- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-09-18
- Bylos Nr.
- 1-3536-1129/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29285-2025-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dominykas Rusonis
- Kaltinamasis
- E. N.
Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.10.2; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.5; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.10; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
2025 m. rugsėjo 18 d.
viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka, sutrumpinto įrodymo tyrimo būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) pagrindinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą nevedęs, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teista:
1. Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį – 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausme;
2. Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, BK 284 straipsnį – 16 (šešiolikos) parų arešto bausme;
3. Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 281 ¹ straipsnio 1 dalį – 66 MGL, t. y. 2 200 eurų bauda;
4. Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis BK 64 ¹ straipsniu, BK 63 straipsnio 3 dalimi, 9 dalimi, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 8 mėnesiai laisvės apribojimo ir – 44 MGL (2 200 eurų) bauda, kuri turėjo būti sumokėta iki 2020 m. birželio 4 d., laisvės apribojimo bausmę šiuo metu atlikęs, baudos nesumokėjęs;
5. Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą – 2 (dvejiems) metams laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalies, 3 dalies pagrindu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, iš dalies pridėta Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu paskirtos ir nesumokėtos baudos dalis – 35 MGL, kas sudaro 1 750 Eur ir galutinė bausmė paskirta – 2 (dveji) metai laisvės atėmimo ir 35 MGL, kas sudaro 1 750 Eur dydžio bauda, 2023 m. kovo 16 d. atlikęs bausmę;
6. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. kovo 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 27 MGL (1 350 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta galutinė 18 MGL (900 eurų) dydžio bauda, paskirtos bausmės neatlikęs;
7. Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 102 MGL (5 100 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64 ¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta – 68 MGL (3 400 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė apimta su 18 MGL (900 Eur) baudos bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 68 MGL (3 400 Eur) dydžio bauda. Į subendrintą bausmę įskaityta bausmė, atlikta pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. kovo 13 d. baudžiamąjį įsakymą. Bauda nesumokėta, perduota antstoliui išieškojimui,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. N., 2025 m. rugpjūčio 17 d. apie 13.03 val., (duomenys neskelbtini) vairavo kelių transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, iki kol ties pastatu pažymėtu Nr. 120, sukėlė eismo įvykį, t. y. nesuvaldė vairuojamo automobilio ir nuvažiavo nuo kelio, kai jam nustatyta 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARBH-0043, patikros sertifikato Nr. 2361482, 2025 m. rugpjūčio 17 d., 13.31 val. nustatytas 2,91 promilių neblaivumas.
Kaltinamasis E. N. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai. 2025 m. rugpjūčio 16 d. išgėrė degtinės du butelius. Ryte išgėrė dar vieną skardinę alaus. Atvažiavo jo dėdė, kol dėdei, kažkas paskambino, jis pagalvojo, kad apsuks mašiną. Šiek tiek per daug paspaudė, bet nesugebėjo sustabdyti. Norėjo tik pasivažinėti ratu apie kiemą, kol dėdė kalbės telefonu. Suprato, kad yra neblaivus, padarė klaidą. Galvojo, kad bus tikrai sėkmingai, tikėjo savimi. Neturi gerų vairavimo įgūdžių. Manė, kad silpnai pavažiuos, bet per daug paspaudė. Tuo metu per daug buvo apsinešęs, todėl suprasdamas, kad yra neblaivus, sėdo vairuoti. Šiuo metu neturi teisės vairuoti, gailisi padaręs šią veiką. Automobilis priklauso dėdės firmai, jis jau grąžintas. Per mėnesį gauna 1400 Eur į rankas. Išlaikomų asmenų neturi. Gyvena viešbutyje su broliu. Turi dar nesumokėtą baudą, dalį baudos sumokėjęs, paskutiniu metu nieko nemokėjo. 