Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Vladui Narmontui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, pagrindinio išsilavinimo, bedarbė, netekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. neteisėtai įgijo ir laikė vieną svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, ją ir jos duomenis neteisėtai panaudojo bei apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent:

- 2010 m. kovo 10 d. laike nuo 8.00 val. iki 19.00 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bendrabučio kambaryje pagrobė iš piniginės svetimą, L. Ž. priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę – AB DnB NORD banko išduotą mokėjimo kortelę „LVISA –ELECTRON“ Nr. (duomenys neskelbtini), kurią nuo pagrobimo momento neteisėtai laikė, turėdama tikslą inicijuoti finansinę operaciją, panaudoti žinomai svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir apgaule užvaldyti svetimą turtą, (duomenys neskelbtini) esančiame bendrabučio kambaryje iki 2010 m. kovo 15 d., kol nukentėjusioji L. Ž. surado ir pasiėmė;

-neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas su neteisėtai įgyta svetima elektronine mokėjimo priemone - L. Ž. išduota AB DnB NORD banko mokėjimo kortele „LVISA –ELECTRON“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis – mokėjimo kortelei suteiktą PIN kodą: 2010 m. kovo 11 d. 10.07 val. įdėjo svetimą, L. Ž. AB DnB NORD banko išduotą banko mokėjimo kortelę „LVISA –ELECTRON“ Nr. (duomenys neskelbtini) į DnB NORD banko bankomatą ATM90210, esantį Naujojoje Akmenėje, Respublikos g.30, panaudojo tikrus elektroninės mokėjimo priemonės identifikavimo duomenis – PIN kodą, taip pat pateikdama melagingas žinias, kad ji yra elektroninės mokėjimo priemonės naudotoja, taip neteisėtai panaudojo svetimą, neteisėtai įgytą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos duomenis;

- siekdama apgaule savo naudai įgyti svetimą, L. Ž. priklausantį turtą, 2010 m. kovo 11 d. 10.07 val. panaudojo neteisėtai įgytą, svetimą elektroninę mokėjimo priemonę - AB DnB NORD banko mokėjimo kortelę „LVISA –ELECTRON“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą L. Ž., vieną kartą ją įdėjusi į DnB NORD banko bankomatą ATM90210, esantį Naujojoje Akmenėje, Respublikos g.30, panaudojo tikrus mokėjimo kortelės identifikavimo duomenis - PIN kodą, taip pateikdama melagingas žinias, kad ji yra tikra elektroninės mokėjimo priemonės naudotoja, apgaule savo naudai įgijo L. Ž. priklausančius 520 Lt.

Apklausta teisiamajame posėdyje apie jai pareikštą kaltinimą ir žinomas bylos aplinkybes kaltinamoji R. B. kalta prisipažino visiškai ir parodė, jog mokydamasi Mažeikių politechnikos mokyklos Viekšnių skyriuje susipažino su nukentėjusiąja L. Ž., tapo geros draugės, o po kelių mėnesių ir kartu apsigyveno bendrabučio kambaryje. 2010 m. kovo 10 d., žinodama, kad L. Ž. kas mėnesį gauna pašalpą, iš jų bendroje spintelėje padėtos L. piniginės paėmė banko mokėjimo kortelę ir tą pačią dieną išvažiavo į namus. Sekančią dieną nuvažiavo į Naująją Akmenę, kur bankomate patikrinusi, kiek kortelėje yra pinigų, paėmė 520 Lt. PIN kodą žinojusi, nes Ž. vieną kartą buvo davusi jos vaikinui P. kortelę pinigų išgryninimui ir buvo pasakiusi kodą, kurį ji įsidėmėjusi. Pinigus išleido pirkdama maistą, auskarus, kitas smulkmenas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios R. B. prisipažinimo ir parodymų, jos kaltė yra visiškai įrodyta kitais byloje surinktais ir betarpiškai ištirtais įrodymais, o būtent:

- nukentėjusiosios L. Ž. parodymais, jog 2010 m. kovo mėnesį ji pastebėjusi, kad iš jos piniginės dingo banko kortelė, kurią po kelių dienų rado R. B. piniginėje. Su mokyklos bibliotekininke ji nuvažiavo išsigryninti pinigų ir sužinojusi, kad pinigai išimti Naujojoje Akmenėje. Ji klaususi R. B., kaip jos kortelė atsirado pas ją piniginėje, bet ši nieko neatsakė. Po to po kelių dienų B. pradėjo rašyti žinutes, kuriose prisipažino paėmusi jos kortelę ir ja išgryninusi pinigus. Prisimena, jog savo kortelę buvo davusi V. P. ir pasakiusi PIN kodą, nes pasitikėjusi juo ir drauge R. B.;

- 2010 m. kovo 16 d. L. Ž. protokolu – pareiškimu dėl kortelės vagystės (b. l. 6);

- 2010 m. kovo 16 d. apžiūros protokolu, iš kurio matyti, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esančio bendrabučio kambaryje, kur apžiūrėtos piniginės (b. l. 10-19);

