- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-26
- Bylos Nr.
- 1S-88-498/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Olegas Šibkovas (pirm.), Daiva Jankauskienė, Kęstutis Dargužis
- Nuteistasis
- S. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Olego Šibkovo, teisėjų Daivos Jankauskienės ir Kęstučio Dargužio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2015 m. lapkričio 16 d. nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2008 m. gruodžio 23 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 3 d., galutinė bausmė – 10 metų laisvės atėmimo. 2009 m. gruodžio 4 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nuosprendis pakeistas ir pagal BK 260 str. 3 d. paskirta bausmė – 13 metų laisvės atėmimas.
Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2007 m. spalio 30 d., pabaiga – 2020 m. spalio 30 d.
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2015 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam S. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 3 d.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo S. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, kad nuteistojo asmens bylos duomenys, neduoda pagrindo manyti, jog nuteistasis S. K. jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir, kad toliau taisant nuteistąjį, neizoliuotą nuo visuomenės, bus pasiekti bausmės tikslai.
Šalies argumentai
Nuteistasis S. K. skundu prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį ir patvirtinti 2015 m. lapkričio 16 d. Komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini). Nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismo nutartis yra šališka, motyvai netvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nepagrįsti. Teigia, kad jis vykdė visus įpareigojimus, laikėsi nustatytų Komisijos rekomendacijų, elgėsi nepriekaištingai, mėgino įsidarbinti, taip pat mokėsi pataisos įstaigoje, įgijo kompiuterio operatoriaus specialybę, šiuo metu mokosi staliaus specialybės, lankė anglų kalbos kursus, įvairius seminarus, taip pat neturi galiojančių nuobaudų, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, intensyviai dalyvauja socialinėje reabilitacijoje, yra gavęs 16 paskatinimų, yra atlikęs privalomą paskirtos bausmės dalį, įvykdė individualų socialinės reabilitacijos planą, savanoriškai prašo, kad jam būtų paskirta intensyvi priežiūra, pritaikius lygtinį paleidimą. Be to, skundo autorius palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, šeima, yra nuolat lankomas, išėjęs į laisvę gyvens kartu su šeima. Mano, kad nurodytos aplinkybės paneigia apylinkės teismo išvadas, kad Komisijos nutarimas yra nepakankamai pagrįstas asmenybės charakteristika, jos prieštarauja visų pataisos įstaigos specialistų išvadoms. Pažymi, kad vadovaujantis pastarosiomis išvadomis, pastebima aiški elgsenos korekcija, ką parodo paskatinimų gausa, bausmės atlikimas lengvosios grupės sąlygomis, mokslas, specialybių įgijimas, specialistų pateikta medžiaga. Taip pat nuteistasis nurodo, kad visiškai pripažino savo kaltę, gailisi dėl padaryto nusikaltimo, tuometinį elgesį vertina neigiamai, dabar renkasi socialines vertybes, brangina šeimą. Pažymi, kad koreguoja savo elgesį teigiama linkme, nevartoja nei alkoholio, nei narkotinių medžiagų, sportuoja. Teigia, kad apylinkės teismas nepasisakė dėl nuteistojo įvykdytų Komisijos nustatytų įsipareigojimų, tik formaliai konstatavo nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir didžiausią dėmesį skyrė paskirtai bausmei, jos sunkumui, tačiau neatsižvelgė į elgesio korekciją, taip pat nepasisakė dėl to, kad skundo autorius turi šeimą, augina du vaikus, paleistas lygtinai turėtų gyvenamąją vietą, galimybę dirbti, tęsti mokslus universitete. Apylinkės teismas neteisingai rėmėsi tokiomis aplinkybės kaip bausmės sunkumas ir laikotarpis. Skundo autorius mano, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teismo prerogatyva yra vertinti nuteistojo bausmės atlikimo etapą, atkreipti dėmesį, kad Komisijos jis yra įvertintas kaip tinkamas gyvenimui visuomenėje. Nesutikdamas su tuo, kad apylinkės teismas akcentavo lygtinio paleidimo taisyklių nesilaikymo ir bausmės skyrimo pagrindus bei tikslus, tvirtina, kad į tai teismai atsižvelgia skirdami bausmę, bet ne lygtinį paleidimą. Taip pat akcentuoja, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės ir jei nuteistasis, paleistas lygtinai, nesilaiko nustatytų įpareigojimų, pažeidžia baudžiamojo poveikio priemones, jis grąžinamas atlikti likusią bausmės dalį. Nurodo ir tai, kad nenustatyta pakartotinio nusikalstamumo riziką didinančių veiksnių, nustatyti riziką mažinantys veiksniai. Remdamasis BVK 9 str., teigia, kad teisingo ir progresyvios bausmės atlikimo principo įteisinimas reiškia progresyvios bausmės atlikimo sistemos taikymą Lietuvoje. Tvirtina, kad jei nuteistasis bausmės atlikimo metu laikosi jam nustatytų draudimų ir vykdo