- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-14
- Bylos Nr.
- 2-351-370/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01939-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Trečiasis asmuo
- G. S.
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „LITMONTAŽAS“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „LITMONTAŽAS“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens G. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „LITMONTAŽAS“ iškelta restruktūrizavimo byla, civilinėje byloje Nr. B2-6007-794/2015 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „LITMONTAŽAS“ direktoriaus I. L. (I. L.) pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „LITMONTAŽAS“, trečiasis asmuo G. S., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
pareiškėjas UAB „LITMONTAŽAS“ direktorius I. L. pateikė teismui pareiškimą, kuriame prašė iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovei UAB „LITMONTAŽAS“.
Nurodė, kad įmonė buvo įregistruota 2008 m. vasario 26 d., pagrindinė įmonės veikla – metalo konstrukcijų ir jų dalių gamyba ir montavimas, įrengimų paleidimas ir derinimas, technologinių vamzdynų montavimas. Įmonė turi statybos veiklos įmonių kvalifikacijos atestatą, kuris suteikia teisę būti ypatingo statinio statybos rangovu. Įmonėje dirba 21 aukštos kvalifikacijos ir specialių žinių turintys darbuotojai. 2012 m. įmonės veiklą nuolat trikdė UAB „RITOREMA“, kuri nepagrįstai inicijuodavo UAB „LITMONTAŽAS“ bankroto bylą. Kauno apygardos teismas 2012 m. spalio 8 d. sprendimu priteisė UAB „LITMONTAŽAS“ iš UAB „RITOREMA“ 147 770,02 Eur skolą bei UAB „RITOREMA“ iš LITMONTAŽAS“ 63 285,24 Eur skolą. Sprendimas įsiteisėjo 2013 m. lapkričio 11 d. 2014 m. sausio 13 d. UAB „RITOREMA“ buvo iškelta bankroto byla. 2015 m. rugpjūčio 4 d. antstolis, vykdydamas teismo sprendimą UAB „RITOREMA“ naudai, areštavo UAB „LITMONTAŽAS“ atsiskaitomąsias sąskaitas bei visą įmonės turtą. Dėl tokių UAB „RITOREMA“ veiksmų, atsakovui buvo sudėtinga įgauti užsakovų pasitikėjimą, tai tiesiogiai lėmė bendrovės reputaciją, gaunamų užsakymų apimtį bei finansinius rezultatus. Tačiau UAB „LITMONTAŽAS“ veiklos nenutraukė, pasirašo naujas paslaugų sutartis, gerina savo finansinę padėtį, didina pardavimų apimtis, siekia atsiskaityti su visais kreditoriais, tačiau šiuo metu turi finansinių sunkumų ir dėl taikyto arešto negali tinkamai įvykdyti visų kreditoriams turimų įsipareigojimų. Trečiojo asmens G. S. atliktas įskaitymas prieštarauja Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ir ĮRĮ) 7 str. 2 d. ir CK 6.930¹ str. nuostatoms, nes atliktas po UAB „LITMONTAŽAS“ kreipimosi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo G. S. prašė atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „LITMONTAŽAS“. Nurodė, kad turi 2446,12 Eur reikalavimo teisę į atsakovą. Įsiskolinimas susidarė Kauno apygardos teismui 2015 m. gegužės 12 nutartimi (civilinė byla Nr. B2-684-254/2015 G. S. iš UAB „LITMONTAŽAS“ priteisus 2 176,28 Eur bylinėjimosi išlaidų bei Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-1400-302/2015) priteisus 619,84 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš viso 2796,12 Eur. Tačiau 2015 m. spalio 15 d. G. S. pareiškimu dėl įskaitymo įskaitė priešpriešinius vienarūšius reikalavimus 350 Eur sumai, dėl to galutinė skola sudaro 2446,12 Eur sumą. 2015 m. spalio 16 d. buvo pareikalauta skolą grąžinti per 5 dienas, tačiau iki šiol atsakovas neatsiskaitė. Pagal 2010-2014 m. finansinės atskaitomybės duomenis UAB „LITMONTAŽAS“ buvo moki, pelningai veikianti įmonė, tik nuo 2015 m. šios įmonės padėtis tariamai staiga pablogėjo, todėl pareiškėjo pateikti duomenys apie staigų įmonės finansinės padėties pablogėjimą kelia abejonių. Įmonės apyvarta be PVM 2014 m. siekė 500 000 – 1 000 000 Eur, nuo 2011 m. rugsėjo 30 d. įmonei suteikta teisė būti ypatingo statinio rangovu, tai rinkoje suteikia pranašumą prieš kitas bendroves bei užtikrina aukštą konkurencingumo lygį. Atsakovas savo oficialiame tinklalapyje pateikia eilę sėkmingai įgyvendintų projektų ne tik Lietuvoje, tačiau ir kitose Europos valstybėse. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog įmonės finansinės padėties pablogėjimą lėmė tai, kad iš UAB „LITMONTAŽAS“ buvo priteista 63 285,24 Eur skola UAB „RITOREMA“ naudai, vertintinos kritiškai, kadangi UAB „LITMONTAŽAS“ naudai buvo priteista daugiau nei du kartus didesnė suma – 183 333,93 Eur. Iki šiol iš UAB „LITMONTAŽAS“ išieškota suma sudaro tik 2 940,27 Eur, tai įmonei, kurios apyvarta yra didelė, negali būti reikšminga suma. 2015 m. liepos 3 d. atsakovas 183 333,93 Eur dydžio finansinį reikalavimą į UAB „RITOREMA“, kuris buvo patvirtintas Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartimi c. b. Nr. B2-1273-254/2013, perleido D. N.. Atsakovo restruktūrizavimo plano metmenyse nėra jokios informacijos apie tai, kad įmonė būtų gavusi lėšų už šio reikalavimo perleidimą, nei BUAB „RITOREMA“, nei D. N., nėra įtraukti į bendrovės debitorių sąrašą. Metmenyse prie bendrovės ilgalaikio turto yra nurodytas krovininis automobilis Ford Transit, kurio balansinė vertė įrašyta 0 Eur. Įmonė iki 2015 m. gegužės mėn. turėjo transporto priemonę – krovininį automobilį iki 3,5 t, tačiau 2015 gegužės mėn. jį perleido kitam, galbūt susijusiam asmeniui UAB „Varemsa“, kurios generalinis direktorius ir 100% akcijų savininkas yra tas pats asmuo I. L.. Tačiau metmenyse jokių duomenų apie už šį automobilį gautas lėšas nėra nurodyta. Šis automobilis 2011 m. gruodžio 12 d. buvo areštuotas, duomenų apie arešto išregistravimą nėra, todėl atsakovas galbūt automobilį perleido pažeisdamas CPK 675 str. 1 d. ir kreditorių interesus. Metmenyse į bendrovės kreditinių reikalavimų sąrašą taip pat buvo įtraukti ir mokėtini paskirti dividendai, kurie iš visos kreditorinių reikalavimų sumos 250 740,10 Eur sudaro 73 886,00 Eur. Įmonei turint finansinių sunkumų dividendai negali būti išmokami (Akcinių bendrovių įstatymo 59 str. 6 d.). Taigi finansiniai sunkumai yra sukelti dirbtinai, siekiant užvilkinti išieškojimo procesus ir išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 4 d. iškėlė atsakovei UAB „LITMONTAŽAS“ restruktūrizavimo bylą, administratore paskyrė UAB „Tytus“.
Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įmonės finansinius duomenis sprendė, kad yra pagrindas kelti restruktūrizavimo bylą UAB „LITMONTAŽAS“. Teismas nustatė, kad įmonė 2014 metais turėjo turto 298 320 Eur sumai (ilgalaikio – 30 576 Eur, trumpalaikio – 267 744 Eur), per vienerius metus mokėtinų skolų – 84 319 Eur, gavo 24 949 Eur pelno; 2015 m. rugsėjo 23 dieną įmonės turtą sudarė 269 878 Eur (ilgalaikį – 13 780 Eur, trumpalaikį – 256 098 Eur), per vienerius metus mokėtinų skolų – 244 857 Eur, patyrė 100 743 Eur nuostolių. Įmonės pardavimo pajamos 2012 m. buvo 530 548 Eur, 2013 m. – 707 951 Eur, 2014 m. – 678 766 Eur, einamaisiais metais iki rugsėjo 23 d. siekė 274 309 Eur. Teismas taip pat nustatė, jog įmonė veikia nuo 2008 m. vasario 26 d., gauna apmokėjimus už atliktus darbus, sudaro sutartis, įmonėje dirba 19 darbuotojų, bankroto ir / ar restruktūrizavimo bylos atsakovui nebuvo iškeltos. Teismas konstatavo, kad įmonė turi finansinių sunkumų, tačiau atsižvelgęs į įmonės finansinius rodiklius nuo 2012 m., įmonės veiklos tęstinumą, sprendė, jog šie sunkumai nėra nuolatinio ar tęstinio pobūdžio. Atsakovo pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės atsakovo turimo turto vertės, todėl nėra pagrindo laikyti, kad įmonė yra nemoki ir negali būti restruktūrizuojama.
Pirmosios instancijos teismas įvertinęs atsakovo pateiktus restruktūrizavimo plano metmenis, nustatė, kad įmonė ir toliau planuoja vykdyti savo veiklą, kuri nuo 2012 m. iki 2014 metų buvo pelninga. Įmonės finansinių rodiklių pablogėjimą einamaisiais metais (patirta 100 743 Eur nuostolių) didžiąja dalimi lėmė 63 285,24 Eur skolos ir 6 proc. dydžio palūkanų išieškojimas UAB „RITOREMA“ naudai, kuriuo metu buvo areštuotas atsakovo turtas ir lėšos 66 300,14 Eur sumai. Tačiau atsakovas ir toliau vykdo veiklą, sudaro naujas sutartis, planuoja, kad bendrovės pajamos 2016-2019 metais didės nuo 5 iki 10 procentų. Teismas, įvertinęs atsakovo preliminarų atsiskaitymo grafiką su kreditoriais, įmonės veiklą, konstatavo, jog įmonė turi realių galimybių sėkmingai atkurti įmonės mokumą ir vykdyti normalią ūkinę komercinę veiklą.
Atsiliepimas
Teismas sutiko su trečiojo asmens atsiliepime nurodytais argumentais, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie 183 333,93 Eur reikalavimo teisės perleidimą D. N. į UAB „RITOREMA“. Tačiau teismas nesutiko su trečiojo asmens nuomone, jog ši aplinkybė gali užkirsti kelią atsakovui restruktūrizuotis. Nors teismas neturėjo duomenų apie reikalavimo perleidimo kainą, tačiau konstatavo, jog pardavimo kaina negali būti tokia, jog iš esmės pakeistų (pagerintų) dabartinę UAB „LITMONTAŽAS“ finansinę padėtį. Teismas pažymėjo, kad įvertinus BUAB „RITOREMA“ bankrotą, mažai tikėtina, jog bus įvykdyti trečiosios eilės kreditorių finansiniai reikalavimai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas taip pat nurodė, kad trečiojo asmens argumentai dėl automobilio Ford Transit perleidimo su atsakovo vadovu susijusiai įmonei UAB „Varemsa“ taip pat nesudaro pakankamo pagrindo netenkinti pareiškimo dėl UAB „LITMONTAŽAS“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Restruktūrizavimo plano metmenyse nurodoma, jog automobilio balansinė vertė yra lygi nuliui, todėl atsakovo finansinę padėtį iš esmės nei pablogina, nei pagerina. Tuo tarpu jokių įrodymų, jog UAB „Varemsa“ buvo perleistas tas pats automobilis, kuriam neva buvo pritaikytas areštas, į bylą nepateikta.
Į trečiojo asmens argumentą, kad į atsakovo restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytą kreditorių sąrašą nepagrįstai įtraukti mokėti paskirti dividendai, kadangi pagal Akcinių bendrovių įstatymo 59 str. 6 d. negalėjo būti priimtas sprendimas ir išmokėti dividendus, jei bendrovė turi pradelstų neįvykdytų prievolių, taip pat jei ataskaitinių finansinių paskirstytinojo pelno (nuostolių) suma yra neigiama; taip pat jei įmonės kapitalas yra mažesnis už bendrovės įstatinio kapitalo, privalomojo rezervo ir rezervo savoms akcijoms įsigyti rezervo sumą.
