- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-28
- Bylos Nr.
- ATP-235-350/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00006-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
- Pažeidėjas
- D. J.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Danutė Švitinienė Administracinė byla Nr. ATP-235-350/2014
2014 m. gegužės 28 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – D. J., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 10 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiamu nutarimu nubaudė D. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 str. 100 litų bauda už tai, kad ji 2013-12-16 apie 8.45 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), necenzūriniais žodžiais įžeidė O. D., savo veiksmais pažeisdama viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
Šalies argumentai
D. J. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 10 d. nutarimą panaikinti, administracinę bylą jos atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad apie priimtą sprendimą sužinojo tik gavusi antstolės raštą dėl baudos išieškojimo, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą informuota nebuvo, šaukimo negavo, ant jokių procesinių dokumentų nepasirašinėjo, jų skaityti jai niekas nedavė. Vėliau pareigūnai buvo atvykę į jos namus ir rodė dokumentų kopijas, tačiau ji juos pasirašyti vėl gi atsisakė, nes dokumentai buvo neįskaitomi.
Neigia padariusi jai inkriminuotą pažeidimą, nurodo, kad konflikto iniciatorius buvo O. D., kuris policijai davė melagingus parodymus apie tariamą jo įžeidinėjimą. Tariamo nukentėjusiojo ir pareigūno D. B. parodymai neatitinka tikrovės, nes įvykio metu jokių liudytojų nebuvo, jos ir O. D. konfliktą matė tik jos sūnus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į D. J. apeliacinį skundą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto policijos komisariato viešosios policijos skyrius prašo D. J. skundą atmesti, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-01-10 nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad su skundo reikalavimais nesutinka, teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
D. J. skunde nurodo, kad apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą informuota nebuvo, jokių procesinių dokumentų nepasirašinėjo, vėliau jai buvo pateiktos dokumentų kopijos, ant kurių ji nepasirašė, nes jos buvo neįskaitomos, tačiau kaip matyti iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo (b.l. 14), bei šaukimo šaknelės (b.l. 15), juose yra duomenys apie tai, kad D. J. buvo informuota apie teismo posėdžio vietą ir laiką, tačiau pasirašyti šiuose dokumentuose ji atsisakė, be to administracinėje byloje nėra jokių dokumentų kopijų (išskyrus pačios D. J. prašymą Panevėžio miesto VPK viršininkui (b.l. 7), todėl jos teiginiai, kad ji posėdyje nedalyvavo, nes apie jį nebuvo informuota, be to jai buvo duodama pasirašyti ant dokumentų kopijų, atmetami kaip nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės.
Iš apeliacinio skundo matyti, kad D. J. neigia padariusi administracinį teisės pažeidimą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir siekia, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas būtų panaikintas, administracinio teisės pažeidimo byla būtų nutraukta. Taigi, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių padaryti neabejotiną išvadą, jog D. J. padarė jai inkriminuotą pažeidimą.
Teismas pažymi, kad tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtą normą, patikrinęs byloje esančius įrodymus, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad byloje surinktų įrodymų visuma įrodyta, jog D. J. padarė ATPK174 straipsnyje numatytą pažeidimą.
ATPK 174 straipsnis nustato administracinę atsakomybę už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, kurie pažeidžia viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Šios normos dispozicijoje aprašyti keli esminiai joje apibrėžto teisės pažeidimo objektyvieji požymiai: pažeidėjo elgesys turi pasireikšti necenzūriniais žodžiais, gestais arba įžeidžiančiu kibimu, pažeidimas privalo būti atliktas viešoje vietoje, pažeidžiant viešąją tvarką bei žmonių rimtį, tačiau tikslas pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį nėra būtinas šio administracinio teisės pažeidimo sudėties požymis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. Nr. N438-59/2011).
Nors D. J. savo kaltės nepripažino ir teigia, kad konflikto iniciatorius buvo nukentėjusysis O. D. ir ji jo necenzūriniais žodžiais neplūdo, tačiau jos elgesio, pasireiškusio necenzūriniais žodžiais, buvimo faktas įrodytas nukentėjusiojo O. D. prašymu, kuriame nurodyta, kad D. J. buvo išvadintas necenzūriniais žodžiais už tai, kad jis paprašė jos patraukti automobilį, kuris užstojo jo įmonės garažo vartus ir kliudė įmonės darbui (b.l. 3). Šiuos jo pateiktus duomenis patvirtina T. G., Ž. C. parodymai, policijos pareigūno D. B. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys. Minėti asmenys nurodo, kad O. D. D. J. buvo išplūstas už tai, kad jis paprašė patraukti automobilį, kuris užstojo jo įmonės garažo vartus.
Be to, perklausius policijos pareigūnų pateiktą garso įrašą, darytą policijos pareigūnams D. B. ir A. Z. nuvykus į įvykio vietą matyti, kad D. J. ir atvykus policijos pareigūnams ginčijosi su jais ir O. D. nesutikdama, kad toje vietoje negalima statyti automobilio, nes nėra tam draudžiančių ženklų.
Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog D. J. padarė ATPK 174 str. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino surinktus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių naujų argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, jog jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl D. J. kaltės daryti. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.). Atsižvelgęs į tai, teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-01-10 nutarimas yra paliekamas nepakeistas, o D. J. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,
nutarė:
D. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 10 d. nutarimą palikti nepakeistą.