Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Melnikovas (Vitalij Melnikov) išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės Indrės Zubavičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje M. B., gimusi (duomenys neskelbtini) d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teista:

- Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. lapkričio 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį – aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausme;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – dvidešimties parų arešto, kurios vykdymas atidėtas vieneriems metams;

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. B. 2025 m. liepos 26 d. 23 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“, 14 punktą, kuriame numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,66 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taip M. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Įtariamoji M. B. apklausiama savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2025 m. liepos 26 d. vakare, tikslios valandos pasakyti negali, vairavo automobilį „Toyota Prius“, valstybinio numerio neprisimena. Automobilį vairavo (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, tikslaus adreso neprisimena, iki (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini). Prieš vairuodama automobilį kartu su trimis asmenimis išgėrė tris butelius degtinės. Alkoholį vartojo prieš vieną–pusantros valandos prieš vairuodama automobilį. Dėl savo elgesio labai gailisi.

Liudytojas E. Z. apklausiamas parodė, kad 2025 m. liepos 26 d., 22.58 val., būdamas bute išgirdo du smūgius. Tarpas tarp smūgių buvo apie 10 sekundžių. Pažiūrėjęs pro langą pamatė, kad automobilis „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į garažo, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), vartus. Iš automobilio vairuotojo vietos išlipo mergina, kuri pasakė: „Ką, aš blogai vairuoju?“. Mergina buvo raudonų ar oranžinių plaukų, dėvėjo juodos spalvos marškinėlius ir šortus. Iš automobilio keleivio pusės išlipo du vyrai, kurie abu dėvėjo marškinėlius ir šortus. Telefonu padarė vairuotojos nuotrauką ir paskambino policijai. Įtarimą, kad asmenys yra neblaivūs, jam sukėlė tai, jog jie rėkė per visą gatvę ir elgėsi neadekvačiai. Matė, kaip tuos asmenis sulaikė atvykę policijos pareigūnai.

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad E. Z. savanoriškai atsiuntė nuotrauką, kurioje matomas prie vartų stovintis automobilis „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir prie atidarytų vairuotojo durų stovinti moteris. Prie protokolo pridėta fotolentelė.

Iš vyriausiojo patrulio D. V. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2025 m. liepos 26 d. jis kartu su vyriausiuoju specialistu M. G. gavo pranešimą apie tai, jog gyventojas matė, kaip automobilis „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į garažo vartus, vairuotojas galimai neblaivus, pasišalino į namo laiptinę. Atvykę rado automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo priešais pakeliamus garažo vartus. Prie automobilio jokių asmenų nebuvo, automobilio dešinės pusės galinės durys buvo atidarytos, ant automobilio priekinio bamperio kairės pusės pastebėti švieži apgadinimai. Ant garažo vartų matėsi įlenkimai ir įbrėžimai. Susisiekus ir bendraujant su pranešėju E. Z., iš namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), laiptinės išėjo mergina, kaip vėliau paaiškėjo – M. B., ir vyriškis – Ž. U.. Pranešėjas nurodė, kad automobilį vairavo minėta mergina. Einant prie nurodytų asmenų ir paprašius jų prieiti, jie staiga pradėjo bėgti už namo. Pasivijus asmenis, kartu su M. B. buvo ateita prie automobilio. Pradėjus bendrauti, M. B. prisipažino, kad vairavo automobilį. Nuo M. B. sklido stiprus alkoholio kvapas, jos kalba buvo nerišli. Patikrinus alkoholio kiekio matuokliu, pirmojo tikrinimo metu M. B. nustatytas 1,69, o antrojo – 1,66 promilės neblaivumas. M. B. pradėjo elgtis agresyviai, todėl buvo panaudoti antrankiai. Uždėjus antrankius, iš M. B. šortų kišenės iškrito automobilio „Toyota“ rakteliai.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), stovi automobilis „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis stovi šalia įrengtų pastato vartų, šonu, automobilio priekis nukreiptas į pastato Nr. (duomenys neskelbtini) vartus, galas – į (duomenys neskelbtini) gatvę. Automobilis turi įvairių pabraižymų, kėbulas pažeistas korozijos, purvinas. Automobilio viduje matomi į komplektaciją įeinantys daiktai, dujų balionas, baltos spalvos laidas. Įvykio vieta stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Prie protokolo pridėta fotolentelė.

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2025 m. liepos 26 d. 23.19 val. M. B. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba. Įvertinus bendrą M. B. būklę, eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali. M. B. nurodė, kad alkoholį vartojo 22.50 val.