- 2010 m. kovo 16 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, jog L. Ž. pateikė mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ su SMS žinute, siųsta iš Nr.8626 32605, kurioje rašoma: „Loreta atleisak man kad tokia buwau bloga prisipažystu as buwau kortele pajiemus nenuoru problemu tjuret su policija nesamane wiel mus atleisk man buk gera“ (b. l. 31-36);

- 2010 m. balandžio 28 d. AB DnB banko informacija, kurioje nurodyta, jog L. Ž. išduota VISA-ELEKTRON mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) blokuota 2010 m. kovo 26 d. 12:52:37 val. (b. l. 40);

- 2010 m. liepos 9 d. AB DnB banko pateiktu vaizdo įrašu, kuris apžiūrėtas 2010 m. liepos 14 d. apžiūros protokolu, iš kurio matyti, jog 2010 m. vasario 11 d. 10:23:07 val. prie bankomato „DnB NORD“ stovinti moteris džinsinėmis kelnėmis, gelsvos spalvos striuke, su šaliku, gelsvos spalvos kepure, išsiima iš bankomato pinigus, banko mokėjimo kortelę įsideda į piniginę, bei išrašu apie vykdytas finansines operacijas, iš kurio matyti, jog 2010 m. kovo 11 d. 10:07:38 val. iš bankomato ATM NORFA XL, Respublikos g.30, N. Akmenė ATM90210 paimta 520,00 Lt (b. l. 49-54);

- 2010 m. asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolu, kuriame nurodyta, jog L. Ž. atpažįsta iš bankomato imančią pinigus moterį, kaip jos klasės draugės S. U. mamą R. U., pas kurią yra buvusi svečiuose (b. l. 55).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad svetima elektroninė mokėjimo priemonė (toliau – EMP) – tikra nuotolinės prieigos mokėjimo priemonė, kurią naudotis EMP naudotojas ar kredito įstaiga nėra išreiškusi sutikimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas yra nurodęs: „Kadangi paprastai mokėjimo instrumentas (pavyzdžiui, banko mokėjimo kortelė) nuosavybės teise priklauso emitentui, t. y. mokėjimo instrumentą išdavusiai institucijai, kuri pagal mokėjimo instrumento naudojimosi sutartį tik jo turėtojui suteikia teisę naudoti mokėjimo instrumentu, todėl kiekvienam trečiajam (kitam) asmeniui jis yra svetimas BK 214 straipsnio prasme (LAT 2005-12-29 nutarimas Nr.55 „Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223, straipsniai)“ 4 punktas). Minėtojo LAT Senato nutarimo 5 punkte nurodyta, jog įgijimas – tai veiksmai (pirkimas, mainai, dovanos gavimas, radimas ir kt.) kuriuos atlikę asmenys gauna netikrą, suklastotą ar svetimą mokėjimo instrumentą. Svetimų, netikrų ar suklastotų EMP laikymas – bent vienos svetimos, netikros ar suklastotos EMP turėjimas savo žinioje (drabužiuose, nešulyje, transporto priemonėje, patalpoje, kompiuterio kietajame diske, bet kokioje magnetinėje ar elektroninėje laikmenoje). Nusikaltimas laikomas baigtu nuo pradėjus laikyti EMP. Neteisėtu finansinės operacijos inicijavimu teismų praktikoje pripažįstami neteisėti veiksmai, kurių paskirtis yra gauti informaciją apie elektroninius pinigus arba sudaryti nurodymą kredito įstaigai dėl disponavimo kredito įstaigos sąskaitoje esančiomis lėšomis, pradėjimas arba atlikimas panaudojant bent vieną svetimą EMP ar EMP naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis. Neteisėtas finansinės operacijos atlikimas - neteisėtų veiksmų, kurių rezultatas yra informacijos apie elektroninius pinigus pateikimas ar nurodymo kredito įstaigai dėl disponavimo kredito įstaigos sąskaitoje esančiomis lėšomis, įvykdymas (sąskaitoje esančių lėšų pervedimas į kitą kredito įstaigoje atidarytą sąskaitą arba grynųjų pinigų išmokėjimas) atlikimas. Tuo atveju, jeigu asmuo gauna patvirtinimą iš kredito įstaigos apie disponavimą kredito įstaigos sąskaitoje esančiomis lėšomis (apie sąskaitoje esančių lėšų pervedimą į kitą kredito įstaigoje atidarytą sąskaitą arba grynųjų pinigų išmokėjimą), veika kvalifikuojama ne tik kaip neteisėtas finansinės operacijos atlikimas, bet ir kaip sukčiavimas pagal BK 182 straipsnį. Teismų praktikoje laikoma, kad, jeigu kaltininkas pagrobia, o po to panaudoja svetimą banko mokėjimo kortelę bei jos tikrus identifikavimo duomenis kelioms finansinėms operacijoms, viršijančioms 1 MGL dydį, atlikti, ir daro visa tai per santykinai neilgą laikotarpį kartojamais veiksmais įgyvendindamas vieningą sumanymą, jo veika yra tęstinė ir kvalifikuojama kaip atitinkamų nusikaltimų sutaptis.

