- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-29
- Bylos Nr.
- 1S-278/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kęstutis Jucys
- Kaltinamasis
- D. B., D.
- Advokatai
- Vitalijus Vasilionokas
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo D. B. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutarties, kuria D. B. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2010 m. gruodžio 7 d.
Aprašomoji dalis
nust a t ė:
D. B. kaltinamas tuo, kad jis veikdamas kartu su R. L. ir K. Č. iki XXXX m. rugsėjo mėnesio, (duomenys neskelbtini) mieste organizavo šaunamaisiais ginklais ginkluotą nusikalstamą susivienijimą turėdamas tikslą daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus – neteisėtai disponuoti šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, ir vykdyti jų kontrabandą iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę bei neteisėtai disponuoti labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų, turint tikslą jas platinti, kas pasireiškė nusikalstamos veiklos planų rengimu, vaidmenų skirstymu, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų bei transporto ir ryšio priemonių įgijimu, bendrininkų parinkimu ir jų verbavimu. Nuo XXXX m. rugsėjo mėnesio iki XXXX m. vasario mėnesio į nusikalstamo susivienijimo veiklą įtraukė A. E., M. S. ir kitus narius, bei bendrininkus S. K., D. K. ir kitus nenustatytus asmenis, vykdydamas R. L. nurodymus, kartu su bendrininkais įvairiomis sudėtimis dalyvavo darant sunkius ir labai sunkius nusikaltimus – neteisėtai disponuojant ne mažiau kaip trimis šaunamaisiais ginklais ir dideliu kiekiu šaudmenų, vykdant šaunamųjų ginklų ir šaudmenų kontrabandas iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę.
D. B. kaltinamas ir tuo, kad nuo XXXX m. rugsėjo mėnesio iki XXXX m. rugsėjo X d., veikdamas su K. Č. ir R. L., iš anksto sutaręs su R. D. ir M. B., kad pastarieji nupirks į Jungtinę Karalystę kontrabandos būdu atvežtus perdirbtus dujinius pistoletus, o su A. E. – kad suras vairuotoją kontrabandos būdu nugabenti akumuliatorių su jame esančiais šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę, sutarę su D. K. – kad paruoš slėptuves ir paslėps ginklus ir šaudmenis, iš nenustatytų asmenų, ir įgijo ne mažiau kaip dvylika savadarbiu būdu perdirbtų dujinių pistoletų ir paslėpė juos garažuose. Vykdant nurodymus, A. E. įkalbėjo S. K. kontrabandos būdu nugabenti akumuliatorių su jame paslėptais uždraustais apyvartoje daiktais į Jungtinę Karalystę, kur M. B. juos paėmė ir laikė bei realizavo nenustatytiems asmenims.
D. B. kaltinamas dar ir tuo, kad veikdamas organizuota grupe su ginkluoto nusikalstamo susivienijimo nariais R. L., K. Č., A. E., D. K., R. D., M. B., R. R. ir nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais S. K., D. K. bei kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus ir didelį kiekį šaudmenų, o XXXX m. lapkričio XX d. kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus ir šaudmenis.
D. B. kaltinamas ir tuo, kad veikdamas organizuota grupe su ginkluoto nusikalstamo susivienijimo nariais R. L., K. Č., A. E., D. K. ir susivienijimui nepriklausančiu S. K. bei kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus ir pasikėsino kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti šaunamuosius ginklus.
D. B. kaltinamas ir tuo, kad veikdamas su R. L. nuo XXXX m. vasario XX d. iki XXXX m. kovo X d. neteisėtai gabeno ir laikė ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus: nenustatytose vietose neturėdamas leidimo laikė ne mažiau kaip keturis savadarbiu būdu perdirbtus dujinius pistoletus XX-X „XXXX“, pritaikytus šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, kuriuos XXXX m. vasario XX d. išgabeno iš garažų, esančių (duomenys neskelbtini).
D. B. kaltinamas ir tuo, kad veikdamas su K. Č. ir R. L. turėdamas tikslą platinti narkotines ir psichotropines medžiagas, ne vėliau kaip XXXX m. kovo X d. iš nenustatyto asmens nesustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo labai didelį narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį – 925, 74 g kanapių bei jų dalių ir 486, 542 g metamfetamino, kurias XXXX m. kovo X d. R. L. nurodymu, K. Č. ir D. B. automobiliu „XXXX“, valst. Nr. XXX XXX, neteisėtai gabeno ir iki XXXX m. kovo X d. neteisėtai laikė nenustatytose vietose ir name, esančiame (duomenys neskelbtini).
Tokie D. B. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje ir 253 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje ir 253 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje ir 253 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 2 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje ir 253 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikaltimų požymius.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartimi kaltinamajam D. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2010 m. gruodžio 7 d. Apygardos teismas nurodė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje D. B. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir daryti naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Šalies argumentai
Kaltinamasis D. B. skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį panaikinti, tačiau nurodo, kad argumentus dėl pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinimo nurodys Apeliacinio teismo posėdyje, nagrinėjant jo skundą.