Teismas taip pat nurodė, kad atsakovo kreditorių sąraše mokėtinų dividendų nurodymas nereiškia, kad sprendimas išmokėti dividendus buvo priimtas einamaisiais metais iki preliminaraus balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos sudarymo (2015 m. rugsėjo 23 d.). Be to, dividendų nurodymas prie kreditorių reikalavimų sąrašo taip pat nereiškia, kad šie dividendai bus įmonės akcininkams mokami, pažeidžiant kitų kreditorių interesus ir nesilaikant Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 13 str. nurodytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos. Teismas konstatavo, kad visi šie argumentai nesudaro pagrindo atsisakyti kelti atsakovui restruktūrizavimo bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Trečiasis asmuo G. S. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „LITMONTAŽAS“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
UAB „LITMONTAŽAS“ finansiniai sunkumai yra galbūt dirbtinai sukelti, siekiant užvilkinti vykdomus išieškojimo veiksmus, stabdyti palūkanų dėl neįvykdytų prievolių skaičiavimą bei vengiant atsiskaityti su kreditoriais, tačiau pirmosios instancijos teismas netyrė nė vienos iš šių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas atsakovo turtinę padėtį, konstatavo, kad esamus finansinius sunkumus labiausiai lėmė 63 285,28 Eur ir 6 proc. dydžio palūkanų išieškojimas UAB „RITOREMA“ naudai. Tačiau apeliantas su tokia teismo nuomone nesutinka ir nurodo, kad pareiškėjo teiginiai apie sunkią finansinę būklę yra nepagrįsti. Pažymėjo, kad skola UAB „RITOREMA“ atsirado dar 2013 m. lapkričio 11 d., kuomet įsiteisėjo Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje 2A-1335/2013. Iš Pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad 2014 m., jau po minėtos skolos priteisimo UAB „LITMONTAŽAS“ uždirbo 24 959,74 Eur grynojo pelno. Kadangi skolos priteisimas nepablogino įmonės finansinės padėties 2014 metais, todėl negalėjo jos staiga pabloginti 2015 metais. Be to, kai pačias skolos UAB „RITOREMA“ naudai yra išieškota tik 2940,27 Eur. Spręsdamas dėl UAB „LITMONTAŽAS“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo teismas pažeidė savo pareigą visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos faktines aplinkybes, nesiaiškino, kada buvo priimtas sprendimas dėl dividendų išmokėjimo, nors ši aplinkybė turi esminės įtakos sprendžiant dėl įmonės patiriamų finansinių sunkumų realumo bei įmonės atitikties ĮRĮ 4 str. nurodytoms restruktūrizavimo sąlygoms. Iš restruktūrizavimo plano metmenų matyti, kad net trečdalį kreditorių reikalavimų sumos sudaro dividendai (73 886,00 Eur). Apelianto nuomone, nuo to momento, kai Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartimi iš UAB „LITMONTAŽAS“ buvo priteista 63 285,24 Eur skola UAB „RITOREMA“ naudai, būtent nuo to momento negalėjo būti priimtas sprendimas išsimokėti dividendus. Teismas nesiaiškino ir netyrė, už kokią sumą UAB „LITMONTAŽAS“ reikalavimo teisės į BUAB „RITOREMA“ 183 333,93 Eur sumą buvo perleista D. N..
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „LITMONTAŽAS“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. palikti nepakeistą; skirti G. S. 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis; priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
1. Nors apeliantas ginčija, jog atsakovas turi laikinų finansinių sunkumų, tačiau pripažįsta aplinkybę, jog iš atsakovo priteista 63 285,24 Eur skola bei procesinės palūkanos ir yra vykdomas priverstinis šios skolos išieškojimas. Būtent ši aplinkybė paneigia apelianto argumentą, jog atsakovas neturi finansinių sunkumų.
