- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-06-12
- Bylos Nr.
- 1-214-992/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė
- Kaltinamasis
- J. B., R. B.
- Nukentėjusysis
- A. K.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas 2019 m. sausio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėn.,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje,
R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lenkė, vidurinio išsilavinimo, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, dirbanti pagal verslo liudijimą, neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. B. nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. K. sveikatą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: J. B. 2019 m. gegužės 13 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini) , antro aukšto bendro naudojimo koridoriuje konflikto su nukentėjusiuoju A. K. metu, suduodamas jam ne mažiau kaip aštuonis smūgius į įvairias kūno vietas, padarė poodines kraujosruvas galvoje, dešinėje šlaunyje, dešinėje rankoje, odos nubrozdinimus dešinėje rankoje, kairėje plaštakoje, dešinėje blauzdoje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.
R. B. nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. K. sveikatą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: 2019 m. gegužės 13 d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini) , antro aukšto bendro naudojimo koridoriuje konflikto metu su nukentėjusiuoju A. K., tyčia vieną kartą spyrė jam į tarpukojį, padarydama poodinę kraujosruvą dešiniajame kirkšnyje ties kapšeliu, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Kaltinamasis J. B. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino, duodamas parodymus paaiškino, kad kaltinime nurodytą dieną šventė R. gimtadienį. Išlydėjęs svečius prigulė, R. nuėjo į tualetą. Vėliau atbėgusi R. pasakė, kad A. K. prieš ją pakėlė ranką, t. y., jai sudavė į krūtinę ir ją pastūmė. Išėjęs į koridorių pamatė, jog visi stovi prie D. L. kambario. Eidamas jis garsiai šaukė, jog A. K. atsiprašytų arba jis kvies policiją. Matė, kad A. K. yra pasiruošęs muštis. D., tai pastebėjusi, priėjo prie A. K.. A. K. spyrė jam (J. B.) iš kojos į dešinę koją. Jis (J. B.) nestipriai (galbūt du kartus) delnu sudavė A. K. per veidą. A. K. pradėjo mosikuotis rankomis, D. L. stovėjo per vidurį ir laikė A. K.. Jie vienas kitam sudavė per veidą. Z. T. griebė jam (J. B.) už rankos sakydama, kad šiandien jie nieko neišsiaiškins, kadangi A. K. yra girtas. Jis (J. B.) su tuo sutiko ir nuėjo kviesti policijos pareigūnų. Kadangi telefono su savimi neturėjo, grįžo į namus. Kol namuose ieškojo telefono, agresyviai nusiteikęs A. K. pradėjo brautis į vidų, o D. jį (A. K.) laikė už kairės rankos. A. K. peržengus jų buto slenkstį, gindamas savo teritoriją, įsibėgėjęs stūmė A. K. iš savo kambario ir šis stipriai trenkėsi į sieną. A. K. jokių smūgių nesudavė. Pas A. K. nubrozdinimai, kraujosruvos galvoje galėjo atsirasti nuo smūgio į sieną, kadangi sienos yra šiurkščios. Uždarius duris surado telefoną ir išėjęs į koridorių iškvietė policijos pareigūnus. Tuo metu D. ir Z. stovėjo prie jų kambario ir virtuvės, prašė nekviesti policijos pareigūnų. R. buvo kambaryje, o kai jis išėjo kviesti policijos, tai ji irgi išėjo. A. R. krūtinės buvo paraudimas. Kaltinamasis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (2 t., 90-91 b. l.).
