- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-29
- Bylos Nr.
- e2-278-723/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-04517-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilmantas Ambrulevičius
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- UAB „Verslo teisė ir valdymas“
- Kategorijos
- 2.5.1.4Prievolių vykdymas
teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Verslo teisė ir valdymas“ ieškinį atsakovui A. K. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Verslo teisė ir valdymas“ ieškiniu teismo prašo priteisti iš atsakovo A. K. 2 984,06 Eur sumą už A. K. firmos „Technotakas“ bankroto administravimo paslaugą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo prileistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2015-05-29 nutartimi iškėlė bankroto bylą A. K. firmai „Technotakas“. 2015-04-29 nutartimi įmonės savininkas A. K. buvo įtrauktas į bankroto bylą bendraatsakovu. Nuo įmonės įsteigimo iki šiol įmonės savininkas - A. K.. 2006 metai buvo paskutiniai, kuomet dar įmonė vykdė veiklą, tačiau į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovas kreipėsi tik 2015 metais. Jokio turto nei įmonė, nei savininkas neturi. 2015-10-30 įvykęs pakartotinis kreditorių susirinkimas patvirtino bendrą 3 000 Eur administravimo išlaidų sąmatą už laikotarpį nuo bankroto bylos įmonei iškėlimo iki įmonės išregistravimo. Įmonės bankroto proceso metu gauta 15,94 Eur pajamų, todėl atsakovui kyla pareiga atlyginti 2 984,06 Eur bankroto administratoriui už administravimo paslaugą. Atsakovo, kaip įmonės savininko, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas sąlygojo situaciją, kad įmonė negali įvykdyti įsipareigojimo sumokėti administratoriui jam priklausančio atlyginimo. Ieškinį grindžia Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 punktu.
Atsiliepimas
Atsakovas A. K. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 11 punkto taikymas aiškiai neatitinka nei teisinių, nei faktinių bankroto bylos aplinkybių. Visų pirma administratorius turi teisę kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo tik, jei jis prisiėmė riziką (rizikos jis neprisiėmė) būdu numatytu ĮBĮ 10 str. 10 d. 2 ir 3 p. numatytomis sąlygomis. Pareiškimą teikė net gi ne kreditorius, o būtent atsakovas. Administratorius nepateikė įrodymų, jog buvo realiai sumokėjęs administravimo išlaidas. Be to, prašo ne tik faktinių, kurių nė neišskiria bei nepagrindžia, tačiau ir atlyginimo administratoriui, kuomet atliktos tik formalios bankroto procedūros, t.y. neparduotas joks turtas, vienintelis pateiktas ieškinys šioje byloje. Administratoriaus veiksmai ir kaštai minimalūs.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Verslo teisė ir valdymas“ dublike nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2015-09-09 nutartimi atmetė bankroto administratoriaus prašymą dėl supaprastinto bankroto proceso taikymo, nes rėmėsi galimai klaidingais į bankroto bylą pateiktais paties pareiškėjo A. K. rašytiniais įrodymais. Teismas nurodė, kad įmonės turtą sudaro 2 526 Eur (debitorinis įsiskolinimas). Gi iškėlus įmonei bankroto bylą, įmonės savininkas A. K., vykdydamas Vilniaus apygardos teismo 2015-05-29 nutartį, pateikė bankroto administratoriui balansą, kur įmonės turtas – 0 