Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-09-28 · Administracinė byla Nr. I-8889-473/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-09-28
Bylos Nr.
I-8889-473/2016
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Violeta Balčytienė
Pareiškėjas
A. Š.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-8889-473/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03440-2016-3Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, dalyvaujant pareiškėjui A. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo priteisti 5 000 Eur žalos, patirtos dėl netinkamų konvojavimo sąlygų. Skunde (b. l. 1) nurodė, kad buvo konvojuotas 2014-01-13, 2014-06-04, 2014-06-16, 2014-06-25, 2014-06-27, 2014-06-30, 2014-09-15, 2014-09-17, 2014-10-06, 2014-10-10, 2014-10-29, 2014-11-03, 2014-12-12, 2014-12-15, 2015-04-29, 2015-05-05, 2015-05-12, 2015-05-13, 2015-05-21, 2015-06-25, 2015-06-26, 2015-07-01, 2015-07-09, 2016-01-27, 2016-01-29. Kelionės trukdavo nuo 5 iki 9 valandų. Konvojavimo automobiliai neatitinka standartų. Konvojavimo automobiliuose nėra langų, per kuriuos matytųsi, kur važiuoja, avarinio išėjimo, saugos diržų, gesintuvų, sėdimos vietos ir sieninės pertvaros pagamintos iš plastiko. Minėtuose automobiliuose mažai vietos, visąlaik turėjo sėdėti susispaudęs tarp kitų asmenų. Kiekvieną kartą važiuoja bijodamas, visą kelia nervinasi, o dėl baimės važiuojant blogėja psichika. Daug kartų kelionės metu koją buvo sutraukęs mėšlungis. Vėdinimo ventiliatoriai sugedę. Dėl nurodytų konvojavimo sąlygų pareiškėjas patyrė skriaudą, nežymų sveikatos pablogėjimą, depresiją.

Teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 8–11) nurodė, kad turimais duomenimis Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai skunde nurodytu laikotarpiu pareiškėją konvojavo 13 kartų: 2014 m. birželio 16 d., 2014 m. birželio 25 d., 2015 m. balandžio 29 d., 2015 m. gegužės 5 d., 2015 m. gegužės 12 d., 2015 m. gegužės 13 d., 2015 m. gegužės 21 d., 2015 m. birželio 25 d., 2015 m. birželio 26 d., 2015 m. liepos 1 d., 2015 m. liepos 9 d., 2016 m. sausio 21 d., 2016 m. sausio 29 d. Pareiškėjas buvo konvojuotas planinio konvojaus maršrutais: Vilnius - Klaipėda - Vilnius, Vilnius - Rokiškis - Vilnius, Pravieniškės - Šiauliai - Pravieniškės, Pravieniškės - Vilnius - Pravieniškės, Kaunas - Pravieniškės - Kaunas.Pareiškėjo konvojavimo metu buvo naudoti specialieji automobiliai: VW Crafter 50 valst. Nr. EDL 149, VW Crafter 50 valst. Nr. EDL 150, VW Crafter 50 valst. Nr. EDL 152, VW Crafter 50 valst. Nr. EDL 154, Crafter 50 valst. Nr EFS 559, VW Crafter valst. Nr. EFS 563, VW Crafter 50 valst. Nr. FUV 253, VW Crafter 50 valst. Nr. FUV 254. Visos konvojavimo metu naudotos specialiosios transporto priemonės buvo tinkamos konvojavimui vykdyti, pervežamų konvojuojamųjų skaičius neviršijo transporto priemonių registracijos liudijimuose nurodytų sėdimų vietų skaičiaus, naudotuose automobiliuose įrengtos ventiliacijos ir šildymo sistemos. Prieš pradedant konvojavimą, konvojus patikrino specialiųjų automobilių būklę, jo tinkamumą konvojavimui atlikti, pastabų neturėjo. Viešojo saugumo tarnyba konvojavo konvojuojamuosius specialiosiomis transporto priemonėmis - specialiaisiais automobiliais, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Visuose specialiosios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, yra įrengti atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Kiekvienoje specialiojoje transporto priemonėje yra pritvirtinti du gesintuvai, po vieną kabinoje ir kėbule prie įėjimo (išėjimo). Pažymėtina, kad Viešojo saugumo tarnybos visas tarnybinis transportas, tame tarpe ir specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, naudojamas remiantis teisiniais dokumentais: transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu ir kasmetinės techninės apžiūros ataskaitomis, su transporto priemonės paskirties nurodymu. Visam Viešojo saugumo tarnybos specialios paskirties transportui, skirtam asmenų konvojavimui, yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai dėl minėtų automobilių atitikimo Konvojavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Konvojavimo taisyklės) 146.4 punkto reikalavimams. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija patikrinimų metu nenustatė, kad specialios paskirties automobilių kamerose esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenims. Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 109 punkto nuostatomis, buvo užtikrinta, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius - tiek bendras skaičius, tiek skaičius pagal atskiras kameras. Jeigu bendras konvojuotinų asmenų skaičius viršija leistiną ribą, skiriamos papildomos transporto priemonės. Tokiu būdu užtikrinamas tiek bendras asmenų pervežimas, tiek izoliacija pagal papildomus kriterijus (režiminius, operatyvinius, medicininius), arba atsisakoma priimti konvojuojamuosius padarant apie tai įrašą konvojaus kelionės žiniaraštyje. Konvojavimo taisyklių 146 punkte nenustatyta, kad specialiajame transporte turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių reikalavimus, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti.

Kadangi Viešojo saugumo tarnybos visos specialiosios transporto priemonės registruotos teisės aktų nustatyta tvarka ir atitinka joms keliamus techninius reikalavimus, nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai bei pareiškėjo teisės.

Motyvuojamoji dalis

Bylos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui, kurią jis patyrė dėl galimai netinkamų konvojavimo sąlygų. Taigi byloje keliamas atsakovės deliktinės atsakomybės klausimas. Žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str. 1 d., privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, pagal CK 6.271 str. 1 d., privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. taikymo teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencijos) 3 str. nustatyta, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, jog Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir, kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė privalo garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000-10-26 sprendimas byloje K. prieš Lenkiją, 2001-07-24 sprendimas V. prieš Lietuvą). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 str. reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 str. yra „žeminantis orumą“, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 str. nesuderinamu būdu (EŽTT 2001-04-21 sprendimas byloje P. prieš Graikiją).

CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Akivaizdžiai netinkamos kalinimo sąlygos yra vertinamos kaip objektyviai darančios neigiamą poveikį asmens psichinei būklei. Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 d., konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009) ir EŽTT 2008-11-18 sprendime byloje S. prieš Lietuvą). EŽTT savo praktikoje ne kartą nustatė Konvencijos 3 str. pažeidimą panašiose bylose dėl nuteistiesiems ir suimtiesiems skiriamos minimalios asmeninės erdvės reikalavimo pažeidimo (žr. pvz., EŽTT 2007-06-19 sprendimas byloje Ciorap prieš Moldovą, nr. 12066/02 19; Kalashnikov prieš Rusiją, nr. 47095/99 ir kt.). Pagal šio teismo praktiką, atsakovo atsakomybės nepašalina atsiliepime nurodytos aplinkybės dėl suėmimo ir bausmių vykdymo vietų perpildymo bei tai, kad atsakovės atstovė neturi teisinio pagrindo atsisakyti priimti suimtuosius ir nuteistuosius. Valstybės ribotos finansinės galimybės užtikrinti tinkamas laisvės atėmimo ar suėmimo vykdymo sąlygas, šiuo atveju nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės (EŽTT 2005-01-18 sprendimas byloje Kehayov prieš Bulgariją, Nr. 41035/98; 2006-02-02 sprendimas byloje Iovchev prieš Bulgariją, Nr. 41211/98).

Transporto priemonėms, kuriomis atliekamas konvojavimas, yra taikomi Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008-12-02 įsakymu Nr. 2B-479 patvirtintuose Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimuose, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008-07-29 įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintuose Techniniuose motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimuose, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintose Konvojavimo taisyklėse (toliau – ir Konvojavimo taisyklės) ir kituose teisės aktuose nustatyti reikalavimai. Pagal Konvojavimo taisyklių 3 punktą specialiosios transporto priemonės – specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus yra techniškai įrengtos kameros.

