Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant ieškovei S. G., jos atstovei advokatei Vilijai Kavaliauskienei bei išvadą byloje teikiančios valstybės institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir vaiko teisių apsaugos skyriaus, VTAS) atstovei Rimai Sederevičiūtei (nuotoliniu būdu, naudojantis pokalbių ir vaizdo konferencijų platforma Zoom), viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal S. G. ieškinį atsakovui P. B. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamos vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų esmė.

II. Teismo posėdyje nustatytos reikšmingos ginčui spręsti bylos aplinkybės.

6. Nepilnametis vaikas I. B. gimė jų tėvams nesant santuokoje, atsakovas yra jos tėvas, vaikas šiuo metu yra maždaug 2 m. ir 10 mėn. amžiaus, jis iš prigimties sveikas, specialiųjų ir (ar) kokių tai papildomų poreikių išlaikymui neturi, nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio pabaigos gyvena tik su motina (skyriumi nuo tėvo) ir jos vienos yra globojamas (prižiūrimas) bei išlaikomas, auginamas ir ugdomas namuose bei (duomenys neskelbtini).

7. Ieškovė yra visiškai darbinga, šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), pajamos iš darbo santykių „iki mokesčių“ sudaro 540 Eur arba maždaug 434 Eur atskaičius mokesčius (e. b. l. 12-17). Ieškovė bylos duomenimis nekilnojamo turto, santaupų ir jokio kito vertingesnio kilnojamo turto neturi (jos vardu Kelių transporto priemonių registre įregistruotas beveik 20 m. senumo automobilis yra jau mažavertis (e. b. l. 18-19, 20), šeimos pajamas sudaro taip pat Vilkaviškio r. sav. administracijos socialinė išmoka vaikui („vaiko pinigai“) - 85,75 Eur (e. b. l. 11). Papildomi ar alternatyvūs šaltiniai vaikui išlaikyti bylos duomenimis nėra nustatyti, todėl teismas sprendžia, jog tokių ir nėra, ieškovės dabartinė turtinė padėtis pripažįstama sunkia – jos 2 asmenų šeimai pragyventi tenka maždaug 520 Eur/mėn. pajamos, arba maždaug 260 Eur vienam asmeniui.

8. Atsakovas yra dar jauno ir darbingo amžiaus, visiškai darbingas, įgijęs darbo rinkoje paklausią statybininko darbinę specialybę ir profesinius įgūdžius, nors Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje duomenų apie jo legalią darbinę veiklą Lietuvoje po 2022 m. sausio 1 d. nėra, (e. b. l. 36), tačiau visuma kitais nepaneigtų šios bylos duomenų (ieškovės paaiškinimai, VTAS institucijos išvada ir kt.) leidžia pagal tikimybių pusiausvyros bei duomenų pakankamumo taisykles, vertinant įrodymus, spręsti, kad atsakovas tikrovėje dirba (tikėtina užsienyje) bei gauna stabilias nuolatines ir visuotinai žinomas kaip artimas vidutinėms šalyje pajamas, kurios, atskaičius mokesčius, sudaro 800 Eur/mėn. ir daugiau (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 177 ir 178 straipsniai, 182 straipsnio 5 d., 185 straipsnio 1 ir 2 dalys, 187 straipsnio 1 ir 2 dalys). Nekilnojamo turto ir (ar) likvidžių kelių transporto priemonių atsakovo vardu neregistruota (e. b. l. 37, 39), bylos duomenimis atsakovas šiuo metu šeimos nesukūręs, gyventojų registro duomenimis daugiau išlaikytinių be dukters, dėl kurios sprendžiama byloje, neturi (e. b. l. 38). Sprendžiant iš pastarųjų aplinkybių, atsakovo materialinė padėtis ir objektyvios galimybės ją kurti ir gerinti savo darbu (darbinis potencialas) yra pakankamos išlaikyti tiek save, tiek ir vienintelį šiuo metu savo nepilnametį vaiką dukrą I. B. (CPK 178, 185 ir 186 straipsniai).

