Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2010-11-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-115-495/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-11-05
Bylos Nr.
1-115-495/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Pranytė-Zalieckienė
Nukentėjusysis
A.
Kaltinamasis
D. V.
Advokatai
Stasys Karvelis, Vidmantas Stonkus
Baudžiamoji byla Nr.1-115/ 2010Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.2.4.,1.1.8.1.1.,1.2.14.6.2.,1.2.18.10., 2.3.,2.3.6.,2.3.6.4.4.,2.3.6.4.5.
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. lapkričio mėn. 5 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Pranytė-Zalieckienė,sekretoriaujant Daivai Sutkaitienei,dalyvaujant prokurorei Rasai Miltinytei,gynėjui advokatui Vidmantui Stonkui,nukentėjusiajam A. M. U. ,nukentėjusiojo atstovui advokatui Stasiui Karveliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. V. , gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 183 str. 2 dalį, 222 str. 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė:

D. V. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2008 02 13 iki 2008 12 31, tai yra, jis, nuo 2008 01 01 iki 2008 12 31, būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) (kurios pavadinimas laikotarpiu nuo 2006 03 10 iki 2008 07 02 registruotas kaip UAB (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d. nuostatas, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, pagal to paties įstatymo 4 str. privalėdamas tvarkyti įmonės apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pažeidė to paties įstatymo 6 str. 2 d. reikalavimą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, to paties įstatymo 12 str. 1 d. reikalavimą, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, to paties įstatymo 12 str. 4 d. reikalavimą, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškarto po to, kai yra galimybė tai padaryti“: 2008 02 11 sudarytos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) tarp jo atstovaujamos UAB (duomenys neskelbtini) ir A.M. U. pagrindu, iš A.M. U. ir E.R. U. kaip atsiskaitymą su UAB (duomenys neskelbtini) už numatomus statybos darbus 2008 05 08 grynais pinigais gavęs 70 000 Lt, 2008 10 09 – 80 000 Lt, 2008 11 18 – 70 000 Lt (iš viso – 220 000 Lt), nesurašė dokumento, patvirtinančio šias ūkines operacijas ir šių pinigų neapskaitė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje.

Apklaustas kaltinamuoju D. V. kaltu neprisipažino ir parodė, kad su A. M. U. susipažino 2007 metų pabaigoje ar 2008 metų pradžioje (tiksliai neprisimena). Juos supažindino buvęs jo draugas T. P. , kuris jį pristatė kaip patikimą žmogų, planuojantį statyti namą. Todėl jis pasiūlė savo paslaugas, su kuriomis jis sutiko. Pagal su A.M. U. sudarytą rangos sutartį, pastarasis sumokėjo pirmą avansą ir 2008 metų pavasarį buvo pradėti vykdyti statybos darbai, tačiau kokie darbai buvo atliekami konkrečiai nurodyti negali. Įsipareigota buvo per metus pastatyti namą. Kadangi jis su A.M. U. bendravo asmeniškai, tai jam paskolino trampam laikotarpiui 220 000 litų. Jis juo pasitikėjo, kadangi jis buvo pristatytas kaip buvęs Policijos departamento vadovas. Vykdomi namo statybos darbai niekaip nebuvo susiję su jo A.M. U. skolintais pinigais. Tačiau jis neįvykdė savo įsipareigojimų pagal rangos sutartį, buvo vilkinama pagal sutartį mokėti pinigus. Pilnai su bendrove iki šiol nėra atsiskaityta. Pagal rangos sutartį buvo numatyti keli avansiniai mokėjimai, bet šio susitarimo A.M. U. nesilaikė. Pirmas avansinis pavedimas buvo padarytas 2008-02-13, kurį sudarė 150 000 litų. Rangos sutartis pasirašyta 2008-02-11. Antrą kartą buvo pervesta 70 000 litų. Tą patį 2008 metų pavasarį A.M. U. paprašė jo paskolinti 220 000 litų 2-3 mėnesių laikotarpiui, tačiau kada ir kokiomis aplinkybėmis šis prašymas buvo išsakytas neatsimena. Pastarasis jam nesakė kokiam tikslui jam reikalingi pinigai. Jų pokalbio apie pinigų skolinimą niekas negirdėjo. 2008 metų kovo ar balandžio mėnesį jie susitiko A.M. U. bute ir jis (D. V. ) jam perdavė 220 000 litų grynais pinigais, kurie yra jo asmeninės santaupos, laikomos namuose. Mokesčių inspekcijoje jis šių pinigų nebuvo deklaravęs. Jis nežinojo, kad įmonių vadovams privaloma deklaruoti savo pajamas bei paskolintas sumas. Skola buvo grąžinta A.M. U. namuose. Pirmą kartą pinigus davė pats A.M. U. , o kitą kartą – jo žmona. Nei A.M. U. , nei jo žmona nesakė, kad grąžina skolą. Grąžinimo raštelius rašė A.M. U. iniciatyva. Juos pasirašė tik todėl, kad to prašė A.M. U. . Kodėl skolinant nebuvo pasirašytas paskolos raštelis, o tik juos grąžinant kaltinamasis paaiškinti negalėjo. Be to, kaltinamasis paaiškino, kad negali nurodyti ar A.M. U. bankiniais pavedimais pervestai pinigų sumai buvo atlikti namo statybos darbai ir tuo pačiu patvirtino, kad pagal atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1 b.l. 41) bendrovė atliko darbų 344 900 litų sumai be PVM, tačiau konkreti atliekamų darbų apskaita nebuvo vedama. Kadangi užsakovas A.M. U. buvo pervedęs 220 000 litų pagal rangos sutartį, todėl kitiems darbams atlikti buvo naudojamos įmonės lėšos. Civilinio proceso tvarka dėl rangos sutarties nevykdymo nesikreipė. 2008-12-12 susitarimas dėl 2008-02-11 rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo (t. 1 b.l. 18-19) bei lokalinė sąmata (t. 1 b.l. 20) galėjo būti ir jo paties paruošti, bet tai buvo tik projektas, kadangi juose nėra parašų. UAB (duomenys neskelbtini) atliko A.M. U. vasarnamio statybos darbus ir jis liko skolingas UAB (duomenys neskelbtini). Įmonė ketina išieškoti iš jo visą skolą. Iki šiol tai nebuvo padaryta dėl piniginių lėšų stygiaus. Be to, kaltinamasis paaiškino, kad A.M. U. ir jo žmona pinigus jam davė kaip fiziniam asmeniui, todėl tų tų pinigų jis neturėjo įnešti į įmonės buhalterinę apskaitą. 220 000 litų skolos, kurią jam grąžino A.M. U. , jis niekur neapskaitė ir niekur jų nepanaudojo. Kur dabar yra tie pinigai kaltinamasis nurodyti teismui negalėjo.

