- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-08
- Bylos Nr.
- AN2-109-282/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-18-3-00075-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Virginija Žindulienė (pirm.)
- Institucija
- Šiaulių AVPK Joniškio rajono PK
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracine tvarka nubausto S. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. liepos 8 d. nutarimo, kuriuo S. S. pripažintas kaltu ir nubaustas:
– pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 4 dalį 1 200 Eur bauda su transporto priemonės „Opel Frontera B“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu;
– pagal ANK 432 straipsnio 1 dalį 40 Eur bauda.
Taikant ANK 38 straipsnio nuostatas, paskirtas nuobaudas subendrinus, S. S. paskirta galutinė nuobauda – 1 200 Eur bauda su transporto priemonės „Opel Frontera B“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. S. nubaustas už tai, kad jis 2020 m. birželio 17 d. apie 21 val. 58 min. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „Opel Frontera B“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,42 prom. girtumas, kai atimta teisė vairuoti transporto priemones, neužsisegęs įrengto saugos diržo, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 196 punktų reikalavimus. Tokiais savo veiksmais padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 424 straipsnio 4 dalyje ir 432 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu S. S. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. liepos 8 d. nutarimo dalį dėl nubaudimo pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį ir skirti jam 1 000 Eur baudą be transporto priemonės konfiskavimo, atitinkamai pakeisti ir galutinės nuobaudos dydį arba skirti 1 000 Eur baudą su transporto priemonės vertės dalies – 300 Eur konfiskavimu. Teigia, kad teismo nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes nutarimas priimtas išsamiai ir visapusiškai neišnagrinėjus įvykio aplinkybių, teismas pažeidė ANK 563 straipsnio reikalavimą, nes netinkamai taikė ANK 424 straipsnio 4 dalį spręsdamas klausimą dėl turto konfiskavimo, t. y. nebuvo atliktas transporto priemonės vertės vertinimas. Nurodo, kad pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį numatytas transporto priemonės konfiskavimas yra numatyta kaip alternatyvi administracinio poveikio priemonė, paliekant teismui diskreciją, įvertinus visas konkrečios bylos aplinkybes, nuspręsti taikyti ją ar ne. Taip pat nurodo, kad teismas nutarime nenurodė motyvų, kodėl negali būti taikomas priverstinis neatlygintinas konfiskuotino turto (transporto priemonės) vertės, t. y. pinigų, paėmimas valstybės nuosavybėn. Mano, kad vertinant tai, kad baudžiamosiose bylose, kuriose nebuvo taikomas turto konfiskavimas už sunkesnius teisės pažeidimus, šioje administracinėje byloje nustatytos aplinkybės suteikia (suteiktų, nustačius transporto priemonės vertę – preliminari vertė pagal (duomenys neskelbtini) būtų 1 800 Eur) pagrindą netaikyti transporto priemonės konfiskavimo arba sumažinti konfiskuotino turto vertės sumą iki realios automobilio vertės, įvertinus jo trūkumus, kurie nurodyti 2020-07-23 remonto sąmatoje.
Taip pat apeliantas nurodo, kad yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis verčiasi individualia veikla, padeda individualios įmonės savininkei D. S., turinčiai teisę vairuoti transporto priemones, atvežti į parduotuvę prekes ir jas iškrauti, prekės atvežamos specialiai pritaikyta transporto priemone – „Opel Frontera B“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurią vairuoja D. S.. Teigia, kad konfiskavus šią priemonę būtų sutrikdyta D. S. individualios įmonės ūkinė veikla ir tai prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, teismų praktikai, nes administracinio poveikio priemonė nebūtų teisinga ir protinga.
Apeliantas skunde teigia, kad atsižvelgus į teisės taikymo išaiškinimus, šiuo konkrečiu atveju būtų pagrindas jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo arba skirti transporto priemonės vertės konfiskavimą. Taip pat teigia, kad remiantis teismų praktika, dėstomą Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyse, yra pagrindas pripažinti, jog administracinėje byloje pritaikius transporto priemonės konfiskavimą, nenustačius transporto priemonės vertės, yra pažeidžiamas asmenų lygybės prieš įstatymą principas, įtvirtintas Konstitucijos 29 straipsnyje, todėl mano, kad remiantis Konstitucinio teismo jurisprudencija, kurioje buvo aiškinamas asmenų lygiateisiškumo principas, ir, vadovaujantis konstituciniais proporcingumo, teisinės valstybės principais bei protingumo reikalavimais, administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo ypatumai už šiuos absoliučiai identiškus teisės pažeidimus, užtraukiančius administracinę ar baudžiamąją atsakomybę, negali esmingai skirtis.
Šalies argumentai
Skunde apeliantas taip pat teigia, kad jam paskirta bauda yra per griežta, todėl prašo baudą sumažinti iki 1 000 Eur.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Veiklos skyrius prašo S. S. apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, teismo sprendimas yra teisėtas, teisingas ir pagrįstas ir keisti jį S. S. skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo. Nurodo, kad S. S. vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas 1,42 prom. girtumas), kai jam teisė vairuoti transporto priemones yra atimta, o tai yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų ir priskiriamas prie šiurkščių (ANK 28 straipsnis). Tokiu būdu S. S. padarė grubų KET pažeidimas, taip keldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems aplinkiniams. Iš skunde nurodytų motyvų matyti, kad S. S. kritiškai nevertina savo veiksmų, nesuvokia padaryto pažeidimo pavojingumo, stengiasi išvengti atsakomybės arba ją sušvelninti. Pastebi, kad S. S. 2010-11-15 ir 2014-03-10 jau buvo baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Dėl to darytina išvada, kad S. S. išvadų nepadarė ir vėl vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta. Taip pat pažymi, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės nusižengimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su nusižengimu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymima, kad teismo ar Institucijos procesinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad bylos duomenys patvirtina, jog S. S. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus. To neginčija ir pats apeliantas, jis nesutinka tik su jam paskirta nuobauda, nei faktinių nusižengimų aplinkybių, nei kvalifikacijų apeliantas neginčija.
ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Skundžiamu nutarimu S. S. nubaustas už ANK 424 straipsnio 4 dalyje ir 432 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą.
ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės vairavimą neturint teisės ją vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, kai transporto priemonę vairuoja neblaivus (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) <…>. Už šį pažeidimą asmeniui skiriama bauda nuo 1 100 iki 1 500 Eur. Pagal šio straipsnio 5 dalį už šį administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. ANK 432 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už naudojimąsi saugos diržais, <…> tvarkos pažeidimą. Už šį pažeidimą vairuotojui ir (ar) keleiviui skiriama bauda nuo 30 iki 50 eurų.
Skundžiamu nutarimu S. S. už ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą nubaustas 1 200 Eur bauda su transporto priemonės konfiskavimu, o už ANK 432 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą – 40 Eur bauda.
Iš nutarimo matyti, kad apylinkės teismas S. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad apeliantas prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš pažymos apie S. S. ankstesnius baustumus matyti, kad jis per penkerius metus buvo baustas 2018-03-18 pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, galiojančių nuobaudų neturi. Taip pat iš bylos matyti, kad S. S. Joniškio rajono apylinkės teismo 2010-11-15 ir 2014-03-10 nutarimais buvo baustas administracine tvarka už tai, kad būdamas neblaivus (buvo nustatyti atitinkamai 1,96 ir 0,75 prom. girtumai) vairavo transporto priemones. Šie duomenys apie ankstesnius apelianto baustumus itin neigiamai charakterizuoja S. S. ir leidžia daryti išvadą, kad apeliantas išvadų iš ankstesnių baustumų už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam nepadarė, nes vėl būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,42 prom. girtumas, vairavo transporto priemonę. Teigiamai apeliantą charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Tokių duomenų nepateikė ir pats S. S. prie savo apeliacinio skundo.
Įvertinus šias neigiamai apeliantą charakterizuojančias aplinkybes ir nustatytą tik vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, pirmosios instancijos teismas S. S. už jo padarytus du administracinius nusižengimus parinko baudas, artimas sankcijose numatytų baudų vidurkiams.