2019 m. buvo padaręs avariją, prieš tai laikėsi teises, jam buvo papildomas vairavimas, egzaminų dar nebuvo laikęs.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo E. N. prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo visiškai įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Liudytojos R. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2025 m. rugpjūčio 17 d. apie 13.03 val. buvo namuose (duomenys neskelbtini) su vyru A. B., išgirdo didelį garsą lauke, pažiūrėjo per langą ir pamatė, kad jos kieme yra įvažiavęs ir atsitrenkęs į namą svetimas automobilis (duomenys neskelbtini), baltos-gelsvos spalvos, su juodos spalvos stogu. Iš karto išbėgo į lauką, paskambino bendruoju pagalbos Nr. 112 ir iškvietė pareigūnus. Iš užvesto automobilio vairuotojo pusės išlipo vaikinas, apie 25-30 metų, tamsių plaukų, su pilkos spalvos šortais, pilkos spalvos megztiniu. Automobilyje jis buvo vienas. Jis buvo pasimetęs, lygtai bandė bėgti, tada iškart grįžo į automobilį, tada išlipęs vėl bandė bėgti. Iš išvaizdos vaikinas atrodė neblaivus, šlitinėjo po kelią. Ji norėjo užgesinti automobilio variklį, tačiau jis iš pradžių jai neleido, tačiau ji jį pastūmė į šoną ir užgesino automobilio variklį ir paėmė raktelius. Iki atvykstant pareigūnams vaikinas nevartojo alkoholio. Ji vaikiną pirmą kartą mato, jo nepažįsta. Kiek dabar mato, išlaužta tvora su gyvatvore, ar daugiau kas apgadinta, galės patikslinti tyrimo eigoje (b. l. 34 – 37).
Liudytojo M. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad E. N. yra jo sūnėnas, su juo palaiko artimus ryšius, dažnai bendrauja, dabar ir apsigyveno kartu. 2025 m. rugpjūčio 16 d. vakare atvyko pas savo sūnėną E. N. į namus, (duomenys neskelbtini) tą vakarą su E. laiko kartu neleido, buvo su savo panele S.. Ką tą dieną veikė E., jis nežino, nematė ir ar jis vartojo alkoholinių gėrimų, tačiau vėliau matė, kad namuose buvo jis neblaivus. M. K. atvažiavo automobiliu (duomenys neskelbtini) Automobilį jis yra išsinuomojęs iš įmonės (duomenys neskelbtini) su įmonės vadovu V. A. buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis 2025 m. liepos 16 d. Automobilį naudoja darbui, su automobiliu dirba Taxi pavėžėju, tačiau, kai reikia, automobiliu važinėja ir asmeniniais reikalais. Atvažiavęs pas E., jis automobilį ,, (duomenys neskelbtini) paliko stovėti, gyvenamojo namo kieme (duomenys neskelbtini), automobilį paliko neužrakintą su užvedimo rakteliu spynoje. 2025 m. rugpjūčio 17 d. automobilis stovėjo toje pačioje vietoje, kurioje ir buvo jį pastatęs. Tą dieną nematė, kad E. N. būtų vartojęs alkoholinių gėrimų, tačiau kiek matė, jis jam dar atrodė neblaivus iš po vakarykščio gėrimo. 2025 m/ rugpjūčio 17 d. laiką leido gyvenamojo namo kieme, kieme buvo ir E., maždaug apie 13.00 val., jam telefonu paskambino draugas, kalbėdamas telefonu pamatė, kad iš kiemo išvažiuoja jo automobilis, kurį vairuoja E. Jis jo sustabdyti nesuspėjo, nes pamatė tik jau nuvažiuojantį, vėliau nusprendė išeiti į gatvę pažiūrėti, kur jis išvažiavo ir pamatė link jo ateinantį E ir (duomenys neskelbtini) kieme stovintį jo automobilį, išvartytą gyvenamojo namo tvorą bei gyvatvorę. Tada suprato, kad E. nesuvaldęs automobilio įvažiavo į gyvenamojo namo kiemą. Matė, kad kieme buvo susirinkę gyventojai, vėliau atvyko ir policijos pareigūnai. Policijos pareigūnams jis paaiškino, kad automobiliu naudojuosi jis, tačiau vairavo E. jie jam nurodė, kad jis bus nugabentas į automobilių saugojimo aikštelę. Kitą dieną su juo susisiekė įmonės (duomenys neskelbtini)“ vadovas V. A., kuris nurodė, kad yra informuotas jog automobilis yra uždarytas automobilių saugojimo aikštelėje. E. N. naudotis automobiliu jis tikrai neleido, automobilio jam pats neperdavė, jeigu būtų žinojęs, kad jis ketina taip pasielgti, būtų jam tai daryti uždraudęs. Taip pat nebūtų davęs važiuoti automobiliu ir jam būnant blaiviam, kadangi žino, jog jis neturi vairuotojo pažymėjimo. Po įvykio kalbėjo su savo sūnėnu, jam paaiškino, kad jis ir jam padarė daug žalos, tačiau jo sūnėnas Eimantas buvo labai dėl įvykio susikrimtęs, gailėjosi dėl susiklosčiusios situacijos (b. l. 40 – 43).