2. Atsakovo nuomone, apeliantas atskirąjį skundą pareiškė ne gindamas savo pažeistas teises, bet piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis. Atsakovas pažymėjo, kad apeliantas yra buvęs BUAB „RITOREMA“ vadovas, o būtent dėl BUAB „RITOREMA“ 147 770,02 Eur įsiskolinimo UAB „LITMONTAŽAS“, pastarasis ir susiduria su laikinais finansiniais sunkumais.
3. Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad į UAB „LITMONTAŽAS“ kreditorių sąrašą nepagrįstai įtraukti neišmokėti dividendai. Kadangi įmonė iki 2014 metų dirbo pelningai, UAB „LITMONTAŽAS“ akcininkų visuotinis susirinkimas turėjo teisę spręsti pelno paskirstymo klausimą. Sprendimas išmokėti dividendus buvo priimtas anksčiau, o ne einamaisiais metais iki preliminaraus balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos sudarymo. Be to, akcininkams dividendai nebuvo išmokėti.
4. Teismas teisingai nustatė, kad UAB „LITMONTAŽAS“ reikalavimo teisė BUAB „RITOREMA“ bankroto byloje buvo perleista D. N., tačiau tai neturi esminės reikšmės restruktūrizavimo bylos iškėlimui, nes atsižvelgiant į BUAB „RITOREMA“ turimą turtą bei turimus finansinius įsipareigojimus kitiems kreditoriams, mažai tikėtina, jog bus patenkintas trečiosios eilės kreditoriaus UAB „LITMONTAŽAS“ 183 333,93 Eur finansinis reikalavimas.
Trečiasis asmuo G. S. pateikė rašytinius paaiškinimus dėl UAB LITMONTAŽAS“ atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytų aplinkybių, kuriais prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „LITMONTAŽAS“; atmesti atsakovo prašymą skirti G. S. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir priteisti iš atsakovo ir I. L. trečiajam asmeniu G. S. turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Šioje byloje absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirojo skundo argumentus.
Dėl naujų rašytinių paaiškinimų
CPK 323 straipsnyje nustatyta, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Tai reiškia, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, nebegali būti tikslinamas ar keičiamas nei apeliacinio skundo dalykas, nei pagrindas. Pagal CPK 338 straipsnio nuostatas ši taisyklė taikoma ir paduodant atskiruosius skundus. Taigi, pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame skunde nenurodytų, argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio (atskirojo) skundo reikalavimo. Šis draudimas susijęs su apeliacinio proceso paskirtimi ir ypatumais, proceso dalyvių lygiateisiškumo užtikrinimu bei su tuo, kad būtent apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia apeliacinio proceso ribas. Nors CPK 42 straipsnio 1 dalis suteikia teisę byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikti rašytinius paaiškinimus, tačiau juose negali būti nurodomos naujos aplinkybės ar nauji argumentai, kurie nebuvo pateikti anksčiau.
Trečiasis asmuo pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomus rašytinius paaiškinimus dėl atsakovės UAB „LITMONTAŽAS“ atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytų argumentų. Susipažinus su rašytiniais paaiškinimais, matyti, kad trečiasis asmuo prieštarauja atsakovo atsiliepime išdėstytam prašymui dėl baudos skyrimo, taip pat nesutinka su atsakovo pozicija. Šalių pateiktų naujų procesinių dokumentų ir įrodymų priėmimas reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas išeina už atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį nagrinėjimo ribų (CPK 306 str. 2 d., 320 str.). Todėl, atsižvelgiant į paminėtų proceso teisės normų reikalavimus, apelianto pavėluotai pateiktus rašytinius paaiškinimus atsisakytina priimti ir jie grąžintini apeliantui.
Dėl atsakovo turtinės padėties vertinimo
Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalį įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad egzistuoja visos restruktūrizavimo bylos iškėlimo materialaus ir procesinio pobūdžio sąlygos ir nėra nei vieno pagrindo atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą, taip pat, jei įmonės finansiniai rodikliai leidžia manyti, kad restruktūrizavimo metmenyse išsikelti tikslai sugrąžinti skolas kreditoriams gali būti realiai įgyvendinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-407/2012).