Kaltinamoji R. B. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino, sutiko duoti parodymus ir teismui paaiškino, kad kaltinime nurodytą dieną ji buvo su D. Ateinančiam A. K. ji pasakė, kad šis negali artintis prie jos arčiau nei 3 metrai. A. K. pradėjo ją provokuoti, vadino ją necenzūriniais žodžiais. Kai ji paėmė telefoną, A. K. jai trenkė, ji pečiu atsitrenkė į sieną. Nubėgusi pas savo vyrą prašė, kad šis kviestų policijos pareigūnus. A. K. vartojo necenzūrinius žodžius, ją provokavo. Visa tai ji filmavo. Kadangi A. K. trenkė jai į krūtinę, po ko ji trenkėsi galva į sieną, gindamasi koja trenkė A. K.. Konfliktas truko apie 1-2 minutes. Ji nubėgo prie savo kambario, o D. gynė, kad A. K. dar kartą jai netrenktų, ramino A. K.. Vyras taip pat nukentėjo. Namuose savo vyrui ji pasakė, kad A. K. prieš ją kėlė ranką. Išėjęs iš kambario J. A. K. pasakė, kad turi jos (R. B.) atsiprašyti. A. D. stovėjo tarp jos vyro ir A. K., o Z. stovėjo prie laiptinės durų. A. K. sudavė jos vyrui, dėl ko jis gindamas sudavė A. K. į veidą. Visa tai ji stebėjo pro atviras duris, koridoriuje nebuvo. J. atbėgo į namus, A. K. atlėkė iš paskos ir norėjo patekti į butą. A. K. rėkė, sakė, kad užduos. J. norėjo vėl eiti, tačiau ji neleido. Šis bendravimas vyko per atidarytas duris. Ji stovėjo prie buto durų, kurios užsidaro nuo koridoriaus pusės. A. J., D. nedavė durų uždaryti. A. K. norėjo atidaryti duris iki galo, norėjo ateiti į namus muštis, bet ji užtrenkė duris ir maždaug po minutės atvyko policijos pareigūnai. Policijos pareigūnams atidarė duris. Vyrui J. B. iš kojos bėgo kraujas. Šį sužalojimą padarė A. K. spirdamas koja, sužalojimas užgijo pats, medikų pagalbos neprireikė. Daugiau jokių sužalojimo nesimatė, vyras minėjo, kad jam skauda žandikaulį, tačiau vizualiai nieko nesimatė. Matė, jog A. K. vaikščiojo su kraujosruvomis po akimi, prie nosies. A. K. girtas būna labai agresyvus. Kaltinamoji atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (2 t., 74 – 79 b. l.).
Apklaustas teisme nukentėjusysis A. K. paaiškino, kad kaltinime nurodytą dieną, po darbo, buvo išgėręs. Turėjo problemų su telefonu, todėl norėjo užeiti pas D., su kuria jis bendrauja. Jis gyvena ketvirtame aukšte, D. - antrame aukšte. Užėjo pas D. į butą, vėliau išėjo parūkyti. Tuo metu išėjo ir Z. T., visi stovėjo prie lango, kuris yra prie bendro tualeto ir D. buto, tai koridoriaus dalis, ten visi ateina parūkyti. Bendroje vietoje, kur rūkoma, buvo ir B. B. pradėjo jį įžeidinėti, provokuoti konfliktą. Paėmusi įjungtą telefoną pradėjo jį filmuoti, kišo telefoną į veidą. Tarp jo ir B. įsikišus D.i, B. spyrė jam, jis bandė pasitraukti, pajuto, kad gali kilti konfliktas. B. spyrė jam į tarpukojį, jis pajuto skausmą. Jis pasitraukė link M. buto, pažymėto numeriu 29, kuris buvo šalia. B. taip pat pasišalino. Netrukus jis išėjo iš šio buto ir norėjo eiti namo. Tuo metu iš savo buto išėjo J. ir jį primušė. J. smūgiavo kumščiais į galvos sritį, todėl jis (A. K.) užsidengė galvą. Smūgis buvo į abi ausis, į skirtingas vietas, papuolė ir į ranką. Buvo nubrozdintos rankos, galvos sritis, specialistas jam pasakė, kad dešinės ausies srityje yra kraujo. Negali pasakyti, kiek tiksliai smūgių jam buvo suduota, bet ne mažiau nei 8 smūgiai. D. L., M. K. ir Z. T. buvo šalia ir matė, kaip B. jį mušė. D. trukdė B. smūgiuoti, K. nesikišo. Nuo smūgių jis nugriuvo. J. ir anksčiau žadėjo jį sumušti, grasino susidorojimu. Pats į J. smūgius nebandė atsakyti, kadangi buvo neblaivus ir žinojo, kaip gali viskas baigtis. Šalia buvusi B. bandė iškviesti policiją ir tuo pačiu ramino savo vyrą. R. B. ir M. K. beveik vienu metu iškvietė ekipažus. Tai ne pirmas konfliktas, kai jų name gyveno B., būdavo daug konfliktų, šiuo metu yra ramu. Nukentėjusysis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (1 t., 135 – 138 b. l.).