Liudytojo R. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jis dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus tyrėju. Apie 13.00 val., iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini) į pranešėjos kiemą per tvorą įvažiavo automobilis (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas neblaivus. Atvykęs pastebėjo gyvenamojo namo kieme stovintį pranešime nurodytą automobilį bei netoliese stovintį vyriškį, kuris kaip vėliau paaiškėjo ir buvo automobilio vairuotojas E., pavardės neprisimena. E. buvo akivaizdžiai neblaivus, jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jis sunkiai stovėjo ant kojų, tad suėmęs švelniai jį už rankos nuvedė iki tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpos. E. jam nurodė, kad automobilis yra jo dėdės M. ir, kad jis jį pasiėmė nieko nesakęs, nes tiesiog norėjo pasivažinėti. Automobiliu važiuodamas jo tiesiog nesuvaldė ir dėl to įvažiavo į gyvenamojo namo kiemą pervažiuodamas tvorą. E., taip pat nurodė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi ir jo niekada nėra turėjęs. Alkoholio kiekio matuokliu patikrino E. neblaivumą, po penkiolikos minučių atliko tikrinimą antrą kartą, kiek promilių jam buvo nustatyta nepamena, žino, kad įpūtė apie 3 promiles. Atlikus visus procesinius veiksmus E. paaiškino apie pradėtą tyrimą ir įteikė šaukimą atvykti apklausai į policijos įstaigą. Jam atliekant automobilio apžiūrą, prie jo priėjo E. dėdė M., kuris nurodė, kad automobiliu naudojasi jis, tačiau automobilis priklauso įmonei, paprašė leisti susirinkti daiktus iš automobilio. M. nurodė, kad sūnėnui automobilio vairuoti neperdavė ir pats nematė, kaip E. įsėdo į automobilį ir išvažiavo. Taip pat paaiškino, kad automobilį buvo palikęs neužrakintą su užvedimo rakteliu automobilio viduje. Įvykio vietoje atliko kitus procesinius veiksmus, užregistravo eismo įvykį. Automobilis po apžiūros buvo nutransportuotas į automobilių saugojimo aikštelę (b. l. 46 – 49).
Iš 2025 m. rugpjūčio 17 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2025 m. rugpjūčio 17 d. apie 13.03 val. vairuotojas E. N., vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), nuversdamas ir apgadindamas tvorą su gyvatvore, įvažiavo į namo kiemą per veją, esančią (duomenys neskelbtini) kuris priklauso R. B.. Su alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARBH-0043, patikros sertifikato Nr. 2361482, E. N. pirmu tikrinimu 2025 m. rugpjūčio 17 d. 13.15 val. nustatytas 3,07 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 13.31 val. nustatytas 2,91 promilių neblaivumas. Automobilis (duomenys neskelbtini) valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) privestinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę adresu Technikos g. 18A, Kaunas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 ¹ straipsnio 1 dalį (b. l. 6 – 11).