Vienas iš atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindų yra teismo išvada dėl įmonės nemokumo požymių, konstatuojamų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (ĮRĮ 4 str. 3 p., 7 str. 5 d. 1 p., 3 p., ĮBĮ 2 str. 8 d.). Tam, kad būtų atsisakoma iškelti restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. priėjus prie pagrįstos išvados dėl įmonės nemokumo, iš teismui pateiktų duomenų turi būti akivaizdu, jog įmonės finansiniai sunkumai negali būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis įmonės nemokumą apibrėžia kaip įmonės būseną, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, spręsdamas pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, neturi ir negali išspręsti įmonės nemokumo klausimo, kadangi tai yra kito ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo faktinis pagrindas. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas, ar nereikia atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. dėl įmonės nemokumo, neturi pareigos atlikti tokios pat apimties įmonės nemokumo teisinį tyrimą, kuris atliekamas nagrinėjant ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo. Taip yra ir dėl to, jog teismui pripažinus, kad įmonė gali būti restruktūrizuojama, t. y. turi finansinių sunkumų, savaime neišnyksta įmonės bankroto galimybė. Nustačius, kad įmonės restruktūrizavimas negali būti įgyvendintas, pavyzdžiui, nevykdomas arba netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas (ĮRĮ 28 str. 1 d. 4 p.), restruktūrizavimo byla gali būti nutraukta ir gali būti pradėtos įmonės bankroto procedūros (ĮRĮ 28 str. 2 d.).
Nagrinėjamoje byloje pateikto atsakovo 2015 m. rugsėjo 23 d. balanso duomenimis, UAB ,,LITMONTAŽAS“ turėjo 298 320 Eur vertės turto (iš jo, ilgalaikio – 30 576 Eur, trumpalaikio – 267 744 Eur), o nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai siekė 269 878 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 244 857 Eur (t. 1, b. l. 77). Iš šių duomenų matyti, kad atsakovas turi finansinių sunkumų, tačiau juos lėmė skola BUAB „RITOREMA“. Vykdant 63 285,24 Eur skolos išieškojimą, 2015 m. rugpjūčio 4 d. antstolis areštavo bendrovės lėšas atsiskaitomosiose sąskaitose bei visą įmonės turtą. Būtent dėl atsiradusių finansinių įsipareigojimų, atsakovui kilo finansiniai sunkumai. Taip pat įmonės finansinius sunkumus lėmė ir BUAB „RITOREMA“ bankrotas, nes ši įmonė atsakovui yra skolinga 147 770,02 Eur. Kaip teisingai išanalizavo pirmosios instancijos teismas, atsakovas būdamas trečiosios eilės kreditorius BUAB „RITOREMA“ bankroto byloje, praktiškai neturi galimybių atgauti savo finansinį reikalavimą, nes jokie kreditorių finansiniai reikalavimai iš BUAB „RITOREMA“ turimo turto nebuvo patenkinti (Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartis), o iš teismų informacinės sistemos duomenų matyti, kad teismuose 2014-2015 nėra / nebuvo nagrinėjamos bylos, iš kurių būtų galima spręsti, jog BUAB „RITOREMA“ pavyko prisiteisti skolas. Taigi, netgi tuo atveju, jei iš BUAB „RITOREMA“ turimo turto (iš esmės realizavus atsargas) pavyktų bent iš dalies atsiskaityti su I-II eilės kreditoriais, kurių bendras reikalavimas – 32 764,99 Eur, liktų nepatenkinti III eilės kreditorių reikalavimai 224 876,49 Eur sumai, iš kurių net 183333,93 Eur sudaro UAB „LITMONTAŽAS“ D. N. perleistas reikalavimas. Kadangi iš nurodytų aplinkybių matyti, kad atsakovas praktiškai neturi galimybių atgauti skolą iš BUAB „RITOREMA“, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šiuo atveju esminės reikšmės neturi ir pinginės sumos dydis, už kurią UAB „LITMONTAŽAS“ reikalavimo teisės į BUAB „RITOREMA“ 183 333,93 Eur sumą buvo perleistos D. N.. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat atmestinas ir atskirojo skundo argumentas, kad skolos priteisimas iš UAB „LITMONTAŽAS“ negalėjo taip pabloginti atsakovo finansinės padėties, nes dar 2014 metais įmonė turėjo 24 959,74 Eur grynojo pelno. Akivaizdu, kad 2014 metais gautas įmonės pelnas buvo žymiai mažesnis nei iš UAB „LITMONTAŽAS“ priteista suma BUAB „RITOREMA“, todėl antstoliui areštavus įmonės lėšas ir pradėjus vykdyti išieškojimą, įmonės finansinė padėtis žymiai pablogėjo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atmestini apelianto argumentai, kad atsakovo nemokumas yra sukurtas dirbtinai, turint tikslą iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą.
ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kokia informacija turi būti pateikta restruktūrizavimo plano metmenyse: esamos įmonės būklės trumpas apibūdinimas; priežastys, dėl kurių įmonė turi finansinių sunkumų; kreditorių sąrašas, reikalavimų sumos, jų įvykdymo terminai ir užtikrinimo priemonės; laidavimai, garantijos ir kitos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, kurias įmonė yra suteikusi tretiesiems asmenims; informacija apie bylas, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai; savanoriški įmonės įsipareigojimai kreditoriams mokėti palūkanas už laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos; preliminarus įmonės verslo planas, kuriame turi būti numatytos šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės; administravimo išlaidų sąmata. Iš minėtų nuostatų matyti, kad įmonės restruktūrizavimo plano metmenys nėra tik deklaratyvaus pobūdžio dokumentas. Tačiau kartu tai nėra ir išsamus esamos bei būsimos įmonės būklės pristatymas. Restruktūrizavimo plano metmenyse įmonės esamos būklės trumpas apibūdinimas turi padėti atskleisti įmonės finansinių sunkumų priežastis bei sunkumų pobūdį, o būsimos būklės aprašymas susijęs su galimybe preliminariai įvertinti restruktūrizavimo proceso realumą bei sėkmę. Tai reiškia, kad plano metmenis galima apibūdinti kaip tam tikras restruktūrizavimo plano gaires, kuriomis remiantis vėliau restruktūrizavimo plane detalizuojami atskiri rodikliai. Restruktūrizavimo plano metmenims nėra pagrindo kelti reikalavimus, kurie keliami pačiam restruktūrizavimo planui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1418/2012). Metmenyse nurodomos tik preliminarios priemonės, o konkrečios ir išsamios priemonės restruktūrizavimo laikotarpiui nustatomos restruktūrizavimo plane (ĮRĮ 12 str.).
Nagrinėjamu atveju UAB ,,LITMONTAŽAS“ pateikti restruktūrizavimo plano metmenys iš esmės atitinka ĮRĮ jiems keliamus reikalavimus. Iš byloje pateiktų bendrovės restruktūrizavimo plano metmenų matyti, kad juose pateikta: informacija apie įmonę, jos veiklą, turimą turtą, kreditorinius įsiskolinimus; nurodytos priežastys, dėl kurių įmonė turi laikinų finansinių sunkumų; laidavimai, garantijos ir kitos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės; informacija apie bylas, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai; išdėstytas verslo planas, kuriuo remiantis įmonė sieks atkurti mokumą.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad UAB ,,LITMONTAŽAS“ restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos pakankamai konkrečios priemonės mokumui atkurti: vykdoma einamoji veikla, uždirbamos pajamos; nenumatoma įsigyti naujo turto bei neplanuojama parduoti esamo turto; bendrovė neketina nutraukti iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo sudarytų sutarčių, kurios yra naudingos įmonės veiklai; taip pat įmonė ir toliau vykdys struktūrinius ir procesinius pertvarkymus, kurie būtini darbo efektyvumui didinti, ir užtikrinti veiklos pelningumą. Iš atsakovo restruktūrizavimo plano metmenų turinio yra pagrindas išvadai, kad atsakovo nurodytos ekonominės priemonės, komercinių tikslų pasiekimo būdai yra pakankamai konkretūs ir aiškūs, jog būtų galima spręsti apie tikėtinas teigiamas atsakovo restruktūrizavimo proceso perspektyvas. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai nesiaiškino visų bylos aplinkybių, netyrė restruktūrizavimo plano metmenų bei aplinkybės, kad trečdalį kreditorinių reikalavimų sumos sudaro dividendai (73 886,00 Eur), nors ši suma yra įtraukta nepagrįstai, nes jau nuo 2013 metų atsakovas negalėjo sau išsimokėti dividendų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto nuomone nesutinka, kadangi Akcinių bendrovių įstatymo 60 straipsnyje nustatyta, jog dividendas - akcininkui paskirta pelno dalis, proporcinga jam nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu paskirti dividendai yra bendrovės įsipareigojimas akcininkams. Akcininkas turi teisę dividendą išreikalauti iš bendrovės kaip jos kreditorius. Akcininkui išmokėtą dividendą bendrovė gali išieškoti, jeigu akcininkas žinojo ar turėjo žinoti, kad dividendas yra paskirtas ir (arba) išmokėtas neteisėtai. Taigi, įstatymas aiškiai nustato, jog akcininkas yra bendrovės kreditorius, todėl paskirti, bet neišmokėti, dividendai laikomi įmonės skola akcininkui ir traukiami į bendrą įmonės įsipareigojimų sąrašą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas iki 2014 metų buvo pelningai dirbanti įmonė, visuotinis akcininkų susirinkimas turėjo teisę spręsti ir pelno paskirstymo klausimą. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, šis sprendimas buvo priimtas anksčiau, iki įmonei atsirado finansiniai sunkumai, todėl šiuo atveju atsakovo veiksmuose nėra Akcinių bendrovių įstatymo pažeidimo. Be to, byloje nėra ir duomenų, jog apelianto nurodyta dividendų suma buvo išmokėta kreditoriams. Todėl atsižvelgiant į išdėstytą, apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl baudos skyrimo
Atsakovas UAB „LITMONTAŽAS“ atsiliepime į atskirąjį skundą, prašė teismo paskirti apeliantui 5000 Eur baudą už piktnaudžiavimą apeliaciniu procesu.
Pažymėtina, kad civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių byloje asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 str. 2 d.). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Taigi, proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. CPK 95 str. 1 d. numato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2570/2013; 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013).
Nagrinėjamu atveju atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad apeliantas nepateikė jokių objektyvių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti ir atsisakyti iškelti UAB „LITMONTAŽAS“ restruktūrizavimo bylą, o teikdamas teismui nepagrįstą skundą tik piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, vilkina restruktūrizavimo pradėjimo procesą ir tokiu būdu pažeidžia kitų įmonės kreditorių interesus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei įvertinęs atsakovo argumentus, nemato pagrindo konstatuoti, jog apeliantas, pareikšdamas teismui atskirąjį skundą, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, kadangi kiekvienas kreditorius turi teisę ginti savo teises ir teisėtus interesus. Todėl atsižvelgiant į išdėstytą, netenkintinas atsakovo prašymas skirti 5000,00 Eur baudą apeliantui G. S..
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atsakovas pateikė teismui įrodymus, kad rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, atsakovas patyrė 800 Eur bylinėjimosi išlaidų ir šią sumą prašė priteisti iš apelianto. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 str. 1 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio.
Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo (toliau – Rekomendacijos) 8.16 punktą už dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, taikomas 0,4 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Remiantis statistikos departamento pateikta informacija vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2015 m. antrąjį ketvirtį (atsiliepimas į atskirąjį skundą surašytas 2015 m. lapkričio 25 d.) sudarė 713,90 Eur, todėl maksimali suma pagal nustatytas Rekomendacijas yra 285,56 Eur. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, parengto procesinio dokumento apimtį bei tai, kad ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą viršija sumą, gaunamą pritaikius minėtą koeficientą, atsakovui UAB „LITMONTAŽAS“ iš apelianto priteistina suma mažintina iki 200 Eur.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis, sprendžia, kad esant galimybei atkurti įmonės mokumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iškėlė restruktūrizavimo bylą UAB „LITMONTAŽAS“. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pakankamo pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir kitaip išspręsti restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą (CPK 185 str., 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334 – 339 straipsniais,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „LITMONTAŽAS“ (į. k. 301565856) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.