Apklaustas teisme specialistas J. P. paaiškino, kad tiriamasis kreipėsi savarankiškai. Apžiūra atlikta paties žmogaus prašymu. Jokie dokumentai pateikti nebuvo. Vyko apžiūra, surašyti ir įvertinti sužalojimai, konstatuojamas faktas, kad nustatyti sužalojimai padaryti bukais daiktais. Tiriamasis paaiškino aplinkybes ir jis [specialistas] jas patvirtino. Tiriamajam ties lytiniais organais buvo kraujosruva, asmuo nenorėjo, gėdijosi, kad tai būtų minima dokumentuose, aiškino, kad jam spyrė moteriškė. Ši kraujosruva buvo dešiniame kirkšnyje ties kapšeliu. Asmens paprašė, kad parodytų vietą, į kurią buvo suduota, patvirtina, kad smūgis į lytinius organus buvo. Paprastai sudavus į lytinius organus žmogus netenka sąmonės, šiuo atveju kapšelis buvo pasuktas, ir smūgis praėjo šalia sėklidžių. Jei toks smūgis būtų kliuvęs į sėklides, refleksai būtų sureagavę ir žmogus būtų praradęs sąmonę. 3x4 cm dydžio kirkšnies srityje padarytas sužalojimas, atmetus kitus padarytus sužalojimus, vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Kitų nustatytų kraujosruvų laikas apie 2 - 3 dienos, kraujosruvos kiekvienam žmogui gyja individualiai. Kraujosruvų spalva atitinka nurodyto konflikto laiką, t. y. 2019 m. gegužės 13 d., tarp 17-18 val. Odos nubrozdinimai tipiški, jų plotis 0,2 - 0,4 cm, tokie susidaro nago laisvaisiais galais Kraujosruvų buvo rankose: dešininiame dilbyje - keturios, dešiniame žaste - dvi, ties kairiu užausiu - viena kraujosruva, dešinėje rankoje - viena, šeši trauminiai poveikiai, bet dvi viena šalia kitos, galima sumažinti iki penkių trauminių poveikių. Dilbyje – keturios kraujosruvos, galima sumažinti iki trijų, nes yra šalia viena kitos; tokių kraujosruvų atsiradimas būdingas ginantis, o žaste - arba sugriebiant ir spaudžiant, arba duodant smūgius. Ant rankos sužalojimai nuo antrankių negalėjo atsirasti. Nubrozdinimas yra žaste, ten antrankių niekas nededa. Kita kraujosruva yra ant dešinio dilbio vidurinio trečdalio, čia antrankių taip pat neuždėsi. Vienas nubrozdinimas dešinio riešo priekiniame paviršiuje, galėjo būti padarytas nuo antrankių, tačiau tai yra pailgas skersinis nubrozdinimas, o nuo antrankių visada būna juostinis nubrozdinimas. Teoriškai nėra galima atmesti galimybės, kad nubrozdinimas dešinio riešo priekiniame paviršiuje galėjo atsirasti nuo antrankių. Yra nubrozdinimas dešinėje blauzdoje, kuris taip pat negalėjo atsirasti nuo antrankių. Atmetama versija, kad sužalojimus nukentėjusysis galėjo pasidaryti pats. Visi visumoje ir atskirai padaryti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kiekviena mėlynė yra nežymus sveikatos sutrikdymas, kiekvienas A. K. sužalojimas visumoje ir atskirai vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Specialistas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (2 t., 64 – 66 b. l.).