Konvojavimo taisyklių 146 p. nustatyta, kad specialiajame automobilyje, specialiajame autobuse (kuriuo vykdomas konvojavimas) turi būti specialiojo autobuso ir specialiojo automobilio langai; tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės), žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, du gesintuvai (vienas pritvirtintas kabinoje, antras – kėbule prie įėjimo (išėjimo). Šių taisyklių 145 p. nustatyta, konvojuotojų pareiga prieš pradedant vykdyti konvojavimą patikrinti specialiojo automobilio, specialiojo autobuso inžinerinių techninių priemonių būklę; 147 p. – kad draudžiama lydėti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais ar specialiaisiais autobusais, kurie neatitinka šių taisyklių 146 punkte ir Kelių eismo taisyklėse nurodytų reikalavimų.

Atsakovės atstovė Viešojo saugumo tarnyba pateikė kelionės žiniaraščius, iš kurių matyti, kad pareiškėjas nagrinėjamu laikotarpiu Viešojo saugumo tarnybos buvo konvojuojamas 2014-06-16, 2014-06-25, 2015-04-28, 2015-05-05, 2015-05-11, 2015-05-13, 2015-05-21, 2015-06-25, 2015-06-26, 2015-07-01, 2015-07-09, 2016-01-27, 2016-01-29 (b. l. 12-58).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad konvojavimo automobiliuose neveikia ventiliatoriai. Byloje gautos automobilių, kuriais yra vykdomas konvojavimas registracijos liudijimų ir techninės apžiūros rezultatų kortelių kopijos ( b. l. 61, 62, 66-68, 76,77, 83, 84, 86, 87, 89, 90, 92, 93, 95, 96, 98, 99, 101, 102, 104, 105), patvirtinančios šių transporto priemonių atitikimą teisės aktuose nustatytiems reikalavimams. Iš atsakovės atstovės Viešojo saugumo tarnybos pateiktų konvojavimo transporto ventiliacijos efektyvumo matavimų, kuriuos 2014-05-05 atliko Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimų skyrius (b. l. 80-81), matyti, kad visame konvojavimo transporte, naudotame pareiškėjo pervežimui ventiliacija iš esmės atitiko teisės aktų reikalavimus, tokių esminių nukrypimų, dėl kurių pareiškėjas būtų galėjęs patirti neturtinę žalą teismas nenustatė (inter alia statybos techninio reglamento STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. D1-289). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų teikęs skundus Tarnybai dėl neveikiančių šildymo ar ventiliacijos sistemų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo argumentas dėl neveikiančios ventiliacijos atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad sėdėti tekdavo susispaudus, kadangi automobilyje trūkdavo vietos. Konvojavimo taisyklių 109 punkte nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų. Iš byloje esančių automobilių, kuriais buvo konvojuotas pareiškėjas, schemų (b. l. 60, 64, 65, 75, 82, 85, 88, 91, 94, 97, 100, 103), kelionių žiniaraščių (b. l. 12-58) matyti, kad konvojuojant pareiškėją konvojuojamųjų skaičius neviršijo konvojavimo automobiliuose esančių sėdimų vietų skaičiaus. Darytina išvada, kad Tarnyba ginčo laikotarpiu pareiškėjo konvojavimą vykdė, nepažeidžiant Konvojavimo taisyklių 109 punkto reikalavimo, o su tuo susiję pareiškėjo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad konvojavimo automobiliuose nebuvo saugos diržų, langų, per kuriuos matytųsi, kur važiuoja, gesintuvų, avarinio išėjimo, kad sėdimos vietos ir pertvaros buvo iš plastiko. Konvojavimo taisyklių 146 punkte nėra nustatyta, kad specialiajame transporte turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininkas 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 patvirtino Techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus (toliau – Techniniai reikalavimai).Techninių reikalavimų 1 punkte numatyta, kad šiuo teisės aktu yra nustatomi reikalavimai, kuriuos turi atitikti Lietuvos Respublikos kelių eisme dalyvaujančios ir privalomajai techninei apžiūrai teikiamos motorinės transporto priemonės. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad būtent šis teisės aktas taikytinas ginčo teisiniam santykiui. Techninių reikalavimų 1 priedas numato motorinių transporto priemonių bendruosius reikalavimus. Šio priedo 7.1 punkte numatyta, kad M, N kategorijų motorinėse transporto priemonėse, nepažeidžiant originalios transporto priemonės konstrukcijos, turi būti įrengti saugos diržai. Iš transporto priemonių registracijos liudijimų matyti, kad transporto priemonės su kuriomis buvo vykdomas konvojavimas ginčo laikotarpiu, yra M ir N tipo (b. l. 61, 66, 67, 76, 83, 86, 89, 92, 95, 98, 101, 104). Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 244 punkte taip pat nustatyta, kad kiekviena eisme dalyvaujanti transporto priemonė, kurios konstrukcijoje numatyti saugos diržai (yra jų tvirtinimo vietos), turi būti su saugos diržais. KET 235 punkte numatyta, kad eisme dalyvaujanti transporto priemonė turi atitikti nustatytuosius techninius reikalavimus, kurie taikomi Lietuvos Respublikoje atliekant transporto priemonių privalomąją techninę apžiūrą. Techninės apžiūros metu, vertinant transporto priemonės techninę būklę, be kita ko, vertinama ir tai, ar yra įrengti privalomi saugos diržai (Techninių reikalavimų 2 priedo 7.1.2 punktas). Tuo atveju, jeigu nėra įrengti saugos diržai, kai jie yra būtini, techninę būklę vertinantis asmuo pažymi, kad tai yra didelis trūkumas (DT). Pagal Techninių reikalavimų 16 punktą, vertinimo kriterijus „Didelis trūkumas“ reiškia, kad transporto priemonei yra nustatytas įrengimo, būklės ir (ar) kitų techninių savybių neatitikimas dėl kurio gali kilti (kyla) pavojus eismo saugumui, žmonių sveikatai, aplinkai arba kiti esminiai trūkumai. Pašalinus nustatytus esminius trūkumus, transporto priemonę privaloma pateikti pakartotinei techninei apžiūrai (Techninių reikalavimų 17 punktas). VST pateikė teismui transporto priemonių, kuriomis nurodytais maršrutais ginčo laikotarpiu buvo vykdytas konvojavimas, techninės apžiūros rezultatų korteles (ataskaitas), kuriose pateiktos išvados, kad minėtos transporto priemonės atitinka techninius reikalavimus (b. l. 62, 68, 77, 84, 87, 90, 93, 96, 99, 102, 105). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo argumentai dėl saugos diržų, langų, per kuriuos matytųsi, kur važiuoja, gesintuvų ir avarinio išėjimo nebuvimo konvojaus automobiliuose, dėl to, kad sėdimos vietos ir pertvaros iš plastiko, atmetami kaip nepagrįsti.

