Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-09-03 · Administracinė byla Nr. AS-525-435-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-03
Bylos Nr.
AS-525-435-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irmantas Jarukaitis (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Romanas Klišauskas
Pareiškėjas
A. K.
Atsakovas
Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
  • 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 70.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS525-435/2010Procesinio sprendimo kategorija 55.1; 70.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2010 m. rugsėjo 3 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl akto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A. K. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2010 m. sausio 14 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-100114-00001 (toliau – ir Aktas).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 7 d. nutartimi administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą nutraukė.

Nurodė, jog Akte reikalaujama tuojau pat sustabdyti statybos darbus bei užtikrinti žmonių saugą statybvietėje ir išvengti aplinkos taršos, atliekant šiuos darbus. Pabrėžė, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad pastato, pripažinto savavališku, statyba jau yra užbaigta, jokie statybos darbai nevyksta, todėl Akte nurodyti reikalavimai realiai negali būti įvykdyti. Kitokių valinio pobūdžio patvarkymų ginčijamame Akte nėra. Atsižvelgė į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalį ir pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo ne dėl teisės, o dėl fakto, tačiau tokio pobūdžio ginčų administracinis teismas nesprendžia. Tokio pobūdžio ginčai nepatenka į bylų, priskirtų administracinių teismų kompetencijai, sąrašą. Remdamasis ABTĮ 15 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. A14-261/2007, AS146-669/2009, A556-483/2010), pažymėjo, jog reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Nagrinėjamu atveju net ir tai, kad turintis juridinę reikšmę faktas ar aplinkybė yra įtvirtinti dokumente, kurio išraiškos forma – aktas, neturi reikšmės. Konstatavo, jog administracinė byla turi būti nutraukta kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai pagal ABTĮ 101 straipsnio 1 punktą.

II.

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį. Atskirajame skunde, be kita ko, pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su skundžiama nutartimi argumentai:

1. Nurodo, kad Akto nuostatos prieštarauja faktinėms vykdytų statybos darbų aplinkybės, o nagrinėjamu atveju statybos darbai baigti 1989 metais. Pabrėžia, jog statybos darbai Akte nurodytoje teritorijoje neatliekami nuo 1989 metų.

2. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota byloje Nr. A556-483/2010, kadangi šioje byloje ginčytame savavališkos statybos akte nebuvo nustatyti valinio pobūdžio patvarkymai. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju Akte nustatyti net keli patvarkymai pareiškėjui, kurių jis negali įvykdyti, nes statybos darbai neatliekami.

3. Remdamasis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nurodo, kad, surašant Aktą, nebuvo objektyviai išsiaiškintos visos su priestato statyba susijusios aplinkybės, įrodymai, todėl Aktas taip pat surašytas nepagrįstai ir naikintinas.

4. Pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas bylą, nenurodė kito ginčo tarp pareiškėjo ir atsakovo sprendimo būdo, nors ABTĮ 102 straipsnis nustato pareigą teismui tai atlikti.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su atskiruoju skundu argumentai:

1. Atskirasis skundas neatitinka ABTĮ 130 ir 148 straipsnių reikalavimų, nes atskirajame skunde iš esmės iš naujo nurodomi skundo pirmosios instancijos teismui argumentai ir faktinės bylos aplinkybės. Taip pat atskirajame skunde nekonkrečiai suformuluotas pareiškėjo prašymas.

2. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Akte tik konstatuotos faktinės aplinkybės, o teismas pagrįstai nustatė, jog savavališka statyba jau yra baigta. Aktas neturi įtakos pareiškėjo teisminės gynybos teisėms, o nustatyti patvarkymai neturi įtakos pareiškėjo teisėms ir interesams.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas su skundu į pirmosios instancijos teismą kreipėsi, ginčydamas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2010 m. sausio 14 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-100114-00001.

Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pavyzdžiui, bylos Nr. AS143-454/2010, AS143-398/2010, A556-483/2010), administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Neturi teisinės reikšmės net ir ta aplinkybė, kad turinti juridinę reikšmę aplinkybė ar atitinkamas faktas yra įtvirtinti dokumente, kurio išraiškos forma – aktas (savavališkos statybos ar pan.), todėl savavališkos statybos aktas, kuriame nėra nustatomi valiniai įpareigojimai, negali būti ginčijamas administraciniame teisme.

Remiantis suformuota administracinių teismų praktika, vertinant, ar atitinkamas aktas, gali būti skundžiamas administraciniam teismui, turi būti įvertinta, ar juo sukurtos tam tikros teisinės pasekmės pareiškėjui, ar tokiam akte įtvirtinti tam tikri įpareigojimai pareiškėjo atžvilgiu. Kaip matyti iš skundžiamo Akto, juo nustatyti įpareigojimai pareiškėjui sustabdyti statybą, nevykdyti tolesnių statybos darbų, užtikrinti žmonių saugą statybvietėje ir išvengti aplinkos taršos. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie reikalavimai vertintini kaip valiniai įpareigojimai pareiškėjui, todėl iš esmės nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjo skundo reikalavimais nesiekiama išspręsti kilusio ginčo. Taip pat pažymėtina, jog, nepaisant to, kad ginčijamas aktas pavadintas savavališkos statybos aktu, juo iš esmės yra įgyvendinamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnis, kuris numato, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigūnai, atliekantys statybos valstybinę priežiūrą pagal šio įstatymo jiems priskirtą kompetenciją, nustatę, kad statinys pastatytas ar statomas savavališkai nedelsdami dviem egzemplioriais surašo savavališkos statybos aktą, pareikalauja iš statytojo ir rangovo (jei darbai vykdomi rangos būdu) tuojau pat sustabdyti statybos darbus ir įteikia jiems aktą pasirašytinai arba registruotu laišku. Todėl vien skundžiamo dokumento pavadinimas negali turėti įtakos dokumento turiniui, kitaip tariant, vien ta aplinkybė, kad skundžiamas savavališkos statybos aktas, kai juo taip pat nustatomas įpareigojimas sustabdyti statybos darbus, negali būti pagrindu kilusį ginčą vertinti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.

Todėl pirmosios instancijos teismas, tinkamai neįvertinęs skundžiamo Akto turinio, nepagrįstai konstatavo, kad juo nenustatomi valiniai įpareigojimai ir ginčas dėl tokio akto nenagrinėtinas administracinių teismų. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog pakartotinai nagrinėjant pareiškėjo skundą, turėtų būti atsižvelgiama į tai, ar įgaliotos institucijos nesiėmė tolesnių Statybos įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose numatytų veiksmų, susijusių su savavališkos statybos padarinių šalinimu.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo skundas nenagrinėtinas administracinių teismų, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o skundas grąžintinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusIrmantas JarukaitisRomanas Klišauskas