Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. kovo 31 d. nuosprendžio, kuriuo J. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Iš J. Ž. priteista 7150 Lt turtinės ir 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo V. Ž. .

Aprašomoji dalis

n ustatė:

J. Ž. nuteistas už tai, kad 2005 m. rugsėjo 27 d., apie 20.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), S. A. J. sodybos kieme, tarpusavio konflikto metu, tyčia ne mažiau šešis kartus sudavė smūgius rankomis ir įspyrė V. Ž. į veidą ir galvos sritį, tuo padarydamas nosies kaulų lūžimą, kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose, kaktos srityje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, vokų junginėse, odos nubrozdinimus kaktos dešinėje, tarpuakio srityje pereinant į nosies nugarėlę, kaktos kairėje pusėje, kaktos dešinėje pusėje bei galvos sumušimą, dėl ko įvyko kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais smegenų dangalais, galvos smegenų sumušimas, ko pasėkoje nuo minėtų sužalojimų V. Ž. mirė, tai yra tyčia pastarąjį nužudė netiesioginės tyčios būdu.

Nuteistasis J. Ž. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Apeliantas nesutinka su apygardos teismo nuosprendžiu, mano, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Jis nusikaltimo nepadarė ir savo kaltės dėl tyčinio nužudymo nepripažįsta. Specialisto išvadomis, kurios apelianto manymu, nėra išsamios ir pakankamai pagrįstos, nustatyta, kad V. Ž. mirė nuo stipraus galvos sumušimo, ir kad veido sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti suduodant ne mažiau šešis smūgius kumščiu. Jis gi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino, kad įvykio metu, besigindamas, sudavė V. Ž. į veido sritį tik vieną smūgį. Mano, kad jo suduotas smūgis nebuvo toks stiprus, kad nukentėjusysis patirtų galvos sužalojimus, nuo kurių galėjo mirti. Ekspertas L.Urbonavičius savo išvadose padarė tik prielaidą, kad nukentėjusiojo mirtis galėjo įvykti nuo sužalojimų visumos, tačiau ši prielaida visiškai nemotyvuota ir neparemta jokiais įrodymais. Apelianto manymu, tarp jo suduoto smūgio nukentėjusiajam į veido sritį ir pastarajam nustatytų galvos sužalojimų bei jo mirties, nėra tiesioginio priežastinio ryšio. Ekspertas L.Urbanavičius teisme negalėjo paaiškinti koks buvo nukentėjusiajam padarytų sužalojimų mechanizmas. Taip pat ekspertas nekonkretizavo nuo kokių sužalojimų įvyko nukentėjusiojo mirtis. Teisme buvo prašoma atlikti išsamų medicininį tyrimą, siekiant nustatyti V. Ž. sužalojimų padarymo mechanizmą ir aiškią jo mirties priežastį, tačiau prašymas buvo atmestas. Teismas, vertindamas įrodymus, apsiribojo bylos medžiaga bei abejotinomis, neišsamiomis teismo medicinos eksperto išvadomis. Nebuvo atsižvelgta į byloje esančius duomenis, kad V. Ž. galvos sužalojimus galėjo patirti pats krisdamas, nes buvo neblaivus. Apelianto manymu, V. Ž. kaktos ir nosies odos nubrozdinimai galėjo atsirasti jam krentant veidu žemyn. Aplinkybę, kad V. Ž. įvykio dieną neblaivus vaikštinėjo prie namo, vėliau ir po kiemą, įrodo įvykio vietoje rastos kraujo dėmės ant palangės, lango rėmo, durų, šaligatvio plytelių bei išmėtyti abu batai. Apeliantas mano, kad byloje turi būti iš naujo ištirti visi įrodymai ir esant būtinybei paskirta pakartotinė komisijinė ekspertizė V. Ž. mirties priežastims nustatyti, kadangi teismo medicinos eksperto L.Urbonavičiaus pateiktos specialisto išvados yra nepagrįstos objektyviais duomenimis, nepilnai motyvuotos, neišsamios.

