Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dainius Grizickas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. L. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvidešimčiai metų, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu penkiolikai metų, pagal BK 253 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams, pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 104 straipsnį laisvės atėmimu dešimčiai metų, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 181 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu penkiolikai metų, pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punktus laisvės atėmimu aštuoneriems metams, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvylikai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 3 punktu, 6 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, L. L. paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 20 (dvidešimčiai) metų, pirmuosius dešimt metų atliekant kalėjime, o likusią dalį – pataisos namuose.

Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m gruodžio 21 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 30 d. nuosprendis dėl nuteistojo L. L. pakeistas, iš kaltinimų pašalinant faktines aplinkybes, bausmė nepasikeitė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartimi nuteistojo L. L. kasacinis skundas buvo atmestas.

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu L. L. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu prie griežtesnės pridedant dalį švelnesnės bausmės, subendrinta su neatlikta pagal Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 30 d. nuosprendį bausmės dalimi ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 11 metų. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nuosprendžiu panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 17 d. nuosprendžio dalis, kuria L. L. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, bei priimtas naujas nuosprendis – išteisinti L. L. dėl kaltinimo padarius nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, o kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi L. L. paskirta atlikti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 30 d. nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 20 metų, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2008 m. birželio 30 d., į paskirtos bausmės laiką įskaičiuojant laikotarpį nuo 2005 m. sausio 19 d. iki 2008 m. birželio 30 d.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, jog esant didesnei nei žema nusikalstamo elgesio rizikai lygtinis paleidimas galimas, jei yra matyti pažanga šią riziką mažinant. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant, teismas įvertina ir nuteistojo asmenybę (ankstesni teistumai ir pan., paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Iš teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad L. L. anksčiau neteistas, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Bausmės atlikimo metu nuteistasis dalinai įvykdė Komisijos pateiktas rekomendacijas: dalyvavo individualiuose pokalbiuose su Resocializacijos skyriaus specialistu, aptariant individualios pagalbos plano sudarymą, pokalbio metu atsižvelgė į kritiką, papildomai klausė klausimų, apmąstęs gautą informaciją, ją aptarė kitos konsultacijos metu. Tačiau pataisos įstaigoje nuteistasis stokojo motyvacijos dirbti administracijos siūlomus darbus, motyvuodamas tuo, kad nemato juose pridėtinės vertės bendruomenei ar sau asmeniškai, bei dėl prastų darbo sąlygų. Buvusiose laisvės atėmimo vietose, t.y. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, Kybartų pataisos namuose ir Pravieniškių pataisos namų-atvirojoje kolonijoje, nedirbo. Pastarasis bausmės atlikimo metu 11 kartų buvo baustas už atsisakymą atlikti nemokamus darbus, kartą baustas už atsisakymą vykdyti nuobaudą, pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymą be eilės, bei kartą baustas, nes atsisakė dirbti įstaigos administracijos pasiūlytą apmokamą siuvėjo darbą. Nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nepasižymėjo disciplinuotumu. Nuteistasis 4 kartus skatintas ir 22 kartus baustas (paskutinė nuobauda nuteistajam panaikinta), tai rodo, kad nuteistojo nuostatos į jo atžvilgiu vykdomą priežiūrą ir apribojimus išliko dviprasmiškos. Nuteistajam būdingas kontroliuojantis elgesys, konstruktyvių problemų sprendimų priėmimo stoka, nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas. Taip pat iš asmens bylos nustatyta, kad nuteistojo tam tikros kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos turi tiesiogines sąsajas su jo kriminaline patirtimi.

Įvertinus socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją, matyti, kad L. L. laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, nuteistas už labai sunkių, sunkių, nesunkių bei apysunkių nusikaltimų padarymą, jo nusikalstamas elgesys siejamas su nusikalstamo susivienijimo veiklos organizavimu, toks elgesys motyvuojamas finansinio pasipelnymo. Laisvėje L. L. stokojo motyvacijos save realizuoti socialiai priimtinais būdais bei priemonėmis, jo gyvenimo stilius pasižymėjo kriminaliniais bruožais – savęs realizavimas organizuoto susivienijimo veikloje, sąmoningas nusikaltimų vykdymas, vadovavimas kitiems kriminaliniu elgesiu pasižymintiems asmenims, finansinio stabilumo siekimas neteisėtais būdais ir priemonėmis. Be to, nuteistajam būdinga itin aukšta savivertė, kuri palaikoma bei kompensuojama asmeninio statuso įtvirtinimo ir išlaikymo priemonėmis. Pastarasis stokoja objektyvaus savivaizdžio, šiuo metu trūkumų ar neigiamų savo asmenybės bruožų neįžvelgia. L. L. pasitiki savo sugebėjimais bei galimybėmis išspręsti įvairaus pobūdžio nesėkmes, todėl nesistengia gilintis į galimus sunkumus, nuteistojo asmenybėje galima pastebėti ir impulsyvumo bruožų, t.y. rizikingas elgesys, sujaudinimo, neapibrėžtumo poreikis, siekis išvengti savęs ir savo elgesio ribojimo. Pastebėtina, kad nuteistasis geba pakankamai greitai priimti sprendimus, net ir susidūręs su stresinėmis situacijomis, generuoti įvairias idėjas, tačiau ne visuomet pastarojo priimami problemų sprendimai pasižymi konstruktyvumu, tad daroma prielaida, kad siekdamas užtikrinti kontrolę ir stabilumą, gali naudoti instrumentinę agresiją, kurią pats nuteistasis įvardija kaip „kontrolės mechanizmą“. Nors nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones – įgijo profesines kvalifikacijas, dalyvauja tam tikrose pozityvaus užimtumo priemonėse, siekia kryptingai planuoti savo laisvalaikį, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, visgi, yra stebima nuteistojo motyvacijos elgesio korekcijai stoka, neįsitraukimas į tikslinių socialinės reabilitacijos priemonių vykdymą, selektyvus jų pasirinkimas, atsižvelgiant į asmeninius poreikius bei nuostatų ypatumus.

Tos aplinkybės, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas prevencines ir intervencines priemones, vykdo Komisijos rekomendacijas, palaiko ryšius su šeima, yra reikšmingos, jos rodo teigiamas galimybes integruotis į visuomenę, tačiau jos nėra nulemiančios lygtinio paleidimo iš pataisos namų taikymą. Šiuo atveju teismas įvertina ir visuomenės interesą, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų adekvačią jo padarytai nusikalstamai veikai bausmę, kurią, įvertinęs visas aplinkybes, paskyrė teismas, ir kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Šiuo atveju pažymėtina, jog Komisija, priimdama nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, vertino visus pastarąjį charakterizuojančius duomenis, tiek pastarojo elgesį bausmės atlikimo metu, tiek nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis. Tai, kad toks Komisijos sprendimas netenkina nuteistojo, dar nereiškia, kad jis yra ydingas ar nepagrįstas. Teismo vertinimu, Komisijos priimtas nutarimas netaikyti nuteistajam L. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra motyvuotas ir pagrįstas. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas mano, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, paleidus L. L. lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, net ir taikant intensyvią priežiūrą, nebus pasiekti. Nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumas, sunkumas ir pobūdis, galimybės adaptuotis laisvėje, socialiniai ryšiai, nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, nesuteikia teismui pagrindo manyti, jog paleidus L. L. iš pataisos įstaigos lygtinai, būdamas laisvėje jis bus lojalus įstatymams ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl nuteistojo L. L. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu,

nutaria:

L. L. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.