- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-25
- Bylos Nr.
- 2-1861/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-298-209-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės „Swedbank“
- Kategorijos
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo akcinės bendrovės „Swedbank“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1692-343/2013 pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Swedbank“ skundą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Norekso nekilnojamasis turtas“ kreditorių komiteto susirinkimo nutarimo dalies pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Motyvuojamoji dalis
Byloje kilo ginčas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo.
Kauno apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 4 d. nutartimi UAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“.
Pareiškėjas BUAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ kreditorius „Swedbank“, AB kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas pripažinti negaliojančiu 2013 m. kovo 8 d. kreditorių komiteto susirinkimo nutarimą penktuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta nuo bankroto bylos iškėlimo iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro patvirtinti 180 000 Lt + PVM administratoriaus atlyginimą. Nurodė, kad bankas susirinkime dalyvavo balsuodamas raštu, 2013-03-08 posėdžio protokolą gavo 2013-03-15, todėl termino skundui paduoti nepraleido. Priimtas nutarimas yra neteisėtas ir naikintinas, kadangi atlyginimą administratoriui nutarta padidinti retrospektyviai, be to, 2012-01-24 kreditorių komiteto susirinkime septintuoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta administratoriaus atlyginimą nustatyti nuo bankroto bylos iškėlimo iki įmonės pabaigos – 100 000 Lt plius PVM ir šis nutarimas yra galiojantis, todėl skundžiamu nutarimu be jokio pagrindo yra naikinamas galiojantis 2012-01-24 kreditorių komiteto nutarimas. Jau tvirtinant atlyginimą 2012-01-24 buvo žinomi kriterijai, aktualūs nustatant atlyginimą administratoriui. Skundžiamas nutarimas priimtas nepateikus jokių tokio sprendimo motyvų, todėl pripažintinas neteisėtu.
Atsakovas BUAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti. Nurodė, kad kompetencija tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti administratoriaus atlyginimą pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste – ĮBĮ) 23 straipsnį priklauso bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimui (komitetui). Kreditorių komiteto susirinkimas buvo sušauktas nepažeidžiant teisės normų reikalavimų, kreditorių komiteto nariai jame dalyvavo balsuodami raštu. Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad kreditorių susirinkimas turi teisę dėl atsiradusių naujų aplinkybių (papildomų išlaidų) keisti administravimo išlaidų sąmatą pagal administratoriaus prašymą. Nuo nutarties iškelti bankroto bylą yra praėję trys su puse metų, priimant skundžiamą kreditorių komiteto nutarimą kreditoriniai reikalavimai sudarė 12 802 204,24 Lt, buvo likę neparduoto turto 10 nekilnojamojo turto vienetų, kurių pradinė pardavimo kaina siekia 3 540 000 Lt. Tos pačios dienos nutarimu kreditoriai, siekdami savo reikalavimų patenkinimo, priėmė nutarimą ne paminėtą turtą nurašyti, bet kreiptis į teismą dėl termino likvidavimo procedūroms pabaigti pratęsimo. Teismas 2013-03-15 rezoliucija terminą pratęsė iki 2014-04-01. Todėl atsižvelgiant į tai, kad bankroto procesas nuo 2012-01-24 tęsis dar du metus ir du mėnesius, atsižvelgiant į ženklią nerealizuoto bendrovės turto apimtį, kurio administravimui, saugojimui, pardavimui, o taip pat kreditorių kreditorinių reikalavimų tenkinimui bus eikvojamas papildomas administratoriaus darbo laikas ir pastangos, yra pagrįsta ir protinga, kad administratoriaus atlyginimas buvo padidintas 80 000 Lt suma, kuri yra adekvati atlyginti administratoriaus laiko ir pastangų sąnaudas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2013 m. gegužės 14 d. nutartimi skundą atmetė. Teismas nutartį motyvavo tuo, kad pareiškėjas pateikė skundą praleidęs ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatytą 14 dienų terminą kreditorių susirinkimo nutarimui apskųsti, kadangi apie skundžiamą kreditorių komiteto nutarimą jis kaip kreditorių komiteto narys, taip pat kaip profesionalus proceso dalyvis bankroto procese, nes jis yra kreditorius daugelyje kitų bankroto bylų, turintis didelę patirtį teikiant tokius skundus, turėjo ne tik galimybę, bet ir pareigą sužinoti 2013-03-08, tuo tarpu skundas pateiktas 2013-03-29. Teismas nesutiko su pareiškėju, kad jis sužinojo apie skundžiamą nutarimą tik 2013-03-15, kai gavo protokolą Nr. 15, nes į bylą nepateikta tai patvirtinančių įrodymų.