Bylos duomenimis nustatyta, jog R. B., žinodama, jog banko kortelė priklauso ne jai, o kitam asmeniui, ją neteisėtai įgijo ir laikė bei panaudojo finansinei operacijai inicijuoti neturėdama banko kortelės turėtojo sutikimo, taigi – neteisėtai. Panaudojant neteisėtai įgytą ir laikomą svetimą elektroninę mokėjimo priemonę buvo kėsinamasi į kito asmens nuosavybę ir atsirado padarinių, kurių BK 214 straipsnio dispozicija neapima. Todėl svetimos banko kortelės panaudojimas didesnei nei 1 MGL dydžio finansinei operacijai inicijuoti ir šios operacijos realus atlikimas išgryninant pinigus, teisingai kvalifikuotas pagal BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų sutaptį, nes buvo apgaule užvaldytas svetimas turtas.

Tokiu būdu, įvertinus byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl R. B. kaltės padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas – neteisėtai įgijus ir laikius vieną svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, neteisėtai panaudojus ją ir jos duomenis bei apgaule įgijus svetimą turtą.

Kaltinamosios R. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Nors baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo, tačiau kiekvieną kartą, kai pirmą kartą nusikaltusio nepilnamečio padarytos veikos pavojingumas, konkrečios veikos padarymo aplinkybės, asmenybė ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka BK 93 straipsnio 1 dalies sąlygas, teismas privalo svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamojo nubaudimas ir siekimas teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo. Toks reikalavimas kildinamas iš nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirties.

Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai yra įtvirtinti BK XI skyriuje. Šio skyriaus nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų (BK 81 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija 2008 m. gegužės 20 d. nutartyje (b.b.Nr.2K-P-85/2008), įgyvendindama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kompetenciją formuojant vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką, išaiškino, jog pagal BK 93 straipsnį asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealią sutaptį, bei ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo faktas tam tikromis aplinkybėmis praranda savo teisinę reikšmę (pavyzdžiui, kai asmuo už anksčiau padarytą nusikaltimą buvo nuteistas, tačiau teistumas yra išnykęs arba panaikintas).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustačius, jog kaltinamoji R. B., būdama nepilnametė pirmą kartą padarė du apysunkius ir vieną nesunkų nusikaltimą, dvi iš jų sudaro idealią sutaptį, nukentėjusiosios atsiprašė, pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamas veikas, atlygino dalį žalos, ji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės ir šiuo pagrindu baudžiamoji byla nutrauktina (LR BK 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai ir BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Atleidus nepilnametę R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės, jai skirtinos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas ir turtinės žalos atlyginimas (BK 93 straipsnio 2 dalis, 82, 83, 84 straipsniai).

Išaiškintina R. B., jog jeigu ji nevykdys ar netinkamai vykdys jai paskirtas auklėjamojo poveikio priemones ir dėl to bus ne mažiau kaip du kartus įspėta, teismas, remdamasis šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti jas kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, įskaitant atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajai R. B. paliktina nepakeista kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.

Taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnyje įtvirtintą pilnutinio žalos atlyginimo principą, nukentėjusysis negali atsidurti nei geresnėje, nei blogesnėje padėtyje, negu ta, kurioje jis būtų buvęs, jei žala nebūtų padaryta. Žala turi būti atlyginta taikant visiško žalos atlyginimo principą, stengiantis ją atlyginti protingai ir sąžiningai, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų balansą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis, CK 5 straipsnis).

Nukentėjusiosios L. Ž. ikiteisminio tyrimo metu pareikštas 520,00 Lt dydžio civilinis ieškinys, kuris teisiamojo posėdžio metu sumažintas iki 500 Lt, tenkintinas visiškai, nes bylos duomenimis yra neginčijamai nustatyta, jog žala nukentėjusiajai padarytai kaltinamosios nusikalstamais veiksmais (BPK 305 straipsnio 5 dalis ir CK 6.263 straipsnis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: mobilaus ryšio telefonas „Nokia“, ikiteisminio tyrimo metu pagal pakvitavimą perduotas saugoti nukentėjusiajai L. Ž. (b. l. 37-38), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas teisėtai savininkei L. Ž., AB DnB NORD banko pateikta CD-R laikmena (diskas), saugoma byloje (b. l. 54) laikytina byloje iki jos saugojimo laiko (BPK 94 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 – 305, 306, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. B., padariusią Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 83 ir 84 straipsniais, R. B. paskirti auklėjamojo poveikio priemones:

įspėjimą;

per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą žalą – 500,00 (penkis šimtus) litų.

Išaiškinti R. B., jog jeigu ji nevykdys ar netinkamai vykdys jai paskirtas auklėjamojo poveikio priemones ir dėl to bus ne mažiau kaip du kartus įspėta, teismas, remdamasis šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti jas kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, įskaitant ir atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajai R. B. palikti nepakeistą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Civilinį ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš kaltinamosios R. B. 500,00 (penkis šimtus) litų L. Ž. nusikaltimu padarytos žalos atlyginimui.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: mobilaus ryšio telefoną „Nokia“, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti L. Ž., AB DnB NORD banko pateiktą CD-R laikmeną (diską) laikyti byloje iki jos saugojimo laiko.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.