Apklausta teisme liudytoja D. L. paaiškino, kad ji su Z. kambaryje šventė, vartojo alkoholį, nuėjo pas R. pasiskolinti pinigų, R. paskolino. Pasakė, kad eina prie 35 buto lango parūkyti. Iš jos kambario išėjo A., kurį jos vadina S. S. su jomis alkoholio nevartojo. Stovėdama prie lango, R. užsipuolė A., priekaištavo jam, ko jis čia atėjo, liepė eiti pas M. Kartu su jais stovėjo ir Z.. A. tylėjo, sakė R. ramintis. R. mosuodama telefonu pradėjo filmuoti, S. ją stumtelėjo, R. spyrė S., jis ją atstūmė, kad ši nesiartintų. Faktą, kad spyrė, matė, tačiau ar pataikė, nežino. Buvo išgėrusi ir visų smulkmenų nesužiūrėjo. R. taip pat buvo išgėrusi, nusiteikusi agresyviai. Ji (R.) susinervino, kad buvo pastumta, sakė, kad eina kviesti policijos, nuėjo į savo kambarį. Jos ir R.s kambariai yra atskiruose galuose, reik eiti per visą koridorių. R. kambario durys buvo atdaros. Mano, kad R. kambaryje pasakė J. apie įvykusį konfliktą. I. B. pradėjo mosikuotis kumščiais. S. pasislėpė už jos. J. kumščiais mušėsi, ji (liudytoja) gynė A. K.. Truputį jai kliuvo per petį. Kiek kliuvo S., pasakyti negali. Nematė, ar A. K. J. sudavė, kadangi stovėjo nugara į A. K.. A. suduoti nebandė. R. pradėjo J. raminti. Vėliau atvyko policijos pareigūnai. Muštynės vyko antrame aukšte, koridoriuje, prie R. kambario durų. Pašalinių asmenų nebuvo. Iki šio konflikto nematė jokių sumušimų ant A. kūno, veido. Liudytoja atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (2 t., 66 – 69 b. l.).
Apklausta teisme liudytoja Z. T. paaiškino, kad ji su kaimyne vartojo alkoholį. Išėjus parūkyti prie jų prisijungė R., vėliau atėjo ir S. (A. K.). S. gyvena ketvirtame aukšte, antrame aukšte gyvena jo draugė M. K.. S. turi raktus nuo durų ir užeina. A., ji, D. ir R. stovėjo prie D. kambario durų ir rūkė. R. pradėjo S. įžeidinėti. Kai šis užsirūkė, pradėjo jį filmuoti. R. koja spyrė S., liudytoja teigė tiksliai nemačiusi, ar pataikė, tačiau patį judesį koja matė. S. R. pastūmė, prašė jo neliesti. R., J. išėjo į koridorių, S. tuo metu jau ėjo pas M. K., J. pradėjo S. mušti. Vykstant konfliktui į koridorių užėjo M., prieš tai jos nebuvo. Norėdama sustabdyti konfliktą tarp B. ir S., eidama nuo tos vietos, kur rūkė, matė, kaip B. rankos kumščiu smūgiavo Al.. Matė, kaip buvo suduotas vienas smūgis į veidą. K. D., norėdama vyrus išskirti, įsiterpė tarp jų, kitų smūgių ji nematė. Teismui pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus viską prisiminė geriau. Įvykio dieną gėrė alkoholį bute pas D. L.. D. nutraukė muštynes. Policiją kvietė ir R., ir M. Atvykus policijos pareigūnams konfliktas buvo jau pasibaigęs. Liudytoja atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (2 t., 69 – 72 b. l.).