Nesutikdamas su skundu dėl 2013-03-08 vykusio kreditorių komiteto susirinkimo priimto nutarimo penktuoju darbotvarkės klausimu „Dėl administratoriaus atlyginimo patvirtinimo“, teismas nurodė, kad pareiškėjas turėjo galimybę išsiaiškinti motyvus, kodėl yra keičiamas atlyginimo administratoriui dydis, be to, administratorius pagrindė, kodėl turėjo būti padidintas atlyginimas. Teismas sutiko, kad, esant neparduotam turtui, buvo pagrindas pratęsti terminą bankroto procedūroms vykdyti, už termino pratęsimą balsavo ir pats pareiškėjas. Teismo vertinimu, klausimas dėl termino pratęsimo reikalingumo 2012-01-24 kreditorių komiteto susirinkime nebuvo svarstomas, į šią aplinkybę nebuvo atsižvelgta ir nustatant atlyginimą administratoriui. Be to, neparduotą turtą reikia saugoti, rūpintis jo realizavimu, o tam reikalingos papildomos išlaidos, laiko sąnaudos. Todėl teismas, įvertinęs anksčiau nurodytus argumentus ir įrodymus, padarė išvadą, kad pareiškėjas šio argumento neįrodė. Taip pat pažymėjo nutartyje, kad pareiškėjas, balsuodamas už termino bankroto procedūroms vykdyti pratęsimą, privalėjo suvokti, kad atitinkamai didės ir bankroto administravimo išlaidos, į kurias įeina ir atlyginimas administratoriui. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, jog atlyginimas yra nustatytas retrospektyviai, kad skundžiamu nutarimu be jokio pagrindo yra naikinamas ankstesnis 2012 01 24 nutarimas, kadangi kreditorių susirinkimas nutarimu (kreditorių komitetas nutarimu) gali keisti administratoriaus atlyginimą (ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalis). 2012 01 24 nutarimas nebuvo panaikintas, be to, tokia teisė kreditorių komitetui yra nesuteikta. Skundžiamu nutarimu buvo tik pakeistas atlyginimo administratoriui dydis. Teismo vertinimu, nutarimas, kuriuo nustatytas administratoriui atlyginimo dydis 180 000 Lt plius PVM už 4,5 metus, atitinka ĮBĮ 36 straipsnyje, CK 1.5 straipsnyje išvardintus kriterijus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas „Swedbank“, AB prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pripažinti negaliojančiu 2013 m. kovo 8 d. kreditorių komiteto susirinkimo nutarimą penktuoju darbotvarkės klausimu „Dėl administratoriaus atlyginimo patvirtinimo“.
Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta. Nurodo, kad termino skundui paduoti nepraleido, kadangi apie kreditorių komiteto 2013-03-08 posėdžio protokolą sužinojo tik 2013-03-15, gavęs jį elektroniniu paštu. Be to, pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką panašiose bylose terminas skundui paduoti pradedamas skaičiuoti nuo galutinio kreditorių susirinkimo pirmininko ir sekretoriaus pasirašyto protokolo pateikimo suinteresuotajam asmeniui dienos (civilinė byla Nr. 2-2277/2011). Taip pat pažymi, kad suinteresuotas asmuo BUAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ neprašė taikyti ieškinio senaties, todėl teismas nepagrįstai nagrinėjo šį klausimą skundžiamoje nutartyje (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).
Nei viena iš bankroto administratoriaus nurodytų aplinkybių, t. y. pailgėjusi bankroto proceso trukmė bei likęs gausus nerealizuotas bendrovės nekilnojamasis turtas, negali būti vertinama kaip nauja ir sudaranti pagrindą padidinti administratoriui atlyginimą.
Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas skundą, neįvertino, kad bankrutuojančios įmonės turto kiekis, atitinkamai galimos realizavimo išlaidos buvo žinomi 2012-01-24 nustatant atlyginimą administratoriui. Per šį laikotarpį iki skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo įmonėje turto nepadaugėjo, todėl administravimo apimtis nepadidėjo. Be to, kadangi atlyginimas nustatytas ne konkrečiam terminui, o iki numatyto įvykio – bankroto proceso pabaigos, tai apsprendžia, jog administratoriui atlyginimas nustatomas už pasiektą rezultatą, o ne proceso trukmę ir tuo pačiu eliminuoja pagrindą bankroto administratoriui tikėtis, kad bankroto procesui užtrukus atlyginimas jam bus padidintas.