Iš alkoholio kiekio matuoklio Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKA-0022 kvitų matyti, kad 2025 m. liepos 26 d. M. B. 23.25 val. nustatytas 1,69, o 23.43 val. – 1,66 promilės neblaivumas.

Iš 2025 m. birželio 16 d. patikros sertifikato matyti, kad alkoholio kiekio matuoklio Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKA-0022 yra tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galioja iki 2025 m. gruodžio 15 d.

Motyvuojamoji dalis

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė, be kita ko, tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamosios M. B. kaltė vairavus automobilį būnant neblaivia, kai jai nustatytas 1,66 promilės neblaivumas, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.

Kaltinamoji M. B. apklausiama parodė, kad kartu su trimis asmenimis išgėrė tris butelius degtinės, po ko po vienos–pusantros valandos vairavo automobilį. Be M. B. prisipažinimo, jos kaltę vairavus transporto priemonę, būnant neblaivia, įrodo liudytojo E. Z. parodymai, iš kurių matyti, kad jis išgirdo du smūgius, po antrojo smūgio pamatė, jog automobilis atsitrenkė į garažo vartus, iš automobilio išlipo mergina, kuri pasakė: „Ką, aš blogai vairuoju?, padarė merginos nuotrauką ir iškvietė policiją, matė, kaip pareigūnai merginą sulaikė; vyriausiojo patrulio D. V. tarnybinis pranešimas, pagrindžiantis, kad automobilio bamperis ir garažo vartai buvo apgadinti, pranešėjas E. Z. policijos pareigūnams nurodė merginą, kuri vairavo automobilį, kaip vėliau paaiškėjo, tai – M. B., pastaroji prisipažino pareigūnams, jog vairavo automobilį; alkoholio kiekio matuoklio kvitai, patvirtinantys, kad M. B. nustatytas 1,66 promilės neblaivumas; ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, kuria sutampa tarpusavyje, atskirose detalėse vieni kitus papildo. M. B. suvokė, kad vairavo automobilį būdama neblaivi, – tai akivaizdu iš jos nurodyto stipriojo alkoholio vartojimo prieš pat automobilio vairavimą aplinkybių, ir norėjo taip veikti, nes tai rodo jos kryptingi veiksmai, todėl veikė tiesiogine tyčia.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad kaltinamosios M. B. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamoji M. B. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė, kad apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu jai yra žinoma, teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės, bausmės, kurią jai siūlys skirti prokuroras, rūšis ir dydis jai yra suprantami, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu jis pritaria, sutinka su atlikti arešto bausmę, tačiau prašo nustatyti minimalų jos dydį.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę M. B., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1–3 dalių nuostatomis. M. B. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui, kurio pavojingumo laipsnis yra didesnis, negu rūšinis, nes automobiliu ji važiavo kartu su keleiviais, tiesiogine tyčia, kuri susiformavo spontaniškai, dėl asmeninių paskatų, siekdama važiuoti į paskirties vietą, nusikalstama veika (pačiu transporto priemonės vairavimu esant neblaiviai) žala nepadaryta. M. B. yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teista du kartus, taip pat už analogišką nusikalstamą veiką, kurią padarė prieš kiek daugiau nei pusantro mėnesio iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo, taip pat nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė neatlikusi bausmės, paskirtos prieš tai priimtu teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat ne kartą bausta administracine tvarka, be kita ko, už nusižengimus, padarytus jai esant neblaiviai arba dėl alkoholio, informacijos apie dalies baudų sumokėjimą nėra. Tai M. B. asmenybę apibūdina visumoje neigiamai, rodo jos polinkį elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio taisyklėms ir leidžia spręsti, kad prieš tai skirtos bausmė ir administracinės nuobaudos teigiamos įtakos jai neturėjo, teisingų išvadų dėl savo netinkamo elgesio ji nepadarė. M. B. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nagrinėjamą tyčinį nusikaltimą M. B. padarė būdama Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. lapkričio 13 d. baudžiamuoju įsakymu teista už tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarytą jai būnant pilnamete, kai jos teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, taip pat nurodytas padarytą nusikalstamą veiką ir M. B. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, ypač tai, kad nagrinėjamą nusikalstamą veiką ji padarė neatlikusi paskirtos bausmės ir po kiek daugiau nei pusantro mėnesio po analogiškos nusikalstamos veikos padarymo, M. B. pripažintina recidyviste ir jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog veiką padarė recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti M. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą parinkus su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusią bausmės rūšį – areštą, kurios dydis nustatytinas mažesnis už vidurkį. Atsižvelgiant į nurodytas padarytą nusikalstamą veiką ir M. B. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, teismo vertinimu, švelnesnė bausmė sudarys jai nebaudžiamumo įspūdį ir bus aiškiai neteisinga.