Apklausta teisme liudytoja M. K. paaiškino, kad gegužės 13 d., apie 17.30 val. grįžo iš sodo. A. buvo prašiusi palaukti jos koridoriuje. Atidariusi duris užgirdo triukšmą. Užėjusi į butą padėjo daiktus ir išėjusi pamatė, kad yra mušamas A. Ji matė, kaip B. smūgiavo A., tačiau kiek smūgių ir į kurias kūno vietas sudavė, nepastebėjo, smūgių neskaičiavo. Smūgiai buvo suduoti kojomis. D., siekdama apginti, stojo priekyje. Kartu buvo ir Z. B. A. draskė rankomis, griebė už veido. A. buvo prie įėjimo, D. priekyje jo, o B. bėgiojo priešais A. A. K. mušė R. ir jos vyras. Pamačiusi, kas vyksta, iškvietė policiją. A. B. iškviestas policijos ekipažas, vėliau ir tas ekipažas, kurį iškvietė ji. Liudytoja atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (2 t., 72 – 74 b.l.).
2019 m. gegužės 22 d. protokole – pareiškime nurodyta, kad A. K. pranešė, jog 2019 m. gegužės 13 d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini), antro aukšto bendro naudojimo koridoriuje, konflikto metu pažįstami R. B. ir J. B., smurtavo jo atžvilgiu, sudavė jam ne mažiau 8 smūgių į įvairias kūno vietas, sukeldami fizinį skausmą (t. 1, b. l. 1).
BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2019 m. gegužės 13 d., 20.02 val., gautas pranešimas, pranešėjas J. B., apie tai, kad kaimynas laiptinėje sumušė jo (pranešėjo) žmoną. Įvykio vietoje patikslinta, kad policijos pareigūnus pasitikusi Z. T. paaiškino, kad kartu su kaimynu A. K. rūkė bendrojo naudojimo koridoriuje (duomenys neskelbtini). Rūkant prie jų priėjo moteris iš 38 buto ir pradėjo filmuoti A. K. bei jį spardyti. Kodėl įvyko konfliktas, pasakyti negali. A. K. paaiškino, kad atėjo pas savo draugę M. K., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Būnant pas ją truputį išgėrė ir kartu su Z. T. nuėjo parūkyti į bendrojo naudojimo koridorių, prie lango. Tuo metu prie jų priėjo R. B., kuri atrodė neblaivi, ir pradėjo jį filmuoti, spardyti. Iš 38 buto išbėgęs J. B. pradėjo muštis. A. K. buvo įdrėksta į kairę ranką, vyras pajuto fizinį skausmą. R. B. paaiškino, kad nuėjus į bendrą virtuvę prie jos priėjo A. K. ir kumščiu sudavė į krūtinę. Ji pajuto fizinį skausmą (1 t., 10 t.).
2019 m. gegužės 22 d. įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūrimas objektas daugiabučio gyvenamojo namo keturių aukštų, bendrabučio tipo bendro naudojimo koridorius. Prie apžiūrimo objekto patenkama iš lauko per rakinamas duris, per laiptus. Įėjimas į koridorių rakinamas. Patekus į antro aukšto bendro naudojimo koridorių, iš dešinės ir kairės pusės yra įėjimai į butus, pažymėtus numeriais. Dešinėje nuo įėjimo, koridoriaus gale, yra langas su medine palange. Kitoje koridoriaus pusėje, gale, yra praėjimas į kitus butus, langų nėra. Įvykio vieta ir prieigos nėra stebimos įrengtomis vaizdo kameromis (1 t., 11-14 b. l.).
2019 m. gegužės 15 d. specialisto išvadoje Nr. G1573/2019(01) konstatuota, kad A. K. padaryta poodinės kraujosruvos galvoje, dešinėje šlaunyje, dešinėje rankoje, kairėje plaštakoje, dešinėje blauzdoje, kietais bukais daiktais, galimai nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., 36 b. l.).
