- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-23
- Bylos Nr.
- ATP-806-498/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-05-3-07641-2012-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Olegas Šibkovas
Kauno apygardos teismo teisėjas Olegas Šibkovas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs J. O. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. nutarimo J. O. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko (toliau-Institucija) 2012 m. gruodžio 4 d. nutarimu J. O. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 131 straipsnio 4 dalyje, paskirta 70 (septyniasdešimties) litų bauda.
J. O. nubaustas už tai, kad (duomenys neskelbtini) važiuodamas dviračiu suko į dešinę ir įvažiavo į priešpriešinį eismą kur susidūrė su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau-KET) 111, 113 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2013 m. birželio 7 d. nutarimu J. O. skundą dėl Institucijos 2012-12-04 nutarimo atmetė, konstatavo, kad J. O. kaltė įrodyta ir jis nubaustas pagrįstai.
Šalies argumentai
J. O. apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2013-06-07 nutarimą panaikinti. Nurodo, kad teismo nutartis nėra teisinga, kadangi tiriant eismo įvykį tiek policijoje, tiek apylinkės teisme nebuvo pilna apimtimi, objektyviai ir visapusiškai ištirtos įvykio aplinkybės, kurios galėtų patvirtinti ir neginčijamai įrodyti įvykio eigą ir nustatyti įvykio kaltininką, t.y. į apžiūrą nebuvo įtrauktas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens tėvas, nors jis visą laiką buvo įvykio vietoje, nebuvo atsižvelgta į jo prašymus fiksuoti kai kuriuos įvykiui reikšmingus faktus, nebuvo apklaustas nė vienas įvykio vietoje buvęs žmogus, schemoje neužfiksuotos stiklo šukių bei nuolaužų išsidėstymas, todėl ekspertas negalėjo nustatyti tikslios susidūrimo vietos. Be to, skundo autoriaus manymu, pareigūnas N. K. viršijo savo įgaliojimus tarnybiniame pranešime nurodydamas, kad dviračio vairuotojui padaryti sužalojimai yra nežymūs, kadangi jis nėra ekspertas ir negali spręsti apie kūno sužalojimus. Pažymima ir tai, kad administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga buvo renkama vienašališkai nesilaikant šalių lygiateisiškumo ir nešališkumo principo, t. y. automobilio vairuotojas buvo iškviestas į papildomą apklausą, o administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kviečiamas nebuvo, nors tarp jų parodymų yra prieštaravimų. Taip pat neaišku kodėl medžiagoje nėra duomenų apie M. M. baustumą administracine tvarka, o apie J. O. duomenys yra. Be to, neaišku kodėl po įvykio M. M. buvo tikrinamas tik alkotesteriu nepaimant jo kraujo mėginio blaivumui nustatyti. Skundo autorius mano, kad nepagrįstai buvo atsisakyta tenkinti jo prašymą pašalinti byloje esančius trūkumus motyvuojant tuo, kad jis nepateikė jokių papildomų įrodymų, nenurodė liudytojų, kadangi, apelianto manymu, liudytojus turėjo nustatyti tyrėjas, ko padaryta nebuvo. Taip pat nesiaiškinta, kodėl automobilio vairuotojas iš įvykio vietos patraukė dviratį, kas jo veiksmuose rodo siekimą nuslėpti tikrąsias įvykio aplinkybes. Taip pat teismas, nagrinėdamas bylą, nepagrįstai ignoravo advokato padėjėjo prašymą apklausti liudytoją V., kurio telefono numerį nurodė.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2013-06-07 nutarimą palikti nepakeistą ir J. O. skundo netenkinti. Mano, kad apylinkės teismas bylą išnagrinėjo visapusiškai, įvertino byloje esančius įrodymus, atliko visu procesinius veiksmus, todėl neliko jokių abejonių dėl nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Motyvuojamoji dalis
J. O. apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis dėl apelianto kaltės padarius LR ATPK 131 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino nepažeisdamas LR ATPK 257 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, byloje esančius įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nutarimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad bylos duomenimis įrodyta, jog J. O. vairuodamas dviratį išvažiavo į priešpriešinį eismą ir susidūrė su automobiliu.
Nors apeliantas savo kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažino, jo kaltė yra įrodyta teismo posėdyje betarpiškai ištirtų įrodymų visuma. J. O. apeliaciniame skunde akcentuoja, kad dėl įvykio kaltas automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas, tačiau susipažins su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga aukštesnės instancijos teismas sutinka su Institucijos bei apylinkės teismo išvadomis, kad dėl eismo įvykio kaltas būtent dviratį vairavęs asmuo – J. O.. Tokia išvada daroma įvertinus tiek nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, tiek ir rašytinę bylos medžiagą. Nukentėjusysis M. M., apklausiamas teisme, paaiškino, kad važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve dešinėje pusėje pamatė stovinčius automobilius, gal 5-10 m. atstumu nuo sankryžos, pradėjo juos lenkti ir artėjant prie sankryžos bei grįžtant į savo eismo juostą pamatė dideliu greičiu atvažiojantį dviratininką nuo (duomenys neskelbtini) iš kairės pusės. Pagalvojo, kad dviratininkas spės išsisukti, spės užsukti, tačiau šis atsitrenkė į jo automobilio kairį sparną. Dviratininkas nerodė, kad darys posūkį. Šias nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtino ir kartu su juo važiavusi žmona G. M., kuri paaiškino, kad aplenkė stovėjusius automobiliu, grįžo į savo eismo juostą ir į automobilį atsitrenkė iš (duomenys neskelbtini) važiavęs dviratininkas, kuris važiavo greitai viduriu gatvės. Netikėti šių asmenų parodymais teismas neturėjo jokio pagrindo, kadangi nenustatyta, jog šie asmenys būtų suinteresuoti pakenkti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui jį apkalbėdami ar duodami melagingus parodymus. Aplinkybių, kurioms esant aukštesnės instancijos teismas galėtų suabejoti minėtų asmenų paaiškinimų objektyvumu, apeliantas skunde taip pat nenurodė. Be to, pažymėtina tai, kad tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojos parodymus apie eismo įvykio aplinkybes, įvykio mechanizmą patvirtina ir byloje atlikta ekspertizė, kuri buvo atlikta ekspertui pateikus visą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą. Ekspertizės akto Nr. 11-813(13) išvadoje nurodyta, kad būtent dviratininko J. O. veiksmai, t. y. važiavimas iš (duomenys neskelbtini) ir sukimas į dešinę iš (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies vidurio ar kairiau jo, buvo pagrindinė sąlyga tiriamam eismo įvykiui kilti. Išvadoje konstatuota, kad dviratininkas J. O. prieš eismo įvykį privalėjo važiuoti (duomenys neskelbtini) g. važiuojamosios dalies dešiniuoju pakraščiu ir, pasirinkęs važiavimo greitį, iš tokios padėties sankryžoje su (duomenys neskelbtini) gatve sukti į dešinę. Toje pačioje išvadoje pažymėta, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo veiksmai techniniu požiūriu buvo priimtini ir neturėjo priežastinio ryšio su šio eismo įvykio kilimu (b. l. 99-105). Tyrimas atliktas specialisto, kurio kompetencija abejonių teismui nekelia, tyrimas atliktas ištyrus visą pateiktą medžiagą, susijusią su eismo įvykiu, todėl netikėti šia išvada ir ja nesiremti teismas neturėjo pagrindo. Nors apeliantas tvirtina, kad jis važiavo dešine važiuojamosios dalies puse, jokių tai patvirtinančių objektyvių duomenų byloje nėra, jų nenurodė ir apeliantas savo skunde. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad apelianto elgesys po eismo įvykio leidžia pagrįstai teigti, jog J. O. suprato dviračiu važiavęs ne pagal KET reikalavimus. Tiek nukentėjusysis M. M., tiek liudytojai D. L., G. M., apklausiami teismo posėdyje, patvirtino, kad iš karto po eismo įvykio dviračio vairuotojas J. O. atsiprašinėjo dėl to, kas atsitiko, kas leidžia teigti, jog jis aiškiai suprato, kad būtent jis yra eismo įvykio kaltininkas.
Aukštesnės instancijos teismas nesutinka ir su apelianto teiginiais, kad tyrimas nebuvo atliktas išsamiai ir visapusiškai, kad nebuvo surasti ir apklausti visi liudytojai, neištirtos visos aplinkybes. Priešingai negu teigia apeliantas, iš byloje esančių teismo posėdžių protokolų, nutarimo aprašomosios dalies matyti, kad įvykio aplinkybės buvo tiriamos itin kruopščiai, buvo apklausti visi liudytojai, kurie matė ar girdėjo įvykį ir kurių parodymai turėjo vienokios ar kitokios reikšmės bylos išsprendimui, buvo ištirti visi rašytiniai įrodymai, autoįvykio aplinkybėms tiksliai nustatyti buvo paskirta ekspertizė ir proceso dalyviams suteikta teisė užduoti klausimus ekspertui. Aplinkybė, kad teismo posėdžio metu nebuvo apklaustas liudytojas V. nesudaro pagrindo teigti, kad byla buvo išnagrinėta neobjektyviai. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad teismas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui pareiškus prašymą šį liudytoją apklausti, įpareigojo atstovą teismui pateikti liudytojo adresą, kad jam būtų galima išsiųsti šaukimą. Tačiau nei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nei jo atstovas teismui adreso nenurodė, nepaaiškino, kokias esmines ir tyrimui reikšmingas aplinkybes minėtas liudytojas gali nurodyti, todėl teismas, esant pakankamai duomenų, kurių pagrindu galima spręsti J. O. administracinės atsakomybės klausimą, pagrįstai nutarė šio liudytojo nekviesti.
Nepagrįstai laikytini ir apelianto teiginiai, kad eismo įvykio vieta nebuvo tinkamai užfiksuota, kad nebuvo pažymėta stiklo šukių ir kitų nuolaužų išsidėstymo vieta, kas, apelianto manymu, sutrukdė ekspertui nustatyti tikrąsias įvykio aplinkybes. Iš byloje esančių eismo įvykio foto nuotraukų aiškiai matyti stiklo šukių ir kitų automobilio nuolaužų išsidėstymo po eismo įvykio vieta, šiomis nuotraukomis rėmėsi ekspertas, atlikdamas tyrimą, o vien ta aplinkybė, kad eismo įvykio vietos schemoje šių objektų išsidėstymo vieta neužfiksuota, nesudaro pagrindo teigti, kad eismo įvykis įvyko ne toje vietoje, kuri yra nustatyta. Ši aplinkybė tyrimą atlikusio specialisto aptarta tiriamojoje ekspertizės akto dalyje ir buvo įvertinta formuojant galutines išvadas.
Remiantis aukščiau aptartų aplinkybių visuma apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmos instancijos teismas išsamiai išyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje nesančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. nutarimą palikti nepakeistą ir J. O. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.