Nurodo, kad teismas taip pat padarė nepagrįstas išvadas dėl turto saugojimo išlaidų.
Tai, kad dalis bankrutuojančios įmonės turto iki šios dienos nebuvo parduota, reiškia, kad realizavimo procesas nepareikalavo visų išlaidų ir laiko sąnaudų ir jos galės būti panaudotos vėliau toliau vykdant pardavimo procesą.
Teismas nepagrįstai pareiškėjo pritarimą balsuojant dėl termino bankroto procedūroms vykdyti pratęsimo interpretavo kaip banko netiesioginį pritarimą padidėsiančioms bankroto administravimo išlaidoms.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą BUAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ prašo Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bankroto administratoriaus nurodytas aplinkybes (pailgėjusi bankroto proceso trukmė nuo paskutinio kreditorių susirinkimo 2012-01-24 ir likęs gausus administruotinas įmonės turtas) kaip suteikiančias pagrindą kreditorių komitetui priimti 2013-03-08 sprendimą dėl administratoriui mokėtino atlyginimo padidinimo, tokiu būdu bankrutavusios įmonės kreditoriams realizuojant ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisę dėl administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo.
Nesutinka su apeliantu, kad administratoriaus nurodytos aplinkybės nelaikytinos naujomis.
Tai, kad įmonės kreditorių susirinkimo nustatytomis sąlygomis bendrovės turto nepavyko realizuoti ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalyje nustatytu terminu, suponuoja ne netinkamai atliekamas administratoriaus funkcijas, o kreditorių susirinkimo (komiteto) patvirtintų turto realizavimo sąlygų neadekvatumą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo dalies dėl atlyginimo bankroto administratoriui nustatymo (padidinimo) pripažinimo negaliojančia.
Dėl ieškinio senaties taikymo
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas skundui paduoti. Pažymėtina, kad vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja. Nagrinėjamu atveju atsakovas BUAB „Norekso nekilnojamasis turtas“, pateikdamas atsiliepimą į pareiškėjo „Swedbank“, AB skundą, nepareiškė tokio reikalavimo, todėl darytina išvada, kad teismas be pagrindo taikė ieškinio senatį, numatytą ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje skundams dėl kreditorių susirinkimo nutarimų apskundimo.
Dėl skundo pagrįstumo
Bylos duomenimis nustatyta, kad BUAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ kreditorių komiteto 2013-03-08 vykusio susirinkimo metu priimtu skundžiamu nutarimu penktuoju darbotvarkės klausimu „Dėl administratoriaus atlyginimo patvirtinimo“ buvo priimtas nutarimas „Nuo bankroto bylos iškėlimo iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro patvirtinti 180 000 Lt + PVM administratoriaus atlyginimą“ (b. l. 5-9), dėl kurio teisėtumo šioje byloje kilo ginčas.
Pagal ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalį atlyginimas administratoriui yra viena iš bankroto administravimo išlaidų rūšių. ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje nurodyti kriterijai administratoriaus atlyginimo už teikiamas paslaugas dydžiui nustatyti, t. y. administratoriaus atlyginimo suma nustatoma atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti (bankrutavusi) įmonė tęsia (vykdo) veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį ir jo kiekį, taip pat į įmonei iškeltų bylų ir pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą bei jų kiekį. Kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimo administratoriui dydis turėtų atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 str. 1 d.) ir užtikrinti tiek administratoriaus, tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą.
Šioje byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismui 2009-09-04 nutartimi iškėlus bankroto bylą UAB „Norekso nekilnojamasis turtas“, atlyginimas bankroto administratoriui nebuvo nustatytas pirmojo kreditorių susirinkimo metu, o tai buvo padaryta 2012-01-24 kreditorių komiteto susirinkime septintuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo buvo nutarta nustatyti administratoriaus atlyginimą nuo bankroto bylos iškėlimo iki įmonės pabaigos – 100 000 Lt +PVM. Bankroto administratoriui apskundus minėtą nutarimą, Kauno apygardos teismas 2012-04-18 nutartimi skundą atmetė motyvuodamas tuo, kad bankroto administratorius neįrodė, kad atlyginimas administratoriui buvo nustatytas per mažas.