2019 m. rugpjūčio 16 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotas Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo apžiūra, kuriame užfiksuotas vyro, prisistatančio J. B., skambutis į Bendrąjį pagalbos centrą. Asmuo kviečia policijos pareigūnus, adresu (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad jo žmoną muša kaimynas. Užfiksuota, kad į pokalbį įsiterpia ir moteris, nurodydama, kad vyras jai sudavė per krūtis (1 t., 39 b. l.).
2019 m. rugpjūčio 20 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotas Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo apžiūra, kuriame užfiksuotas moters, prisistatančios M. K., pokalbis su Bendrojo pagalbos centro darbuotoju. Moteris nurodo, kad jos žmogų muša kaimynės vyras, prašo, kad atvyktų policijos pareigūnai, nurodo adresą (duomenys neskelbtini) (1 t., 41-42 b. l.).
Vaizdo įraše 20190513_192036.mp4, darytame R. B. telefonu, užfiksuotas A. K.. Fone girdimas rusiškai kalbančios moters balsas. R. B. teisme patvirtino, kad filmavo ji, vaizdo įraše girdimas jos balsas. Matoma, kaip R. B. priartina telefoną prie A. K. veido (laikas 01.47); nuolat girdimas R. B. balsas. A. K. elgiasi ramiai, nekonfliktuoja. Iš vaizdo įrašo matoma, kad sujuda telefonas, kuriuo filmuojama (laikas 02.18). Prie A. K. prieina D. L. ir A. K. pasuka į šoną, ji stoja tarp A. K. ir filmuojančios R. B.. Matoma, kaip R. B. ateina į kitą patalpą ir lovoje gulinčiam asmeniui rusiškai nurodo, kad S. ją muša (nedetalizuoja nei kaip muša, nei į kokias vietas buvo suduota (laikas 02.50)). Matoma koridoriumi nuo lango ateinantis A. K. (laikas 03.32). Fone, prie lango, matomi stovintys žmonės. Viso įrašo metu girdimas rusiškai kalbančios besikeikiančios R. B. balsas.
Dėl nusikalstamų veikų vertinimo
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Nepaisant nuoseklaus kaltinamųjų J. ir R. B. savo kaltės neigimo, teismas sprendžia, kad jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos pasitvirtino ir yra įrodytos baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. Teismas neturi pagrindo netikėti teismui tiesą prisiekusių sakyti A. K., D. L., Z. T., M. K. parodymais. Tiek nukentėjusysis, tiek visos liudytojos nuosekliai ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme teigė, kad nuolat konfliktus keldavo ir nagrinėjamo įvykio dieną išprovokavo būtent pati R. B., o J. B., žmonos paakintas ir iš esmės suklaidintas dėl tariamo A. K. smūgio R. B., neva gindamas R. B. sudavė ne vieną smūgį A. K.. Liudytojų D. L., Z. T., M. K. nurodytą aplinkybę, kad įvykio dieną su A. K. konfliktavo ir jį provokavo R. B., o ne A. K. ją, kad A. K. apskritai paprastai elgiasi ramiai ir konfliktuoja būtent patys B., iliustruoja į bylą gynybos prašymu išreikalauto R. B. telefonu padaryto vaizdo įrašo, fiksuojančio asmenų pokalbius iki R. B. inkriminuoto spyrio A. K. bei J. B. smūgių jam sudavimo momento, turinys. Viso vaizdo įrašo metu girdisi, kaip R. B., kalbėdama rusiškai išskirtinai tik su A. K., nors toje pačioje patalpoje – bendro naudojimo koridoriuje, prie lango - yra ir