Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2026 m. kovo 31 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-7641-2026 (toliau – ir nutarimas) V. Z. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalyje, už ką jam paskirta 300 eurų dydžio bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2026 m. balandžio 8 d. gautas V. Z. (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma taikyti pareiškėjo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalį ir specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimo netaikyti arba specialiosios teisės atėmimo terminą sutrumpinti kaip įmanoma trumpesniam laikotarpiui.

Skunde teigiama, kad pareiškėjas su jam paskirta nuobauda sutinka iš dalies. Pripažįsta padaręs nusižengimą ir dėl jo nuoširdžiai gailisi. Nuo 2017 m. balandžio 11 d. pareiškėjas vykdo individualią veiklą ((duomenys neskelbtini)). Ši veikla yra pagrindinis, vienintelis ir nuolatinis pareiškėjo pajamų šaltinis jau ilgą laiką. Vairuotojo pažymėjimas pareiškėjui yra būtinas tiesioginėms darbo funkcijoms atlikti. Atėmus teisė vairuoti, pareiškėjas neteks galimybės dirbti, o dėl to liks ir be jokių pragyvenimo lėšų. Pareiškėjo vertinimu, paskirta nuobauda sukels neproporcingai sunkias pasekmes jo socialinei padėčiai ir finansiniam stabilumui. Pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių Institucijos priimtame nutarime nenustatyta. Jis visiškai pripažįsta kaltę, todėl mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir taikant švelnesnę poveikio priemonę. Pareiškėjas kritiškai vertina savo elgesį ir pasižada laikyti Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimų ateityje.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus įgaliotas atstovas atsiliepimo į V. Z. pateiktą skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo 300 iki 450 eurų. Šio straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 12 mėnesių.

Teismo posėdžio metu V. Z. parodė, kad prašo panaikinti 6 mėnesių teisės vairuoti atėmimo terminą. Baudą 300 eurų jis sumokėjo. Šiuo metu teisė vairuoti yra vienintelė galimybė uždirbti pinigus. Atėmus teises jis liktų be darbo. Jeigu pažeidimų anksčiau nebuvo. Įvyko nesusipratimas, jis nežinojo, kad vairuoja be teisių. Anksčiau jam bauda buvo skirta, jis iškart 180 eurų sumokėjo. Policija jį sustabdė ir pasakė, kad teisės negalioja dėl to, kad reikėjo praeiti kursus. Jis nežinojo, kad skirti kursai. Jeigu būtų žinojęs, būtų nesėdęs už vairo. Jis nežinojo, kad negali vairuoti nuo sausio 8 d. iki kovo 7 d. ir važinėjo, dirbo. (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini) metų, o bendrai vairuoja nuo (duomenys neskelbtini).

Skundžiamu nutarimu V. Z. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, dėl to, kad 2026 m. kovo 12 d.,10.25 val., P. Lukšio g., Vilniuje, vairavo automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti. Pažymėtina, kad V. Z. Institucijos nutarimu už padarytą nusižengimą paskirta administracinė nuobauda – minimali sankcijoje numatyta 300 eurų bauda – ir privaloma administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas minimaliam sankcijoje numatytam 6 mėnesių terminui.

Teismas nustatė, kad administracinio nusižengimo padarymo fakto ir kaltės V. Z. neginčija, pripažįsta, jog vairavo automobilį, neturėdamas teisės jo vairuoti. Skunde iš esmės keliamas už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, todėl skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjamas tik tiek, kiek to prašoma skundu.

Tiek pateikdamas skundą, tiek teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir administracinio poveikio priemonės jam visai neskirti arba kaip įmanoma labiau sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą.

Teismas pažymi, kad spręsdama klausimą dėl nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo, Institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 straipsnyje. Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą teisės pažeidimą, siekiant prevencijos tikslų. Tačiau visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-4-2011).

ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

Administracinio poveikio priemonės skyrimo aplinkybėms reikšminga tai, kad Institucija, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, teisingai nustatė pareiškėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad V. Z. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo, padėjo jį atskleisti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). V. Z. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, priimdama nutarimą, Institucija pagrįstai nenustatė. Išnagrinėjęs pareiškėjo skundą ir įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas nenustatė kitų pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat nebuvo nustatytų ir pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Teismas įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes šiuo atveju turi pagrindo pripažinti, kad pažeidėjui skirta minimalios trukmės administracinio poveikio priemonė yra per griežta savo pobūdžiu, nes sukelia neproporcingas pasekmes pažeidėjo pragyvenimo šaltiniui. Teismas pripažįsta, kad V. Z. tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, jog teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga dėl darbo funkcijų, nes jo darbas yra tiesiogiai susijęs su teise vairuoti, yra reikšminga ir teisinga. Byloje esanti Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma patvirtina, kad V. Z. nuo 2017 m. balandžio 11 d. vykdo individualias veiklas: (duomenys neskelbtini) ir kitą (duomenys neskelbtini) veiklą. Bylos duomenimis nepaneigta, kad ši veikla yra vienintelis pažeidėjo pragyvenimo šaltinis. Teismas pastebi, kad tokia aplinkybė savaime nėra išskirtinė ir neturėtų būti pagrindu švelninti pažeidėjui pritaikytą sankciją, tačiau įvertinus pažeidimo turinį ir jo padarymo aplinkybes šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, kad minimalios trukmės sankcijoje privalomai paskirta administracinio poveikio priemonės turėtų būti trumpinama.

Teismas pažymi, kad pažeidėjas teisme nuoširdžiai pripažino, jog nevykdė anksčiau jam skirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo sąlygų, nes to nesuprasdamas nuo 2026 m. sausio 8 d. iki kovo 7 d. dirbo ir vairavo automobilį. Toks elgesys nėra pateisinamas, tačiau tai neabejotinai įrodo pažeidėjo neatsargią kaltę dėl padaryto pažeidimo. Dėl to teismas pripažįsta, kad tokia kaltės formą, kuri rodo asmens nerūpestingumą, paneigia sąmoningą pažeidėjo norą nevykdyti teisės normų reikalavimus, kas gali būti vertinama pažeidėjo naudai. Visgi, padarydamas pažeidimą pareiškėjas prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Dėl to teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo pažeidėjui apskritai neskirti administracinio poveikio priemonės, tačiau yra pagrindas trumpinti skirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl jo darbinių funkcijų, turėtų būti pats suinteresuotas nedaryti pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą.

Iš Administracinių nusižengimų registre pateiktų duomenų nustatyta, kad V. Z. už ANK 421 straipsnio 1 dalyje padarytą nusižengimą laikotarpiu nuo 2026 m. sausio 8 d. iki 2026 m. kovo 7 d. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Teismas nustatė, kad šios poveikio priemonės pažeidėjas iš esmės nevykdė. Nagrinėjamą nusižengimą pareiškėjas padarė 2026 m. kovo 12 d., tačiau tuo metu teisės aktų nustatyta tvarka teisės vairuoti nebuvo susigražinęs. Dėl to teismas sprendžia, kad šį kartą žinodamas ir suprasdamas jam skirtą poveikio priemonę, pareiškėjas turėtų analogiškai ir realiai įvykdyti tokio pat termino teisės vairuoti transporto priemones atėmimo sąlygas, po ko susigrąžinti teisę vairuoti teisės aktų nustatyta tvarka.

Teismo įsitikinimu, nuobauda ir administracinio poveikio priemonė pažeidėjui neturėtų būti skiriama tik formaliai, bet turėtų tinkamai atlikti savo paskirtį ir būti proporcinga bei teisinga administracinės atsakomybės turiniui. ANK 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia. Visgi šiuo atveju sankcijas pažeidėjui teismas labiau įvertina atsižvelgdamas į jo kaltės turinį ir dėl to kilusias pasekmes. Dėl to teismas mato pagrindą tenkinti pareiškėjo skundą sumažinant jam skirtos administracinio poveikio priemonės terminą iki 2 mėnesių pagal ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytas įstatymo išimtis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu

nutarė:

V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. kovo 31 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-7641-2026 ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį nustatyti nutarimu skirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimo – terminą 2 (dviejų) mėnesių laikotarpiui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.