Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui,

trečiojo suinteresuoto asmens – Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjui gydytojo tarnybiniu pranešimu nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. buvo paskirtas dietinis maitinimo valgiaraštis R/B, atitinkantis maitinimo kaloringumą. Turto valdymo skyrius pareiškėjo skundų dėl atšalusio maisto negavo. Pažymėjo, kad pareiškėjui atliekant nuobaudą kamerų tipo patalpose, socialinės reabilitacijos priemonių (išskyrus grupines priemones) įgyvendinimas tęsiamas. Pareiškėjui atliekant nuobaudą kamerų tipo patalpose, buvo vykdomos individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytos priemonės. Su nuteistuoju dirbo Resocializacijos skyriaus specialistas ir kitų tarnybų pareigūnai, kurie lankėsi kamerų tipo patalpose.

Pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl dvasinių išgyvenimų, psichikos negalavimų ar kitų psichologinių problemų, kurių atsiradimą galėjo įtakoti blogos gyvenimo sąlygos, į psichologus nesikreipė. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretūs.

Pareiškėjo skundas patenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK 2 sektoriuje kamerų tipo patalpose laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 22 d. iki 2019 m. vasario 22 d.

Motyvuojamoji dalis

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti nemažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 11¹.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui. Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, jog karantino patalpos artimesnės kamerų tipo patalpoms, dėl to šiose patalpose (pataisos namuose) vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto (žr. 2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1907-525/2018).

Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).

Bylos duomenimis (b. l. 23, 32, 34–35) nustatyta, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas už bausmės atlikimo rėžimo reikalavimų pažeidimus atliko Pravieniškių PN-AK 2 sektoriaus kamerų tipo patalpose 1, 4, 14, 18, 22 kamerose. Visą laikotarpį jis buvo laikomas kamerose, kuriose, priešingai nei nurodo pareiškėjas, jo kalinimo sąlygos atitiko reikalavimus dėl minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto kamerų tipo patalpose, pareiškėjui netgi teko daugiau gyvenamojo ploto nei numatyta teisės aktuose (pareiškėjui teko nuo 4,63 iki 7,13 kv. m gyvenamojo ploto). Taigi, jis buvo laikomas sąlygomis, kurios užtikrino, kad jo orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų jam didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu. Atsakovo pateikti duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, gavęs atsiliepimą į skundą pareiškėjas atsakovo atstovo pateiktų duomenų neginčijo, todėl teismas jais vadovaujasi dėl pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo ir konstatuoja, jog pareiškėjui visą vertinamąjį laikotarpį buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo pareiškėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo (ABTĮ 56 str.).

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš kitų netinkamų laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų. Nurodo, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų kreipėsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, kuris nustatė, kad kamerose 4 ir 22 kamerose buvo netvarkingos rozetės, netvarkingas elektros lizdas, 14 ir 22 kamerose langai neturėjo atidarymo rankenėlių, taip pat buvo nustatyta, kad kamerų tipo patalpose esantis dušas buvo netinkamai valomas, 25 kameroje apšvieta buvo netinkama, 26 kameroje buvo suskilęs langas, vietomis po palange ant sienos buvo vizualiai matomų pelėsių. Teigia, jog sanitariniame mazge sienų ir grindų plytelės buvo išdužusios.

Pažymėtina, jog pagal atsakovo atstovo pateiktus duomenis (b. l. 32) vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas nebuvo laikomas 25 ir 26 kamerose, todėl pareiškėjo nurodomos aplinkybės, susijusios su netinkama apšvieta 25 kameroje ir suskilusiu langu bei pelėsiu 26 kameroje nevertinamos.

Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 12 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Higienos normos HN 134:2015 19 punkte nustatyta, kad patalpoms, įrangai, inventoriui valyti naudojamos priemonės turi būti naudojamos pagal paskirtį ir gamintojo nurodytas instrukcijas. Dušinėms, prausykloms, daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenims, sanitariniams įrenginiams, kirpykloje naudojamiems instrumentams ir (arba) įrankiams valyti ir dezinfekuoti naudojami teisės aktų nustatyta tvarka autorizuoti biocidiniai produktai. Higienos normos HN 134:2015 28.2. punkte nustatyta, kad dušinės, prausyklos patalpos valomos ir dezinfekuojamos kiekvieną naudojimosi šiomis patalpomis dieną.

Pareiškėjas į bylą pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus 2019 m. vasario 18 d. raštą Nr. (2-22 4.80)2-7854, iš kurio matyti, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus specialistai, pagal pareiškėjo skundą atliko valstybinę operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, kurios metu nustatyta, kad 2 sektoriaus kamerų tipo patalpų 4 ir 22 kamerose buvo netvarkingos elektros rozetės, 14 ir 22 kamerų langai neturi atidarymui skirtų rankenėlių. Taip pat operatyviosios kontrolės metu buvo nustatyta, kad 2 sektoriaus kamerų tipo patalpose esantis dušas dezinfekuojamas tik vieną kartą per savaitę (b. l. 12–14). Pareiškėjas taip pat pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento 2019 m. vasario 18 d. raštą Nr. (2-12 4.80)2-7689), kuris patvirtina, kad kamerų tipo patalpų dušo patalpos valomos buitinės paskirties valymo priemonėmis. Taip pat minėtame rašte nurodyta, kad 22 kameroje buvo techniškai netvarkingas elektros lizdas (b. l. 15–17). Tačiau minėtuose raštuose, o taip pat ir atsakovo atstovo pateiktame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2019 m. vasario 15 d. patikrinimo akte Nr. (2-12 4.80) PA-544 (b. l. 42–45) nėra nustatyta pažeidimų, susijusių su netinkama sanitarinio mazgo grindų ir sienų būkle (išdužusiomis plytelėmis).

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl netvarkingų rozečių 4 ir 22 kamerose, netvarkingo elektros lizdo 22 kameroje, nesančių langų atidarymo rankenėlių 14 ir 22 kamerose, netinkamai valomų dušo patalpų laikytini pagrįstais. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, konstatuotina, jog pareiškėjas buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK pažeidžiant Higienos normos HN 134:2015 12, 19, 28.2. punktų reikalavimus (ABTĮ 56 str.).

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad gyvenamosiose patalpose buvo asbesto. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodo, taip pat Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2019 m. gegužės 29 pažyma Nr. 77-808 patvirtina, kad įstaigos 2 sektoriaus kamerų tipo patalpų stogo danga yra bituminė. Sienų, elektros laidų ir šiluminių trasų izoliacijoje asbesto nėra (b. l. 34–35). Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, kad pareiškėjo gyvenamojoje aplinkoje nebuvo asbesto. Be to, ir pats pareiškėjas tik deklaratyviai nurodo, jog gyvenamojoje aplinkoje buvo asbesto, tačiau nenurodo, kokia žala dėl to jam kilo. Atsižvelgiant į tai pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjo teiginys, jog kamerose trūko inventoriaus vertintinas kaip deklaratyvus ir atmestinas, kadangi pareiškėjas konkrečiai nenurodo kokio inventoriaus ir kokiais laikotarpiais trūko, kokios neigiamos pasekmės jam kilo dėl inventoriaus trūkumo.

Pareiškėjas taip pat kėlė pretenzijas dėl suplyšusių, susidėvėjusių, nedezinfekuojamų čiužinių, patalynės, kito minkštojo inventoriaus.

Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 42, 43 punktus, draudžiama laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims.

Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad minkštasis inventorius esant būtinumui gali būti dezinfekuojamas, patalynė yra skalbiama UAB „Vilniaus skalbykla“, su kuria Pravieniškių PN-AK yra sudarę paslaugų teikimo sutartį (b. l. 25). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl nekokybiško, nedezinfekuoto, netinkamo minkšto inventoriaus. Teismo vertinimu, atsakovo atstovo pateikti duomenys apie nuteistiesiems sudarytas sąlygas gauti išskalbtą, išdžiovintą ir dezinfekuotą minkštą inventorių, paneigia pareiškėjo argumentus. Pažymėtina, jog pareiškėjas turėjo galimybę rašyti skundus dėl kalinimo sąlygų, tame tarpe ir tiesiogiai Visuomenės sveikatos centrui, tačiau duomenų apie patikrinimus pagal pareiškėjo skundus, ar pareiškėjo kreipimąsi į pataisos namų administraciją dėl minėtų aplinkybių, byloje nėra. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai atmetami.

Pareiškėjas skunde teigė, jog jam būnant kamerų tipo patalpose nebuvo užtikrinamas reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, pareiškėjas negalėjo tinkamai sportuoti lauke ir patalpose. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjui atliekant nuobaudą kamerų tipo patalpose, socialinės reabilitacijos priemonių (išskyrus grupines priemones) įgyvendinimas tęsiamas, su nuteistuoju dirbo Resocializacijos skyriaus specialistas ir kitų tarnybų pareigūnai, kurie lankėsi kamerų tipo patalpose (b. l. 25–26). Šioms aplinkybėms pagrįsti atsakovo atstovas pateikė 2019 m. gegužės 20 d. pažymą Nr. 62-1900 (b. l. 33). Duomenų, kad pareiškėjas norėjo dalyvauti tam tikrose socialinės reabilitacijos, integracijos programose ar priemonėse, dėl to kreipėsi į atsakovo atstovą, o šis netenkino pareiškėjo prašymų, byloje nėra, todėl, teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, deklaratyvių ir niekuo nepagrįstų pareiškėjo argumentų pagrindu, negali konstatuoti neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų. Kaip deklaratyvus vertintinas ir pareiškėjo teiginys, jog jis negalėjo tinkamai sportuoti lauke ir patalpose – pareiškėjas nenurodo, kaip ir kokiu būdu pataisos įstaiga turėjo užtikrinti pareiškėjo teisę „tinkamai sportuoti“, kokios neigiamos pasekmės dėl sąlygų sportuoti nesudarymo jam kilo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl sąlygų dalyvauti socialinės reabilitacijos, integracijos programose ir priemonėse nesudarymo, sąlygų sportuoti nesudarymo laikomos nepagrįstomis.

Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2019 m. gegužės 29 d. pažyma Nr. 77-808 patvirtina, jog pareiškėjui gydytojo tarnybiniu pranešimu nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. buvo paskirtas dietinis maitinimo valgiaraštis R/B, atitinkantis maisto kaloringumą (b. l. 34–35). Byloje nėra duomenų apie pareiškėjo teiktus skundus dėl netinkamo, atšalusio maisto, pareiškėjas skunde nenurodė konkrečių neigiamų pasekmių, kurios jam galimai kilo dėl netinkamo maitinimo, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Pareiškėjas nurodo, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė dvasinius išgyvenimus, nervinosi, atsirado psichikos negalavimai. Iš Pravieniškių PN-AK antrojo sektoriaus resocializacijos skyriaus 2019 m. gegužės 16 d. pažymos Nr. 73(2)-122 matyti, kad pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu dėl dvasinių išgyvenimų, psichikos negalavimų ar kitų psichologinių problemų, kurių atsiradimą galėjo įtakoti blogos gyvenimo sąlygos, į psichologus nesikreipė. Kitų įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą byloje nėra.

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai jog atsakovo pareigūnų elgesys su pareiškėju galėtų būti vertintinas kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme, tačiau teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, pažeidimų trukmę ir mastą, daro išvadą, kad pareiškėjas dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12, 19, 28.2. punktų reikalavimų neužtikrinimo galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų kalinamas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje praktikoje yra nurodęs, kad vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017), arba žalos padarymo faktas tokiu pažeidimu apskritai nekonstatuojamas ir skundas atmetamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-977-525/2017).

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Tokiu būdu pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 200 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 4 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista T. B. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje.

Pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.