- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-12
- Bylos Nr.
- II-100-843/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-02-3-04634-2012-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aušra Valinskienė
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi G. K. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2012 m. spalio 9 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-2023538-12,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. K. 2012 m. spalio 5 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodyta, kad jis 2012 m. spalio 5 d. 16.30 val. Lukiškių gatvėje ir Lukiškių skersgatvyje, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Toyota Avensis Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kelyje, turinčiame daugiau nei vieną eismo juostą, išvažiavo į priešingą eismo juostą, lenkė nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje ir nereguliuojamoje sankryžoje, kur blogai matosi kelias, ir tokiais veiksmais kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus pareigūnas 2012 m. spalio 9 d. nutarime konstatavo, kad G. K. protokole nurodyta veika padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124² straipsnio 1 dalyje, už kyrį jam skyrė 500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu keturiems mėnesiams.
Šalies argumentai
G. K. kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti 2012 m. spalio 9 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Skunde pareiškėjas nurodė, kad pažeidimų padarymu yra apkaltintas nepagrįstai, kadangi jų nepadarė, be to, kai kurie tų veiksmų apskritai negali būti laikomi pažeidimais. 2012 m. spalio 5 d. nutarime nurodytu laiku vyko į susitikimą Gynėjų g. 14, Vilniuje. Kadangi nuvykti į susitikimo vietą artimiausias kelias buvo per Lukiškių gatvę ir Lukiškių skersgatvį, jau pravažiavęs Lukiškių gatvėje esančią pėsčiųjų perėją likus iki Lukiškių gatvės ir Lukiškių skersgatvio sankryžos keliems metrams ir įsitikinęs, kad posūkio manevrą atlikti saugu, įsuko į Lukiškių skersgatvį. Įsukus maždaug už 20-40 metrų pastebėjo policijos automobilį ir jį stabdantį pareigūną, kuris pareiškė, jog jis (G. K.) išvažiavo į priešingos krypties juostą kelyje, turinčiame daugiau nei vieną eismo juostą, lenkė nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje ir nereguliuojamoje sankryžoje, kur blogai matosi kelias, ir tokiais veiksmais kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams.
Dėl įvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą kelyje, turinčiame važiavimo kryptimi daugiau negu vieną eismo juostą, G. K. skunde nurodė, kad nors yra kaltinamas tokio pažeidimo padarymu, tačiau konkretus KET punktas, kurį jis neva pažeidė įvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei skundžiamame nutarime nėra nurodytas. Kita vertus, KET apskritai nėra numatytas draudimas įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą kelyje, turinčiame važiavimo kryptimi daugiau negu vieną eismo juostą. KET 123 punktas ir KET 3 priedo 1.1. punktas draudžia kirsti siaurą ištisinę liniją, kuria žymimos eismo juostos, tačiau ištisinės linijos jis nekirto, o į priešingą eismo juostą įvažiavo toje vietoje, kur linija buvo punktyrinė. Be to, ir visuomeniniam transportui skirta juosta jau buvo besibaigianti, todėl negalima laikyti, jog toje vietoje važiavimo kryptimi buvo daugiau nei viena eismo juosta. G. K. pažymi, kad nei protokole, nei nutarime jis nėra apkaltintas lenkimu vietose, kur važiavimo kryptimi yra daugiau kaip viena eismo juosta (toks pažeidimas visiškai nėra aprašytas prie pažeidimo esmės ir nustatytų aplinkybių), o KET 154.5 punktas tik yra įrašytas nutarimo grafoje, kurioje nurodomas teisės aktas, kurio reikalavimai buvo pažeisti. Atkreiptinas dėmesys, jog tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek bendros kompetencijos teismai, aiškindami ATPK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį, ne kartą yra pažymėję, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę – jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu yra apibrėžiamos bylos nagrinėjimo ribos, t. y. byla nagrinėjama tik dėl konkretaus pažeidimo, kuris yra aprašytas protokole. Kadangi protokole nebuvo suformuotas ir aprašytas kaltinimas „Lenkimas vietose, kur važiavimo kryptimi yra daugiau kaip viena eismo juosta“, t. y. jis nebuvau kaltinamas KET 154.5 punkto pažeidimu, todėl už šią tariamai įvykdytą veiką negali būti baudžiamas.