D. L. bei Z. T., A. K. atžvilgiu vartoja necenzūrinius žodžius, kalba apie tai, kad jis prie jos kimba, dėl to ji filmuojanti tam, kad būtų užfiksuotos būtent A. K. provokacijos, vėliau į A. K. kreipiasi vulgariais įžeidžiais keiksmažodžiais, galinčiais pažeminti bet kurį asmenį. Vaizdo įraše girdimas D. L. kreipimasis į R. B. mažybiniu maloniniu vardu R. (rus. R.) prašant ją nusiraminti, į ką R. B. visiškai nesureaguoja ir toliau vis intensyviau ir garsiau vartodama keiksmažodžius monologu kalbasi su A. K.. Teismas atkreipia dėmesį, kad nukentėjusysis A. K. viso įrašo metu ramiai reaguoja į tokį R. B. monologą ir su ja į pokalbį iš esmės apskritai nesivelia, nei savo veiksmais, nei žodžiais R. B. jo atžvilgiu nukreiptos agresijos niekaip pats neprovokuoja, išskyrus momentą, kai ištiesia ranką link R. B.. Nepaisant to, vaizdo įraše užfiksuota, kaip būtent A. K. rankos ištiesimas link R. B. sukelia dar stipresnes jos emocijas ir R. B. toliau filmuodama nueina į savo kambarį, įraše matomas lovoje miegantis J. B., kurį R. B. prisižadina sakydama, kad A. K. ją sumušė. Dėl to, kas aptarta, spręstina, kad R. B. teiginių, kad ji spyrė A. K. gindamasi, nes nukentėjusysis ją provokavo ir įžeidinėjo, ją smūgiavo, nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys, paneigia D. L. ir Z. T. parodymai bei pačios R. B. daryto vaizdo įrašo turinys.
Specialisto J. P. pateikta išvada Nr. G1573/2019(01), kurią specialistas patvirtino ir pakomentavo teisiamojo posėdžio metu, pagrindžia, kad nukentėjusiajam A. K. buvo nustatyta kraujosruva dešiniame kirkšnyje, ties kapšeliu, vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.
J. B., duodamas parodymus, pripažino, kad gindamasis nuo A. K. agresijos, gindamas savo namus, kad į juos neįsiveržtų nukentėjusysis, galėjo jam suduoti keletą smūgių, tačiau neigė tyčinį smūgių sudavimą A. K.. Tokius J. B. teiginius paneigia liudytojų parodymai, paties A. K. parodymai ir kita objektyvi bylos medžiaga. Visų pirma, specialistas J. P., teismo posėdyje komentuodamas specialisto išvadoje Nr. G1573/2019(01) konstatuotus A. K. sužalojimus abiejų dilbių ir žastų, galvos (užausio), dešinės šlaunies srityse, paneigė, jog tokius sužalojimus nukentėjusysis galėjo pasidaryti pats ar patirti nuo pareigūnų uždėtų antrankių po sulaikymo. Antra, nei viena iš teisme apklaustų tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų nenurodė, jog A. K. nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs agresyvus, veržęsis į B. butą, kaip teigia J. B.. Priešingai, Z. T., M. K. ir pati D. L. teigė, kad D. L. stojo tarp J. B. ir A. K. tam, kad apgintų A. K. nuo J. B. smūgių. pats nukentėjusysis taip pat neigė, kad veržėsi į B. butą ir iš esmės J. B. nesipriešino, nes žinojo, kad aktyvesnė jo gynyba sukels dar didesnį J. B. įniršį, kas gali pasibaigti kur kas rimtesniais jo sužalojimais. Specialistas J. P., be kita ko, įvardijo, jog ant dilbių ir žastų atsiradusios kraujosruvos būdingos gynimuisi, kas patvirtina nukentėjusiojo teiginius, jog jis rankomis dengėsi veidą ir galvą taip saugodamasis J. B. smūgių.
