Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-05-21 · Administracinė byla Nr. eI1-5279-402/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-05-21
Bylos Nr.
eI1-5279-402/2024
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-03628-2023-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas
Ž. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Handelshus“
Kategorijos

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI1-5279-402/2024Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03628-2023-0Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1.(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 21 d.Kaunas
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Natalja Zelionkienė,sekretoriaujant Jūratei Žvinklei,dalyvaujant pareiškėjui Ž. K.,

atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, atstovei B. V.-Unikienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Handelshus“, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 201,45 Eur turtinės ir 2000 Eur neturtinės žalos.

Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad atlikinėjo bausmę Pravieniškių pataisos namuose nuo 2017 m. iki 2021 m. vasario mėn. 2020 m. pabaigoje paskambino savo artimiesiems ir pasiteiravo dėl pinigų pervedimo. Artimieji pasakė, kad jie jau buvo pervedę pinigus, tačiau jis pinigų negavo. 2021 m. pradžioje vėl laukė pinigų pervedimo, tačiau vėl paaiškėjo, kad pinigai buvo pervesti, tačiau pareiškėjas pats jų neišleido. Ėmė aiškintis, kur dingo pervesti pinigai. 2023m. vasario mėn. nuėjo į parduotuvę ir pasiteiravo, kur yra jo pinigai. Pardavėja parodė apsipirkimo žurnalą ir pasakė, kad pareiškėjas pats apsipirko ir žurnale yra pareiškėjo parašai. Pareiškėjas nurodė, kad žurnale pastebėjo, kad vienas mokėjimas buvo įvykdytas už 97 Eur, o kitas pirkimas už 102 Eur. Šalia šių sumų yra ne pareiškėjui priklausantis parašas. 2020-12-22 žiniaraštyje pažymėta 99,45 Eur suma, 2021-01-28 žiniaraštyje taip pat pažymėta 102 Eur, tačiau šių pirkimų pareiškėjas neatliko, nes žiniaraštyje yra ne pareiškėjo parašas. Pažymėjo, kad pataisos namų pareigūnai nevykdo apsiperkančių nuteistųjų priežiūros, o parduotuvės pardavėja netikrina apsiperkančių nuteistųjų asmens kortelių. Dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė turtinę ir neturtinę žalą, jautė emocinę depresiją, nemigą.

Atsakovės atstovas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė ir atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pataisos namai parduotuvės veiklos nevykdo. 2019-10-25 tarp Pravieniškių PN-AK ir UAB „Handelshus“ buvo sudaryta Nuteistųjų (suimtųjų) apiprekinimo paslaugos teikimo sutartis Nr. 76-120, pagal kurią UAB „Handelshus“ nuteistiesiems teikė parduotuvės paslaugas. 2022-12-12 ir 2021-01-28 pareiškėjo apiprekinimas vyko pataisos namų pareigūnams nedalyvaujant. Pagal Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 36 punktą, paprastai nuteistieji pataisos įstaigos parduotuvėje apsiperka patys. Nuteistųjų, kurie laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpose (kamerose), apsipirkimą organizuoja pataisos įstaiga. Jiems suteikiama galimybė įsigyti prekių, nevedant jų į pataisos įstaigos parduotuvę, o jų įsigytos prekės ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų įsigijimo įteikiamos nuteistajam. Atsižvelgiant į galiojančią tvarką, parduotuvės darbuotojai įsitikina, jog apsiperka tikrai tas asmuo, kuris įtrauktas sąraše, atidavus jam prekes, jis pasirašo žurnale. Pareiškėjo vardu apsipirkti kitas asmuo galėtų tik tada, jei pats pareiškėjas jam duotų savo identifikacinę kortelę. Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, jog pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas yra nepagrįstas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Handelshus“ atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad yra taikoma tokia nuteistųjų apiprekinimo tvarka: pataisos namų buhalterija pateikia apsipirkimo lapus, kur yra nurodyta nuteistojo ar suimtojo pavardė bei suma, už kurią jis gali apsipirkti vieno mėnesio laikotarpyje; nuteistasis fiziškai ateina į parduotuvę, pateikdamas savo pataisos namų administracijos išduotą asmens kortelę (identifikavimo ženklą), kuriame nurodyta jo pavardė, vardas, fotonuotrauka, būrys ir grupė (lengvoji, paprastoji ar drausmės), kurioje jis atlieka bausmę. Pardavėja, sutikrinusi minėtus duomenis, apiprekina nuteistąjį, darant įrašus apsipirkimo lape (užrašo apsipirkimo sumą ir nuteistasis pasirašo). Nuteistojo tapatybė nustatoma pagal nuteistojo pateikiamą kortelę. Apsipirkti nepateikus nuteistojo kortelės, nėra jokių galimybių. Pareiškėjas nepateikia ir nenurodo jokių duomenų apie tai, kad jo kortelė buvo prarasta, atimta ar jos neteko kitais būdais, tokiu būdu sudarant sąlygas apsipirkti kitam vizualiai panašiam asmeniui pareiškėjo vardu ir tokiu būdu darant pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas kortelės praradęs nebuvo. Pareiškėjo skundas iš esmės yra grindžiamas tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurie nepatvirtina jo nurodytų aplinkybių, neįrodo visų būtinų deliktinės atsakomybės sąlygų, todėl pareiškėjo skundas atmestas.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja atlyginti žalą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais atsakovės atstovo veiksmais, neužtikrinus jam tinkamų kalinimo sąlygų, kadangi už jo asmeninėje sąskaitoje laikomas lėšas pataisos namų parduotuvėje apsipirko kitas asmuo.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Tam, kad būtų konstatuotas atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija (pareigūnai) neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Išanalizavęs teisinį reguliavimą, teismas daro išvadą, kad, ginčo atveju, sprendžiant, ar pareiškėjo reikalavimas dėl materialinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas, būtina nustatyti, ar jo nurodytas viešojo administravimo subjektas, veikė taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus, ar šios institucijos darbuotojų veiksmai (neveikimas) tiesiogiai turėjo įtakos pareiškėjos teisėms, laisvėms ir interesams, ar pareiškėjui buvo padaryta žala, kurios atsiradimą lėmė Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmai (neveikimas). Nenustačius bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, pareiga atlyginti žalą nekyla.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-17-749/2007 patvirtina, kad pareiškėjas turi nurodyti, kokiais neteisėtais veiksmais ar neteisėtu neveikimu arba neatidžiai ir nerūpestingai elgiantis viešojo administravimo srityje jam buvo padaryta turtinė ar neturtinė žala.

Pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kurios nurodytos kaip skundo pagrindas, t. y. faktus, patvirtinančius ginčijamo teisinio santykio buvimą, ir faktus, liudijančius, kad pareiškėjo teisė arba įstatymu saugomas interesas pažeisti. Savo ruožtu atsakovas turi įrodyti faktus, patvirtinančius jo prieštaravimus skundui. Ginčo šalių nurodytos aplinkybės patvirtinamos tiesioginiais rašytiniais įrodymais, t. y. faktiniais duomenimis, betarpiškai patvirtinančiais turinčių bylai reikšmės aplinkybių buvimą ar nebuvimą (LR ABTĮ IX skirsnis, tame tarpe 56, 57 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo skundą, iš esmės, motyvuoja tuo, kad laikotarpiais 2020-12-22 (99,45 Eur) ir 2021-01-28 (102 Eur) buvo iš jo asmeninės sąskaitos pasisavinta viso 201,45 Eur. Pravieniškių PN-AK parduotuvėje už pareiškėją apsipirko kitas asmuo. Pažymėjo, kad pataisos namuose netinkamai vykdoma apsiperkančių nuteistųjų priežiūra.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad Pravieniškių PN-AK parduotuvėje pareiškėjo vardu buvo pirkta prekių 2020-12-22 už 99,45 Eur sumą ir 2021-01-28 už 102 Eur sumą.

Ikiteisminio tyrimo bylos duomenimis Nr. 03-2-00042-22 nustatyta, kad pareiškėjas 2021-06-23 pateikė pareiškimą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų – piktnaudžiavimo, dokumentų suklastojimo, kad laikotarpiais 2020-12-22 (99,45 Eur) ir 2021-01-28 (102 Eur) buvo iš jo asmeninės sąskaitos pasisavinta viso 201,45 Eur. Atlikus ikiteisminį tyrimą 2023-01-25 Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojio skyriaus prokuroras priėmė nutarimą sustabdyti ikiteisminį tyrimą vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 31 straipsniu. Nutarime nurodyta, kad 2023-01-25 gauta rašysenos tyrimo išvada, kurioje nurodyta, kad 2020-11-19 žiniaraštyje nuteistųjų prekinimui Ž. K. vardu pasirašė Ž. K.. Nustatyti, ar 2020-12-22 žiniaraštyje nuteistųjų prekinimui Ž. K. vardu pasirašė Ž. K., J. J. ar L. K., ar kitas asmuo nėra galimybės. 2021-01-18 žiniaraštyje nuteistųjų prekinimui Ž. K. vardu pasirašė ne Ž. K.. Nustatyti, ar 2021-01-18 žiniaraštyje nuteistųjų prekinimui Ž. K. vardu pasirašė J. J., L. K., ar kitas asmuo nėra galimybės. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos, gauti duomenys, jog 2021-01-18 žiniaraštyje nuteistųjų prekinimui Ž. K. vardu pasirašė ne Ž. K.. Tačiau nustatyti, ar jo vardu pasirašė J. J. ar L. K., ar kitas asmuo nėra galimybės, nes to negali nustatyti rašysenos tyrimo specialistai. Tyrimo metu negauta jokių objektyvių duomenų, kas galėjo už Ž. K. pasirašyti minėtame žiniaraštyje, į šį klausimą negalėjo atsakyti ir rašysenos tyrimas. Ikiteisminio tyrimo metu atlikti visi veiksmai ir išnaudotos visos galimybės nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tačiau toks asmuo nenustatytas. Byloje ginčo dėl šių faktinių aplinkybių nėra.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) VI skirsnyje įtvirtintos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, teisės ir pareigos. Šio kodekso 92 straipsnis reglamentuoja nuteistųjų teisę apsipirkti. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji turi teisę už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje – įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų leistinų daiktų.