Dėl lenkimo nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje G. K. nurodė, kad kategoriškai nesutinka pažeidęs KET 145.4 punkto reikalavimus, t. y. lenkęs pėsčiųjų perėjoje. Gal būt dėl to, jog jį sustabdęs pareigūnas stovėjo už maždaug 20-40 metrų nuo sankryžos, kurią iš tos pusės užstoja namo kampas ir prie jo augantys augalai, o gal būt dėl to, jog prieš kelias akimirkas jis buvo paleidęs prieš tai sustabdyto automobilio vairuotoją, protokolą surašęs pareigūnas galėjo nematyti posūkio manevro pradžios, padarydamas prielaidą, jog jis (G. K.) pradėjo manevrą prieš perėją, o ne už jos. Be to, protokolą surašęs pareigūnas užsiminė, jog tarnybiniame automobilyje esanti vaizdo fiksavimo įranga yra užfiksavusi jo pažeidimą, todėl siekiant paneigti (arba patvirtinti) teiginius, jog jis lenkė pėsčiųjų perėjoje, būtina išreikalauti įvykio vietoje darytą vaizdo įrašą.
Dėl lenkimo nereguliuojamoje sankryžoje, kur blogai matosi kelias, G. K. nurodė, kad KET nedraudžia lenkti nereguliuojamoje sankryžoje, KET 145.1. punktas numato, kad draudžiama lenkti šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės (kairės)“ arba „Pagrindinis kelias“, bei reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose. Lukiškių gatvės ir Lukiškių skersgatvio sankryža nėra pažymėta nurodytais ženklais, nėra reguliuojama ar lygiareikšmių kelių, todėl net pripažinus, kad jo atliktas manevras laikomas lenkimu, negalima teigti, jog jis buvo atliktas pažeidžiant KET reikalavimus. Antra vertus, visiškai nesuprantamas nutarimo teiginys, jog jis lenkė vietoje, kur blogai matosi kelias, t. y. pažeidė KET 154.3 punktą. Kaip matyti iš pateiktų vietos nuotraukų, matomumas nurodytoje sankryžoje yra puikus visomis kryptimis, kadangi kelias niekur nesisuka, vietovė nėra kalvota ir pan. Negana to, ties sankryža Lukiškių gatvė tampa tik vienos eismo juostos, kas objektyviai panaikiną riziką, jog priešpriešiais gali atvažiuoti automobilis ir manevras gali kelti grėsmę.
Šalies argumentai
Skunde G. K. taip pat nurodė, kad jo atliktas manevras apskritai negali būti laikomas lenkimu. Pagal KET 3 punktą lenkimas – tai vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių pralenkimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Akivaizdu, jog tam, kad vairuotojo atliktas veiksmas būtų laikomas lenkimu turi būti tam tikros sąlygos – automobilis turi išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą, pralenkti kitus automobilius ir grįžti atgal į buvusią eismo juostą (KET 3, 141.4. punktai). Nors jis ir įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, tačiau šio veiksmo negalima laikyti lenkimu, kadangi jis neturėjo tikslo pralenkti stovėjusių automobilių ir grįžti į tą pačią eismo juostą. Įvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą tikslas buvo ne automobilių pralenkimas, o įvažiavimas į Lukiškių skersgatvį. Todėl jo manevras turi būti laikomas ne lenkimu, o posūkiu, tuo labiau, jog priešpriešine eismo juosta jis nevažiavo, bet ją smailiu kampu kirto. G. K. mano, kad jo veikoje nėra ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties. Atsakomybei pagal šią teisės normą atsirasti vien kelių pažeidimų padarymo neužtenka, o būtina, kad padaryti pažeidimai keltų grėsmę eismo saugumui. Neskaitant to, jog jis dėl aukščiau nurodytų argumentų nepadarė kelių pažeidimų, jo veikoje nėra kitos būtinos atsakomybei pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį kilti sąlygos – grėsmės eismo saugumui. Prieš įvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą jis, kaip to reikalauja KET 106 punktas, įsitikino, jog tai daryti visiškai saugu, posūkio manevras nekliudys kitiems eismo dalyviams ir nesukels jokios grėsmės eismo saugumui, patį posūkį atliko nedideliu greičiu gerai matomoje vietoje, kas objektyviai pašalino bent kokios grėsmės eismo saugumui kilimą. Kita vertus, nutarime nurodyti KET pažeidimai negali būti vertinami kaip keli pažeidimai ATPK 124² straipsnio prasme. Juk jis yra kaltinamas tik vienintelės veikos padarymu – lenkimu pažeidžiant kelių eismo taisyklių reikalavimus, todėl šios veikos kvalifikavimas pagal skirtingus KET punktus negali būti laikomas vienu metu ar paeiliui padarytais kelių eismo taisyklių pažeidimais.