Apeliaciniame skunde S. S. nurodo, kad jam paskirta 1 200 Eur bauda yra per griežta, prašo skirti tik 1 000 Eur baudą, t. y. skirti baudą, mažesnę negu ANK 424 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.
Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).
Apeliaciniame skunde S. S. nenurodė motyvų, kodėl jam turėtų būti paskirta mažesnė nei ANK 424 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta minimalaus dydžio (1 100 Eur) bauda. Iš Joniškio rajono savivaldybės administracijos Gaižaičių seniūnijos pateiktos pažymos apie apelianto šeimos sudėtį matyti, kad jis gyvena su D. S. (31 b. l.), kuri, apelianto teigimu, vykdo individualią veiklą. Taigi, šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad apeliantas išlaikytinių neturi. Taip pat byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad apeliantas nebūtų pajėgus sumokėti jam paskirtos baudos. Tokių duomenų nepateikė ir pats apeliantas prie savo skundo. Kitų aplinkybių, lengvinančių S. S. padėtį ir leidžiančių jam skirti mažesnę nei ANK 424 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda, byloje nenustatyta. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo S. S. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, o jam skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu paskirta 1 200 Eur bauda atitinka apelianto padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, jo asmenybę, todėl paskirtos baudos nėra pagrindo mažinti.
Taip pat apeliaciniu skundu apeliantas prašo netaikyti automobilio konfiskavimo arba taikyti automobilio konfiskavimą, bet konfiskuoti 300 Eur automobilio vertės ir tokį savo prašymą grindžia tuo, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam netaikomas turto (transporto priemonės) konfiskavimas arba konfiskuojama tik dalis automobilio vertės.
Neteisus apeliantas, kad šiuo konkrečiu atveju turi būti vadovaujamasi ir baudžiamosios teisės nuostatomis sprendžiant turto konfiskavimo klausimą. Nors tiek ANK, tiek ir Baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, tačiau pirmiausia pažymėtina, kad taikomos skirtingos atsakomybės rūšys. Šiuo atveju administracinė atsakomybė nesukelia tokių pasekmių, kokias gali sukelti baudžiamoji atsakomybė (pvz., teistumas, alternatyvios bausmės rūšys, kelių baudžiamojo poveikio priemonių taikymas ir kt.). Taip pat pažymėtina, tiek administracinėje teisėje, tiek ir baudžiamojoje, turto konfiskavimas yra aiškiai reglamentuotas, todėl esant aiškiam turto konfiskavimo instituto reglamentavimui, nėra pagrindo administracinėje teisėje taikyti baudžiamosios teisės analogiją. Be to, teisės analogija taikoma procesui, o ne materialiosios teisės taikymui. Dėl to šiuo atveju taikyti baudžiamosios teisės nuostatas, kaip to prašo apeliantas skundu, nėra jokio teisinio pagrindo.
Transporto priemonės konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kuri gali būti skiriama asmeniui kartu su administracine nuobauda ir kuri padeda įgyventi administracinės nuobaudos paskirtį (ANK 27 straipsnis). Pagal ANK 32 straipsnį tiek administracinė nuobauda, tiek ir administracinio poveikio priemonės skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Taip pat šios priemonės skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Nors ANK 424 straipsnio 4 dalies sankcijoje nenurodyta, kad už šioje straipsnio dalyje numatyto nusižengimo padarymą pažeidėjui gali būti skirta administracinio poveikio priemonė – turto konfiskavimas, tačiau tokios poveikio priemonės skyrimas yra numatytas ANK 424 straipsnio 5 dalyje. Kadangi turto konfiskavimas už apelianto padarytą administracinį nusižengimą yra numatytas ANK specialiojoje dalyje, straipsnyje, reglamentuojančiame atsakomybę už S. S. padarytą administracinį nusižengimą, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas S. S. už jo padarytą nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje, ne tik baudą, bet ir administracinio poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą, ANK materialinės ir procesinės teisės normų taikymo nepažeidė (ANK 563 straipsnis) ir S. S. du kartus pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį nuobaudos nepaskyrė.