Apeliantas taip pat nesutinka su jam inkriminuotų smūgių skaičiumi. Nurodo, jog įvykio dieną jis, V. Ž. ir S.A. J. girtavę. Jokio konflikto tarp jo ir V. Ž. nebuvo. Apie 20.30 val. V. Ž. išėjo į kiemą, o jis išėjo pastarajam iš paskos. Lauke V. Ž. sudavė jam ranka smūgį į veidą ir praskėlė lūpą, jis, besigindamas, sudavė ranka smūgį V. Ž. į veido sritį. Jis negali nurodyti kur tiksliai pataikė nukentėjusiajam, nes kieme buvo tamsu. Po jo suduoto smūgio V. Ž. parkrito ant skaldos apaugusios žole. Jis su S. A. J. už parankių V. Ž. partempė namo, nes jis buvo girtas ir nenorėjo eiti. Partempę V. Ž. namo, jį pasodino ant laiptų ir paliko. Šias aplinkybes teisme patvirtino liudytojas S.A. J. .

Apeliantas nurodo, jog jis yra sukrėstas įvykio pasekmių. Jis charakterizuojamas teigiamai, anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka. Apelianto manymu, nenustačius jo dalyvavimo nusikaltime, jis turi būti išteisintas.

Taip pat apelianto manymu, turi būti atmestas ir jam pareikštas civilinis ieškinys. Mano, kad nukentėjusysis V. Ž. ieškinį dėl materialinės ir moralinės žalos atlyginimo pareiškė nepagrįstai, nes jis nebuvo artimas su savo mirusiu broliu ir nepalaikė su juo jokių artimų ryšių.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas nuteistasis J. Ž. ir jo gynėjas prašė patenkinti nuteistojo J. Ž. apeliacinį skundą.

Nukentėjusysis V. Ž. , jo atstovas ir prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti.

Nuteistojo J. Ž. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Kauno apygardos teismo nuosprendis keistinas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių (BPK 328 str. 3 p.).

Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs bylos aplinkybes nustatė, kad J.Ž. tarpusavio konflikto metu, tyčia ne mažiau šešis kartus sudavė smūgius rankomis ir įspyrė V. Ž. į veidą ir galvos sritį, tuo padarydamas nosies kaulų lūžimą, kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose, kaktos srityje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, vokų junginėse, odos nubrozdinimus kaktos dešinėje, tarpuakio srityje pereinant į nosies nugarėlę, kaktos kairėje pusėje, kaktos dešinėje pusėje bei galvos sumušimą, dėl ko įvyko kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais smegenų dangalais, galvos smegenų sumušimas, ko pasėkoje nuo minėtų sužalojimų V. Ž. mirė, tai yra tyčia pastarąjį nužudė.

Apeliantas nesutikdamas su jam inkriminuotų smūgių skaičiumi, teigia, kad jis nukentėjusiajam V. Ž. sudavė tik vieną smūgį į veido sritį, besigindamas nuo pastarojo smurto, bei mano, kad tarp jo suduoto smūgio ir V. Ž. mirties nėra tiesioginio priežastinio ryšio.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo išvados dėl J. Ž. suduotų smūgių skaičiaus nukentėjusiajam V. Ž. iš tikrųjų neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Nuteistasis J. Ž. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios teigė, kad jis nukentėjusiajam V. Ž. sudavė vieną smūgį į veido sritį. Apklaustas kaip įtariamasis, J. Ž. parodė, kad V. Ž. pirmas nieko nesakęs kumščiu ,,kirto“ jam vieną smūgį į veido kairę pusę ir prakirto lūpą, dėl to jis labai supyko ir ,,kirto“ jam kumščiu vieną smūgį į veidą, kur tiksliai smūgis pataikė nematė, nes lauke jau buvo tamsu. V. Ž. po jo suduoto smūgio parkrito ant žemės (t. 1, b. l. 117-120). Apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu J. Ž. patvirtino savo parodymus duotus tyrėjui. Jis parodė, kad sudavė kumščiu V. Ž. į veidą, po ko pastarasis nukrito ant žemės (t. 1, b. l. 122-124). Pirmosios instancijos teisme nuteistasis davė analogiškus parodymus kaip ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 12-14). Tiriant aplinkybę dėl nukentėjusiajam V. Ž. padarytų sužalojimų mechanizmo ir sužalojimų įtakos jo mirčiai, byloje buvo atlikti keli medicininiai lavono tyrimai ir pateiktos kelios išvados. Ikiteisminio tyrimo metu medicininį lavono tyrimą atliko ir specialisto išvadą pateikė teismo medicinos ekspertas L.Urbanavičius (t. 1, b. l. 53–58). Šio tyrimo metu nustatyta, sužalojimai V. Ž. padaryti ne mažiau 7 poveikių pasėkoje, o V. Ž. mirtis įvyko nuo galvos smegenų sumušimo, kraujo išsiliejimo po kietuoju ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į galvos smegenų skilveliais, stipraus galvos sumušimo pasėkoje. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme teismo medicinos ekspertas L.Urbonavičius pilnai patvirtino savo išvadas ir paaiškino, kad sužalojimai galvoje, nuo ko įvyko V. Ž. mirtis, padaryti ne mažiau 6 poveikių pasėkoje ir jo mirtis įvyko nuo padarytų sužalojimų galvoje visumos (t. 2, b. l. 30-31). Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad J. Ž. nukentėjusiajam sudavė ne mažiau šešis smūgius rankomis ir įspyrė V. Ž. į veidą ir galvos sritį, tuo padarydamas jam įvairius sužalojimus, tarp jų ir sukėlusį nukentėjusiojo mirtį.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nuteistojo gynėjas pateikė prof. A.Garmaus teismo medicininių tyrimų biuro Teismo medicinos specialisto išvadą (t. 2 b. l. 59–81). Šioje teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad V. Ž. mirtis įvyko nuo galvos sumušimo, plyšus į vieną iš kietojo dangalo ančių įtekančiai smegenų dešinio pusrutulio žievės venai, iš kurios ištekėjęs kraujas suspaudė galvos smegenis. Ekspertai, atlikę minėtą tyrimą, padarė išvadą, kad V. Ž. kūno sužalojimų padarymo seka galėjo būti tokia: pradžioje savigynos metu padaromas dešinės plaštakos odos nubrozdinimas, po to veido vidurinės dalies sumušimas nuo gauto smūgio į nosies šaknies bei kairės akies vidinio kampo sritį, o galiausiai veido viršutinės dalies sužalojimai. Taip pat ekspertai konstatavo, kad veido vidurinės dalies sumušimas galėjo gautis suduodant vieną smūgį dešinės rankos kumštimi į nosies kairės pusės bei kairės akies vidinio kampo sritį (t. 2, b. l. 59 – 81).

Taigi, kaip matyti iš paminėtų specialistų išvadų dėl V. Ž. sužalojimų padarymo mechanizmo, jos yra prieštaringos. Tikslu pašalinti minėtus prieštaravimus apeliacinės instancijos teismas paskyrė pakartotinę komisijinę teismo medicinos ekspertizę. Ši pakartotinė ekspertizė atsakė į visus pateiktus klausimus ir išsklaidė abejones dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų mechanizmo. Ekspertai nustatė, kad V. Ž. mirė nuo kraujo išsiliejimo po kietuoju smegenų dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu. V. Ž. kūno sužalojimai galėjo būti padaryti vienu smūgiu į tarpakio sritį, dviem trauminiais poveikiais į veido viršutinę dalį, vienu trauminiu poveikiu į dešinę plaštaką. Taip pat ekspertai nurodė, kad trauminės kilmės kraujo išsiliejimai po kietuoju galvos smegenų dangalu įvyksta nuo staigaus galvos smegenų rotacinio (sukamojo) judesio kaukolės atžvilgiu. Smūgio pvz. kumščiu į nosies sritį metu nukentėjusiajam esant vertikalioje ar artimoje jai padėtyje, yra sąlygos įvykti tokio pobūdžio judesiui. Smūgio kumščiu jėgos pakanka, kad įvyktų galvos smegenų rotacinis judesys kaukolės atžvilgiu ir plyšus tarpinei venai išsilietų kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu (t. 2, b. l. 123-136). Taigi, byloje nustatyta, kad nukentėjusiojo V. Ž. mirties priežastimi buvo – vienas smūgis į veido ir galvos sritį.