Eur. Į bankroto administratorės paklausimą, kur debitorius, įmonės savininkas paaiškino, kad tai – buvusi buhalterinė klaida, o debitorinės skolos nėra. Vien faktas, kad pareiškimą teismui pateikė ne kreditoriai, o įmonės vadovas – nėra pagrindas atleisti įmonės vadovą, įmonės savininką nuo administravimo išlaidų atlyginimo, nes kreipimasis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo buvo aiškiai pavėluotas: iškėlus įmonei bankroto bylą įmonės turtas buvo 0 Eur, o Vilniaus apygardos teismo 2015-09-09 patvirtinti kreditoriniai reikalavimai – 62 220,90 Eur. Bankroto proceso metu gauta pajamų 15,94 Eur – tai antstolių iš A. K. darbo užmokesčio išskaičiuotos ir bankrutuojančiai įmonei pervestos lėšos. A. K. - buvo A. K. firmos „Technotakas“ savininkas ir tuo pačiu ėjo įmonės vadovo pareigas (LR Individualių įmonių įstatymo 7 str.). A. K. bankroto byloje buvo vienintelis atsakovas, nes įmonė nebuvo šeimos verslas, todėl jo sutuoktinė nedalyvavo bankroto byloje kaip atsakovė. R. Š. apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-431-569/2015. 2015-10-30 įvykęs pakartotinis kreditorių susirinkimas patvirtino bendrą 3 000 Eur administravimo išlaidų sąmatą už laikotarpį nuo bankroto bylos įmonei iškėlimo iki įmonės išregistravimo. Minėtas kreditorių susirinkimo nutarimas nebuvo ginčijamas. Tame pačia susirinkime kreditoriai patvirtino bankroto administratoriaus veiklos ataskaitą, reiškia sutiko su jo atliktu darbu ir jį vertino tinkamai. Kreditoriai neturėjo jokių pretenzijų administratoriui ir sprendė, kad bendra 3 000 Eur suma administravimo išlaidoms yra protinga ir teisinga, todėl nepaisyti kreditorių valios nėra pagrindo. 2015-11-26 kreditorių susirinkimo pirmininkas pasirašė su bankroto administratoriumi pavedimo sutartį, kurios 2.2.2 punkte nustatyta, kad „administratoriui už šios sutarties 2.1 punkte nurodytas paslaugas skirti kreditorių susirinkimo sprendimu nustatytą sumą.“ 2015-12-28 kreditorių susirinkime buvo patvirtintas įmonės likvidavimo aktas ir nuspręsta kreiptis į teismą dėl įmonės pabaigos. Vilniaus apygardos teismas 2016-01-25 priėmė sprendimą dėl bankrutavusios A. K. įmonės pabaigos. Administratorius - jis gi kreditorius, kuris teikė bankroto administravimo paslaugas, savo lėšomis dengė būtinas A. K. firmos „Technotakas“ administravimo sąnaudas: mokėjo VĮ Registrų centrui už įmonės statusų pakeitimų įregistravimą, už informaciją apie įmonės, įmonės savininko turtą, tame skaičiuje valdomą jungtinės nuosavybės teise, už įmonės išplėstinį išrašą, mokėjo už įmonės vardu registruoto kasos aparato utilizavimą, įmonės savininko neišsaugoto kasos aparato techninio paso dublikatą, už archyvų saugojimą ir sutvarkymą, išvežimą į Vilniaus miesto savivaldybės archyvą tolimesniam saugojimui, dengė turto, skirto įmonei aptarnauti eksploatacinės sąnaudos (kompiuteris, skeneris, kopijavimo aparatas, spausdintuvas, telefonas, automobilis), kopijavimo ir kanceliarinės prekės, kuras, ryšio paslaugos, biuro eksploatavimo sąnaudos (šildymas, elektra, vanduo) ir už tai gavo 15,94 Eur. Visoms šioms sąnaudoms padengti, kreditorių susirinkimas nustatė bendrą 3 000 Eur sumą. Ieškovas turi teisę šią sumą gauti. Ieškovas išrašė A. K. firmai „Technotakas“ sąskaitą - faktūrą 3 000 Eur sumai.