9. Be dalyvaujančių asmenų (ieškovės ir jos atstovės) paaiškinimų ir valstybės institucijos rašytinės išvados bei atstovės papildomų paaiškinimų teismo posėdyje, šios aplinkybės byloje pagrįstos (įrodinėjamos) ir tinkamais bei leistinais rašytiniais įrodymais : vaiko gimimo įrašo nuorašu, duomenimis apie ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį (valstybės socialinį draudimą, nekilnojamus daiktus, kelių transporto priemones, socialines išmokas), valstybės institucijos išvadai duoti duomenimis apie vaikų išlaikymo šaltinius bei apie ieškovės asmeninę ir turtinę padėtis, gyventojų registro duomenimis apie atsakovo šeiminę padėtį bei visus nepilnamečius vaikus išlaikytinius, ieškovės sudaryta vaiko poreikių ir išlaidų jiems patenkinti detalizacija. Jokie kiti bylos duomenys šių aplinkybių nepaneigia, atsakovas civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje jų taip pat neginčija, todėl teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo naštos pasiskirstymo kriterijais bei įrodymų pagal tikimybių pusiausvyrą ir jų pakankamumą vertinimo principu, sprendžia, jog būtent tokios aukščiau aptartos (punktai 6-8) juridiškai reikšmingos šiai bylai teisingai išspręsti aplinkybės byloje yra nustatytos (CPK 178, 185 ir 187 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Ginčui spręsti taikytina teisė ir jos aiškinimas.

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 2 dalimi įstatymų leidėjo yra nustatyta, jog išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos imperatyvo negali paneigti tėvų turtinės padėties sunkumas, ribotas ar laikinas nedarbingumas, laikinas nedarbas ar kokios tai kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Pagal CK 3.200 straipsnio normos prasmę išlaikymas vaikui paprastai priteisiamas nuo teisės į jį atsiradimo (gimimo, tėvų bendro gyvenimo nutraukimo ar kt.) dienos arba kreipimosi į teismą dienos, priklausomai nuo vaiko amžiaus, kreipimosi į teismą ir kt. faktinių bylos aplinkybių.

11. CPK 178 straipsnyje yra nustatyta pareiga ginčo bylos šalims įrodyti leistinais įrodymais visas aplinkybes, kuriomis jie remiasi savo reikalavimuose ar atsikirtimuose, išskyrus tas aplinkybes, kurių įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnis). Kilus ginčui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui teikimo ar neteikimo fakto, įrodinėjimo našta aplinkybių, kad išlaikymas yra teikiamas ir teikiamas pakankamas, tenka skyriumi gyvenančiam vaiko tėvui ar motinai (šiuo atveju atsakovui). CK 3.198 straipsnio 1 dalimi įstatymų leidėjo taip pat nustatyta taisyklė, jog tais atvejais, kuomet egzistuoja iš įstatymo kylanti imperatyvaus pobūdžio prievolė išlaikyti du ar daugiau nepilnamečių savo vaikų, išlaikymo dydis turi būti nustatomas (priteisiamas) toks, kad būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius, kitaip tariant, yra būtina subalansuoti ne tik kiekvieno vaiko ir jo tėvų poreikius ir galimybes, tačiau ir atskirų vaikų poreikių patenkinimo galimybes pagal proporcingumo kriterijų (CK 3.198 straipsnio 2 dalis).

IV. Sprendimo motyvai ir teisiniai argumentai.

12. Pirmiausiai primintina, jog abiejų vaiko tėvų (tiek motinos, tiek tėvo) teisės ir pareigos, tame tarpe ir išlaikyti nepilnametį vaiką, grindžiamos lygiateisiškumo principu, t. y. yra vienodos, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimęs tėvų santuokoje, ar ne, ar tėvai gyvena kartu su vaiku, ar skyriumi nuo jo (CK 3.155 straipsnio 1 ir 2 dalys). Tam, kad ginčą spręsti teisingai, būtina palyginti ir pasverti vaiko poreikius bei tėvo galimybės ir teisingai suderinti vieno teisę ir antrojo pareigą. Tačiau šiame vertinime vaiko interesas ir prigimtinės teisės turi būti ginama prioritetiškai. Pagal jau kurį laiką nuosekliai formuojamą šalies kasacinio teismo praktiką valstybės mokama socialinė išmoka vaikui („vaiko pinigai“) yra įskaitoma į vaiko išlaikymą, kas reiškia, jog socialinės išmokos dydžiu, valstybei per socialinę politiką prisiėmus dalį nepilnamečių šalies vaikų išlaikymo naštos, turi būti sumažinama ta išlaikymo naštos dalis, kuri turi tekti vaiko tėvams.