Apeliaciniame teisme kaltinamasis D. B. paaiškino, kad jis nebėgs (nesislėps) nuo teismo, nes turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, augina mažamečius vaikus, kuriems reikalinga jo pagalba, iki suėmimo dirbo (turi futbolo trenerio specialybę), žada netrukdyti procesui. Jis laikomas suimtu beveik trys metai, laikymo sąlygos Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime yra blogos. Mano, kad bylos tyrimas teisme yra vilkinamas. Teigia, kad teistumas išnykęs, jam paskyrus bausmę, nevengs ją atlikti.
Šalies argumentai
D. B. ir jo gynėjas prašo kaltinamojo skundą tenkinti. Prokuroras prašo kaltinamojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo D. B. skundas atmestinas.
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą kaltinamajam D. B., BPK 122 straipsnio, 127 straipsnio, 130 straipsnio nuostatų reikalavimų nepažeidė. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad D. B. skundas yra labai lakoniškas, o motyvus dėl skundžiamos nutarties nurodo tik Apeliacinio teismo posėdžio metu.
Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga (conditio sine qua non) yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad asmeniui pareikšti kaltinimai turi būti pagrįsti. Apeliacinis teismas mano, jog šioje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrįstai leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tai patvirtina byloje surinkti ir kaltinamajame akte nurodoma duomenų visuma.
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse. Apeliacinis teismas pritaria apygardos teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.
Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Pratęsdamas D. B. suėmimo terminą, pirmosios instancijos teismas nurodė sprendimo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (bėgs (slėpsis) nuo teismo) ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte (darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus).
Griežčiausia kardomoji priemonė skiriama esant BPK 122 straipsnyje numatytiems pagrindams ir sąlygoms. BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu“. D. B. kaltinamas devynių sunkių ir labai sunkių nusikalstamų veikų padarymų, todėl, jei jo kaltė būtų įrodyta, jam grėstų griežta laisvės atėmimo bausmė. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punktas išaiškina, kad pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinamas (įtariamas) kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Šiuo atveju Vilniaus apygardos teismas manymą, kad D. B. darys naujus nusikaltimus teisingai pagrindė tuo, kad jis nusikalstamas veikas darė nusikalstamame susivienijime ilgą laiką, sistemingai, turi ryšių užsienyje. Iš tikrųjų, teistumas D. B. už nusikalstamas veikas, padarytas Lietuvoje, yra išnykęs, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad jis teistas užsienyje. Apeliacinis teismas pažymi, kad šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, ilgalaikio laisvės atėmimo, D. B. gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 4 dalis). D. B. teisės suvaržytos laikantis BPK nustatytų reikalavimų ir toks kaltinamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas.
Kaltinamojo D. B. nurodyti argumentai, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, augina mažamečius vaikus, kuriems reikalinga jo pagalba, iki suėmimo dirbo (turi futbolo trenerio specialybę) yra reikšmingi skiriant kardomąją priemonę suėmimą ar pratęsiant jo terminą, tačiau nepakankami, kad ją keisti į švelnesnę, nesusijusią su laisvės atėmimu. D. B. kardomosios priemonės-suėmimo terminas nėra pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkto ar 3 dalies pagrindu, todėl kaltinamojo argumentai dėl trukdymo procesui neanalizuojami. Atkreiptinas kaltinamojo dėmesys į tai, kad Apeliacinis teismas nesprendžia suimto kaltinamojo laikymo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, kadangi tai nėra ir negali būti šios bylos nagrinėjimo dalykas. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime suimtųjų laikymo sąlygas nustato ne teismas, o kitos valstybinės institucijos.
Apeliacinis teismas sutinka su kaltinamojo argumentais, kad suimtajam kardomojo kalinimo terminas taikomas ilgą laiką. Tačiau pažymėtina tai, kad bylos išnagrinėjimas pirmosios instancijos teisme užsitęsė dėl pateisinamų priežasčių, nes buvo paskirta fonoskopinė ekspertizė, kurios išvados gautos tik 2010 m. lapkričio 19 d. Apygardos teisme kitas teismo posėdis paskirtas 2011 m. vasario 18 d., kuriame bus tęsiamas įrodymų tyrimas. Baudžiamoji byla nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, todėl teismas nėra saistomas BPK 127 straipsnyje nustatytų kardomosios priemonės – suėmimo taikymo trukmės terminų. Bylos nagrinėjimo teisme vilkinimo požymių nenustatyta, nes įrodymų tyrimas užsitęsė todėl, kad teismas tenkino kitų kaltinamųjų ir jų gynėjų prašymus. Apeliacinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl suėmimo termino pratęsimo, pakeisti bylos nagrinėjimo tvarką pirmosios instancijos teisme ar jai daryti įtaką negali. Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms ir įvertinus nusikaltimus, kuriais kaltinamas D. B., jų pobūdį ir sunkumą, viešasis interesas yra neabejotinai prioritetinis, leidžiantis ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Teismo nuomone, D. B. suėmimo terminas pratęstas įstatymo nustatyta tvarka, BPK ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ reikalavimai nepažeisti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kaltinamojo D. B. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.