Pažymėtina, kad ši aplinkybė, jog atlyginimas administratoriui buvo nustatytas daugiau nei po dviejų metų nuo bankroto bylos iškėlimo dienos, yra reikšminga sprendžiant dėl ginčijamos nutarimo dalies teisėtumo, nes, kaip teisingai nurodo apeliantas, tiek kreditoriams, tiek bankroto administratoriui buvo gerai žinoma bankrutuojančios įmonės administravimo apimtis. Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas kreditorių teisę keisti jau ankstesniame kreditorių komiteto posėdyje nustatytą atlyginimą administratoriui, visą administravimo išlaidų sąmatą, įskaitant administratoriaus atlyginimą ir jo mokėjimo tvarką už įmonės administravimą bankroto proceso metu nuo bankroto bylos iškėlimo tvirtina pirmasis kreditorių susirinkimas, įvertinęs administratoriaus nurodytas jau patirtas ir būsimas išlaidas, bankroto procedūros apimtį ir kitas konkrečios įmonės bankrotui reikšmingas aplinkybes (civilinė byla Nr. 3K-3-486/2010). Minėtoje nutartyje taip pat nurodyta, kad kreditorių susirinkimas taip pat turi teisę dėl atsiradusių naujų aplinkybių (papildomų išlaidų) pildyti šią sąmatą pagal administratoriaus prašymą. Tačiau tokiu atveju svarbu nustatyti, ar motyvai, kuriais remiantis buvo padidintas atlyginimas administratoriui, gali būti vertinami kaip naujos aplinkybės ir ar šios aplinkybės gali pagrįsti atlyginimo administratoriui padidinimą beveik du kartus. Pažymėtina, kad administratorius tokį prašymą motyvavo tuo, kad pailgėjo bankroto proceso trukmė, be to, liko gausus nerealizuotas bendrovės nekilnojamasis turtas, tačiau sutiktina su apeliantu, kad tokios aplinkybės negali būti pripažintinos naujomis ir sudarančiomis pagrindą spręsti dėl atlyginimo bankroto administratoriui padidinimo.
Pažymėtina, kad atlyginimas administratoriui buvo nustatytas 2012-01-24 įvykusiame kreditorių susirinkime nuo bankroto bylos iškėlimo iki įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro, tai reiškia, kaip teisingai nurodo apeliantas, jog kreditoriai nutarė nustatyti administratoriui atlyginimą ne konkrečiam terminui ir ne už proceso trukmę, tačiau iki numatyto įvykio, t. y. bankroto proceso pabaigos, bei už pasiektą rezultatą. Todėl tai, kad ginčijamo nutarimo priėmimo momentu dalis turto nebuvo parduota, negali būti laikoma nauja aplinkybe, nes tiek turto kiekis, sudėtis, tiek jo pardavimo tvarka bei sąlygos buvo žinomos jau 2012-01-24 kreditorių susirinkime, kuriame buvo sprendžiami klausimai, susiję ne tik su administratoriaus atlyginimo nustatymu, bet ir su turto pardavimu. Nors bankroto administratorius nurodo, kad tai, jog kreditorių susirinkimo nustatytomis sąlygomis bendrovės turto nepavyko realizuoti ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalyje nustatytu terminu suponuoja ne netinkamai atliekamas administratoriaus funkcijas, bet kreditorių susirinkimo (komiteto) patvirtintų turto realizavimo sąlygų neadekvatumą, tačiau šių aplinkybių nepagrindžia. Byloje taip pat nėra duomenų, kad bankroto administratorius būtų skundęs minėtą nutarimą įstatymo nustatyta tvarka.
Pažymėtina, kad administratoriaus atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra analizuoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kadangi nuo kreditorių ir administratoriaus susitarimo priklauso administratoriaus atlyginimo dydis, tai jis turėtų būti nustatomas toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras, kartu nepažeistų kreditorių interesų, skiriant įmonei administruoti per didelę sumą. Kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimo administratoriui dydis turėtų atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) ir užtikrinti tiek administratoriaus, tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad skundžiama nutarimo dalis yra neteisėta, todėl yra pagrindas ją panaikinti.
Esant nurodytiems argumentams, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina dėl netinkamo materialinės teisės normų, reglamentuojančių kreditorių susirinkimo teises, taikymo, o klausimas išspręstinas iš esmės – skundžiama kreditorių susirinkimo nutarimo dalis naikintina (CPK 330 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartį panaikinti.
Pareiškėjo akcinės bendrovės „Swedbank“ skundą tenkinti.
Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Norekso nekilnojamasis turtas“ 2013 m. kovo 8 d. kreditorių komiteto susirinkimo nutarimą penktuoju darbotvarkės klausimu „Dėl administratoriaus atlyginimo patvirtinimo“ panaikinti.