Iš 2025 m. rugpjūčio 17 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) matomas žalios spalvos namas, šalia namo matomi metaliniai varteliai, namą juosiančią gyvatvorę ir jos vidinėje dalyje, palei gyvatvorę einančią metalinę tinklinę tvorą. Vidinėje kiemo teritorijoje matoma žalia veja, kiti augalai. Gyvatvorėje ir tinklinėje tvoroje matomas tarpas, kuriame matoma išlaužyta gyvatvorė ir tinklinė tvora, tame tarpe matomos automobilių ratų provėžos. Provėžos veda iki namo, prie kurio matomas baltos spalvos automobilis (duomenys neskelbtini) kuris stovi priekiu į namo pusę. Automobilio kairės pusės priekinis ratas nuo namo sienos nutolęs 2,9 m. atstumu, galinis kairės pusės ratas nuo namo sienos nutolęs 3,7 m. atstumu. Galinis, kairės pusės ratas nuo namo kampo nutolęs 2 metrų atstumu. Kiemo teritorijoje matomi nulaužyti augalai, kiemo teritorija vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (b. l. 12 – 15).
Iš 2025 m. rugpjūčio 18 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad alkoholio kiekio matuokliu ,,Alcotest 6810” Nr. ARBH-0043, patikros sertifikato Nr. 2361482, 2025 m. rugpjūčio 17 d. 13.15 val. E. N. nustatytas 3,07 promilių neblaivumas, 2025 m. rugpjūčio 17 d. 13.31 val. nustatytas 2,91 promilių neblaivumas (b. l. 85 – 86).
Iš VšĮ ,,Emprekis“ pažymos matyti, kad vidutinė transporto priemonės ,,Fiat 500“, 2013 metų laidos vidutinė kaina Lietuvoje yra 4800 eurų su PVM (b. l. 99).
Iš AB ,,Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad E. N. kelių transporto priemonių vairuotojų registro duomenimis nebuvo išduotas Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimas (b. l. 105).
Iš AB ,,Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) (b. l. 92 – 93).
Iš 2025 m. rugpjūčio 21 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimi pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai. Naudojantis kompiuteryje įdiegta programa ,,Media player“ peržiūrėti pareigūnų kūno kameros įrašai pavadinimais ,,export-blgva.mp4“, ,,export-mwagt.mp4“ (b. l. 69 – 72).
Dėl BK 281 ¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos
Teismas ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas E. N. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonės būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas pagal BK 281 ¹ straipsnio 1 dalyje, pasitvirtino.
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Vertindamas anksčiau aprašytus bylos faktinius duomenis, tiek kiekvieną atskirai, tiek ir visumoje, sulyginant su kitais, teismas pripažįsta juos teisėtai (baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka) gautais įrodymais, sprendžia, jog anksčiau aprašyti duomenys nei patys savaime, nei gretinant juos tarpusavyje, nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visuma yra visiškai pakankama teismui patikimai konstatuoti, jog kaltinime nurodytu laiku, vietoje kaltinamasis E. N. 2025 m. rugpjūčio 17 d. apie 13.03 val., (duomenys neskelbtini) vairavo kelių transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, iki kol ties pastatu pažymėtu Nr. 120, sukėlė eismo įvykį, t. y. nesuvaldė vairuojamo automobilio ir nuvažiavo nuo kelio, kai jam nustatyta 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARBH-0043, patikros sertifikato Nr. 2361482, 2025 m. rugpjūčio 17 d., 13.31 val. nustatytas 2,91 promilių neblaivumas. Kaltinamojo E. N. baudžiamąją atsakomybę šalinančių, ar galinčių teikti pagrindą jį nuo tokios atsakomybės atleisti, aplinkybių teismas šioje byloje nenustatė.
Kaltinamojo E. N. nusikalstama veika byloje kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį teisingai. Nes patikimai nustatyta bei pats kaltinamasis E. N. visiškai pripažino, kad neturint teisės vairuoti bei būdamas išgėręs, nurodytu laiku ir vietoje, vairavo ne jam priklausantį automobilį ir tai yra patikimai įrodyta kitais anksčiau įvertintais faktiniais bylos duomenimis, jog minėtą automobilį nusikaltimo įvykio metu, žinodamas, jog neturi teisės vairuoti bei būdamas neblaivus vairavo būtent jis ir niekas kitas, kai jam buvo nustatytas minėtas neblaivumas.
Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.
Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam E. N. paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį, šiuo konkrečiu atveju teismas kvalifikuoja maksimaliu rūšinės baudžiamojo įstatymo (BK 281¹ straipsnio 1 dalis) dispozicijos lygmeniu, nes jis vairavo automobilį, būdamas baudžiamo, sunkaus neblaivumo stovyje.
Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl papildomai dar ir bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamojo veikos stadijos, nusikalstama veika buvo baigta nuo pat nusikalstamais pripažįstamų veiksmų atlikimo pradžios momento, kaltinamasis žinojo, kad jis netiri įgijęs teisė vairuoti kelių eismo transporto priemonę, suvokė, kad yra apsvaigęs nuo alkoholio, kad vairavimas tokioje būklėje pažeidžia kelių eismo taisyklių reikalavimus (draudimus neturint teisės vairuoti automobilį, tiek šį vairuoti neleistinai, šiuo atveju virš 1,51 promilių apsvaigus nuo alkoholio), kelia grėsmę eismo saugumui, tiek kitiems kelių eismo dalyviams, tiek jam pačiam – veikė tiesiogiai tyčia (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas), todėl aptartais kriterijais yra priežastis griežtinti skirtiną kaltinamajam bausmę.
Be to spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas, taip pat atsižvelgia į kaltinamojo E. N. asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kaltinamasis nusikalto ir yra teisiamas už KET pažeidimą antrą kartą, taip pat jis teisiamas 8 kartą, nusikalto turėdamas galiojančių administracinių nuobaudų. Pagal tai akivaizdu, kad jis išvadų nedaro, todėl nagrinėjamos nusikalstamos veikos teismo vertinamos kaltinamojo elgesio modeliu. E. N. vykdantis individuali veiklą.
Kaltinamojo E. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas kvalifikuoja jo visišką prisipažinimą kaltu bei reiškiamą nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 straipsnis).
Teismas sprendžia, kad šioje byloje, veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį įvertinus didžiausiu rūšinės nusikaltimo sudėties lygmeniu, įvertinus kaltinamojo E. N. asmenybę, nustačius atsakomybę lengvinančią, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, atsižvelgiant ir į susiformavusią teismų praktiką panašaus pobūdžio ir kaltininko padėties bylose yra teisinga kaltinamajam E. N. paskirti griežčiausią pagal baudžiamojo įstatymo sankciją rūšį laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamajam E. N. skirti švelnesnę bausmę nei nustatyta baudžiamojo įstatymo sankcija, nėra pakankamo faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 straipsnis, BK 54 straipsnio 3 dalis). Į individualias šios bylos aplinkybes, susijusias su kaltinamojo amžiumi, darbine veikla, turtine padėtimi, šeiminę padėtį, nagrinėjamos veikos aplinkybėmis ir jo paties pavojingumu, teismas, jas įvertinęs, atsižvelgė individualizuodamas kaltinamajam bausmę.
Kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, be to, kaltinamasis E. N. teisme visiškai prisipažino kaltu bei davė išsamius, nuoseklius paaiškinimus ir dėl to buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamojo atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatos ir skiriama jam bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Šiuo nuosprendžiu E. N. paskirta galutinė bausmė bendrinama su Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 17 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta neatlikta bausme, bauda – 68 MGL, tai yra 3400 Eur ir skirtina subendrinta galutinė bausmė (BK 64 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).
Vertinant teismui kaltinamojo turtinę padėtį, kad vykdantis individualią veiklą bei į tai, kad ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu per nustatytą baudos sumokėjimo terminą baudos nesumokėjo, kadangi paskirta bausmė bauda sukeltų sunkias finansines pasekmes, todėl suponuojamas pagrindas manyti, jog turi būti nustatytas ilgesnis terminas baudai sumokėti.
BK 75 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.
Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad kaltinamasis E. N. išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, nesilaiko įstatymų ir toliau daro analogiškas nusikalstamas veikas. Teismas už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas E. N. jau buvo skyręs baudą, laisvės apribojimo bausmę bei laisvės atėmimo bausmę, tačiau net laisvės atėmimo bausmė kaltinamojo elgesiui teigiamos įtakos neturėjo ir jis padarė naują analogišką nusikalstamą veiką. Kaltinamasis E. N. nededa jokių realių pastangų keisti savo gyvenimo būdo, toliau daro naujas nusikalstamas veikas, todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti.
Kaltinamajam E. N. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 67 straipsnio 3 dalis, BK 68 straipsnio 1, 2 dalys), kadangi nusikalstamą veiką jis įvykdė piktnaudžiaudamas tokia teise. Paminėtų aplinkybių pagrindu, teismas sprendžia, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise tikslai – užkirsti kelią kaltininkui ir toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant kaltinamajam E. N. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkerių) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, apie tai pranešant AB ,,Regitra“.
BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas. Pagal BK 72 straipsnį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).
Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.
Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone ir kuriam turi būti taikomas konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė (BK 72 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenimis, automobilis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini)“, todėl iš kaltinamojo konfiskuotina automobilio piniginė vertė. Iš byloje esančios „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio automobilį (duomenys neskelbtini) gamybos periodas 2013 m. vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 4 800 eurų.
Atsižvelgus į aptartų aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais iš kaltinamojo E. N. išieškotina transporto priemonės vertė – 4 800 Eurų.
E. N. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje iki įsiteisės nuosprendis paliktinos galioti, o nuosprendį pradėjus vykdyti panaikintinos.
Dėl proceso išlaidų
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalis numato, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Iš 2025 m. rugpjūčio 28 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus (toliau – VGTPT) pateiktos pažymos matyti, kad už E. N. suteiktą antrinę teisinę pagalbą VGTPT išlaidos sudaro 125,00 Eur.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog gynėjo dalyvavimas šiuo atveju buvo būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas), todėl teismas sprendžia, jog VGTPT patirtos išlaidos už teisinę pagalbą iš kaltinamojo nepriteistinos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su įrašu, saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.
Automobilis (duomenys neskelbtini) su užvedimo raktu bei registratoriumi, kurie ikiteisminio tyrimo metu grąžinti (duomenys neskelbtini) vadovui V. A., nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini (duomenys neskelbtini) vadovui V. A..
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas nepaskirtas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis,
nusprendžia:
E. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmę E. N. sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti visiškai Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 17 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir nesumokėtą baudą – 68 MGL, tai yra 3400 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus eurų) ir skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams ir 68 MGL, tai yra 3400 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus eurų) dydžio baudą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio faktinio vykdymo pradžios.
Įpareigoti E. N. per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į jo pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801.
Išaiškinti kaltinamajam, kad sumokėjus baudą privaloma Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus (Kaunas, Laisvės al. 103 arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt) pateikti banko kvitą. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu ir 72 straipsnio 2, 5 dalimis, 73 straipsniu E. N. skirti baudžiamojo poveikio priemones:
- uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkerius) metus, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžios terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, apie tai pranešant AB ,,Regitra“;
- išieškoti automobilio (duomenys neskelbtini), piniginę vertę atitinkančią pinigų sumą – 4 800 Eur (keturis tūkstančius aštuonis šimtus eurų).
Išaiškinti E. N., kad konfiskuotino turto vertės dalį atitinkanti pinigų suma, nuosprendžiui įsiteisėjus, turi būti sumokėti į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjus nurodytą sumą, ji privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt. Savanoriškai nesumokėta konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma bus išieškoma priverstinai.
E. N. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje iki įsiteisės nuosprendis palikti galioti, o nuosprendį pradėjus vykdyti panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su įrašu, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Automobilį (duomenys neskelbtini) su užvedimo raktu bei registratoriumi, kurie ikiteisminio tyrimo metu grąžinti (duomenys neskelbtini) vadovui V. A., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti (duomenys neskelbtini) vadovui V. A..
Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo nepriteisti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.