13. Teismo proceso pradžioje ieškovė pateikė vaiko poreikių ir patiriamų arba patirtinų, jeigu leistų ieškovės sunki turtinė padėtis, išlaidų jiems patenkinti apytikrių paskaičiavimo lentelę, pagal kurios duomenis vaiko poreikiai dabartiniu metu sudaro maždaug 500-600 Eur/mėn. Teismas sprendžia, kad aptariamas vaiko poreikių dydis šiuo metu, kai jis yra ikimokyklinio amžiaus, įtikinamas, pakankamai pagrįstas, atitinka šios dienos ekonominio ir socialinio gyvenimo realijas, todėl teismo pripažįstamas teisingu ir sąžiningu (CK 1.5 straipsnio 3 ir 4 dalys), juolab, kad sparčiai augančio vaiko poreikiai tik didės, ypač ne tokioje jau tolimoje ateityje jam pradėjus lankyti bendrojo ugdymo įstaigą (mokyklą), o periodinių išmokų indeksavimas tikėtina pilnai nekompensuos visuotinai žinomos gana aukštos infliacijos. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai neprašo nukrypti nuo tėvų pareigos išlaikyti vaiką lygybės principo ir šios prievolės naštą tarp jų, tėvų, prašo paskirstyti vienodomis dalimis (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Aukščiau jau minėta, kad vaikui yra paskirta ir mokama maždaug 86 Eur/mėn. socialinė išmoka („vaiko pinigai“), todėl tėvams tenkanti jo išlaikymo naštos dalis sudaro maždaug 500 Eur (580 Eur- 86 Eur). Pritaikius įstatymu preziumuojamą ir ieškovės pagrįstai prašomą taikyti nagrinėjamu atveju vaiko išlaikymo naštos paskirstymo tarp tėvų proporciją (1:1), skyriumi nuo vaiko gyvenančiam tėvui (atsakovui) tenkanti jos dalis sudaro maždaug 250 Eur/mėn., būtent tiek ieškovė ir prašo priteisti. Labiau mažinti atsakovo, vaiko tėvo, dalį būtinųjų ir bent minimaliai kitų nepilnamečio bylos šalių vaiko poreikių tenkinime (labiau mažinti ieškovės prašomų priteisti periodinių išmokų vaikui išlaikyti dydį) pagal šios konkrečios bylos aplinkybes būtų neteisinga ir nesąžininga pirmiausiai pačios ieškovės atžvilgiu (CK 1.5 straipsnio 3 ir 4 dalys), taip pat toks sprendimas akivaizdžiai prieštarautų ir pačio vaiko interesams iš abiejų tėvų gauti ne tik pačius minimaliausius gyvybinius, bet kiek galima didesnio mąsto jo pirmiausiai būtinuosius, toliau ir kitus poreikius galintį patenkinti išlaikymą. Ateityje (bet kada iki vaikas sulauks pilnametystės) iš esmės pasikeitus aplinkybėms : ženkliai padidėjus ar sumažėjus vaiko išlaikymo, globos faktinėms išlaidoms, vieno iš tėvų ar abiejų asmeninei ar turtinei padėčiai, sveikatos būklei, jų darbingumui, bet kuriam iš vaiko tėvų įstatymas garantuoja teisę kreiptis į teismą dėl šiuo sprendimu nustatomo išlaikymo iš vaiko tėvo formos ar dydžio pakeitimo. Kita vertus, tokiu išlaikymo dydžiu su vaiku abu tėvai ir gali, ir privalo pasidalinti, jie neturi teisės iškelti savuosius fizinius egzistencijos poreikius, teises ir interesus aukščiau už negalinčio save dar išsilaikyti ar kitaip savimi bent iš dalies pasirūpinti mažamečio vaiko - jo prigimtinės teisės ginamos prioritetiškai atžvilgiu analogiškoms tėvų.