Konvojavimo metu patyręs nepatogumų konvojuojamas asmuo turi galimybę pateikti nusiskundimą konvojaus viršininkui, kuris, pagal Konvojavimo taisyklių 137 p. apie tai daro įrašus konvojaus kelionės žurnale. Byloje nėra duomenų apie tokius įrašus, pareiškėjas nenurodė, kad teikė nusiskundimus dėl konvojavimo sąlygų iškart patyręs nurodomus teisių pažeidimus. Taip pat, nenustatyta, kad jam nebūtų buvusi sudaryta galimybė tokius skundus pateikti. Konvojavimo taisyklių 106 ir 107 punktuose nustatyta, kad konvojuojamųjų priėmimas į specialųjį ar kitokį transportą pradedamas nuo pretenzijų išklausymo ir kiekvieno asmenybės patikrinimo pagal duomenis, esančius konvojuojamųjų asmens bylų pažymose. Jei konvojuojamasis pareiškia pretenzijas Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų administracijai, konvojuojamojo priėmimas tęsiamas po to, kai atsakingi pareigūnai įrašo konvojuojamojo asmens bylos pažymoje apie pretenzijos patenkinimą arba jos motyvuotą atmetimą, o šiuo atveju jokie nusiskundimai nebuvo užfiksuoti.

Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012; 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje A438-336/2012, 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2217-13 ir kt.). Minėtų aplinkybių visuma sudaro pagrindą nepripažinti, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą dėl konvojavimo sąlygų, pareigūnų elgesio konvojavimo metu, byloje nenustatyta neteisėtų pareigūnų veiksmų. Teismas daro išvadą, kad konvojuojant pareiškėją pareigūnai laikėsi teisės aktuose nustatytų konvojavimo reikalavimų, nustatytos konvojavimo tvarkos, todėl pareiškėjas dėl Viešojo saugumo tarnybos vykdytų jo konvojavimų neturtinės žalos CK 6.250 str. prasme nepatyrė.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines bylos aplinkybes, taikytinas teisės aktų nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju dėl netinkamų konvojavimo sąlygų pareiškėjas neturtinės žalos nepatyrė ir skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 56 str., 88 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendė:

Pareiškėjo A. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Violeta Balčytienė