- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-23
- Bylos Nr.
- 2-71/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00539-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Poškus
- Trečiasis asmuo
- T. S., akcinė draudimo bendrovės „Balticums“
- Ieškovas
- A. T., N. T.
- Atsakovas
- Viešajai įstaigai Šeškinės
- Kategorijos
- 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 118.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens T. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 31 d. nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis ir nutraukta civilinė byla Nr. 2-3757-823/2013 pagal ieškovių A. T. ir N. T. ieškinį atsakovui Viešajai įstaigai Šeškinės poliklinika dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo pakeitimo (žalos atlyginimo), tretieji asmenys T. S., akcinė draudimo bendrovės „Balticums“ Lietuvos filialas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovės A. T. ir N. T. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pakeisti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2013 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. 56-13 „Dėl N. T. pareiškimo” ir priteisti iš atsakovo VšĮ „Šeškinės poliklinika“ A. T. 10 000 Lt ir N. T. 2 000 Lt neturtinės žalos.
Vilniaus apygardos teisme 2013 m. spalio 30 d. gautas šalių prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo, kuriuo prašoma rašytinio proceso tvarka, šalims nedalyvaujant, patvirtinti pateikiamą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 31 d. nutartimi patvirtino šalių ir trečiojo asmens ADB „Balticums“ Lietuvos filialas 2013 m. spalio 29 d. pasirašytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė (b.l. 142-143). Teismas nurodė, kad šalys pateikė teismui tvirtinti suderintą ir šalių pasirašytą taikos sutarties tekstą, raštu patvirtino, kad joms yra žinomos taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo procesinės pasekmės. Neturint pagrindo spręsti, kad taikos sutarties sudarymu galėtų būti pažeistos imperatyvios įstatymų nuostatos ar viešasis interesas (CPK 42 str. 2 d.), teismas prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo tenkino, o civilinę bylą nutraukė (CPK 293 str. 5 p.). Vadovaujantis taikos sutarties 3 punktu, šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas paliko tas išlaidas patyrusiai šaliai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Trečiasis asmuo T. S. (toliau – apeliantė) atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b.l. 149-150). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais.
Žemesnės instancijos teismas
Patvirtintoje taikos sutartyje aptarti tik žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų tarp ieškovių ir atsakovo išsprendimo klausimai. Tačiau apeliantė buvo sudariusi atstovavimo sutartį su advokatu, todėl turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 51 str., 88 str.).Teismas pažeidė sprendimo priėmimo taisykles, nes tvirtindamas taikos sutartį ir nutraukdamas bylą turėjo priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 265 str., 270 str.).Teismas privalėjo svarstyti taikos sutarties sudarymo klausimą dalyvaujant apeliantei ir išklausius jos pozicijas ar išsprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką pagal CPK 93 straipsnio taisykles.
Atsiliepimas
Atsakovas VšĮ „Šeškinės poliklinika“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą (b.l. 152-153). Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais.
Taikos sutarties 3 punktu šalys sulygo, jog neatlygina viena kitai patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teismas neturėjo teisinio pagrindo paskirstyti proceso šalims apeliantės turėtų bylinėjimosi išlaidų, nes šalys, sudarydamos taikos sutartį, šių išlaidų paskirstymo tvarkos nenumatė (CPK 94 str. 2 d.). Apeliantės atsiliepime į ieškinį pateiktas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas yra abstraktus, prašyme nėra nurodytas ir nėra pagrįstas prašomų priteisti patirtų išlaidų dydis.Apeliantė į bylą įtraukta kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje, todėl neturi procesinės teisės nei inicijuoti, nei sudaryti ir/ar kaip nors įtakoti šalių apsisprendimą dėl taikos sutarties sudarymo. Teismas, atsižvelgęs į šalių prašymą, taikos sutartį patvirtino rašytinio proceso tvarka. Todėl apeliantės argumentas, kad teismas privalėjo svarstyti taikos sutarties sudarymo klausimą žodinio proceso tvarka, kviečiant į posėdį apeliantę ir tik išklausius jo pozicijos, laikytinas nepagrįstu.
Atsiliepimas
Ieškovė N. T. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartį palikti galioti bei priteisti iš apeliantės 350 Lt bylinėjimosi išlaidas (b.l. 157-160). Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais.
Apeliantės prašymas panaikinti skundžiamą nutartį ir spręsti taikos sutarties tvirtinimo klausimą iš naujo negali būti tenkinamas, nes būtų paneigtas taikos sutarties institutas bei civilinio proceso tikslas atstatyti tarp šalių teisinę taiką (CPK 2 str.). Ieškovės teigimu, minėtas apeliantės reikalavimas prieštarauja imperatyvioms teisės normoms. CPK 265 ir 270 straipsniai reglamentuoja teismo sprendimo turinį, o nagrinėjamu atveju priimta nutartis, kuriai taikomi CPK 290-292 straipsniai. Minėtų normų teisiniame reguliavime nenurodyta, kad sudarant taikos sutartį šalys privalo spręsti klausimą dėl kitų proceso dalyvių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Tai patvirtina ir CPK 94 straipsnis.Apeliantė nepateikė bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo ir jų pagrindimo, todėl tokios išlaidos negali būti ir priteisiamos. Atsakovas, pasirašydamas taikos sutartį, pripažino, kad apeliantė, teikdama asmens sveikatos paslaugas ieškovei, pažeidė bonus pater familias principus, todėl abipusių nuolaidų būdu buvo pasirašyta taikos sutartis. Jei teismas pripažintų apeliantės teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tai būtų neteisinga ir nesąžininga jas priteisinėti iš ieškovių taikant CPK 93 straipsnio 2 dalį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Pagal CPK 140 straipsnio 3 dalį bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutartimi laikomas sandoris, kuriuo ginčo šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 str. 1 d.). Sudarydamos taikos sutartį, ginčo šalys abipusiu sutarimu, darydamos viena kitai nuolaidas, susitaria dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas ginčo subjektų dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis. Vadovaujantis CPK 42 straipsnio 2 dalimi, teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.
Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp šalių (ieškovių ir atsakovo) bei trečiojo asmens ADB „Balticums“ Lietuvos filialas. Apeliantė (trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje) atskiruoju skundu ginčija teismo nutartį, nes taikos sutartyje neaptartas jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, o teismas šių išlaidų paskirstymo klausimo neišsprendė. Taigi, ginčas kilo dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismui patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukus.
Iš taikos sutarties sąlygų matyti, kad tiek ieškovės, tiek ir atsakovas abipusiu sutarimu, darydami vieni kitiems nuolaidas, susitarė dėl jos sąlygų, t. y. išsprendė kilusį ginčą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalių ir trečiojo asmens pasirašyta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajai tvarkai, dėl ko nėra pagrindo taikos sutarties netvirtinimui (CPK 42 str. 2 d.). Todėl patvirtino šalių bei trečiojo asmens pasirašytą taikos sutartį joje numatytomis sąlygomis bei civilinę bylą nutraukė (CPK 140 str. 3 d., 293 str. 1 d. 5 p.). Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo motyvais taip pat neturi pagrindo pripažinti patvirtintos taikos sutarties sąlygų prieštaravimą imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajai tvarkai. Apeliantės argumentai, kad skundžiama nutartis, kuria byla nutraukta, naikintina vien dėl to, kad neišspręstas jos bylinėjimosi išlaidų klausimas, nėra pripažintini teisiškai pagrįstais nutarties naikinimui (netgi tuo atveju, jei ji šiuo konkrečiu atveju turėtų teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą). Sutiktina su apeliante, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, bendrąja prasme turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 47 str. 2 d.). Tačiau pažymėtina, kad bet kuriuo atveju neišspręstų bylinėjimosi išlaidų išsprendimo klausimas nagrinėjamas CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta tvarka, t.y. priimant papildomą sprendimą (nutartį). Todėl bylinėjimosi išlaidų neišsprendimas nėra pagrindas pripažinti, kad skundžiama nutartimi patvirtinta pati taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui arba tai būtų pagrindas naikinti pačią nutartį (netgi darant prielaidą, kad apeliantė turėtų teisę į jų atlyginimą net ir esant iš esmės nepalankiam procesiniam sprendimui atsakovo, kurio pusėje ji dalyvavo, atžvilgiu).
Atmestinas apeliantės argumentas, kad taikos sutarties tvirtinimo klausimą teismas privalėjo svarstyti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad šalims pareiškus prašymą taikos sutarties tvirtinimo klausimą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b.l. 138-139), teismas vadovaudamasis CPK 140 straipsnio 3 dalimi šį klausimą gali išspręsti ir rašytinio proceso tvarka (CPK 140 str. 3 d.).
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstą ir teisėtą skundžiamą nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Netenkinus atskirojo skundo iš apeliantės ieškovei N. T. priteistinos 350 Lt bylinėjimosi išlaidos už advokato padėjėjo pagalbą surašant atsiliepimą į atskirąjį skundą (b.l. 162) (CPK 98 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš trečiojo asmens T. S. (duomenys neskelbtini) ieškovei N. T. (duomenys neskelbtini) 350 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.