14. Kadangi bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas jau mažiausiai 6 mėn. laiką praktiškai yra nusišalinęs ne tik nuo išlaikymo, bet ir nuo visų kitų tėvo pareigų vaikui vykdymo, jo pats nė kiek neaugina, nesirūpina jo ugdymu, auklėjimu, sveikatos priežiūra bei visa kita kasdiene jų globa ir priežiūra, gyvendamas skyriumi nuo vaiko ir jo motinos (ieškovės), nepageidauja pats auginti vaiką, o ieškovė atvirkščiai vaiką augina nuo jo gimimo, vykdo jo kasdienę globą ir priežiūrą, motinos valdžios neįgyvendinimo ar piktnaudžiavimo ja atvejų nėra nustatyta (išvadą dėl ginčo byloje teikiančios valstybės institucijos išvada – e. b. l. 58-61), jos, ieškovės, sudarytos vaiko auginimo ir ugdymo sąlygos įvertintos geromis ir pakankamomis jo poreikiams patenkinti ir geriausiam interesui užtikrinti, ginčo šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su motina, bylos ieškove, kaip to ir prašoma ieškiniu (CK 3.174 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų išsaugo teisę kreiptis į teismą pakartotinai (iš naujo) dėl vaiko gyvenamos vietos nustatymo su kitu iš vaiko tėvų (CK 3.174 straipsnio 4 dalis).

IV. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

15. Bylos duomenimis bylos šalys (ieškovė ir atsakovas) asmeniškai bylinėjimosi išlaidų nepatyrė, tokių atlyginimo priteisimo iš priešingos ginčo šalies neprašo, todėl bylinėjimosi išlaidos tarp šalių nepaskirstomos (CPK 13 ir 93 straipsniai).

16. Atlygintinas bylinėjimosi išlaidas valstybei šioje byloje sudaro : a) 13,28 Eur bylos nagrinėjimo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, b) 177 Eur nesumokėtų žyminių mokesčių, nuo kurių mokėjimo prievolės ieškovė yra atleista įstatymu (250 Eur x 12 mėn. x 0,03 x 0,75 + 146 Eur x 0,75), c) 112 Eur suteiktos byloje ieškovei antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos. Ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei atleista įstatymu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 ir 16 punktai), jos ieškinys patenkinamas visiškai, todėl aptariamų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta tenka nuo tokios prievolės įstatymu neatleistam atsakovui, pagrindo nukrypti nuo bendrųjų šių išlaidų paskirstymo taisyklių byloje nenustatyta (CPK 96 straipsnio 1, 4 ir 5 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 268, 270, 305, 307 ir 376 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko I. B. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina ieškove S. G., asmens kodas – (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo P. B., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), išlaikymą jo nepilnamečiui vaikui - dukrai I. B. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo 2023 m. vasario 1 d. iki šio vaiko pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant šalies Vyriausybės nustatyta tvarka dėl infliacijos.

Šių vaiko išlaikymo lėšų uzufruktoriumi paskirti ieškovę S. G., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo P. B., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), trylika eurų 28 ct. (13,28 Eur) bylinėjimosi išlaidų - už procesinių dokumentų siuntimą (pašto išlaidų), atlyginimą valstybei (mokama/išieškoma – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įstaigos kodas – 188659752, į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas – 5662, įmokos paskirtis – išlaidos susiję sau bylos nagrinėjimu).

Priteisti iš atsakovo P. B., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), vieną šimtą septyniasdešimt septynis eurus (177 Eur) bylinėjimosi išlaidų – nesumokėtų žyminių mokesčių, atlyginimą valstybei (mokama/išieškoma – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įstaigos kodas – 188659752, į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas – 5660, įmokos paskirtis – žyminis mokestis).

Priteisti iš atsakovo P. B., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), vieną šimtą dvylika eurų (112 Eur) bylinėjimosi išlaidų – už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, atlyginimą valstybei (mokama/išieškoma – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įstaigos kodas – 188659752, į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas – 5630, įmokos paskirtis – už antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.