ANK 29 straipsnyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Taip pat šiame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad turto konfiskavimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje konstatuota, jog transporto priemonės konfiskavimas gali būti netaikomas, kai nustatoma situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą administracinio nusižengimo padarymo metu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo sprendimuose yra ne kartą nurodęs, jog teismų praktikoje kitiems asmenims priklausantis turtas konfiskuojamas ne visada. Turtas gali būti nekonfiskuotas, kai turtas kitiems asmenims pateko be savininko žinios ir dėl pažeidimo nėra turto savininko kaltės arba pažeidžiamas proporcingumo principas tarp padaryto pažeidimo pavojingumo ir sankcijos griežtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-1-2011, 2AT-21-746/2015).
Iš pažymos iš VĮ „Regitros“ matyti, kad automobilis „Opel Frontera B“ yra registruotas apelianto vardu (16 b. l.). Duomenų, kurie patvirtintų, jog šis automobilis nusižengimo padarymo metu priklausė D. S. (t. y. buvo naudojamas D. S. individualioje veikloje (pvz., pagal panaudos sutartį ar pan.)), kaip teigiama skunde, byloje nėra. Be to, duomenys apie ankstesnius S. S. baustumus – ne kartą baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, rodo, kad apeliantas linkęs daryti šiurkščius KET pažeidimus (pvz., vairuoja neblaivus, be teisių) ir patvirtina, kad S. S. išvadų iš ankstesnių baustumų nepadarė, nes vėl vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas neblaivus, taip sukeldamas pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, jam buvo nustatytas 1,42 prom. girtumo laipsnis, kuris žymiai viršija ribą, nuo kurios draudžiamas transporto priemonių vairavimas (0,41 promilės). Įvertinus šias paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai S. S. paskyrė ne tik baudą, bet ir transporto priemonės, kuri buvo jo padaryto administracinio nusižengimo padarymo priemonė, konfiskavimą.
S. S. skunde apeliuoja į tai, kad vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, turėjo būti konfiskuotas ne pats automobilis, o jo vertė – 300 Eur. Skunde apeliantas nurodo, kad jo automobilio vertė yra 1 800 Eur. Apeliantas pateikė kopijas internete patalpintų skelbimų apie parduodamus automobilius „Opel Frontera“, iš kurių matyti, kad parduodamų automobilių „Opel Frontera“ kainos yra nuo 450 Eur iki 2 500 Eur (35–40 b. l.). Remtis šiais apelianto pateiktais duomenimis, nustatant jo automobilio vertę, nėra pagrindo, kadangi skelbimuose nurodyti automobiliai skiriasi nuo apeliantui priklausančio automobilio, o apeliantui priklausančio automobilio „Opel Frontera B“ vertė nenurodyta. Be to, nėra pagrindo konfiskuoti tik 300 Eur automobilio vertės tik dėl to, kad apeliantas pats savo automobilį įvertino 1 800 Eur, o iš pateiktos automobilio remonto sąmatos matyti, kad automobilio remontas kainuotų 1 520 Eur (34 b. l.), nes pagal teismų praktiką automobilio vertė ar jos dalis konfiskuojami tik tuomet, kai skiriama poveikio priemonė – turto (transporto priemonės) konfiskavimas – yra neproporcingas (adekvati) padarytam teisės pažeidimui. Be to, nekonfiskavus nusižengimo padarymo priemonės nebus užkirstas kelias apeliantui daryti naujus pažeidimus. Dėl to tenkinti apelianto prašymą ir konfiskuoti tik 300 Eur automobilio vertės nėra pagrindo.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą S. S. administracinio nusižengimo byloje, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, skirdamas S. S. nuobaudą pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį ir ANK 432 straipsnio 1 dalį pagrįstai paskyrė ne tik pinigines baudas, bet ir administracinio poveikio priemonę – automobilio, kuriuo buvo padarytas administracinis nusižengimas, konfiskavimą. Apeliantui paskirta nuobauda atitinka padarytų pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl keisti šį pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. liepos 8 d. nutarimą nepakeistą ir S. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.