Pagal Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. gegužės 26 d.) 35 punktą, paprastajai ir drausmės grupėms priskirtiems nuteistiesiems sudaromos sąlygos apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje ne rečiau kaip kartą per savaitę, o lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems – ne rečiau kaip du kartus per savaitę. Nuteistieji parduotuvėje apsiperka patys (Taisyklių 36 p.).

Iš bylos duomenų matyti, kad ginčo laikotarpiu tarp Pravieniškių PN-AK ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Handelshus“ buvo sudaryta Nuteistųjų (suimtųjų) apiprekinimo paslaugos teikimo sutartis Nr. 76-120 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią UAB „Handelshus“ nuteistiesiems teikė parduotuvės paslaugas. Pagal Sutarties 1.6.2 punktą, apsipirkimo dieną parduotuvė iš Pravieniškių PN-AK gauna informaciją apie galimai ateisiančių apsipirkti asmenų sąskaitos likutį bei jų galimybes išleisti konkrečią pinigų sumą. Prekyba vykdoma per parduotuvės langelį (Sutarties 1.6.4 p.). Pagal Sutarties Techninės specifikacijos 1.14 punktą, draudžiama parduoti prekes kitų suimtųjų ar nuteistųjų vardu.

Atsakovės atstovė nurodė, kad pagal Sutarties sąlygas ir jų priedus Nuteistųjų (suimtųjų) apiprekinimo paslaugos techninės specifikacijas UAB „Handelshus“ organizavo ir vykdė nuteistųjų apiprekinimą pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir prisiėmė visą atsakomybę už šių paslaugų teikimą. Pravieniškių PN-AK parduotuvės veiklos nevykdė ir apiprekinimo paslaugų neteikė.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde nurodo, kad kitas asmuo už jį apsipirko ir pasirašė Nuteistųjų apsipirkimo žurnale, tačiau teismas pažymi, kad pagal aukščiau minėtą reglamentavimą nuteistieji pataisos namų parduotuvėje apsiperka patys, atsižvelgiant į asmeninėje sąskaitoje jų turimas lėšas, o kitų asmenų vardu apsipirkti draudžiama. Iš atsakovės atstovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimų matyti, kad prieš apsipirkimą nuteistieji yra identifikuojami pagal jų turimas korteles.

Reikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, pareiškėjas savo skunde nurodė, kad žalą patyrė, nes atsakovas nevykdė savo funkcijų, neužtikrino tvarkos ir sąskaitos apsaugos, ir iš pareiškėjo sąskaitos dingo 201,45 Eur, tačiau nei materialinės, nei moralinės žalos nedetalizavo, nepagrindė, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad dėl Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų iš pareiškėjo sąskaitos dingo pinigai. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog atliekant ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. 03-2-00042-22, buvo nustatyta, kad tyrimo metu negauta jokių objektyvių duomenų, kas galėjo už Ž. K. pasirašyti minėtame žiniaraštyje, į šį klausimą negalėjo atsakyti ir rašysenos tyrimas, ikiteisminio tyrimo metu atlikti visi veiksmai ir išnaudotos visos galimybės nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tačiau toks asmuo nenustatytas.

BVK 12 straipsnio 1 dalis imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą - laikytis nustatytų elgesio taisyklių. Pagal Taisyklių 18.1. punktą, nuteistieji privalo pataisos įstaigoje vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis elgesio taisyklių, t. y., be kita ko, matomoje vietoje nešioti pataisos įstaigos išduotą kortelę su nuotrauka, įrašytu vardu ir pavarde. Pareiškėjas nepateikia ir nenurodo jokių duomenų apie tai, kad jo identifikacinė kortelė buvo prarasta, atimta ar jos neteko kitais būdais, tokiu būdu sudarant sąlygas apsipirkti kitiems asmenims.

Patirtą žalą pareiškėjas grindžia tik prielaidomis, kad iš jo sąskaitos pinigai galėjo dingti dėl atsakovo pareigūnų veiksmų (pataisos namų pareigūnai neužtikrino apsiperkančių nuteistųjų priežiūros). Pareiškėjas nenurodė konkrečiais teisės aktais nustatytų Pravieniškių PN-AK pareigų, kurių šiuo atveju neįvykdė ar netinkamai (aplaidžiai) vykdė Pravieniškių PN-AK pareigūnai Teismas pažymi, kad abstraktūs ir konkrečiais faktais bei įrodymais nepagrįsti pareiškėjo teiginiai dėl turtinės ir neturtinės žalos padarymo negali būti pripažįstami pagrindu tenkinti reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Pareiškėjas nepateikė teismui objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog būtent Pravieniškių PN-AK pareigūnai elgėsi neteisėtai, ir kad pareiškėjas dėl Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų patyrė žalą. Pareiškėjas neįrodė patirtos žalos fakto, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo priteisti iš atsakovo turtinę ir neturtinę žalą. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Natalja Zelionkienė