- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-28
- Bylos Nr.
- 2S-700-232/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00859-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Pareiškėjas
- V. S.
- Suinteresuotas asmuo
- A. S., S. S., K. S.
- Kategorijos
- 94.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (pareiškėjo) V. S. atskirąjį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. S., S. S. ir K. S. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo iš esmės pasikeitus aplinkybėms: vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo mokėjimo formos pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas: pakeisti Širvintų rajono apylinkės teismo 2010-10-18 sprendimu patvirtintos pareiškėjo ir A. S. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.1. punktą ir išdėstyti jį taip: nepilnamečio S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu V. S.; pakeisti Širvintų rajono apylinkės teismo 2010-10-18 sprendimu patvirtintos pareiškėjo ir A. S. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punktą, pagal kurio 3.1.1. ir 3.1.2. papunkčius pareiškėjas įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams turtu ir jį išdėstyti taip: V. S. teikia išlaikymą nepilnamečiam sūnui S. S., motina A. S. teikia išlaikymą nepilnametei dukrai K. S.. Nuo 2013 m. gegužės 1 d. V. S. moka išlaikymą nepilnametei dukteriai K. S. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 350 Lt iki vaiko pilnametystės. Nurodė, kad 2010-10-18 sprendimu Širvintų rajono apylinkės teismas nutraukė jo ir A. S. santuoką bendru sutuoktinių sutarimu ir patvirtino tarp jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje buvo numatyta, kad abiejų nepilnamečių vaikų, S. S. ir K. S. gyvenamosios vietos nustatomos su jų motina A. S., o pareiškėjas įsipareigojo teikti išlaikymą abiems vaikams nekilnojamuoju turtu. Šiuo metu sūnus S. S. gyvena su tėvu, t.y. pareiškėju V. S. ir yra tvirtai apsisprendęs, kad su motina gyventi nebenori, todėl sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalyje dėl sūnaus S. S. gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo turėtų būti pakeista. Be to, pareiškėjas nurodė, kad sūnui tapus pilnamečiu, jis dukrai K. S. galėtų teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis, o ne turtu.
Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad nuvykus pareiškėjo nurodytu adresu, namo durys buvo užrakintos, jokių požymių, kad jame kas nors gyventų, nėra. Kaimynai teigia, kad name niekas negyvena, nes visi išvykę į užsienį, todėl jokios informacijos apie Savickų šeimą jie neturi.
Žemesnės instancijos teismas
Širvintų rajono apylinkės teismas 2011-12-23 nutartimi V. S. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo iš esmės pasikeitus aplinkybėms paliko nenagrinėtą. Teismas nurodė, jog pareiškėjas V. S. ir jo atstovė advokatė R. N. į teismo posėdį neatvyko. Pareiškėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (b.l. 33). Su pareiškėjo atstove advokate R. N. posėdžio laikas buvo suderintas, apie posėdžio datą ir laiką jai buvo pranešta (b.l. 35), tačiau į posėdį ji neatvyko, neatvykimo priežasčių teismui nepranešė, todėl yra pagrindas V. S. pareiškimą palikti nenagrinėtu (CPK 246 str.). Teismas nustatė, jog tiek pareiškėjo V. S., tiek ir vaikų S. S. bei K. S. bei suinteresuoto asmens A. S. gyvenamosios vietos yra Jungtinėje Karalystėje. Todėl pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr.44/2001 ši byla teisminga Jungtinės Karalystės teismams. Kadangi šioje byloje yra kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo reikalinga tirti vaiko gyvenimo sąlygas ir pan., apklausti patį vaiką, o tokių galimybių Lietuvos teismai neturės, nes vaikų čia nėra. Dėl ko VTAS negalėjo pateikti teismui išvados dėl prašymo, o tokio pobūdžio bylose VTAS dalyvavimas būtinas ir reikalinga jų išvada dėl pareikšto reikalavimo.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu apeliantas V. S. prašo panaikinti 2011-12-23 Širvintų rajono apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo iš esmės pasikeitus aplinkybėms, kuria jo pareiškimas paliktas nenagrinėtu ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, jog buvo pateiktas prašymas atidėti teismo posėdį dėl svarbių aplinkybių tiek pareiškėjo V. S., tiek V. S. atstovės, kadangi V. S. negalėjo palikti nepilnamečio sūnaus užsienio šalyje vieno, o sūnus dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių negali išvykti iš Jungtinės Karalystės, todėl teismas neturėjo pagrindo pareiškimą palikti nenagrinėtu. Byla teisminga Lietuvoms teismams, kadangi santuokos nutraukimo klausimas buvo sprendžiamas LR teisme. Be to teismas nutarties priėmimo metu neturėjo pakankamai įrodymų, kurie galėtų patvirtinti faktą, kad A. S. nuolatinė gyvenamoji vieta yra būtent Jungtinėje Karalystėje. Išvykimo A. S. nėra deklaravusi, todėl jos deklaruojama nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Be to A. S. turi nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, todėl darytina išvada, kad pagrindinė A. S. gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (LR CPK 338 str.).
Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pareiškėjo pareiškimą paliko nenagrinėtu remdamasis LR CPK 246, 296 str. 1 d. 12 p. str.