Specialisto J. P. pateikta išvada Nr. G1573/2019(01), kurią specialistas patvirtino ir pakomentavo teisiamojo posėdžio metu, pagrindžia, kad nukentėjusiajam A. K. buvo nustatytos poodinės kraujosruvos galvoje, dešinėje šlaunyje, dešinėje rankoje, odos nubrozdinimas dešinėje rankoje, kairėje plaštakoje, dešinėje blauzdoje, sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, sprendžia, jog esminių prieštaravimų tarp liudytojų ir nukentėjusiojo parodymų, galinčių turėti įtakos veikos kvalifikavimui ar kaltinamųjų J. ir R. B. kaltės konstatavimui, nenustatyta, sisteminė baudžiamosios bylos duomenų analizė teismui leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad tiek J. B., tiek R. B. aiškiai suvokė savo nusikalstamus veiksmus, sąmoningai pasirinko elgesio variantą ir tyčia smurtavo prieš A. K.. Tiek J. B., tiek R. B. inkriminuotos veikos tinkamai kvalifikuotos kaip nežymus sveikatos sutrikdymas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamosios R. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji nusikalto būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Kaltinamojo J. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Dėl kaltinamiesiems skirtinos bausmės
Skirdamas bausmę J. B. ir R. B., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas atsižvelgia į tai, kad pagal nusikalstamų veikų kategoriją, padarytos veikos priskiriamos nesunkiems nusikaltimams. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kėsinimosi dalyką. Tiriant kaltinamojo J. B. asmenybę nustatyta, kad jis vieną kartą praeityje yra teistas, naują nusikalstamą veiką padarė laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu, šiuo metu ankstesnę bausmę jau yra atlikęs, dirbantis, nors su R. B. yra oficialiai nutraukęs santuoką, toliau gyvena kartu, veda bendrą ūkį, augina nepilnametį sūnų. J. B. yra įtrauktas į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo įskaitą, jam nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas.
R. B. anksčiau neteista, bausta administracine tvarka, dirba pagal individualios veiklos pažymą, yra saistoma socialinių ryšių, augina nepilnametį sūnų, psichikos sveikatos centruose negydyta, į priklausomybės ligų įskaitą neįrašyta.
BK 140 straipsnio 1 dalies sankcija numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto bei laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes. Parinkdamas bausmės rūšį teismas atsižvelgia į nusikalstamą veiką ir abiejų kaltinamųjų asmenybes apibūdinančias aplinkybes ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti tiek J. B., tiek R. B. paskyrus laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė šiuo konkrečiu atveju yra tinkamiausia bausmė abiem kaltinamiesiems už jų padarytą nusikalstamą veiką, kadangi laisvės apribojimas ir jo metu taikomi draudimai bei įpareigojimai drausmintų, tačiau neizoliuotų asmens nuo visuomenės, sudarytų galimybes dirbti, gauti pajamų, rūpintis nepilnamečiu sūnumi.
Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio ir vadovaudamasis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra viena J. B. ir R. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamųjų asmenybes, ir mano, kad J. B. ir R. B., įvertinus skirtingas jų veikos pasekmes, skirtinas mažesnis nei sankcijoje numatytas laisvės apribojimo bausmės termino vidurkis.
Dėl tolesnio kardomųjų priemonių taikymo
Kaltinamajai R. B. ir kaltinamajam J. B. skirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti - paliktini galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintini.
Baudžiamojoje byloje duomenų, kad kaltinamieji J. B. ir R. B. buvo laikinai sulaikyti BPK 140 straipsnio tvarka, nepateikta.
Dėl daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės baudžiamajai bylai nagrinėti, kitų klausimų
Vaizdo ir garso įrašai kompaktiniuose diskuose nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo.
Proceso išlaidų nėra.
Civilinis ieškinys pareikštas nebuvo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Į. J. B. laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu tęsti darbą, jį praradus įsidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.
R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Į. R. B. laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu tęsti darbą, jį praradus įsidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.
I. J. B. ir R. B., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Kaltinamajai R. B. ir kaltinamajam J. B. skirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti - palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Vaizdo ir garso įrašus, pateiktus kompaktinių diskų laikmenose, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.