Atsiliepimas
Atsakovas A. K. triplike nurodė, kad ieškovo nagrinėjamas supaprastinto bankroto proceso taikymo/netaikymo klausimas neturi nieko bendro su dabar nagrinėjamu ieškiniu. Teismo nutartis neapskųsta, įsiteisėjusi. Laikydamasis ĮBĮ numatytų reikalavimų jis perdavė administratoriui visus turimus, susistemintus bankrutuojančios įmonės dokumentus, teikė visokeriopą pagalbą siekdamas įmonės bankroto administravimo kaštus paversti minimaliais, įstatyme numatytais terminais ir tvarka pateikė pilnai paruoštus įmonės dokumentus. Ieškovo dubliko teisiniu reikalavimo pagrindu išlieka ĮBĮ 10 str. 11 p., tačiau šios normos taikymas aiškiai neatitinka nei teisinių nei faktinių bankroto bylos aplinkybių. Nei vienas kreditorius nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo. Nagrinėjamu atveju atsakovas kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, t.y. aiškus nagrinėjamos normos taikymo negalimumas. Bankrutuojančios individualios įmonės vadovo, savininko atsakomybės ribas apima tik turimo asmeninio turto realizavimas bankroto proceso metu. Kitaip tariant, išieškojimas iš įmonės savininko, vadovo pajamų (darbo užmokesčio) bankroto procese ar po jo yra negalimas. Toks aiškinimas atitinka LAT formuojamą praktiką ir ĮBĮ nuostatų lingvistinį bei sisteminį aiškinimą. Todėl aplinkybė, jog bankroto byloje atsakovas buvo įtrauktas atsakovu, pateikto reikalavimo ribose reikšmės neturi. Administratorius bando pateikti informaciją, tarsi vykdymo išlaidų padengimas yra atsakovo subsidiari prievolė, tačiau tam nepateikiamas teisinis pagrindas. Administratorius savo reikalavimą grindžia netinkamu Šiaulių apygardos teismo nagrinėtos civ. b. Nr. 2A-43 1-569/2015 pavyzdžiu. Matyti, jog šioje byloje reikalavimas galėtų būti įrodinėjamas remiantis LR ĮBĮ 10 str. 11 d., kadangi pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė kreditorius, o ne vadovas ar savininkas. Faktinės pateiktos teismų praktikos bankroto bylos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo atsakovo įmonės bankroto bylos. Taip pat neįrodyta, jog dėl administratoriaus manymu „pavėluoto“ kreipimosi, įmonei kilo kokia nors žala. Įsipareigojimai ir/ar turimo turto vertė nuo įmonės veiklos vykdymo pabaigos momento pasikeitė tik tiek kiek įsiskolinimų padengė atsakovas iš savo asmeninio darbo užmokesčio. Įsiskolinimų suma sumažėjo, o turto vertė liko ta pati. Tai, jog administratorius išrašė 3000 Eur sąskaitą bankrutuojančiai įmonei, kuomet faktines išlaidas gali pagrįsti tik 154,94 Eur sumai, nereiškia, jog atsakovas ją turėtų apmokėti iš savo asmeninio darbo užmokesčio, nesusijusio su įmone.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė S. G. prašė ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2015-05-29 nutartimi iškėlė bankroto bylą A. K. firmai „Technotakas“. 2015-04-29 nutartimi įmonės savininkas A. K. buvo įtrauktas į bankroto bylą bendraatsakovu. Pakartotinis kreditorių susirinkimas 2015-10-30 patvirtino bendrą administravimo sąmatą 3000 Eur už laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo iki įmonės išregistravimo. Šitas kreditorių susirinkimas nebuvo apskųstas, jis yra įsiteisėjęs ir galiojantis. Administratorius už bankroto administravimo paslaugą turi teisę gauti bendrą 3000 Eur sumą. Atlikus bankroto proceso veiksmus nustatyta, kad bankroto byloje pajamų tiek, kiek reikia padengti administravimo išlaidas, nebus gauta. Buvo gauta tik 15,94 Eur pajamų, iš kurių iš dalies buvo dengiamas administravimo sąmatos. Penktadienį antstoliai dar pervedė 328,61 Eur, todėl negautų pajamų suma mažinama iki 2655,45 Eur. Administratorius davė sutikimą administruoti įmonę ir prisiėmė riziką, kad bankroto proceso metu pajamų negavus, dengti administravimo sąmatą savo lėšomis. Rizikos prisiėmimas tai prisiėmimas ginti kreditorių interesus, perimti įmonės turtą, užtikrinti apsaugą. Priklausomai nuo to, kaip yra patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, administratorius turi teikti sekančius įrodymus į bankroto