Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai, per nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė, apie posėdį pranešta taip pat pranešta asmeniškai, jokio prašymo dėl bylos nagrinėjimo nėra gauta, todėl byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant.

Teismo posėdyje ieškovė savo reikalavimus palaikė. Tvirtino, kad po santuokos sudarymo su atsakovu gyveno gerai neilgai, vėliau atsakovas pradėjo girtauti. Buvo nedirbantis, jai net reikėjo jį išlaikyti. Vienu metu dirbo, tačiau neilgai. Atsakovui buvo nustatytas neįgalumas ir jis šiuo metu gauna tik pašalpą, kurią išleidžia alkoholiniams gėrimams. Šiandien taip yra girtas. Jai nustatytas taip neįgalumas ir ji yra nedarbinga, nes buvo atlikta inksto transplantacija. Jokio turto santuokoje neįgijo, gyvena jos sūnui priklausančiame name. Atsakovo turimas turtas įgytas iki santuokos. Prašė ieškinį tenkinti, santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš ieškovės paaiškinimo teismo posėdyje, pateiktų bylai dokumentų yra matyti, kad šalių santuoka buvo sudaryta . Mažeikių rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr.260. Nepilnamečių vaikų neturi. Atsakovui nustatytas neįgalumas. Santuokoje registruojamo nekilnojamo ir kilnojamo turto nėra įgyta.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 5 dalies nuostata “sutuoktinių teisės šeimoje lygios” reiškia, kad sudarius santuoką sutuoktiniai turi lygias teises ir vienodą civilinę atsakomybę tarpusavio santykiuose, santuokos trukmės ir jos nutraukimo klausimais. Vadinasi, kada vienas iš sutuoktinių, naudodamasis savo teise kategoriškai pareiškia savo valią santuoką nutraukti ir toliau nuosekliai to siekia, ši jo teisė neturėtų būti priklausoma nuo subjektyvaus kito sutuoktinio nusistatymo, kito sutuoktinio bandymu visais būdais išlaikyti santuoką, nors ir toliau pažeidinėjant sutuoktinio pareigas.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nekeitė savo nuostatos dėl santuokos nutraukimo, tvirtino, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas būtent jos sutuoktinis. Ieškovė nurodė, kad atsakovas dažnai vartojo alkoholį, vartojo smurtą jos atžvilgiu, buvo ginčų ir barnių iniciatorius, buvo agresyvus, grasindavo. Atsakovas dėl santuokos nutraukimo teismui jokių prieštaravimų nepateikė, jam žinoma apie teisminį procesą, apie kurį jam pranešta asmeniškai.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalis kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26-3.30; 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.110 straipsniai. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas yra nebegalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja visiškai nesirūpina. Ieškovas pareiškęs ieškinį pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo.

Teismas nustatė, jog atsakovas A. G. namuose kėlė triukšmą ir barnius būdamas neblaivus, su ieškove kalbėdavo pakeltu tonu, grasindavo, vartojo smurtą. Teismas daro išvadą, kad šeimoje nėra sutarimo, sutuoktiniai nepalaiko santuokinių ryšių, atsakovas neskiria materialinės paramos šeimai, nes gautą pašalpą naudoja savo reikmėms tenkinti, naudojo smurtą, todėl laikytina, kad pažeidė sutuoktinio pareigas tinkamai elgtis šeimoje, prisidėti prie šeimos išlaikymo, būti padoriu žmogumi, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad santuoka iširo būtent dėl atsakovo A. G. kaltės (CK 3.60 str. 2 d.), nes pažeidė Lietuvos Respublikos CK 3.26, 3.27, 3.30 straipsniuose nustatytas normas.

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina jos santuokinė pavardė “Griciuvienė” (CK 3.69 str. 2 d.).

Santuoka laikytina nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos (CK 3.66 str., (duomenys neskelbtini) str.).

Kadangi ieškovei yra suteikta antrinė teisinė pagalba ir ji yra atleista 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui nustatytas neįgalumas ir jis gauna netekto darbingumo pensiją, kri nėra didelė, bylinėjimosi išlaidos mažintinos 50 procentų (CPK 93 str. 1 d., 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, 385 straipsniais,

teismas nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Nutraukti santuoką, sudarytą d. Mažeikių rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr.260, tarp A. G., a.k. ir R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) (ikisantuokinė pavardė „B“), dėl vieno sutuoktinio (atsakovo) kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti jos santuokinę pavardę „G“.

Santuoką laikyti nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos.

Teismo sprendimo nuorašą per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo išsiųsti teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai.

Priteisti iš atsakovo A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 74,00 (septyniasdešimt keturis kitus 00 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Priteisti iš atsakovo A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 12,58 (dvylika litų 58 ct) pašto išlaidų valstybės naudai.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.