Kadangi apygardos teismas neteisingai nustatė bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos įvertinant J. Ž. nusikalstamų veiksmų apimtį, skundžiamas nuosprendis keistinas.

Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog J. Ž. nusikalstama veika pasireiškė tuo, kad jis 2005 m. rugsėjo 27 d., apie 20.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), S. A. J. sodybos kieme, tarpusavio konflikto metu, tyčia vieną kartą sudavė smūgį kumščiu V. Ž. į veidą ir galvos sritį, tuo padarydamas nosies kaulų lūžimą, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, vokų junginėse, bei galvos sumušimą, dėl ko įvyko kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais smegenų dangalais, galvos smegenų sumušimas, ko pasėkoje nuo minėtų sužalojimų V. Ž. mirė, tai yra tyčia pastarąjį nužudė netiesioginės tyčios būdu.

Nors apeliantas ginčija ir priežastinio ryšio buvimą tarp jo suduoto smūgio ir nukentėjusiojo mirties, tačiau šis apelianto skundo argumentas yra nepagrįstas, nes prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 129 str. asmeniui galima tik tuo atveju, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių yra būtinasis priežastinis ryšys. Būtinojo priežastinio ryšio savybė yra ta, kad iš jo išplaukiantys padariniai yra dėsningi (veika paprastai ar pakankamai dažnai sukelia tokius padarinius), taigi iš anksto numatomi. Asmuo suvokdamas daromos veikos faktinę pusę, numato priežastinio ryšio vystimąsi, numato, kokius padarinius gali sukelti jo daroma pavojinga veika.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusiojo V. Ž. mirties priežastimi buvo nuteistojo suduoto vieno smūgio į galvos sritį sukelti padariniai. Kolegija, pripažindama šį faktą, laiko, kad nukentėjusiojo mirtis byloje nustatytomis aplinkybėmis buvo būtinoji nuteistojo veikos padarymo pasekmė.

Kiekvienas normalaus išsivystymo žmogaus darydamas baudžiamojo įstatymo draudžiamą veiką suvokia jos pavojingumą ir numato, kaip vystysis priežastinis ryšys, kokius padarinius gali sukelti jo padaryta veika. Jei asmuo suvokė daromos veikos pavojingumą, numatė padarinius, teismas juos inkriminuoja kaip padarytus tyčia – tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

Byloje nustatyta, kad J. Ž. tarpusavio konflikto metu sudavė nukentėjusiajam V. Ž. vieną smūgį į veido sritį ir šie jo veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su pasekmėmis – V. Ž. mirtimi. Tokią išvadą teismas padarė ištyręs paties apelianto, liudytojų S.A. J. , L. P. parodymus, teismo medicinos specialistų išvadas bei kitus įrodymus ir įvertinęs jų visumą. Kaip jau buvo minėta, pats apeliantas neneigia sudavęs nukentėjusiajam smūgį į veido sritį. Liudytojas S. A. J. patvirtino, jog jis matė pro langą kieme ant žolės besivartančius V. Ž. ir J. Ž. , po ko J. Ž. atėjo į namą ir pasakė, jog V. Ž. nesikelia nuo žemės. Teismo medicinos ekspertų išvadomis nustatyta, kad nukentėjusysis mirė nuo kraujo išsiliejimo po kietuoju smegenų dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu. Kraujavimo šaltiniu buvo plyšusi vena, jungianti kietąjį galvos smegenų dangalą su smegenų paviršiumi. Plyšimo priežastimi buvo galvos smegenų staigus judesys kaukolės ertmėje, kurį galėjo iššaukti bet kuris vienas trauminis poveikis į galvą ir labiausia tikėtina, kad kraujo išsiliejimą po kietuoju smegenų dangalu sukėlė trauminis poveikis kietu buku riboto paviršiaus daiktu (pvz. smūgis kumščiu ar apautos kojos galu) į nosies sritį. Ekspertai nustatė, kad V. Ž. mirties laikas apima 3 valandų intervalą tarp 2005-09-27 22 val. ir 2005-09-28 01 val. Duomenų, kad nukentėjusysis būtų sužalotas iki apelianto ir nukentėjusiojo konflikto, byloje nėra. Nors J. Ž. tvirtino, jog V. Ž. įvykio dieną į S.A. J. sodybą atėjo būdamas sužalotas, tai yra jam buvo šviežiai sumušta nosis, matėsi paakiuose mėlynės, sumušta krūtinė, tačiau tokius jo parodymus paneigė liudytojų S.A. J. , L. P. parodymai, specialisto išvados. Taip pat specialistų išvadomis paneigta apelianto versija, kad V. Ž. galvos sužalojimus galėjo patirti pats krisdamas, nes buvo neblaivus.