bylą. Kirdeikos byloje yra patvirtinta bendra administravimo išlaidų sąmata, t.y. bendra suma, kurią administratorius turi gauti už įmonės bankroto administravimą. Kiek jis patirs sąnaudų, likusi suma bus jam atlyginimas už atliktą bankroto administravimo paslaugą. Prašoma priteisti suma yra žala, t.y. negautos pajamos, kurią ieškovas būtų gavęs, jei nebūtų neteisėtų atsakovo kaip įmonės savininko veiksmų. Administratorius bet kurioje byloje duodamas sutikimą prisiima riziką. Priklausomai nuo rizikos laipsnio priklauso administravimo išlaidų sąmata. Nuo 2004 metų galiojantis Individualių įmonių įstatymas, 7 straipsnis, nustatė, kai įmonės vadovu nėra skiriamas kitas asmuo, įmonės vadovo kompetencija priskiriame individualios įmonės savininkui. Vadovas pagal savo vykdomas funkcijas yra ir valdymo organas, bet ir darbuotojas. Šiuo atveju pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė vadovas, o pagal LAT poziciją, vadovas geriausiai žino įmonės finansinę padėtį ir įmonei tapus nemokiai turi nedelsiant kreiptis dėl bankroto įmonei iškėlimo. Bankroto byloje patvirtinta kreditorinių reikalavimų 62 220 Eur sumai, kurie susidarė imtinai iki 2006 metų. Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo yra aiškiai pavėluotas. Pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsirado tada, kai įmonė turėjo turto daugiau nei už 30 000 Eur, o ne tada, kai įmonės turtas yra nulis. Ieškovas įregistruotas 2015 m. balandį. Būtų suadministravę kažkas kitas. Sausio 25 d. priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos. Dar neišregistruota. Žala tai negautos pajamos. Praktikoje yra du būdai tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą. Tvirtinamas atskirai administratoriaus atlyginimas plius ūkio išlaidoms atskira sąmata arba patvirtinama bendra administravimo išlaidų sąmata.
Šalies argumentai
Atsakovas A. K. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškinys atmestinas, nes reikalaujama suma yra pernelyg didelė. Administratorius gavo visą informaciją susistemintą. Darbas neužėmė tiek, kiek administratorius prašė. Galėjo atsisakyti administruoti šitą įmonė ir nebūtų jokios rizikos. Jis ne teisininkas, nelabai gali savo atsikirtimus pagrįsti. Išlaidų yra už 154 Eur. Neaišku, kiek laiko administratorius pradirbo. Neskaito, kad administratorius priima riziką. Jis (atsakovas) visą laiką dalyvavo, iki sprendimo mokėjo kreditoriams ir gal dar mokėtų, bet pasikeitė situacija, negalėjo. Pakartotinio kreditorių susirinkimo 2015-10-30 protokolą yra gavęs. Nežinojo, kad galėjo jį apskųsti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje pateiktais įrodymais ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad pagal atsakovo A. K. pareiškimą Vilniaus apygardos teismas 2015-05-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4336-450/2015 nutarė iškelti A. K. firmai „Technotakas“ bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirti ieškovą UAB „Verslo teisė ir valdymas“. Vilniaus apygardos teismo 2015-04-29 nutartimi į bylą atsakovu buvo įtrauktas įmonės savininkas (atsakovas) A. K.. 2015-10-30 įvykusiame pakartotiniame kreditorių susirinkime (Protokolas Nr. 2) buvo priimtas sprendimas patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą nuo bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro viso: 3 000,00 Eur. 2016‑01‑26 Vilniaus apygardos teismas nutartimi nusprendė pripažinti likviduojamos dėl bankroto A. K. firmos „Technotakas“ įmonės pabaigą ir išregistruoti ją iš juridinių asmenų registro.
Įmonės administratorius (ieškovas) UAB „Verslo teisė ir valdymas“ 2015-11-18 išrašė bankrutavusiai A. K. firmai „Technotakas“ sąskaitą-faktūrą Nr. 005 už bankroto administravimo paslaugą 3000 Eur sumai. Ieškovo atstovė teisme patikslino reikalavimą, atsižvelgiant į išieškotas sumas, kad ieškovo negautų pajamų suma yra 2 655,45 Eur. Prašo šią sumą priteisti iš įmonės savininko A. K.. Atsakovas nesutinka su ieškiniu, nes nėra ĮBĮ 10 str. 11 d. pagrindų, o prašoma priteisti suma neprotingai didelė.
Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.
Sprendžiant klausimą dėl civilinės atsakomybės administracijos vadovui ir įmonės savininkams taikymo, būtina nustatyti šių asmenų civilinės atsakomybės sąlygas. Įmonės administracijos vadovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškinį pareiškęs asmuo neprivalo jos įrodinėti. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, t.y. bendrovės vadovas ((duomenys neskelbtini) straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas; žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2011 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G. , bylos Nr. 3K-3-130/2011; kt.).
Teismas išnagrinėjęs bylos medžiagą ir šalių paaiškinimus mato, kad atsakovas savo neveikimu pažeidė įstatymo nustatytą imperatyviąją pareigą. Teismas turi pagrindą konstatuoti, kad atsakovas neveikė rūpestingai, atidžiai, sąžiningai ir išimtinai bendrovės bei kreditorių interesais. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalą, už kurios padarymą įmonės vadovui kyla atsakomybė. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas dažniausiai pažeidžia tiek jau esančių įmonės kreditorių, tiek naujų potencialių kreditorių interesus.
Lietuvos A. T. išplėstinė teisėjų kolegija 2009-11-20 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009, sprendė, kad įstatymų nuostatose įtvirtintos bendrovės vadovo pareigos veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai (ABĮ 19 str. 8 dalis), juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 str. 1 dalis), taip pat CK 2.87 str. 7 dalies nuostatos dėl bendrovės vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, pareigos visiškai atlyginti padarytą žalą, teikia pagrindą konstatuoti, kad bendrovės vadovo veiksmai sudarant ir vykdant sandorius turi užtikrinti, kad bendrovei nebūtų padaryta žalos (nuostolių). Kadangi bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), tai padarytos žalos (nuostolių) faktas, kaip toks, yra ne tik viena iš būtinųjų bendrovės vadovo civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas vadovo veiksmus (neveikimą) kvalifikuoti kaip neteisėtus. Kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad įmonės bankroto byloje patvirtina kreditorių reikalavimų suma civilinėje byloje dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės už žalą, padarytą tuo, kad esant įmonei nemokiai, nepaduodamas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, yra vertinama kaip įmonės vadovo padaryta žala (LAT 2011-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011, 2013-10-16 nutartis Nr. 3K-3-496/2013).
Pažymėtina, kad neteisėti veiksmai – tai neteisėtas neveikimas, kai įmonės vadovas savo vadovavimo įmonei laikotarpiu, neatliko imperatyvios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kai dar pagal finansinės atskaitomybės už 2006 metus,kai įmonė dar vykdė veiklą,vadovui buvo žinomi įmonės turimo turto ir įsipareigojimų dydžiai (ĮBĮ 8 straipsnis).
Bankroto administratoriui atlyginimą gali skirti tik kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 23 str. 1 d. 5 p., 36 str. 4 d.), o kreditorių susirinkimas nusprendė ieškovui už darbą sumokėti 3000 eur.Šis kreditotių susirinkimas nebuvo apskųstas ir įsigaliojo.
Atsakovas yra vienintelis asmuo,kuris atsako ieškovui pagal savo paties prievoles,todėl ieškinys yra pagrįstas.Atsakovas neįrodė ieškinio nepagrįstumo((duomenys neskelbtini) str.).
Remiantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., iš atsakovo priteistina ieškovui 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovas pareikšdamas ieškinį sumokėjo 68,00 Eur žyminį mokestį, kuris ieškinį tenkintus priteisimas iš atsakovo (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93,178,259-269,270 str., teismas
nusprendė:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2 655,45 Eur (du tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt penkis eurus 45 ct) žalos atlyginimo ieškovui UAB „Verslo teisė ir valdymas“ (į.k. (duomenys neskelbtini)), 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 2 655,45 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-12-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 68,00 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.