Kaip matyti iš bylos medžiagos teismas 2011-11-28 protokoline nutartimi visų proceso dalyvių – pareiškėjo V. S., suinteresuotų asmenų A. S., S. S. ir K. S. dalyvavimą 2011-12-19 teismo posėdyje pripažinto būtinu, apie tai nuspręsta informuoti advokatę R. N., kuri į teismo posėdį neatvyko, buvo gautas jos prašymas bylos nagrinėjimą atidėti. 2011-11-29 pranešimu pareiškėjo V. S. atstovė adv. R. N. informuota apie posėdžio datą ir laiką bei, kad V. S. dalyvavimas teismo posėdyje pripažintas būtinu. Informuota, jog suinteresuotų asmenų A. S., S. S., K. S. dalyvavimas taip pat pripažintas būtinu. Tačiau į 2011-12-19 teismo posėdį pareiškėjas V. S. ir jo atstovė neatvyko. Pareiškėjas V. S. pateikė prašymą bylos nagrinėjimą atidėti, nurodė priežastis, kad su pareiškėju gyvenantis nepilnametis sūnus S. S. mokosi kolegijoje, esančioje Jungtinėje Karalystėje, ir dėl mokomųjų dalykų atsiskaitymo bei projektų pristatymo negalės dalyvauti teismo posėdyje, bet to S. S. neturi asmens dokumentų. Jokių dokumentų pagrindžiančių minėtas aplinkybes teismui nepateikė. Apie posėdžio datą ir laiką bei jo dalyvavimą būtinu pareiškėjas informuotas 2011-11-29, beveik prieš mėnesį iki paskirto posėdžio datos. Su pareiškėjo atstove adv. R. N. posėdžio laikas taip pat buvo suderintas, ji informuota apie posėdžio datą ir laiką (b.l. 35), neatvykimo priežasčių teismui nepranešė. Dėl šių aplinkybių skundą nagrinėjantis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pareiškėjas, jo atstovė buvo tinkamai informuoti apie pripažinimą pareiškėjo dalyvavimo teismo posėdyje būtinu bei paskirtą teismo posėdžio datą, tačiau jie neatvyko dėl nepateisinamų priežasčių, kas yra pagrindas pareiškimą palikti nenagrinėtu LR CPK 246 str. pagrindu.
P. V. S. kreipėsi į Širvintų rajono apylinkės teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo iš esmės pasikeitus aplinkybėms: vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo mokėjimo formos pakeitimo.
Širvintų rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 21 d. nutartimi (b. l. 42-43) nusprendė, jog remiantis Tarybos reglamentais Nr.2201/2003, Nr.44/2001 byla teisminga Jungtinės Karalystės teismams, kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, jog tiek pareiškėjo V. S., tiek ir vaikų S. S. bei K. S. bei suinteresuoto asmens A. S. gyvenamosios vietos yra Jungtinėje Karalystėje.
Spręsdamas teismingumo klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad teismingumą tokio pobūdžio bylose nustato Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis reglamentą (EB) Nr. 1347/2000“ (toliau – Reglamentas). Šio Reglamento nuostatos yra taikomos visose Europos Sąjungos valstybėse narėse, tiesiogiai ir yra viršesnės už nacionalinę teisę. Minėto Reglamento II skirsnio 8 straipsnyje įtvirtinta bendroji jurisdikcija. Šiame straipsnyje nurodoma, kad Valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje. Minėto Reglamento preambulės 11 p. nustatyta, kad į jo taikymo sritį neįeina išlaikymo pareigos, nes jau taikomas Tarybos Reglamentas (EB) Nr.44/2001. Teismai, turintys jurisdikciją pagal šį reglamentą, paprastai turės jurisdikciją priimti sprendimus dėl išlaikymo pareigų taikydami Tarybos reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 2 dalį.
Pagal CK 2.12 straipsnio 1 dalį, fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta, o nepilnamečio fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta yra laikoma to iš tėvų, su kuriuo nepilnametis daugiausia gyvena, nuolatinė gyvenamoji vieta (CK 2.14 str. 2 d.). Tačiau Europos Bendrijos teisėje vartojama sąvoka „nuolatinė gyvenamoji vieta“ nesutampa su nacionalinėje teisėje vartojama sąvoka ir šio termino prasmė aiškinama pagal Reglamento tikslus, siekius ir suprantamas taip, kad vaikui persikėlus iš vienos valstybės narės į kitą, nuolatinės gyvenamosios vietos įgijimas naujoje valstybėje narėje sutampa su nuolatinės gyvenamosios vietos „praradimu“ ankstesnėje valstybėje narėje. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad dabartinė nepilnamečių vaikų S. S. ir K. S. gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, kas leidžia daryti išvadą, kad vaikai turi esminį ryšį su ta valstybe, pareiškėjo V. S. ir jo buvusios sutuoktinės A. S. gyvenamosios vietos yra Jungtinėje Karalystėje. Duomenys apie fizinių asmenų gyvenamąją vietą kaupiami viešame Gyventojų registre, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal CK 2.17 str. 1 d. registro duomenys apie fizinio asmens gyvenamąją vietą yra tik vienas iš kriterijų gyvenamajai vietai nustatyti. Pagal CK 2.16 str. 1 d. fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma ta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Kaip matyti iš bylos medžiagos teisingai pirmos instancijos teismas nustatė, jog bylos nagrinėjimo metu tiek pareiškėjas, tiek vaikai tiek, tiek pareiškėjo buvusi sutuoktinė ir vaikų motina gyvena Jungtinėje Karalystėje (b.l. 30, 32). Pareiškėjas jokių šias aplinkybes paneigiančių įrodymų teismui nepateikė.
Dėl paminėtų motyvų, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog byla yra teisminga Jungtinės Karalystės teismui, todėl naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo. Šiuo nagrinėjamu atveju Tarybos Reglamento (EB) Nr.44/2001 22 str. išimtinė jurisdikcija netaikoma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n utarė:
Širvintų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.