M. B. pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgdamas į nurodytas padarytą nusikalstamą veiką ir M. B. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, ypač per trumpą laiką jos padarytą analogišką nusikalstamą veiką, pagrindo atidėti bausmės vykdymą teismas nemato.

Nusikalstamą veiką M. B. padarė neturėdama teisės vairuoti kelių transporto priemones. M. B. padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, pakartotinai, praėjus kiek daugiau nei pusantro mėnesio po analogiškos nusikalstamos veikos padarymo, automobiliu važiavo kartu su keleiviais, taip keldama pavojų ir jų sveikatai ar net gyvybei. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, M. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, kurios terminas nustatytinas didesnis už vidurkį. Pažymėtina, kad uždraudimas naudotis specialia teise, paskirtas kartu su laisvės atėmimu arba areštu, taikomas visą laisvės atėmimo ar arešto atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po laisvės atėmimo ar arešto atlikimo.

Nusikalstamą veiką M. B. padarė naudodamasi automobiliu „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl jis laikytinas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos priemone – konfiskuotinu turtu. AB „Regitra“ duomenimis automobilis priklauso asociacijai „(duomenys neskelbtini)“. Duomenų, pagrindžiančių, kad perleisdama automobilį asociacija „(duomenys neskelbtini)“ žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, jog jis bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, M. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – iš jos išieškotina konfiskuotino automobilio vertę atitinkanti pinigų suma. VšĮ „Emprekis“ duomenimis analogiško automobilio vidutinė analogiško automobilio kaina su PVM Lietuvoje 2025 m. liepos mėnesį sudarė 12 937 Eur. Teismo vertinimu, visos konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, atsižvelgiant į tai, kad M. B. yra nedirbanti, be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 20 d. baudžiamuoju įsakymu iš jos išieškota 7 413 Eur dydžio konfiskuotino automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, būtų neproporcingas. Kita vertus, turint omenyje tai, kad M. B. yra (duomenys neskelbtini), darbingo amžiaus, šioje byloje kitų turtinio pobūdžio pasekmių nepatirs, taip pat nurodytas padarytą nusikalstamą veiką ir jos asmenybę apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad pusės konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas bus teisingas ir pakankamas, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

Nusikalstamą veiką M. B. padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo tam įtakos. Be to, minėta, prieš kiek daugiau nei pusantro mėnesio iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo M. B. padarė analogišką nusikalstamą veiką, taip pat praeityje kelis kartus bausta administracine tvarka už nusižengimus, padarytus jai esant neblaiviai arba dėl alkoholio. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi, 72⁵ straipsniu, M. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose, nustatant devynių mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos šio įpareigojimo įvykdymo terminą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. B. pripažinti kalta padariusia nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jai skirti trisdešimties parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, M. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jai skirti galutinę dvidešimties parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaityti M. B. laikiname sulaikyme nuo 2025 m. liepos 27 d. 0.30 val. iki 2025 m. liepos 28 d. 15.07 val. išbūtas dvi dienas, laikant, kad likusi neatlikta arešto bausmės dalis yra aštuoniolika parų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. B. atvykimo į bausmės atlikimo vietą ar sulaikymo, vykdant teismo baudžiamąjį įsakymą, momento.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsnio 1–3 dalimis, M. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jai naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – ketverius metus, šį terminą skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalimis, M. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – iš jos išieškoti konfiskuotino automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančią 6 468,50 Eur sumą valstybės naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi, 72⁵ straipsniu, M. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti ją dalyvauti alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose, šį įpareigojimą įvykdant per devynis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

M. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti M. B., kad arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai. Nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimą ((duomenys neskelbtini)) atlikti arešto bausmę. Nuteistieji areštu į bausmės atlikimo vietą atvyksta darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 8 iki 16 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinę telefonu (duomenys neskelbtini). Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmę datą.

Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma ne vėliau kaip per tris dienas nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis – „turto konfiskavimas e1-3226-1223/2025“, įmokos kodas 6610): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs AB DNB bankas), LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo bankas, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Artea banke (buvęs AB Šiaulių bankas), ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus įmoką į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, nuosprendis bus perduotas vykdyti antstoliui.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio (švelnesnę ar griežtesnę) bausmę nei paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.