Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja I. Šeškauskienė Teisminio proceso Nr. 1-78-1-00578-2013-3

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. sausio 21 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Savinijaus Katausko ir Editos Lapinskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. M. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio, kuriuo S. M. nuteistas pagal BK 138 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., bausmė subendrinta su 2015 m. birželio 10 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė S. M. paskirta laisvės atėmimas 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2015-11-18, į bausmės laiką įskaitant laikinojo sulaikymo laiką nuo 2013-10-30 iki 2013-10-31 ir atliktą bausmę pagal 2015-06-10 Marijampolės r. apylinkės teismo nuosprendį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M. nuteistas pagal BK 138 str. 1 d. už tai, kad nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, t. y. už tai, kad 2013 m. spalio 26 d. laikotarpyje nuo 02 val. iki 07 val., veikdamas bendrininkų grupe su R. J., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, Plungės m., (duomenys neskelbtini)bute, jam sudavus A. Š. tris smūgius kumščiu į veidą, o R. J. sudavus tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių A. Š., pastarajam išbėgus iš buto, R. J., pasivijęs nukentėjusįjį A. Š., (duomenys neskelbtini) namo pirmo aukšto bendro naudojimo koridoriuje sudavė kumščiais ne mažiau kaip dešimt smūgių A. Š. į įvairias kūno vietas. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką jis, 2013 m. spalio 26 d. apie 07 val., veikdamas kartu su R. J., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, Plungės m., (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su R. J. vesdamas nukentėjusįjį A. Š. namo, jam pastūmus A. Š. ir šiam pargriuvus ant žemės, R. J. sudavė kumščiais mažiausiai du smūgius į veidą, taip nukentėjusiajam A. Š. bendrais su R. J. veiksmais padarė nosies sumušimą su nosies kaulų lūžiu, kas jam sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, galvos sumušimą su kraujosruvomis kairės akies vokuose, galvos smegenų sukrėtimą, dubens sumušimą, kas nukentėjusiajam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis S. M. apeliaciniame skunde neneigia kaltės padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas, padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos ir paskirtos bausmės dydžio neginčija, tačiau prašo paskirtą bausmę sušvelninti taikant BK 64¹ str., bei paskirti konkrečią bausmės atlikimo vietos įstaigą.

Apeliantas nepagrįstai mano, kad apylinkės teismas turėjo taikyti BK 64¹ str. nuostatas ir jam paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. BPK 273 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, <...> įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas. Kartu pažymėtina, kad pagal BPK 273 str. dėl baudžiamosios bylos išnagrinėjimo sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka nusprendžia bylą nagrinėjantis teismas, esant šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms. Tuomet, kai teismas nusprendžia įrodymus tirti įprastine įrodymų tyrimo tvarka, nelieka BK 64¹ str. taikymui būtinųjų sąlygų viseto ir bausmė šiuo pagrindu nuteistajam nemažinama.

Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino, jam paskelbus apie ikiteisminio tyrimo pabaigą nurodė, jog sutinka, kad byla būtų nagrinėjama teisme atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą BPK 273 str. numatyta tvarka (t. 2, b. l. 20). Vienok pirmosios instancijos posėdyje S. M. paprašė atidėti bylos nagrinėjimą ir pareikalavo į teismo posėdį kviesti bei apklausti nukentėjusįjį ir liudytoją M. K. (t. 2, b. l. 66). Šias kaltinamojo prašymas buvo patenkintas. Toliau nagrinėjant bylą, S. M. pirmosios instancijos teismo posėdyje po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir tuojau pat davė parodymus, iš esmės prisipažino kaltu dėl nusikalstamos veikos, tačiau ginčijo kai kurias esmines teismo pripažintas įrodytomis įvykio aplinkybes, nurodė, kad nukentėjusiajam į veidą netrenkė, taip pat nesutiko su civiliniu ieškiniu, nes jame nurodytos žalos savo veiksmais nukentėjusiajam neva nepadarė (t. 2, b. l. 81). Esant atitinkamam kaltinamojo prašymui, minimiems prieštaravimams ir neaiškumams, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėms keliant abejones, teismo posėdžio metu buvo apklaustas ir nukentėjusysis bei liudytojai, t. y. baudžiamoji byla, kurioje nuteistojo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, buvo išnagrinėta vadovaujantis bendrosiomis bylos nagrinėjimo teisme nuostatomis - byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, joje nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, taip pat byla nebuvo užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu. Todėl nesant visų būtinų sąlygų, apylinkės teismas pagrįstai S. M. atžvilgiu netaikė BK 64¹ str. nuostatų, toks teismo sprendimas apelianto procesinių teisių, teisės į tinkamą bylos nagrinėjimą bei teisingos bausmės paskyrimą nepažeidė.

Apeliantas skundu taip pat prašo bausmę paskirti atlikti Marijampolės pataisos namuose, tačiau tokio savo prašymo motyvų nenurodo. BK 50 str. 3 d. numato, kad bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, o laisvės atėmimo bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas nustato Bausmių vykdymo kodeksas. Teismas parenka tik pataisos įstaigos, kurioje asmuo, pripažintas kaltu, atliks paskirtą laisvės atėmimo bausmę, rūšį – atvirąją koloniją, pataisos namus ar kalėjimą, o į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija, atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą (BVK 65 str.). Pakeisti bausmės atlikimo vietą gali tik Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuteistojo prašymu ir esant išimtinėms aplinkybėms, kliudančioms nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje (Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 4/07-71 patvirtintos „Nuteistųjų, kuriems įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirta arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, paskyrimo į konkrečią pataisos įstaigą ar areštinę tvarkos“, pakeistos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. V-436, 8 punktas). Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą, apeliantas turi galimybę dėl bausmės atlikimo vietos pakeitimo kreiptis į Kalėjimų departamentą ar pataisos įstaigos administraciją, tačiau ne į apeliacinės instancijos teismą.

Tuo būdu keisti nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutaria:

nuteistojo S. M. apeliacinį skundą atmesti.