Nukentėjusysis A. M. U. parodė, kad jis 2007 metais pardavė 10 ha jo tėvo turėtos žemės (duomenys neskelbtini) kaime už 1 200 000 litų. Vėliau su žmona nutarė tėvo sodybos vietoje pasistatyti ūkininko sodybą. Kaip tik tuo laikotarpiu sutiko savo buvusį bendradarbį A. P. , kuris jam rekomendavo D. V. . 2008 metų vasario mėnesį su D. V. ir T. P. susitiko kavinėje, kur su kaltinamuoju aptarė statybos klausimus, paprašė jo paruošti preliminarią rangos sutartį bei sąmatą. 2008-02-11 jie su D. V. pasirašė rangos sutartį. 2008 m. balandžio mėnesį prasidėjo statybos. Po žemės pardavimo jam pinigų tikrai netrūko, todėl jis tikrai neturėjo jokio poreikio iš D. V. skolintis pinigų. Tiksliai neprisimena, bet tuo metu jo bank sąskaitoje buvo apie 800 000 litų. Pagal rangos sutartyje nustaytą grafiką jis per banką įmonei pervedė 150 000 litų, po to D. V. prašymu 2008-05-06 - 70 000 litų. Vėliau jam D. V. pasakė, kad jam būtų geriau, kad pinigus jis mokėtų grynais ir jis sutiko. Kitas mokėjimas buvo numatytas 2008-06-16, bet kadangi jau buvo sumokėta 290 000 litų, o statybos darbai buvo tik prasidėję, jis pradėjau įtarti, kad kažkas negerai. Todėl su R. M. sudarė techninės priežiūros sutartį, kuris vėliau man paaiškino, kad padaryta tik 30 procentų darbo, o ne už 290 000 litų, kurie jau sumokėti. Todėl D. V. parašė du laiškus, kuriuose prašė sudaryti konkrečią sąmatą. Bet darbai vis tiek vyko labai sunkiai. R. M. sakė, kad negali surasti galų, nes jam nepateikia dokumentų. D. V. tik 2008 m. spalio mėnesį pateikė atliktų darbų aktą, kuris yra byloje, kuriame nurodyta, kad darbų atlikta už 344 000 litų sumą. Jis pasakė, kad vėl reikia sumokėti pinigus ir jie iki lapkričio mėn. 30 dienos baigs darbus, kaip ir buvo numatyta. Tuomet jis savo žmonai paliko 80 000 litų grynais pinigais bei pakvitavimą ir paprašė, kad ji juos perduotų D. V. . Vėliau, kai pinigai jau buvo perduoti, žmona jam pasakė, kad D. V. nepasirašė pakvitavimo, tik savo ranka parašė raštelį, kad gavo pinigus. Po to, nors pinigai ir buvo sumokėti, bet darbai vis tiek vyko vangiai. Maždaug po dviejų savaičių paskambino D. V. ir paprašė susitikti. Susitikus jis tiesiai pasakė, kad nėra apyvartinių lėšų, todėl negali vykdyti darbų ir reikia nutraukti rangos sutartį. Jis sakė, kad paruoš susitarimo projektą. 2008 m. gruodžio mėnesį jie susitiko Vilniaus banke, Vilniaus gatvėje, kur D. V. jam parodė susitarimo projektą. Perskaitęs jį nustebo, kad jame nurodyta sumokėta suma 220 000 litų, o ne 440 000 litų, kurie jau buvo sumokėti. Be to, nukentėjusysus parodė, kad dėl atliktų statybos darbų apimties į statybos ekspertus nesikreipė. Jis tikrai nėra skolingas UAB (duomenys neskelbtini), kaip nurodyta bendrovės pateiktoje pretenzijoje. 2008-10-06 atliktų darbų akte nurodyta, kad darbų atlikta už 344 000 litų sumą, bet ne visi nurodyti darbai yra padaryti. Nebuvo nustyta kokiai sumai UAB (duomenys neskelbtini) atliko darbų, kai darbai sustojo. Jis UAB (duomenys neskelbtini) atliktų darbų sumą skaičiuoja pagal 2008-10-06 atliktų darbų aktą. Šiuo aktu bei prie susitarimo dėl rangos sutarties nutraukimo pridėta lokaline sąmata ir grindžia savo pareikštą civilinį ieškinį, kurį prašo tenkinti. Dėl pinigų perdavimo aplinkybių nukentėjusysis papildomai paaiškino, kad D. V. jam sakė, kad jam būtų patogiau, jeigu jis mokėtų grynais pinigais, o ne banko pavedimais, kadangi bus galima greičiau atsiskaityti už statybines medžiagas, sumokėti darbininkams ir panašiai. Po rangos sutarties pasirašymo D. V. sakė, kad jam būtų geriau, jeigu pusę sumos pervestų per banką, o likusią sumą sumokėtų grynais. Jis pasakydavo kiek reikia sumokėti grynais. Pirmą kartą grynais pinigais D. V. 2008-05-08 perdavė 70 000 litų. 2008-05-06 padarė 70 000 litų bankinį pavedimą, nes toks avanso mokėjimas buvo numatytas rangos sutartyje, o 2008-05-08 sumokėjo grynais, nes taip pasakė D. V. . 2008-05-08 70 000 litų grynais perdavė savo bute, kaip visais kitais atvejais. Visi pinigų perdavimai vyko jo bute. Jis (A.M. U. ) buvo paruošęs pakvitavimus, kuriuose buvo nurodoma, kad pinigai mokami pagal rangos sutartį, bet D. V. atsisakė juos pasirašyti, o savo ranka rašė raštelius ir juos pasirašydavo. Jis nesakė, kodėl nenori pasirašyti tų pakvitavimų. 2008-05-12 D. V. jis parašė laišką, kuriame nurodė, kad sumokėjo 290 000 litų, o darbų padaryta už mažesnę sumą, todėl stabdo mokėjimus. R. M. jam sakė, kad jį įmonė apgaudinėja, bet jis negalėjo paskaičiuoti, nes neturėjo jokių dokumentų. 2008-05-08 jis sakė D. V. , kad darbai vyksta labai lėtai, o jis žadėjo juos paspartinti, atvežti daugiau žmonių. Iš pradžių statybos darbus kuravo D. V. pavaduotojas T. P. , bet vėliau D. V. juos perėmė pats. Jis sakė, kad jis ima šitą statybą savo globon ir viską padarys. Tai jį nuramino, todėl jis ir toliau mokėjo pinigus. Darbus atlikinėjo A., kurio pavardės nežino ir dar keli vyrai. Darbų atlikimą prižiūrėjo K. R. , bet jis retai atvažiuodavo. Su juo daugiau bendravo telefonu. Lokalinės sąmatos kiekvieną mėnesį nebuvo sudaromos. 2008-10-09 jis D. V. grynais perdavė 80 000 litų, nes jis pasakė, kad stoja darbai, kadangi nėra pinigų. Jam buvo svarbiausia, kad darbai vyktų, todėl ir sumokėjo tuos pinigus. O 2008-11-18 žmona D. V. perdavė 70 000 litų. Tiksliai visų aplinkybių neprisimena. Spalio mėnesį statybos dar vyko, nes pirmam aukšte išliejo grindis ir ištinkavo. Kadangi įmonė nevykdė darbų, todėl jis nesilaikė pinigų mokėjimo grafiko, kuris buvo numatytas pagal rangos sutartį.

Liudytoja R. E. U. parodė, kad 2007 m. rudenį jos vyras A. M. U. pardavė 10 ha žemės, už kurią gavo 1 200 000 litų. Iš šių pinigų sūnui nupirko butą, sau automobilį, o likusius pinigus padėjo į banką. Po to jie nusprendė, vyro tėvų žemėje (duomenys neskelbtini) kaime pasistatyti namuką. Vyras pradėjo ieškoti, kas tai galėtų padaryti. Jo bendradarbis pasakė, kad žino akcinę bendrovę, kuri tikrai gerai stato namus. Šios bendrovės direktorius yra D. V. . Į jų namus atėjo T. P. ir D. V. , su kuriais jos vyras viską aptarė ir pasirašė rangos sutartį. Kiek jai yra žinoma, vyras į įmonės banko sąskaitą pervedė 220 000 litų. Jos vyras su T. P. ir D. V. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, išrinko namui vietą ir po kurio laiko prasidėjo statybos. Kai ji kartu su vyru nuvažiavo pirmą kartą į statybas, pamatė, kad ten dirbo vyresnio amžiaus žmogus ir keli vaikinukai. Po kelių dienų vėl nuvažiavo, bet nieko ten nebuvo. Tada vyras susijaudino, kad pinigus sumokėjo, o darbas nevyksta. Vyras paskambino D. V. , paklausė kodėl nevyksta statybos. Šis pasakė, kad reikia pinigų ir atvažiavęs viską paaiškins. Vyrui reikėjo į polikliniką, todėl jis pakvitavimą, kuriame buvo nurodyti D. V. duomenys, bei 70 000 litų paliko jai. Atvažiavo D. V. , kuriam ji padavė tą pakvitavimą, o šis perskaitė ir pasakė, kad jam netinka, jis pakvitavimo nepasirašys. Jis sakė, kad savo ranka parašys raštelį, kad gavo pinigus. Jis parašė raštelį, pasiėmė pinigus ir išvažiavo. Statybos vyko labai vangiai, todėl jos vyrui kažkas patarė pasamdyti ekspertą, kuris prižiūrėtų darbą. Bet tai nepadėjo. Spalio mėnesį vyras D. V. davė 80 000 litų, o lapkričio mėnesį ji vėl jam perdavė 70 000 litų. Antrą kartą perduodama pinigus, ji vėl jam padavė pakvitavimą, bet be D. V. asmens kodo ir kitų rekvizitų, tačiau jis vėl atsisakė jį pasirašyti. Po kurio laiko D. V. paskambino jos vyrui ir pasakė, kad negali tęsti statybų, nes nėra pinigų.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo perskaityti liudytojos R.E. U. parodymai, duoti iktieisminio tyrimo metu (LR BPK 276 str. 1 d. 2 p.). 2009 05 29 liudytoja apklausta R.E. U. be kitų aplinkybių parodė ir tai, kad kiek jai yra žinoma, jos vyras dėl statybos eigos bei atsiskaitymo bendravo su D. V. . Ji pati du kartu perdavė grynuosius pinigus už statybas D. V. . Tai buvo tuomet, kai jos vyras pats asmeniškai negalėjo perduoti pinigų, todėl juos paliko namuose bei nurodė jai juos perduoti. Po ko, į namųs, kuriuose jie gyvena adresu (duomenys neskelbtini), ketvirtame aukšte, atvykusiam D. V. ji perdavė 70 000 ir 80 000 litų. Pinigus perdavė nesupakuotus, pastarasis jos akivaizdoje juos po kelis kartus perskaičiavo. Suskaičiavus pinigus, ji D. V. pateikė pasirašyti jos vyro paruoštus blankus apie pinigų perdavimą, kurio kopiją pridėjo prie apklausos protokolo, tačiau juos pateikus užpildyti, D. V. juos pasirašyti atsisakė, nurodydamas, kad apie pinigų gavimą parašys savo ranka, kadangi taip bus aiškiau, kad jis tikrai gavo pinigus. D. V. parašius tokius raštelius, kurių kopijas pridėjo prie apklausos protokolo, ji perskaičiuosi patikrino, kad juose įrašyta pinigų suma skaičiais ir žodžiais, yra mokėjimo data, D. V. parašas. Minėti duomenys sutapo su faktiškomis pinigų perdavimo aplinkybėmis, todėl raštelių turinys jai tiko. Be to, ji perduodama pinigus D. V. , jo klausė kokie statybos darbai bus atliekami. Jis jai paaiškindavo darbų eiliškumą, statybinių medžiagų pirkimą, užmokestį darbininkams už atliktus darbus ir kt. D. V. , gavęs pinigus visuomet akcentuodavo, kad po jų gavimo, statybų darbai pajudės greičiau. Be to, liudytoja parodė, kad gali kategoriškai pasakyti, kad D. V. jokie pinigai skolinti nebuvo. Jų tarpusavio santykiai su vyru A.M. U. yra pagrįsti pagarba, tarpusavio pasitikėjimu bei sąžiningumu ir visuomet žino apie vienas kito daromus finansinius sprendimsu. Pinigus D. V. ji perdavė tik kaip užmokestį už namo, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), statybas (t.1, b.l.27-29).