Teismo posėdžio metu G. K. palaikė savo skundą prašydamas jį tenkinti. Nurodė, kad Lukiškių gatve artėjo link Lukiškių skersgatvio. Likus gal šešiems metrams iki Lukiškių skersgatvio, jau buvo pravažiavęs pėsčiųjų perėją, pamatė punktyrinę liniją, smailiu kampu įsuko į Lukiškių skersgatvį ir gal už 20 metrų pamatė stovintį pareigūnų automobilį. Pareigūnas tik išlipęs buvo iš automobilio, sustabdė jį ir pareiškė, kad važiavo prieš eismą, lenkė pėsčiųjų perėjoje ir keldamas pavojų kitiems eismo dalyviams pažeidė KET, nors jis privažiavęs buvo prie pat sankryžos ir matė, kad ten automobilių nėra, pakankamai neblogas matomumas yra toje vietoje, tiek į vieną pusę, tiek į kitą. Be to, ten tolimesnis kelias jau eina vienpusis, iš tos pusės tuo labiau niekas atvažiuoti negalėtų.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas J. V. paaiškino, kad dirba Kelių patrulių rinktinės patruliu. Prisimena, kad stovėjo Lukiškių gatvėje, ten buvo susidaręs automobilių kamštis, iš priekio matė, kaip G. K. išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą kirsdamas ištisinę liniją, lenkė kitus automobilius, stovėjusius kamštyje, pavažiavo apie 100 metrų, pervažiavo pėsčiųjų perėją ir pasuko į kairę. Šiuos veiksmus stebėjo betarpiškai nuo pradžios iki pabaigos, stebėdami su kitu pareigūnu pamatė, kaip G. K. išvažiavo, ir tiesiog palaukė jo privažiuojant, kol galės sustabdyti. Į priešpriešinę juostą G. K. įvažiavo dar toliau, negu apima nuotrauka (b. l. 8). Visą laiką abu pareigūnai stovėjo, kad matytų tą visą kelią, kur tuo metu buvo jų automobilis – neatsimena. Jie pėsčiomis stovėjo prie sankryžos, automobilis šone stovėjo. Nepamena, ar šitas įvykis buvo filmuojamas.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. J. paaiškino, kad dirba Kelių patrulių rinktinėje. Prisimena, kad stovėjo Lukiškių gatvėje prie Lukiškių skersgatvio ir matė, kaip G. K. važiavo Lukiškių gatve nuo Tumo Vaižganto gatvės, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir lenkė kelyje, turinčiame dvi eismo juostas viena kryptimi, priešpriešine eismo juosta visas stovinčias transporto priemones. Lenkimą darė nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje ir išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą darė posūkį į kairę sankryžoje iš priešpriešinės juostos. Buvo sustabdytas pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį vienu metu ar paeiliui padarant Kelių eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui. Grėsmė pasireiškia tuo, kad vairuotojas, atvažiuojantis nuo kalėjimo, nori pasukti į dešinę, žino, kad iš kairės vienpusis eismas, niekas neatvažiuoja, nėra jokios kliūties, pradeda sukti, o čia atlekia priešpriešine kitas automobilis ir gaunasi kaktomuša, be to, yra nereguliuojama pėsčiųjų perėja. Policijos tarnybinis automobilis stovėjo iš Lukiškių gatvės įsukus į skersgatvį, jis pats stovėjo prie sankryžos ir betarpiškai matė G. K. pažeidimus. Pažeidimas nebuvo filmuojamas. Kai sakė vairuotojui, kad viskas nufilmuota, turėjo mintyje, kad Finansų ministerija turi vaizdo įrašymo įrangą, kameros stovi kaip tik toje gatvėje. Neatsimena, ar tą dieną toje vietoje buvo daug pažeidėjų sustabdę. Konkrečiai prieš šį įvykį jo kolega sėdėjo tarnybiniame automobilyje, tačiau kategoriškai to nepamena.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas.
