų asmenų žalos dydžio įvertinimo procedūros, apskaičiuotos ir išmokėtos draudimo išmokos. Kadangi draudikas pagal pagrįstus reikalavimus pilnai įvykdė savo prievolę, todėl prašo ieškinį draudimo bendrovės atžvilgiu palikti nenagrinėtą (2 t., 30, 51 b.l.).

Spręsdamas civilinio ieškinio klausimą, teismas atsižvelgia ir vertina įstatymo nuostatas, reglamentuojančias neturtinės žalos nustatymui ir įvertinimui reikšmingas aplinkybes, esamą teismų praktiką, ginant nukentėjusiųjų interesus baudžiamajame procese.

Nekyla abejonių, kad eismo įvykio metu nukentėjusiosios dėl kilusio eismo įvykio ir jo metu patirtų sužalojimų patyrė fizinį skausmą, taip pat patyrė ir neigiamų emocijų, dvasinių išgyvenimų, streso ir dėl to joms padaryta neturtinė žala.

Pagal teismų praktiką asmeniui, veikiant neatsargiai, padaroma mažesnė neturtinė žala nei tyčinės kaltės atveju, todėl esant šiai kaltės formai, neturtinės žalos dydis yra atitinkamai mažesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-422/2009). Maksimali neturtinės žalos atlyginimo riba nukentėjusiems pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnį, galiojusį įvykio metu, yra 5000 eurų dėl vieno įvykio, nepriklausomai, kiek yra nukentėjusių asmenų. Draudiko pareiga atlyginti žalą kyla iš draudimo sutarties. Draudimo sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir draudimo sutartis nustato, kokią žalą ir kokia apimtimi atlygina draudikas. Bendra taisyklė yra ta, kad draudikui visiškas nuostolių atlyginimo principas netaikomas, todėl jeigu padarytos žalos visiškai nepadengia nukentėjusiajam išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį privalo atlyginti žalą padaręs, t. y. atsakingas už žalą asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-280/2014). Kaltinamojo įvykio metu valdytos transporto priemonės draudikas iš viso nukentėjusiosioms dėl šio įvykio atlygino 1950 eurų neturtinės žalos, t.y. išmokėta suma nesiekia minėtame Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme numatytos maksimalios neturtinės žalos atlyginimo ribos ir nukentėjusiosios ieškiniu reikalaujama suma, net ir ją patenkinus, taip pat neviršytų šios sumos, todėl atsakovu šioje situacijoje gali būti tik draudikas, o ne kaltinamasis.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad eismo įvykis tik nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą (visi sužalojimai, net ir tie, kurie nustatyti teisiamojo posėdžio metu, draudimo bendrovės buvo įvertinti), šiuo metu ji darbinga. Nors nukentėjusioji nurodė, kad dėl eismo įvykio metu patirto kojos sužalojimo ji turėjo išeiti iš darbo, tačiau tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Nepilnametės mergaitės buvo sužalotos nežymiai ir jų patirti sužalojimai atskirai iš viso nesudaro nusikaltimo sudėties požymių, nes už nežymų sveikatos sutrikdymą, padarytą eismo įvykio metu, baudžiamoji atsakomybė netaikytina.

Nukentėjusioji patirtą neturtinę žalą grindžia neigiamais išgyvenimais, fiziniu skausmu ir baime, tačiau dėl šių patirtų neigiamų emocinių išgyvenimų į specialistus nei ji, nei dukros nesikreipė. Šiuo metu, kad ir su baime, bet nukentėjusioji vairuoja automobilį. Eismo įvykio metu tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji valdė padidinto pavojaus šaltinius, todėl dalyvaudami eisme jie abu turėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai. Kaltinamasis teigia nukentėjusiosios transporto priemonės nepastebėjęs, o nukentėjusioji kaltinamojo matė, bet nesitikėjo, kad jis pasuks prieš jos vairuojamą transporto priemonę, dėl ko ji net nestabdė, kas rodo, jog nukentėjusioji, vairuodama automobilį, nebuvo visiškai atidi, kaip to reikalauja kelių eismo taisyklės, nes turėjo galimybę stabdyti ir galimai išvengti eismo įvykio.

Atsižvelgus į šias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais bei teismų praktika, teismas daro išvadą, kad G. P. patirtą neturtinę žalą jau atlygino draudimo bendrovė kartu su kaltinamuoju, todėl jos reikalavimas papildomai iš atsakovų jai ir dukroms priteisti dar 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo yra neadekvatus įvykusiam eismo įvykiui, iš to kilusioms pasekmėms ir turi būti atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo turėtas atstovavimo išlaidas.

Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018-11-26 sprendimu Nr. 2.3.-(NTP-2)-18-T-2265-20340 suteikta 100 procentų apmokama valstybės garantuojama teisinė pagalba dėl civilinio ieškinio parengimo ir žalos atlyginimo klausimu, parengti procesinius dokumnetus ir atstovauti nukentėjusiąją ikiteisminio tyrimo metu ir pirmos instancijos teisme, pagalbą paskirta teikti advokatė Domicelė Baltrušaitienė (2 t.,13 b.l.). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pranešė, kad G. P. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro advokato užmokestis – 97,50 Eur. (2 t., 26 b.l.).

Nors kaltinamasis byloje pripažintas kaltu dėl nusikaltimo padarymo, tačiau valstybės patirtos išlaidos dėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovavimo byloje nepriteistinos, atsižvelgiant į tai, kad atstovavimas nukentėjusiajai buvo skirtas tikslinis, dėl civilinio ieškinio parengimo ir žalos atlyginimo klausimu, o nukentėjusiosios eiškinys byloje atmestas.

Kaltinamajam S. S. kardomoji priemonė nebuvo paskirta.

Eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės nebuvo paimtos iš jų savininkų, todėl jų grąžinimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsniu 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straispniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu,

nusprendžia:

S. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 20 MGL 1000,00 (vieno tūkstančio) eurų dydžio baudą.

S.S. išaiškinti, kad baudą jis privalo sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų, nurodant įmokos kodą 6801. Nurodytu laiku baudos nesumokėjus, bauda bus išieškoma priverstinai (tokiu atveju gali tekti atlyginti ir vykdymo išlaidas antstoliui). Jei baudos išieškoti priverstinai nepavyks, bauda gali būti keičiama į viešuosius darbus arba areštą.

Nukentėjusiosios G. P. civilinį ieškinį dėl neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo atmesti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.