Teisme liudytoja R.E. U. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir papildomai paaiškino, kad pinigus D. V. perdavė du kartus, bet neprisimena kada tai buvo. Vieną kartą - 70 000 litų, o kitą – 80 000 litų. Vieną kartą pinigus perdavė jos vyras. Jie jokių skolų su vyru neturėjo, nebuvo skolingi ir D. V. . D. V. sakė, kad statybas baigs iki vyro gimtadienio, t.y. spalio 6 d., paskui sakė, kad iki Naujųjų metų. Ji nežino kodėl jos vyras ir D. V. susitarė, kad mokėjimai bus atliekami grynais pinigais. Po to, kai rudenį ji perdavė pinigus D. V. , dar buvo atliekami kažkokie darbai, kažką užliejo cementu. Darbai kažkiek buvo pajudėję, bet vėl sustojo. D. V. pasakė, kad nėra apyvartinių lėšų, todėl daugiau nestatys. Darbų vykdytojas A. sakė, kad kituose objektuose darbai vyksta. Jis negalėjo pasakyti, kodėl pas juos darbai buvo nutraukiami. Liudytojai parodžius pakvitavimus (t.1, b.l.30-31), ji patvirtino, kad tai tie patys pakvitavimai, kuriuos D. V. atsisakė pasirašyti, du kartus iš jos paėmęs pinigus ir po to surašė raštelius savo ranka.

Liudytojas R. M. parodė, kad D. V. pažįsta, juos siejo darbiniai santykiai. Taip pat pažįsta užsakovą A. M. U. ir jo žmoną E.. Jo įmonė 2008 metų vasarą įsijungė į pradėtas statybas kaip atliekantys statybų techninę priežiūrą. Statybų rangovas buvo UAB (duomenys neskelbtini), kurios direktorius D. V. , o užsakovas - A.M. U. . Dalis namos statybos darbų jau buvo alikta, o rudenį jų sutartis buvo nutraukta. Techninės priežiūros sutartis buvo pasirašyta su A.M. U. . Kiek prisimena, kai jis pradėjo dirbti, buvo pradėtos mūryti namo sienos, o rudenį, kai jie nutraukė sutartį, jau stovėjo namas su stogu bei langais, vyko vidaus darbai. Jis atsimena, kad daugiausiai vyko kalbos tarp rangovo ir užsakovo dėl darbų atlikimo. D. V. jam nieko apie tai nesakė, bet daugiau jis sužinojo iš darbų vykdytojo. Statybos darbai tikrai vyko, nes nuo jų sutarties pasirašymo iki rudens stovėjo pastatytas namas. Kitų aplinkybių tiksliai neprisimena. Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo perskaityti liudytojo R. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (LR BPK 276 str. 1 d. 2 p.), kur jis parodė, kad su A.M. U. jis, savo vadovaujamos UAB (duomenys neskelbtini) vardu 2008 06 04 sudarė techninės priežiūros sutartį, pagal kurią jo vadovaujama įmonė turėjo atlikto objekto – ūkininko sodybos vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rajone, statyos techninę priežiūrą. Sutarties sudarymo metu minėtas namas jau buvo statomas. A.M. U. teigė norintis įvertinti statybos darbų eigą bei atliktų darbų apimtis. A.M. U. nurodė, kad tai dienai yra sumokėtas avansas, sumos dydžio neasimena, tačiau iš jam pateiktos rangos sutarties, sąmatos bei A.M. U. žodžių padarė išvadą, kad jis praktiškai jau buvo sumokėjęs už namo statybą, tačiau darbų beveik nebuvo atlikta. Jis, matydamas tokią situaciją, A.M. U. pasakė, kad įpareigoti statytoją vykdyti statybos terminus ir dirbti greičiau jis negalės, tačiau jis primygtinai reikalavo stebėti vykdomus statybos darbus. Vykdydamas statybų techninę priežiūrą jis reguliariai nuvažiuodavo į statyomą namą, stebėjo vykdomus darbus, tačiau statybos vyko lėtai, todėl neturėdamas statybų įvertinimo projekto laikymosi, užtrukdavo ten trumpai. Su A.M. U. buvo sutarta jam perduoti užmokestį už darbus – po 1200 Lt kas mėnesį, kuriuos du kartus perdavė jo žmona. Visą statybos techninės priežiūros sutarties laiką, pastato statybos A.M. U. objekte buvo vykdomos lėtai, nesilaikant jokių terminų, žodinių susistarimų, todėl jis pastarajam nurodė, kad negali pilnavertiškai atlikti savo darbo, o į jo reikalavimus įpareigoti statytoją greičiau statyti atsakė, kad tai yra ne jo funkcijos, kad jam tokie įgaliojimai nėra suteikti, tarp jo ir įmonės, kuri vykdė statybos darbus, jokių sutarčių nebuvo. Tokie jo žodžiai nervino A.M. U. , todėl tarpusavio santykiai buvo įtempti. Taip pat jis žinojo, kad A.M. U. konfliktuoja su statybos įmonės vadovu D. V. , jam pačiam (R. M. ) bendraujant su D. V. dėl statybos eigos spartinimo, pastarasis kažką neaiškiai numykdavo, vis žadėdavo pradėti dirbti, tačiau jokių konkrečių priežasčių ar problemų nenurodydavo. Jis iš A.M. U. žodžių žinojo, kad jis yra labai daug sumokėjęs už statybas avansu, be to vis dar periodiškai sumokėdavo nemažomis sumomis, tačiau jų konkrečiai nežino. Jis girdėdavo konfliktus dėl to, kad pinigai praktiškai jau sumokėti visi, o darbų atlikta mažiau nei už pusę jų. Be to, liudytojas parodė, kad darbai praktiškai nevyko, nebuvo pateikiami jokie atliktų darbų aktai, sąmatos, jis jokių dokumentų nebuvo gavęs (t.1, b.l.93-97). Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojas R. M. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei papildomai paaiškino, kad kai jis pradėjo dirbti, jam susidarė įspūdis, kad užsakovas jau sumokėjęs pinigus už namo statybą, bet darbai nebuvo atlikti. Tam, kad jis tinkamai galėtų atlikti savo darbines funkcijas reikia sutarties, projekto ir daug kitų dokumentų, kuriuos turi pateikti rangovas ir užsakovas. Šiuo atveju jam buvo pateikta rangos sutartis, projektas. Neprisimena ar buvo pateikta sąmata. Šiuo atveju užsakovui jis teikdavo tik žodines statybos priežiūros ataskaitas. Šis jo įmonės užsakymas nuo kitų skyrėsi tuo, kad objektas buvo pradėtas statyti betvarkėje, nes darbų pradžioje nebuvo parengti dokumentai, kurie turėjo būti parengti nuo pat pradžios ir turėjo būti vykdomi iš karto, o ne darbų vidury. Kokie darbai pagal rangos sutartį dar nebuvo atlikti kai jie nutraukė sutartį su A.M. U. , neprisimena.

Liudytojas T. P. parodė, kad šiuo metu jo su D. V. nesieja jokie santykiai, o iki 2008 metų rudens jie buvo kolegos bei draugai. Pagal akcijų pirkimo-pardavimo sutartį jis yra UAB (duomenys neskelbtini) bendrasavininkas, bet jau yra gavęs raštą, kad jau ne bendrasavininkas. 2008 metų pradžioje jis buvo įmonės komercijos direktorius. A. M. U. juos susirado per pažįstamą A. P. , iš kurio sužinojo, kad A.M. U. nori statytis namą. Jie su D. V. pasitarė ir nusprendė, kad gali imtis šio objekto. Susitiko su A.M. U. , aptarė detales ir po kurio laiko pasirašė rangos sutartį. Neprisimena kokie terminai ir kokios pinigų sumos buvo nurodytos toje sutartyje. Statybos darbai prasidėjo 2008 m. pavasarį. Laiku norėjo pradėti statybas, bet negalėjo to padaryti, nes pradėję pasiruošimo darbus jie neturėjo statybos aikštelės, kadangi A.M. U. pasirinktoje vietoje buvo pelkė, todėl teko keisti statybos vietą ir jie vėlavo pagal numatytus terminus. Statybos vyko sklandžiai ir gan greitai, nes darbus pradėjo 2008 metų pavasarį, o rudenį, kai jis išėjo iš įmonės, jau stovėjo namas su vidine daline apdaila. Statybos darbų vidury iš užsakovo pusės buvo vengimas pagal sutartį mokėti pinigus. Tuo metu keletą kartų jis kalbėjo su A.M. U. . Jis sakė, kad jie vėluoja atlikti darbus. Tačiau jie nevėlavo, darbų atlikdavo daugiau nei buvo numatyta. Iš užsakovo pusės buvo papildomų reikalavimų, kuriuos jie pildydavo. Jis nežino kiek pinigų sumokėjo užsakovas, bet žino, kad mokėjimai buvo. Kai nebuvo mokėjimų, darbus vykdė iš įmonės apyvartinių lėšų. Žodžiu A.M. U. ne kartą buvo reiškiamos pretenzijos, kad neatlieka mokėjimų, tačiau jie iš žmogiškosios pusės nenutraukė darbų, o juos vykdė iš įmonės lėšų. Jis su A.M. U. susitikdavo retai, tarp jų buvo normalūs, dalykiški santykiai. Neprisimena, kad jis būtų kalbėjęs apie pinigų trūkumą. Kai prasidėjo vengimas mokėti pinigus, jis su D. V. kalbėjo apie A.M. U. patikimumą. Jis neprisimena ar buvo kada nors tokia kalba, kad D. V. A.M. U. skolino pinigus. Jam tik iš D. V. žodžių buvo žinoma, kad A.M. U. vėluoja atsiskaityti už statybos darbus.

Liudytojas A. T. parodė, kad 2008 metais dirbo UAB (duomenys neskelbtini) darbų vykdytoju. Įmonės vadovas buvo D. V. , o akcininkai – D. V. , T. P. ir kiti, kurių jis nežino. T. P. yra jo sūnėnas. Jis pats dirbdavo ir kaip darbininkas, ir prižiūrėdavo darbų atlikimą, tai priklausė nuo situacijos. Bendrovė A. M. U. statė namą. Namo statybos vyko sklandžiai. Iš kalbų žinojo, kad užsakovas vėluoja atsiskaityti už atliktus darbus, nes girdėjo A.M. U. ir D. V. pokalbius. Įmonėje jis pradėjo dirbti 2008 m. vasaros pradžioje kai prasidėjo namo statyba, kur dirbo iki rudens. Rudenį namas jau stovėjo, tik nebuvo padaryta vidaus apdaila, t.y. nedažytos sienos, nebuvo radiatorių, grindų, santechninių prietaisų, neišklijuotos plytelės. Iš pradžių tame objekte dirbo tik jų įmonės žmonės, bet vėliau, rudenį A.M. U. atsiveždavo daugiau žmonių. Neprisimena ar jie atlikdavo kokius nors darbus. Jam pačiam teko bendrauti su A.M. U. , nes jis atvažiuodavo pasižiūrėti kaip vyksta statybos. Jam pastarasis jokių pretenzijų nereiškė.

Teisme buvo perskaityti liudytojo A. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (LR BPK 276 str. 1 d. 2 p.), kur jis parodė, kad nuo 2008 m. vasaros pradžios iki spalio mėn. jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini) darbų vykdytoju, dirbo nepilną darbo dieną, pagal darbo sutartį tai buvo 2 valandos per dieną. Įmonei vadovavo direktorius D. V. . Jis žino, kad įmonė vykdė statybos darbus gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rajone. Jis iš bendrovės pusės jokio statybų darbų vilkinimo nematė, darbai buvo atliekami nuolat, tačiau iš užsakovo ir įmonės direktoriaus pokalbių atsimena, užsakovas nuolat reikalavo statyti intensyviau, kuo pigiau, tarp jų kildavo konfliktai dėl užsakovo neatliekamų pavedimų už statybos darbus. A.M. U. ir jo (A. T. ) klausdavo kaip statybininkai spės atlikti darbus. Kai jis išėjo iš darbo 2008 metų spalio mėn. pabaigoje, namas jau buvo pilnai pastatytas, tai namas buvo apšiltintas, padaryti išorės apdaila, padarytas pilnai stogas, įstatyti langai, durys, garažo vartai, išbetonuotos pirmo aukšto grindys, įvestos ir paklotos visos inžinerinės komunikacijos (vandentiekis, kanalizacija, elektra, šildymas), tinkuotos viso namo vidaus sienos, padarytas gręžinys, nuteista tvora aplink sklypą. Buvo linkę sienų glaistymo darbai, gipso kartono montavimo darbai, plytelių klojimas, kt., tai yra vidaus dekoratyvi apdaila. Jau 2008 metų rudens pradžioje tame name darbus vykdydavo asmenys, nedirbantys UAB (duomenys neskelbtini), kurie, kaip jis suprato, buvo asmeniškai susitarę su užsakovu A.M. U. . Taip pat jis girdėjo, kad D. V. nurodydavo, kad nebus atsiųsta į statomą namą daugiau darbininkų, kadangi nėra gautas pavedimas. Tačiau jis negali patvirtinti kada, kokiomis sumomis sumokėjo už statybos darbus A.M. U. , kadangi su pastaruoju niekada nekalbėjo kiek pinigų jis jau yra sumokėjęs už statybas. A.M. U. nuolat reikalavo mažinti statybos išlaidas, todėl pats samdėsi kitus asmenis darbams atlikti. Kuomet buvo nutraukta statybos sutartis, kaip jis žino tik iš vadovo D. V. žodžių ir įmonės darbininkai išvyko iš minėto statomo namo, buvo palikta daug nepanaudotų statybinių medžiagų, kadangi įmonė nebuvo pasirengusi nutraukti statybų sutarties, buvo numatoma tęsti darbus (t.1, b.l.116-118). Teisme liudytojas A. T. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei papildomai paaiškino, kad 2008 metų vasaros pabaigoje iš kalbų girdėjo, kad A.M. U. neturi pinigų, todėl nori parduoti žemės sklypą. Neprisimena, kas tai sakė. Jis dalyvavo visuose šio namo statymo darbuose, kai ką pats darydavo, o kai kuriuos darbus prižiūrėdavo. Dirbo pilną darbo dieną, gaudavo atlyginimą. Jis nežino kas konkrečiai pirkdavo statybines medžiagas.

Liudytojas K. R. parodė, kad 2008 m. vasarą dirbo UAB (duomenys neskelbtini) darbų vykdytoju. Į namo statybą (duomenys neskelbtini) kaime atėjo dirbti birželio pradžioje. Tuo metu buvo mūrijamas pirmas aukštas. Kai rugsėjo mėnesį išėjo iš darbo, jau buvo sumūrytas antras aukštas, uždengtas stogas, įstatyti langai. Jis visą tą laikotarpį dalyvavo toje namo statyboje. Iš pradžių buvo sunkumų dėl projekto, kadangi jis buvo labai neaiškus, paviršutiniškas. Su užsakovu santykiai buvo normalūs, tačiau jis reikšdavo pretenzijas dėl to, kad vėluojami atlikti statybos darbai. Atrodo nebuvo problemų dėl medžiagų ar atsiskaitymų. Sąmatoje yra matęs kažkokias sumas, lyg 250 000 litų. Iš A.M. U. yra girdėjęs, kad už statybas jau sumokėta atrodo 250 000 litų. Neprisimena ar iš įmonės direktoriaus D. V. yra girdėjęs apie užsakovo įsipareigojimų nevykdymą.

Teisme buvo perskaityti liudytojo K. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur jis parodė, kad nuo 2008 05 28 iki 2008 09 05 dirbo UAB (duomenys neskelbtini) darbu vykdytoju. Namas (duomenys neskelbtini) kaime buvo statomas užsakovui A.M. U. . Kai pradėjo dirbti buvo pastatytas pirmas namo aukštas, dengiama perdanga. A.M. U. jį nuolat ragino spartinti statybų tempą. Atskirų darbų terminai nebuvo dokumentuoti, tai buvo žodinis užsakovo ir direktoriaus D. V. susitarimas. Dėl apmokėjimo už minėto namo statybos darbus nieko negali pasakyti, nematė tai patvirtinančių dokumentų. Žino tik iš užsakovo žodžių, kad jis yra pervedęs avansu už statybos darbus apie 250 000 Lt ir minėjo, kad už šią sumą turi būti pastatytas namas su stogu,langais, atlikta dalinė apdaila, įrengti inžineriniai tinklai, namas apšiltintas iš lauko ir kt. Kokia buvo sutarta namo statybų vertė jam nėra žinoma. Ar A.M. U. atsiskaitė už namo statybos darbus nežino. Kai jis nutraukė darbo sutartį buvo dengiamas namo stogas. Statybų metu statybinės medžiagos buvo tiekiamos laiku, nebuvo jų trūkumo, darbai vyko pakankamai sklandžiai, apie tai, kad trūktų apyvartinių lėšų įmonėje jam neteko girdėti (t.1, b.l.119-120). Liudytojas K. R. patvirtino teisme ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Kaip matyti iš byloje pateiktos Rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1,b.l.10-12) tarp UAB (duomenys neskelbtini) (rangovas), atstovaujamos direktoriaus D. V. , veikiančio pagal įstatus ir A. M. U. (užsakovas), rangovas įsipareigojo atlikti darbą, numatytą Rangos darbų sąmatoje (t.1,b.l.12) tai yra pastatyti vienbutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) rajone. Rangos darbų preliminari kaina 559 320 Lt. Sutartimi rangovas įsipareigojo užsakymą atlikti pagal suderintą užduotį ir iki 2008 11 31 perduoti darbo rezultatus ( 6.3 p.). Užsakovas įsipareigojo užduotį perduoti iki 2008 02 11 dienos (7.1 p.). Be to, perdavimo-priėmimo aktu užsakovas įsipareigojo iš rangovo nustatytu laiku pagal šią sutartį priimti darbo rezultatus (7.2 p.). Užsakovas taip pat įsipareigojo pagal abiejų šalių pasirašytą perdavimo-priėmimo aktą, priėmus tinkamai atliktą darbą, sumokėti Rangovui pagal jo pateiktą sąskaitą-faktūrą 559 320 Lt. Iš jų avansu išmokama 150 000 Lt. Dalinis apmokėjimas 140 000 Lt. išmokamas 2008 04 30 d. Dalinis apmokėjimas 150 000 išmokamas 2008 06 16 d. (7.3 p.).

2008 02 13 A.M. U. mokestiniu banko pavedimu pervedė į UAB (duomenys neskelbtini) 150 000 lt. bei 2008 05 06 – 70 000 lt., nurodant mokėjimo paskirtį – pagal rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) avansinis mokėjimas (t.1,b.l.13).

Byloje pateikti rašteliai, kuriuose nurodyta, kad 2008 05 08 D. V. iš A. M. U. 2008 05 08 gavo 70 000 litų, 2008 10 09 – 80 000 litų, 2008 11 18 – 70 000 litų (t.1, b.l.31-32).

Be to, pateiktas A.M. U. raštas, 2008 05 12 dieną registruotu laišku išsiųstas UAB (duomenys neskelbtini), D. V. , kuriuo prašoma patikslinti rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal pateiktą tipinės sąmatos pavyzdį, sudaryti konkrečią rangos darbų sąmatą, nurodant darbų ir išlaidų aprašymus. Rašte nurodyta, kad šiuo metu (2008 02 13 ir 2008 05 06 rangovui jau sumokėta 290 000 Lt., tačiau darbų atlikta už minimalią sumą (t.1, b.l.16).

2008 06 27 A.M. U. pateikė UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui D. V. (pastarasis parašu patvirtino jį gavęs) raštą, kuriuo pakartotinai prašoma sudaryti konkrečią rangos darbų sąmatą, nurodant darbų ir medžiagų išlaidų aprašymus (t.1,b.l.17).

2008 m. spalio mėn. surašytas Atliktų darbų aktas Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus D. V. , kuriame nurodyta, kad atlikta darbų už 344 900 Lt., PVM 18 proc. 62 082,00, iš viso – 406 982,00 Lt. Užsakovas A.M. U. akto priėmimo savo parašu nepatvirtinęs (t.1, b.l.41).

Byloje pateiktas ir 2008 12 12 Susitarimo dėl 2008 02 11 rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo projektas (t.1,b.l.8-19).

2009 04 16 FNTT prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Vilniaus apskrities vyr. specialistė L. N. atliko UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimą. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad rangovo (duomenys neskelbtini) (buvęs pavadinimas UAB (duomenys neskelbtini)) buvo pažeisti sutartiniai įsipareigojimai pagal 6.3 ir 7.3 punktus – atlikti darbą iki 2008 11 31 ir perduoti užsakovui atliktus darbus pagal priėmimo-perdavimo aktą; namas iki to termino nebuvo pastatytas ir nebuvo perduotas užsakovui pagal priėmimo-perdavimo aktą, kuris pagal sutarties 17 punktą yra neatsiejama 2008 02 11 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalis. Tyrimui pateikta viena 2008 02 29 PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) pagal rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) rangos darbams – 220 000 Lt, kuri nepasirašyta direktoriaus D. V. ir nepasirašyta užsakovo. Statybos darbų priėmimo-perdavimo aktas 220 000 Lt sumai tyrimui nepateiktas. 2008 12 29 PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys įtraukti į 2008 m. gruodžio mėnesio registrą` “Pardavimo operacijų žurnalas”. Atliktų darbų aktas Nr. (duomenys neskelbtini) 406 982 Lt sumai, šalių pasirašytas, ir vizuotas techninės priežiūros vykdytojo, kaip to reikalauja rangos ir techninės priežiūros sutartys, tyrimui nepateiktas. Bendrovė nepateikė kitų statybos vykdymo dokumentų, išskyrus nurodytą 2008 12 29 PVM sąskaitą –faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirašytą direktoriaus D. V. ir nepasirašytą užsakovo, o pažeidžiant 2008 02 11 rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 6.3. ir 7.3 punktus ir 2008 06 04 techninės priežiūros sutarties 1.7.3. punktus (duomenys neskelbtini) neperdavė užsakovui nebaigto statyti namo, nenurodė atliktų rangos būdu statybos darbų vertės. Todėl nustatyti kiek iš tikrųjų pastatyta rangos būdu pagal tyrimui pateiktus dokumentus negalima, jų nepakanka, kad nustatyti darbų užbaigtumą.

Be to, Specialisto išvada nustatyta, kad Užsakovas, pažeidžiant sutartyje nustatytus mokėjimo terminus ir tvarką, nustatytą sutarties 7.3 punkte, nemokėjo laiku dalinių įmokų ir nesumokėjo laiku iki 2008 04 30 140 000 Lt, iki 2008 06 16 – 150 000 Lt ir visos sutartyje numatytos sumos 440 000 Lt. Tyrimui pateiktų užsakovo A.M. U. trijų piniginių mokėjimo raštelių duomenys neapskaityti bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje. Pagal minėtus raštelius: 2008 05 08 – 70 000 Lt, 2008 10 09 – 80 000 Lt, 2008 11 18 – 70 000 lt, iš viso 220 000 Lt įforminti grynųjų pinigų mokėjimai A.M. U. D. V. bendrovės kasos knygoje ar kituose buhalterinės apskaitos dokumentuose nefiksuoti.

Tyrime pateiktos aplinkybės įrodo, kad kuomet užsakovo buvo padaryti avansiniai mokėjimai ir sutartis buvo pradėta vykdyti nuo 2008 02 13, bendrovė neapskaitydama pagal 2008 02 11 rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) visų 559 320 Lt sutartinių tarpusavio įsipareigojimų, sudarė sąlygas neparodyti kaip buvo užbaigti minėti sutartiniai įsipareigojimai 559 320 Lt sumai. Bendrovėje nėra pinigų apskaitos dokumentų, įrodančių užsakovo A.M. U. įsipareigojimų vykdymą bendrovei 339 320 (559 320-220 000) Lt sumai ir dokumentų dėl bendrovės statybos darbų įsipareigojimų vykdymo užsakovui (PVM sąskaitų-faktūrų, priėmimo-perdavimo aktų forma F-2, F-3) 339 320 Lt sumai.

Nustačius, kad pinigai pagal aukščiau minėtus raštelius sumokėti už minėto namo statybą bendrovei (duomenys neskelbtini), tokiu atveju jie privalėjo būti įtraukti į buhalterinę apskaitą, t.y. užpajamuoti. Šiuo atveju, minėti pinigai neužpajamuoti. Todėl būtų pažeistos 2001 11 06 LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) nuostatos 12 straipsnio 1 dalies “Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais”, 12 straipsnio 4 dalies “Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti”, 6 straipsnio 2 dalies “Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu” ir dėl to būtų negalima iš dalies nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio už 2008 02 13 – 2008 12 31 laikotarpį (t.1, b.l.141-146).

Teisiamajame posėdyje specialistė L. N. patvirtino Specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) ir papildomai paaiškino, kad tyrimui buvo pateikti tik keli dokumentai, kurie turi rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinę operaciją, susijusią, būtent, su šita įmone. O pateikti rašteliai neturi visų privalomų rekvizitų, kurie patvirtintų ūkinę operaciją ir galima būtų nustatyti pagal rangos sutartį nustatytų įsipareigojimų vykdymą. Tuose rašteliuose nenurodyta už ką mokėta ir kokiai sumai, ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas ir kita. Jeigu pagal tuos raštelius būtų nustatyta, kad tai rašteliai, pagal kuriuos bendrovei už statybos darbus sumokėti pinigai, tai juos reikėtų įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą. Pagal pateiktus dokumentus, negalima nustatyti, kad rašteliuose nurodytos lėšos yra skirtos UAB (duomenys neskelbtini) sumokėti už namo statybą. Specialisto išvadoje nurodyta, kad niekas niekam nėra skolingas. 220 000 litų yra sumokėta ir už tokią sumą atlikta darbų.

Teismas, ištyręs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad byloje yra pilnai įrodyta, kad kaltinamasis D. V. įvykdė nusikaltimą, numatytą LR BK 222 str. 1 dalyje. Byloje nustatyta, kad D. V. , būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) (kurios pavadinimas laikotarpiu nuo 2006 03 10 iki 2008 07 02 registruotas kaip UAB (duomenys neskelbtini)) - direktoriumi, turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, 2008 02 11 sudarytos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) tarp jo atstovaujamos UAB (duomenys neskelbtini) ir A.M. U. pagrindu iš A.M. U. ir E.R. U. kaip atsiskaitymą su UAB (duomenys neskelbtini) už numatomus statybos darbus 2008 05 08 grynais pinigais gavo 70 000 Lt, 2008 10 09 – 80 000 Lt, 2008 11 18 – 70 000 Lt (iš viso – 220 000 Lt), tačiau dokumento, patvirtinančio šias ūkines operacijas, nesurašė ir šių pinigų neapskaitė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje, kaip to reikalauja LR Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatos, jog, būdamas pagal šio įstatymo 21 str. 1 d. atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, pagal to paties įstatymo 4 str. privalėdamas tvarkyti įmonės apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pažeidė to paties įstatymo 6 str. 2 d. reikalavimą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, to paties įstatymo 12 str. 1 d. reikalavimą, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, to paties įstatymo 12 str. 4 d. reikalavimą, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškarto po to, kai yra galimybė tai padaryti“.

A.M. U. ir E.R. U. grynųjų pinigų – 220 000 litų - perdavimo faktas D. V. 2008 02 11 rangos sutarties pagrindu, byloje įrodytas nukentėjusiojo A.M. U. , liudytojų E.R. U. parodymais, banko sąskaitų išrašais, pinigų perdavimo rašteliais.

Nors kaltinamasis D. V. neigia gavęs iš A.M. U. ir E.R. U. dalimis grynais pinigais 220 000 litų statybos darbams pagal 2008 02 11 rangos sutartį, sudarytą tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir A. M. U. , tačiau tai patvirtina byloje surinkti ir ištirti įrodymai - nukentėjusiojo A.M. U. ir liudytojos E.R. U. parodymai apie tai, kad jie savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kaip atsiskaitymą su UAB (duomenys neskelbtini) už numatomus statybos darbus, D. V. perdavė grynais pinigais: 2008 05 08 – 70 000 Lt, 2008 10 09 – 80 000 Lt, 2008 11 18 – 70 000 Lt. A.M. U. , prieš perduodant pinigus, buvo paruošęs pakvitavimo blanką (t.1, b.l.30), kuris patvirtintų dalinį apmokėjimą pagal rangos sutartį (duomenys neskelbtini), tačiau D. V. atsisakė jį pasirašyti ir vietoj jo savo ranka surašė raštelius, kuriuose nurodytas tik pinigų gavimo faktas 2008 05 08, 2008 10 09 ir 2008 11 18 (t.1, b.l.31-32). Tai, kad minėtos pinigų sumos nurodytu laiku galėjo būti perduotos D. V. grynais pinigais patvirtina ir išrašai iš A.M. U. banko sąskaitų (t.1, b.l.58, 79-81, 88-92), išlaidų orderiai (t.1, b.l.82-83). Jie patvirtina, kad A.M. U. nurodytu laikotarpiu turėjo savo banko sąskaitoje minėtas pinigų sumas bei jas tuo laikotarpiu išgrynino. Tuo pačiu šie dokumentai paneigia kaltinamojo D. V. iškeltą versiją, jog jam A.M. U. minėtais rašteliais grąžino skolą. Kaip matyti iš kaltinamojo parodymų turinio, jis teigė, kad iki 2008 metų pradžios, kol buvo supažindintas T. P. su A.M. U. , pastarojo nepažinojo. O po 2008 02 11 rangos sutarties pasirašymo, pavasarį (konkretaus laiko nurodyti negalėjo) A.M. U. prašymu, pastarajam paskolino grynais 220 000 litų. Jokių paskolos dokumentų nesurašė, liudytojų perduodant pinigus nebuvo, pinigai buvo jo asmeninės santaupos, kurias jis laikė namuose, be to, šie pinigai nebuvo deklaruoti Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, jis gi, nežinojo, jog, kaip įmonės vadovas privalo deklaruoti savo turtą ir pajamas. A.M. U. tiesiog pasitikėjo. O perduoti grynieji pinigai pagal nurodytus raštelius niekaip nėra susiję su rangos sutartimi, sudaryta su A.M. U. . D. V. konkrečių paskolos A.M. U. suteikimo aplinkybių nurodyti negalėjo. Šiuos kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai, kaip pasirinktą kaltinamojo gynybos poziciją, siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių patvirtinti kaltinamojo parodymus. Be to, pažymėtina ir tai, kad visiškai nelogiška, negali būti pagrįsta ir protingumo principu, kad bendrovės direktorius, turintis aukštąjį išsilavinimą asmuo, visškai nepažįstamam asmeniui, jam žinomam tik kaip įmonės užsakovui, be jokių paskolos dokumentų paskolino 220 000 litų sumą. Be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad D. V. galėjo turėti šią pinigų sumą, kaip, beje, ir nėra duomenų apie jų panaudojimą, po tariamo skolos grąžinimo. Tą patvirtina ir Vilniaus apskirties VMI raštai (t.1, b.l.125, t.2,b.l.167-168).

Tuo tarpu, nukentėjusiojo A.M. U. parodymus apie tai, kad jis niekada nesiskolino iš D. V. 220 000 litų, patvirtina ne tik jo sutuoktinės E.R. U. parodymai, bet ir aukščiau minėti banko dokumentai bei turto pirkimo-pardavimo sutartis (t.1,b.l.59-66), iš kurios matyti, kad 2007 11 29 dieną A.M. U. pardavė UAB (duomenys neskelbtini) žemės sklypą už 1 209 600 litų. 2007 12 03 A.M. U. banko sąskaitoje buvo 830,041,14 lt (t.1, b.l.58). Įvertinant išdėstytą, teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo A.M. U. , liudytojos E.R. U. parodymais ir juos vertina kaip atitinkančius faktines bylos aplinkybes.

Be to, tai, kad D. V. apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą patvirtina ir 2009 04 16 Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyta, jog “tyrimui pateiktos užsakovo A.M. U. trijų pinigų mokėjimo raštelių kopijos, kuriuose nenurodyta už ką mokėta ir kokiai įmonei, įrašyta, kad vienas fizinis asmuo D. V. gavo iš kito fizinio asmens A. M. U. iš viso 220 000 Lt, iš jų: 2008 05 08 – 70 000 Lt, 2008 10 09 – 80 000 Lt, 2008 11 18 – 70 000 Lt. Ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas ir ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys rašteliuose nenurodytas ir raštelių duomenys neapskaityti bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje.

Nustačius, kad pinigai pagal aukščiau minėtus raštelius sumokėti už minėto namo statybą bendrovei (duomenys neskelbtini), tokiu atveju jie privalėjo būti įtraukti į buhalterinę apskaitą, t.y. užpajamuoti. Šiuo atveju, minėti pinigai neužpajamuoti. Todėl būtų pažeistos 2001 11 06 LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 nuostatos 12 straipsnio 1 dalies “Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais”, 12 straipsnio 4 dalies “Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti”, 6 straipsnio 2 dalies “Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu” ir dėl to būtų negalima iš dalies nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio už 2008 02 13 – 2008 12 31 laikotarpį (t.1, b.l.141-146).

Taigi, kaip jau minėta, byloje pilnai įrodyta, kad grynieji pinigai – 220 000 litų - pagal aukščiau nurodytus raštelius, 2008 02 11 rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, buvo perduoti kaltinamajam D. V. , kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui, atstovaujančiam bendrovę, todėl jis privalėjo surašyti dokumentą, patvirtinantį šias ūkines operacijas ir šiuos pinigus apskaityti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje, tačiau jis to nepadarė, pažeisdamas aukščiau nurodytas LR Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas, dėl ko negalima iš dalies nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio už 2008 02 13 – 2008 12 31 laikotarpį. Šie kaltinamojo D. V. veiksmai pilnai atitinka požymius nusikaltimo, numatyto LR BK 222 str. 1 dalyje.

Tuo pačiu teismas pažymi, kad kaltinamajam nepagrįstai šiame kaltinime buvo inkriminuota aplinkybė, kad jis apgaulingai tvarkydamas bendrovės buhalterinę apskaitą, siekė pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą – UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius 220 000 lt. Byloje neįrodyta D. V. tyčia pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo pašalinama. Motyvai dėl šios aplinkybės nepagrįstumo bus dėstomi analizuojant D. V. pareikštą kaltinimą pagal LR BK 183 str. 2 dalį.

D. V. buvo kaltinamas pagal LR BK 183 str 2 dalį tuo, kad jis kad pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą, tai yra jis, nuo 2008 01 01 iki 2008 12 31 būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) (kurios pavadinimas laikotarpiu nuo 2006 03 10 iki 2008 07 02 registruotas kaip UAB (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, 2008 02 11 sudarė rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tarp jo atstovaujamos UAB (duomenys neskelbtini) ir A. M. U. dėl gyvenamojo namo statybos bei turėdamas išankstinį tikslą pasisavinti dalį iš A.M. U. už namo satybą gautų pinigų, nurodė pastarajam dalį sutartyje numatytos sumos – 220 000 Lt pervesti į įmonės sąskaitą, o likusią dalį – 220 000 Lt išmokėti grynais pinigais, tęsdamas nusikalstamą veiką, A.M. U. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš A.M. U. ir E. R. U. kaip atsiskaitymą su UAB (duomenys neskelbtini) už numatomus statybos darbus, gavo grynais pinigais: 2008 05 08 – 70 000 Lt, 2008 10 09 – 80 000 Lt, 2008 11 18 – 70 000 LT (iš viso – 220 000 Lt), šio jam patikėto svetimo turto (220 000 Lt) į UAB (duomenys neskelbtini) kasą neįnešė, įmonės buhalterinėje apskaitoje neapskaitė ir tokiu būdu pasisavino iš A. M. U. ir E. R. U. gautus 220 000 Lt.

Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad byloje nėra įrodyta, kad kaltinamasis D. V. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 183 str. 2 dalyje, todėl dėl iš šio kaltinimo jis turi būti išteisintas (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

LR BK 183 str. 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes.

Šio nusikaltimo dalyku gali būti turtas, patikėtas kaltininkui, esantis jo žinioje arba turtas, kurį jis valdo, juo disponuoja tarnybinių, darbo ar sutartinių santykių pagrindu. Patikėtas turtas suprantamas kaip užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtai kaltininko valdomas svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus. Turto pasisavinimas – tokie kaltininko veiksmai, kuriais patikėtas ar esantis kaltininko žinioje turtas neteisėtai, neatlygintinai paverčiamas savo turtu (užvaldomas). Esminis šios nusikaltimo sudėties požymis yra patikėto turto pavertimas savo nuosavybe. Svetimo turto pasisavinimas yra materialioji nusikalstamos veikos sudėtis, todėl būtina turtinės žalos atsiradimo sąlyga. Tarp veikos ir kilusių padarinių yra būtinas priežastinis ryšys.

Nagrinėjamoje byloje D. V. kaltinamas pasisavinęs svetimą turtą – UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius 220 000 litų, kurie dalimis jam buvo perduoti A.M. U. ir E.R. U. , kaip bendrovės direktoriui, veikiančiam pagal rangos sutartį.

Kaip jau nurodyta šiame nuosprendyje, pinigų – 220 000 litų - perdavimo faktas byloje yra pilnai įrodytas vertinant D. V. veiksmus pagal LR BK 222 str. 1 dalį, todėl teismas šių motyvų nekartoja.

Tačiau byloje nėra nustatyta jokių objektyvių duomenų, kad D. V. , pagal 2008 02 11 rangos sutartį, gavęs grynais iš A.M. U. ir E.R. U. 220 000 litų pagal 2008 05 08, 2008 10 09 bei 2008 11 18 surašytus raštelius ( t.1, b.l.31-32), juos pavertė savo asmeniniu turtu. Tai yra byloje nenustatytas esminis šios nusikaltimo sudėties požymis - patikėto turto pavertimas kaltininko nuosavybe. Byloje nustatyta, kad rangos sutartis tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir A.M. U. sudaryta 2008 02 11 dieną; A.M. U. avansą – 150 000 Lt. bankiniu pavedimu sumokėjo 2008 02 13 dieną; A.M. U. antras mokėjimo pavedimas atliktas – 2008 05 06 dieną 70 000 litų sumai. Gyvenamojo namo statyba pradėta vykdyti 2008 metų balandžio mėnesį ir buvo vykdoma iki 2008 metų rudens (tai patvirtina D. V. , A.M. U. , liudytojų T. P. , R. M. , A. T. , K. R. parodymai). Be to, D. V. , gavęs grynais iš A.M. U. ir E.R. U. 2008 05 08 – 70 000 litų, 2008 10 09 – 80 000 litų, 2008 11 18 – 70 000 litų toliau vykdė gvyenamojo namo statybos darbus. Tai patvirtina ir daiktų pateikimo protokolas (t.1,b.l.70-72), iš kurio matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu A.M. U. pateikė 5 fotonuotraukas, patvirtinančias gyvenamojo namo statybų eigą. Kaip matyti iš šių fotonuotraukų, 2008 05 10 buvo statomos namo pirmojo aukšto sienos, 2008 08 31 – buvo dengiamas namo stogas, 2008 09 27, 2008 10 04 – jau buvo uždengtas namo stogas, įstatyti langai. Statybos darbų vykdymą bei tarp užsakovo – A.M. U. bei rangovo – UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamos D. V. , vykusius ginčus dėl gyvenamojo namo statybos darbų kokybės, terminų bei kitų su rangos sutartimi susijusių klausimų, liudija ne tik aukščiau nurodytų asmenų parodymai, bet ir byloje esantys rašytiniai įrodymai - A.M. U. raštas, 2008 05 12 dieną registruotu laišku išsiųstas UAB (duomenys neskelbtini), D. V. , kuriuo prašoma patikslinti rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal pateiktą tipinės sąmatos pavyzdį, sudaryti konkrečią rangos darbų sąmatą, nurodant darbų ir išlaidų aprašymus. Rašte nurodyta, kad šiuo metu (2008 02 13 ir 2008 05 06 rangovui jau sumokėta 290 000 Lt., tačiau darbų atlikta už minimalią sumą (t.1, b.l.16). 2008 06 27 A.M. U. pateiktas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui D. V. (pastarasis parašu patvirtino jį gavęs) raštas, kuriuo pakartotinai prašoma sudaryti konkrečią rangos darbų sąmatą, nurodant darbų ir medžiagų išlaidų aprašymus (t.1,b.l.17). 2008 m. spalio mėn. surašytas Atliktų darbų aktas Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus D. V. , kuriame nurodyta, kad atlikta darbų už 344 900 Lt., PVM 18 proc. 62 082,00, iš viso – 406 982,00 Lt. Užsakovo A.M. U. parašu akto priėmimas nepatvirtintas (t.1, b.l.41). Tai, kad buvo siekiama nutraukti rangos sutartį iš dalies patvirtina ir D. V. užsakovui A.M. U. pateiktas 2008 12 12 Susitarimo dėl 2008 02 11 rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo projektas (t.1,b.l.8-19). Taigi, išdėstytos aplinkybės teismui neleidžia abejoti, kad statybos darbai pagal aukščiau nurdytą rangos sutartį buvo atliekami. Ginčai, vykę tarp užsakovo ir rangovo, dėl atliktų statybos darbų apimties, jų kokybės, terminų, negali paneigti paties UAB (duomenys neskelbtini) rangos sutarties vykdymo fakto. Tuo pačiu svarbu pabrėžti tai, kad tarp sutarties šalių kilę ginčai dėl sutartinių santykių vykdymo, neįrodo D. V. kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto LR BK 183 str. 2 dalyje. Be to, tai, kad gyvenamojo namo statyba buvo vykdoma patvirtina ir nukentėjusiuoju pripažintas A.M. U. , kuris teigė, kad liko neatlikta darbų pagal rangos sutartį 95 100 litų sumai. Tokiu būdu, nėra jokio pagrindo išvadai, kad (kaip nurodyta kaltinime) D. V. , iš A.M. U. ir E.R. U. kaip atsiskaitymą su UAB (duomenys neskelbtini) už numatomus statybos darbus, gavęs grynais pinigais: 2008 05 08 – 70 000 Lt, 2008 10 09 – 80 000 Lt, 2008 11 18 – 70 000 LT (iš viso – 220 000 Lt), juos pasisavino. Svarbu pažymėti ir tai, kad Specialisto išvadoje nustatyta, kad statybos darbai buvo vykdomi, tačiau negalima nustatyti kiek iš tikrųjų pastatyta rangos būdu pagal tyrimui pateiktus dokumentus, jų nepakanka, kad nustatyti darbų užbaigtumą.

Byloje taip pat nėra įrodyta, kad kaltinamasis D. V. jau rangos sutarties surašymo dienai (kaip nurodyta kaltinime) turėjo išankstinį tikslą pasisavinti dalį – 220 000 litų, iš A.M. U. už namo statybą gautų pinigų. Tokį kaltinamojo tikslą patvirtinančių aplinkybių byloje nėra. Kaip jau byloje nustatyta, ir po grynųjų pinigų perdavimo 2008 05 08, 2008 10 09, 2008 11 18 statybos darbai pagal rangos sutartį buvo vykdomi. O, kaip teismas jau pažymėjo, tarp sutarties šalių kilę ginčai, neįrodo, kad kaltinamasis D. V. turėjo tikslą pasisavinti ir pasisavino iš A.M. U. ir E.R. U. gautus 220 000 litų pagal nurodytus raštelius. Tokiu būdu, D. V. išankstinė tyčia užvaldyti iš A.M. U. gautus 220 000 litų, neįrodyta.

Be to, kaip minėta, svetimo turto pasisavinimas yra materialioji nusikalstamos veikos sudėtis, todėl būtina turtinės žalos atsiradimo sąlyga. Tarp veikos ir kilusių padarinių yra būtinas priežastinis ryšys. Nagrinėjamu atveju, iš D. V. pateikto kaltinimo pagal LR BK 183 str. 2 dalį, negalima nustatyti kokia konkreti žala ir kam – ar UAB (duomenys neskelbtini), ar užsakovui A.M. U. , - buvo padaryta (tai patvirtina ir Specialisto išvada, t.1, b.l.144). Kaltinime nurodyta, kad pasisavinta 220 000 litų, nukentėjusiuoju pripažintas A.M. U. pareikštame civiliniame ieškinyje nurodė, kad D. V. pasisavino 95 100 Lt (t.2, b.l.25-260). Kaip jau aptarta aukščiau, byloje nėra nustatyta, kad D. V. , gautus grynais pinigais: 2008 05 08 – 70 000 Lt, 2008 10 09 – 80 000 Lt, 2008 11 18 – 70 000 LT (iš viso – 220 000 Lt), pasisavino. UAB (duomenys neskelbtini) jokių pretenzijų D. V. , kaip šios bendrovės direktoriui, dėl padarytos turtinės žalos, nepareiškė. Tokiu būdu nėra nustatyta ir padaryta turtinė žala, kaip būtinas LR BK 183 str. numatytos nusikalstamos veikos požymis.

Įvertinant išdėstytą, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo D. V. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto LR BK 183 str. 2 dalyje, būtinų objektyviųjų ir subjektyviųjų sudėties požymių, todėl jis išteisintinas LR Baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 1 punkto pagrindu.

Byloje pareikštas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A.M. U. civilinis ieškinys (t.1. b.l.201-202, t.2, b.l. 25), kuriuo prašoma pritieisti iš D. V. 95 100 litų iš jo sumokėtų 440 000 litų, kurių pastarasis jam negrąžino ir pasisavino. Be to, 5800 litų už materialinius nuostolius dėl D. V. rangos sutarties įsipareigojimų netinkamo vykdymo ir 10 000 litų neturtinės žalos atlyginimui dėl jo patirtos moralinės nuoskaudos bei streso, įtakoto D. V. neteisėtų veiksmų.

Civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu. LR BPK 115 str., reglamentuojančio civilinio ieškinio išsprendimą, 3 dalyje nurodyta, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinisieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis D. V. yra išteisinamas pagal LR BK 183 str. 2 dalį, nepadarius jam veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.), todėl ir A.M. U. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Be to, A.M. U. prašė priteisti 2000 litų jo turėtų bylinėjimosi išlaidų, tai yra jo turėtų išlaidų, susijusių su advokato darbo apmokėjimu (t.1, b.l.203-204, t.2, b.l. 27). Pagal LR BPK 106 str. 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdams nuosprendį, turi teisę iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad D. V. dėl kaltinimo pagal LR BK 183 str. 2 dalį yra išteisinamas, nėra teisinio pagrindo iš kaltinamojo išieškoti advokato turėtų išlaidų.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamasis D. V. anksčiau neteistas (t.1, b.l.190), byloje nėra duomenų apie jam skirtas administracines nuobaudas, dirba, į narkologinę įskaitą neįrašytas (t.1, b.l.184), negydytas psichiatrijos ligoninėje (t.1,b.l.186). Jo atsakomybę nei sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis D. V. padarė apysunkį nusikaltimą (LR BK 11 str. 4 d.).

Įvertinant išdėstytą bei atsižvelgiant į LR BK 55 str. nuostatas, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, teismas skiria LR BK 222 str. 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – baudą, nustatant jos dydį pagal LR BK 47 str. 3 d. 3 punktą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR Baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308, 313 str. str., nusprendžia:

D. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR baudžiamojo kodekso 222 str. 1 dalyje ir paskirti jam 70 MGL – 9 100 (devynių tūkstančių vieno šimto) litų baudą.

D. V. išteisinti pagal LR BK 183 str. 2 dalį, nepadarius jam veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. M. U. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu, išaiškinant jam teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Netenkinti A.M. U. prašymo priteisti jo turėtas išlaidas, susijusias su advokato darbo apmokėjimu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Daiva Pranytė-Zalieckienė