Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovams Palangos miesto savivaldybės administracijai, R. S. , O. Č. , tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, G. S. , R. S. dėl administracinių aktų panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009-02-21 teisme gautas pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, ginančio viešąjį interesą, prašymas, kuriuo prašoma:

panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2006-02-08 patvirtintą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 17;panaikinti Palangos miesto savivaldybės 2006-10-18 išduotą statybos leidimą Nr. 234 kavinės „Voveraitė“ rekonstrukcijai, dalį patalpų pritaikant pliažo lankytojų reikmėms ir poilsio apartamentų įrengimui;įpareigoti R. S. ir O. Č. per 3 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pertvarkyti statinį, atstatant jį į pradinę padėtį iki statybos leidimo išdavimo, nurodytą Nekilnojamojo turto registre įregistruoto pagrindinio pastato kadastrinių matavimų byloje;taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai, kol teisme bus išnagrinėta administracinė byla, sustabdyti 2006-10-18 išduoto statybos leidimo Nr. 234 galiojimą.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartimi (b.l. 60-62) pareiškėjo skundą atsisakyta priimti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. gegužės 15 d. nutartimi (b.l. 69-71) patenkino pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, ginančio viešąjį interesą, atskirąjį skundą ir Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, ginančio viešąjį interesą, prašymą grąžino pirmosios instancijos teismui priėmimo klausimui spręsti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. gegužės 15 d. nutartyje pasisakė, kad kaip matyti iš prokuroro prašymo turinio (vienas iš reikalavimų yra įpareigoti fizinius asmenis pertvarkyti statinius), pareiškėjo reikalavimai kyla iš civilinių teisių santykių, reglamentuotų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso IV knygos 103 straipsnyje. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prašymo priėmimo klausimą, nesprendė, ar šis prokuroro prašymas pagal savo reikalavimų turinį nagrinėtinas administraciniame teisme. Esant abejonėms dėl bylos rūšinio teismingumo, pirmosios instancijos teismas turėjo kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją teismingumo klausimui spręsti.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad statytojo įpareigojimas per nustatytą terminą reikiamai pertvarkyti statinį kaip normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimo civilinė teisinė pasekmė apibrėžiama Civilinio kodekso 4.103 straipsnyje, kuris struktūriškai išdėstytas Civilinio kodekso ketvirtosios knygos skirsnyje „Savininko teisių apsauga ir gynimas“. Civilinio kodekso 4.103 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta galimybė teismo sprendimu įpareigoti statytoją per nustatytą terminą reikiamai pertvarkyti statinį (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.). Toks įpareigojimas turėtų būti suprantamas kaip civilinio teisinio pobūdžio įpareigojimas, tiesiogiai įtakojantis galimai savavališkai pastatyto statinio savininko nuosavybės teises.

Teismas pažymi, kad keliamas ginčas yra susijęs tiek su administracinio teisinio, tiek ir su civilinio teisinio pobūdžio reikalavimais, o ginčo baigtis reiškia civilines teisines pasekmes (statinio pertvarkymas). Pagal įstatyminį reguliavimą bendrosios kompetencijos teismo kompetencija yra platesnė negu administracinio teismo, t.y. bendrosios kompetencijos teismas, kartu su civilinio teisinio pobūdžio reikalavimais, gali spręsti ir administracinio pobūdžio reikalavimus (CPK 26 straipsnio 2 dalis).

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo savo praktikoje (2007 m. spalio 16 d., 2008 m. birželio 6 d., 2008 m. birželio 25 d. ir t.t.) yra pasisakiusi, kad dominuojantis teisinis santykis, yra vienas iš kriterijų, sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo, tačiau kartu, svarbu pažymėti, jog paprastai administraciniams teismams priskiriamos bylos, kurių išnagrinėjimas nėra susijęs su tolesniu civilinio teisinio pobūdžio ginču, t.y. administraciniams teismams neturi būti priskiriami nagrinėti ginčai, kuriuose yra pareikšta visa eilė civilinio teisinio pobūdžio, kompleksiškai susijusių su administracinio teisinio pobūdžio reikalavimais. Taip pat pažymėta, jog sprendžiant bylos rūšinio teismingumo klausimą svarbu atsižvelgti ir į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą dėl bylos išnagrinėjimo per įmanomai trumpiausią laiką. Tai yra, sprendžiant rūšinio teismingumo klausimą svarbu įvertinti ir tai, ar formalus atskyrimas administracinio teisinio bei civilinio teisinio pobūdžio reikalavimų, ir jų perdavimas nagrinėti skirtingų kompetencijų teismams, nereikš, jog galutinio sprendimo priėmimas tarp šalių kilusio ginčo atveju labai užsitęs. Ypač tai aktualu bylose, susijusiose su viešojo intereso apsauga. Nagrinėjamoji byla, kurioje yra akumuliuojama eilė administracinio teisinio bei civilinio teisinio pobūdžio reikalavimų, nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme, pareikštų reikalavimų neišskaidant.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo ginčus dėl teismingumo rašytinio proceso tvarka sprendžia speciali teisėjų kolegija.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 105 straipsnio 1 dalimi, 106 straipsnio 1 dalimi,

nutarė:

kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją per Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą šios bylos teismingumo klausimui išspręsti.

Nutartis neskundžiama.