Susipažinęs su pareiškėjo skundu, ginčijamu nutarimu, pateikta medžiaga bei teismo posėdžio metu ištirtais papildomais duomenimis, teismas sprendžia, kad G. K. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, padarymą 2012 m. spalio 9 d. nutarimu nubaustas pagrįstai ir teisėtai. Teismo neįtikino G. K. versija, kad į priešpriešinę eismo juostą jis įsuko už pėsčiųjų perėjos prieš pat posūkį į Lukiškių skersgatvį. Tai paneigia policijos pareigūnų, surašiusių jam administracinio teisės pažeidimo protokolą, parodymai. Abu pareigūnai tvirtina matę, kaip G. K., važiuodamas keliu, turinčiu dvi eismo juostas, įsuko į priešpriešinę eismo juostą, lenkė kitus spūstyje buvusius automobilius, pervažiavo pėsčiųjų perėją ir pasuko į kairę, kur buvo sustabdytas. Šie pažeidimai, numatyti KET 145.1, 145.3, 145.4, 145.5 punktuose, kelią grėsmę eismo saugumui, nepaisant to, kad konkrečiu atveju pavyko išvengti neigiamų pasekmių. Šių liudytojų parodymai dėl esminių pažeidimo aplinkybių sutampa tarpusavyje, papildo vienas kitą, todėl teismas jais remiasi. Nors tarp liudytojų parodymų yra smulkių neatitikimų (dėl pareigūno J. V. buvimo vietos betarpiškai prieš užfiksuojant pažeidimus), tačiau jie atsižvelgiant į pareigūnų darbo specifiką bei liudytojo D. J. duotų parodymų dėl šios aplinkybės nekategoriškumą nėra pakankami, kad sukeltų teismui pagrįstų abejonių dėl šių pareigūnų parodymų patikimumo.
Teismas atkreipia dėmesį, kad G. K. neigia lenkęs kitus automobilius, nes išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą negrįžo atgal į savo eismo juostą. KET 3 punkte yra išaiškinta, kas yra lenkimas, tai vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių pralenkimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Pareigūnai tvirtina matę, kad G. K. įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir pralenkė spūstyje stovėjusius automobilius. Tai, kad G. K. negrįžo į savo eismo juostą, patvirtina tik tai, kad jis tuos automobilius ne aplenkė, o pralenkė. Atsižvelgiant į tai, jo veiksmai tinkamai įvertinti kaip lenkimas.
Kaip matyti, G. K. buvo paskirta 500 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu keturiems mėnesiams. Ši nuobauda yra mažesnė nei ATPK 124² straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas vidurkis, nors buvo nustatyta G. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies pažeidimas, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda, o atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. ATPK 302 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens, padėtį teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, skundas arba nukentėjusiojo skundas. Atsižvelgdamas į šią įstatymo nuostatą teismas negali skirti jam griežtesnės.
Remdamasis tuo, kas pasakyta, teismas sprendžia, kad pagrindo naikinti 2012 m. spalio 9 d. nutarimo ir nutraukti G. K. administracinio teisės pažeidimo bylą pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja
nutaria:
pareiškėjo G. K. skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus pareigūno 2012 m. spalio 9 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.