pareigas, stropiai dirba ar mokosi, reaguoja į socialinės reabilitacijos priemones, jo teisinė padėtis turi būti švelninama. Mano, kad priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, jog nebus įgyvendinta skirta bausmė ir būtų pažeista nuteistojo resocializacijos bei visuomenės saugumo pusiausvyra, turi būti laikomasi įstatymo numatyto proporcingumo ir progresyvaus taikymo principo, kadangi kitaip nebus pasiekta BVK 1 str. 2 d. įtvirtinta šio įstatymo paskirtis. Anot apelianto, teismas klaidingai nusprendė, kad šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas netaikytinas, nenurodydamas jokių svarių argumentų. Taip pat pabrėžia, kad teismas nevertino, jog Europos Taryba ne kartą atkreipė valstybių narių dėmesį kuo plačiau taikyti lygtinį paleidimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo S. K. skundas atmestinas.
BVK 157 str. 1 d. numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Iš to seka, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, turi būti vertinama ar nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones; ar yra pateikęs Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos; ar jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta bylos medžiaga, įvertinusi skundo argumentus, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą S. K. nėra pagrindo. Tai teisingai nustatyta ir skundžiamoje Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartyje. Kaip minėta, pagal BVK 157 str. 1 d. nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir ( ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis S. K. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo (įvykdė) individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys žema (28 balai), tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Nors nuteistasis skunde nurodo, kad suvokia intensyvios priežiūros ypatumus, yra eilė jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, kurios nebuvo vertintos apylinkės teismo, skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lemiančių jo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą, byloje nenustatyta. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programoje aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Nuteistasis S. K., kaip jau minėta, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau jo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Bausmės atlikimo metu S. K. nesielgė nepriekaištingai, buvo ir baustas (15 kartų), ir skatintas (16 kartų). Nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Be to, pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, pažeidimų darymas laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžioje ir vėliau, t. y., kai nuteistajam neabejotinai žinomi reikalavimai asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, patvirtina, kad nuteistasis nevykdė vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. O tai leidžia manyti, kad ir lygtinio paleidimo metu nuteistasis gali nevykdyti savo, kaip probuojamojo, pareigų. Tokią išvadą pagrindžia ir socialinio tyrimo išvadoje nustatytos aplinkybės, kad nuteistasis yra impulsyvokas, neretai, konkrečiomis aplinkybėmis supyksta, praranda kontrolę, apgalvoja ne visas savo veiksmų pasekmes, turi dviprasmišką nuostatą į jį prižiūrinčių pareigūnų priežiūrą, kas įvertinta kaip kriminogeniniai veiksniai, padidinantys galimybę nusikalsti pakartotinai. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyti keturi kriminogeniniai veiksniai, kurie iš esmės susiję su nuteistojo požiūriu, jo mąstymu, nuostatomis, tačiau duomenų, kurie patvirtintų, kad nuteistasis lankė atitinkamas socialinės reabilitacijos programas ir jų lankymas turėjo įtakos kriminogeninių veiksnių, taip pat ir nusikalstamo elgesio rizikos, mažinimui, bylos medžiagoje nėra pateikta.
Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę (šiuo atveju 13 metų laisvės atėmimo), nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis bausmę atlieka už tyčinio labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Nors nuteistasis dalyvauja sporto renginiuose, prisideda prie būrio gerovės gerinimo darbų, dalyvauja visuomeninėje veiklose, 16 kartų buvo paskatintas už pavyzdingą elgesį, aktyvų dalyvavimą visuomeninėje veikloje ir gerus mokymosi rezultatus, tačiau aukščiau išdėstyti duomenys, teismo vertinimu, rodo, jog nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti itin teigiamai ir sudarytų pagrindą manyti, jog jis, paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nesant pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus S. K. jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo, nepaisant to, jog procedūrinių pažeidimų priimant nutarimą nepadaryta. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą.
Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,
nutaria:
nuteistojo S. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.