Kolegijos nuomone, esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo išvada dėl priežastinio ryšio buvimo tarp nuteistojo J. Ž. suduoto nukentėjusiajam V. Ž. smūgio ir jo mirties yra teisinga.

Apeliantas skunde nurodo, kad jis nukentėjusiojo mirties nenorėjo, o smūgį ranka jam sudavė besigindamas.

Pirmosios instancijos teismas tyrė šią nuteistojo versiją ir nuosprendyje motyvavo kodėl J. Ž. nusikalstama veika negali būti vertinama kaip padaryta veikiant būtinosios ginties ar būtinosios ginties ribų peržengimo sąlygomis.

Būtinosios ginties teisėtumo sąlygas nustato BK 28 straipsnis. Būtinoji gintis yra tada, kai baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančia veika baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms žala padaroma ginant save ar kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jeigu nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Būtinosios ginties atveju pavojingas kėsinimasis turi būti realus (egzistuojantis objektyviai) ir akivaizdus (pradėtas ar tiesiogiai gresiantis). Reikalavimus gynybai nulemia kėsinimosi pobūdis. Be to, gynyba turi atitikti šiuos požymius: ginantis žala gali būti padaryta tik besikėsinančiam asmeniui, ji padaroma atremiant pavojingą kėsinimąsi, ginantis negali būti peržengtos būtinosios ginties ribos.

Pirmosios instancijos teismo išvada, kad J. Ž. veiksmai neatitinka būtinosios ginties sąlygų yra teisinga. Ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina, kad situacijos, kurioje J. Ž. reikėtų gintis nuo V. Ž. nebuvo ir jis tai suvokė. Bylos faktinė medžiaga patvirtina, kad J. Ž. sudavė kumščiu V. Ž. į veido sritį konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu, o ne gynybos tikslais. Pats apeliantas parodė, kad V. Ž. sudavus jam vieną smūgį į veido kairę pusę ir prakirtus lūpą, jis dėl to labai supyko ir ,,kirto“ kumščiu pastarajam vieną smūgį į veidą, po kurio nukentėjusysis nugriuvo ir neatsikėlė. Taigi, akivaizdu, kad apeliantas nukentėjusiajam V. Ž. sudavė smūgį į veidą, galvos sritį, ne savigynos tikslais, o iš pykčio, ir tai rodo, kad būtinosios ginties situacijos nebuvo. Nesant būtinosios ginties situacijos, negalimas ir jos ribų peržengimas.

Apygardos teismas padarė išvadą, kad J. Ž. veikė netiesiogine tyčia. Tokia išvada pagrįsta. J. Ž. suduodamas stiprų smūgį V. Ž. į galvos sritį, nuo kurio pastarasis nugriuvo, suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokio jo veikimo gali V. Ž. mirti, ir, nors ir nenorėjo atimti jam gyvybės, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. J. Ž. V. Ž. nužudė netiesioginės tyčios būdu.

Taigi, esant tokioms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir pagrįstai J. Ž. nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 129 str. 1d.

Apygardos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės dydį, atsižvelgė į tai, kad J. Ž. padarytas nusikaltimas yra labai sunkus (BK 11 str. 6 d.) ir padaryto nusikaltimo pasekmės yra labai sunkios ir negrįžtamos – atimta kito žmogaus gyvybė. Įvertinta ir tai, kad J. Ž. veikė netiesiogine tyčia. Nustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - jis nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Tačiau iš nuteistąjį charakterizuojančios medžiagos matyti, kad jis charakterizuojamas patenkinamai (t. 2, b. l. 6), anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nustatė mažesnę, nei nuosprendyje nurodyta J. Ž. nusikalstamų veiksmų apimtį, J. Ž. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę taip pat mažina.

Be to, apeliantas nesutinka su iš jo priteistu civiliniu ieškiniu. Mano, kad nukentėjusysis V.Ž. ieškinį dėl materialinės ir moralinės žalos atlyginimo pareiškė nepagrįstai, nes jis nebuvo artimas su savo mirusiu broliu ir nepalaikė su juo jokių artimų ryšių.

Kolegijos nuomone, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėtas nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų.

Neturtinės žalos atlyginimo sąlygas ir jos dydžio skaičiavimo kriterijus nustato Civilinio kodekso normos, kuriomis ir reikia vadovautis sprendžiant nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos BPK 109 str. numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas gali išnagrinėti kartu su baudžiamąja byla. Civilinio kodekso 6.250 str. nustato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nustatant neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į nusikaltimo pasekmes, į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str.).

Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.

Nagrinėjamoje byloje iš nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajam V. Ž. padaryta tyčiniais nusikalstamais nuteistojo J. Ž. veiksmais, kuriais buvo atimta gyvybė jam artimam žmogui. Nužudytasis V. Ž. buvo nukentėjusiojo brolis. Akivaizdu, kad nukentėjusysis V. Ž. dėl tragiškos brolio mirties patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, emocinį stresą. Kolegijos nuomone, iš nuteistojo J. Ž. priteistas 20 000 Lt neturtinės žalos dydis nėra per didelis ir atitinka sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Mažinti priteistą neturtinės žalos dydį nėra pagrindo.

Tačiau pirmosios instancijos teismas ne visiškai teisingai nustatė nukentėjusiajam V. Ž. priteistinos turtinės žalos dydį. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistinos turtinės žalos atlyginimo, neišsamiai ištyrė bylos duomenis apie civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo V. Ž. patirtą turtinę žalą rengiant gedulingus pietus. V. Ž. savo prašyme dėl civilinio ieškinio (t. 1, b. l. 71) nurodė, kad jis gedulingiems pietums išleido 3000 Lt. Tačiau teismui pateikti kvitai to nepatvirtina. Iš pateiktų kvitų matyti, kad suma sumokėta už gedulingus pietus yra mažesnė, nei priteista pinigų suma. Kolegija nustatė, kad mokėdamas už gedulingus pietus V. Ž. patyrė 1500 Lt išlaidų, kurios ir turi būti priteistos. Todėl priteistas iš J. Ž. V. Ž. turtinės žalos dydis mažintinas iki 5650 litų.

Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiojo V. Ž. teises atstovavo advokatas, kuriam nukentėjusysis sumokėjo 2000 Lt honorarą (t. 2, b. l. 111). V. Ž. prašė šią sumą išieškoti iš nuteistojo J. Ž. Šis prašymas tenkintinas (BPK 104 str. 2 d.,106 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1d. 2 p., 328 str. 3, 4 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2006 m. kovo 31 d. nuosprendį pakeisti:

nuosprendžio nustatomojoje dalyje pašalinti teiginius apie penkių smūgių sudavimą rankomis ir įspyrimą V. Ž., padarant jam odos nubrozdinimus ir kraujosruvas minkštuose audiniuose ir nosies nugarėlėje bei kaktos srityje.

J. Ž. pripažintam kaltu pagal BK 129 str. 1 d. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 7 (septynerių) metų.

Iš J. Ž. priteistą nukentėjusiajam V. Ž. turtinės žalos dydį sumažinti iki 5650 Lt.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Iš J. Ž. išieškoti nukentėjusiojo V. Ž. turėtas išlaidas - 2000 Lt, advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti.