Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjų J. K. (toliau – J. K.) ir J. J. (toliau – J. J.) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2020 m. spalio 29 d. nutarties, kuria pareiškėjų skundai dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo buvo netenkinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjos J. K. ir J. J. kreipėsi su pareiškimais į Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariatą dėl A. A. (toliau – A. A.) galimai neteisėto veikimo, kuris pasireiškė tuo, kad jis 2020 m. birželio 22 d. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas ir jų mažamečius vaikus be jų sutikimo filmavo ir nufilmuotą medžiagą įkėlė į viešą interneto kanalą (duomenys neskelbtini).

2. Institucijos atstovė 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu, vadovaudamasi ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukė, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių ir konstatavo, jog atlikto tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamų ir objektyvių duomenų apie tai, kad A. A. padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 72 straipsnio 1 dalyje ir 79 straipsnyje.

3. Nesutikdamos su priimtu procesiniu sprendimu, pareiškėjos kreipėsi su skundu į Marijampolės apylinkės teismą, kuris 2020 m. spalio 29 d. nutartimi J. K. ir J. J. skundų netenkino ir paliko galioti 2020 m. rugpjūčio 12 d. Institucijos nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos A. A. atžvilgiu.

4. Skunde aukštesnės instancijos teismui J. K. ir J. J. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartį bei 2020 m. rugpjūčio 12 d. Institucijos nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos ir atnaujinti tyrimą bei objektyviai ištirti visas su įvykiu susijusias aplinkybes, įpareigoti A. A. pašalinti vaido įrašą iš viešo kanalo (duomenys neskelbtini).

4.1. Skunde pabrėžiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjų skundą nenustatęs A. A. veiksmuose administracinių nusižengimų sudėties, nors minėtas asmuo nekviestas priėjo prie ramiai (duomenys neskelbtini) sėdinčių pareiškėjų su mažamečiais vaikais ir inicijavo konfliktinę situaciją mažamečių akivaizdoje, grasino iškviesti Vaiko teisių tarnybą, filmavo pareiškėjas ir jų mažamečius vaikus be jų sutikimo ir įkėlė filmuotą medžiagą į viešą erdvę (duomenys neskelbtini). Tokie minėto asmens veiksmai yra akivaizdžiai tyčiniai ir už juos yra numatyta administracinė atsakomybė. Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo 13 straipsnis numato, kad filmuoti ir fotografuoti vaiką ar daryti garso ir vaizdo įrašus be vieno iš tėvų, globėjų ar rūpintojų sutikimo draudžiama. Nagrinėjamu atveju A. A. filmavo pareiškėjų mažamečius vaikus nesant jų sutikimo, be to, patalpino įrašą viešame interneto kanale, kas pažeidė ne tik pareiškėjų, bet ir jų mažamečių vaikų teisę į atvaizdą bei jų garbę ir orumą. Dėl tokių neteisėtų šio asmens veiksmų pablogėjo pareiškėjų ir jų mažamečių vaikų saugumo jausmas.

4.2. Skunde nurodoma, kad pareiškėjos jokiais savo veiksmais neskatino konfliktinės situacijos bei neatliko jokio teisės pažeidimo, dėl kurio A. A. būtų galėjęs jas filmuoti bei daryti garso ir vaizdo įrašą. Byloje esantis vaizdo įrašas būtent ir patvirtina, kad tai minėtas asmuo inicijavo konfliktą priėjęs prie nuošaliau sėdinčių pareiškėjų. Apylinkės teismas tinkamai neįvertino kas lėmė A. A. manymą, kad pareiškėjos galimai daro teisės pažeidimą, kurį reikia užfiksuoti filmuojant. Minėtas asmuo suvokė, kad jokio pažeidimo iš pareiškėjų pusės nebuvo, todėl sąmoningai inicijavo konfliktinę situaciją, priekabiavo prie jų mažamečių vaikų akivaizdoje. Nors apklausos metu minėtas asmuo nurodė, kad vienas iš mažamečių vaikų laužė ir apšlapino treniruoklį, skirtą suaugusiems sportuoti, tačiau pabrėžtina, kad (duomenys neskelbtini) esantys treniruokliai yra skirti ne tik suaugusiems sportuoti, jais taip pat gali naudotis ir vaikai. Įvykio dieną vaikai maudėsi (duomenys neskelbtini) įrengtuose fontanuose, todėl su šlapiais drabužiais sėsdami ant treniruoklių, juos sušlapino, tačiau tai tikrai negali būti traktuojama kaip sportinio inventoriaus laužymas. Juolab, kad treniruoklių mažamečiai vaikai tikrai nepajėgūs sulaužyti. Pareiškėjos taip pat atkreipia dėmesį, kad mažamečių vaikų elgesio taisyklės laisvalaikio zonose taip pat nėra apibrėžiamos jokiais teisės aktais. Nei pareiškėjų, nei jų mažamečių vaikų elgesys viešoje vietoje nekėlė aplinkiniams asmenims pasipiktinimo, nes tuo metu (duomenys neskelbtini) buvo ir daugiau asmenų su mažamečiais vaikais. Akivaizdu, kad A. A. neturėjo jokio pagrindo filmuoti pareiškėjų ir jų mažamečių vaikų bei talpinti vaizdo įrašą į internetą, kas laikytina teisės į atvaizdą pažeidimu. Pareiškėjų vertinimu, nufilmuotas vaizdo įrašas žemina jų mažamečių vaikų garbę ir orumą. Jame užfiksuoti vaikai nėra tinkamai apsirengę, mūvi tik apatines kelnaites, nes karštą vasaros dieną maudėsi (duomenys neskelbtini) fontanuose. Nors A. A. teigimu, jis filmavo pareiškėjas ir jų mažamečius vaikus, nes jie buvo neprižiūrimi, nutolę nuo pareiškėjų toliau nei 50 metrų, o šalimais buvo judri gatvė, todėl jis tenorėjo apsaugoti neprižiūrimą vaiką, tačiau pareiškėjoms išmatavus minėto asmens nurodytus atstumus iki jų sėdėjimo vietos ir nuo treniruoklio iki gatvės, paaiškėjo, kad nurodyti atstumai yra gerokai mažesni. Be to, pareiškėjos nebuvo tinkamai informuotos apie tai, kad yra filmuojamos, o asmens pasakyta vienas frazė „aš fiksuoju“ negali būti laikoma tinkamu informavimu apie filmavimą.

4.3. Pareiškėjų teigimu A. A. veiksmais buvo pažeista jų teisė į privatų gyvenimą bei teisė į atvaizdą, kurias saugo ne tik tarp tarptautiniai teisės aktai (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis), bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.22 ir 2.23 straipsniai. Draudžiama rinkti informaciją apie asmens privatų gyvenimą ir ją skleisti, taip pat asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu, todėl fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą pažeista turi teisę teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

4.4. Skunde nesutinkama su apylinkės teismo nutarties argumentu, kad internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini) po įkeltu vaizdo įrašu „(duomenys neskelbtini)“ nėra vaizdo peržiūrų. Priešingai, 2020 m. lapkričio 12 d. po minėtu vaido įrašu yra nurodyta 114 peržiūrų. Tai patvirtina kartu su skundu pridedama fotonuotrauka. Toks peržiūrų kiekis verčia nerimauti dėl vaizdo įraše užfiksuotų nepilnamečių vaikų saugumo, jiems einant į mokyklą ar iš jos, lankant neformaliojo ugdymo užsiėmimus. Pareiškėjų nuomone, tyrėja didesnę įrodomąją reikšmę suteikė A. A. paaiškinimams, o ne pareiškėjų pateiktiems faktams. Tyrimas atliktas neišsamiai, neapklausti kiti (duomenys neskelbtini) buvę asmenys, neišmatuoti A. A. nurodyti atstumai, neva patvirtinantys, kad mažamečiai vaikai buvo per toli nutolę nuo juos prižiūrinčių asmenų. Be to, tyrėja nutarimu atsisakydama pradėti administracinę teiseną, nepagrįstai konstatavo, kad viešame interneto kanale patalpintas vaizdo įrašas nebuvo prieinamas tretiesiems asmenims. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Vaiko teisių apsaugos tarnybai minėtas vaizdo įrašas buvo išsiųstas ne iš asmeninio A. A. elektroninio pašto, bet iš (duomenys neskelbtini), kas pagrindžia vaizdo įrašo platinimą. Nors kanale (duomenys neskelbtini) minėtas vaizdo įrašas pažymėtas privatumo varnele ir ieškant per paiešką minėto vaizdo įrašo nerandama, tačiau išsiuntus minėto vaizdo įrašo nuorodą jis tampa prieinamas, kas rodo, kad minėtas asmuo gali valdyti vaizdo įrašo prieinamumą. Todėl nėra aišku kodėl apylinkės teismas nenustatė, kad aukščiau nurodytais veiksmais A. A. pažeidė pareiškėjų ir jų mažamečių vaikų teisę į atvaizdą.

4.5. Skunde pareiškėjos taip pat plačiai aptaria viešoje erdvėje prieinamą informaciją apie A. A., tai, kad jis dalinasi pornografinio turinio vaizdo įrašais viešoje erdvėje, tai, kad buvo sulaikytas ir jam pareikšti įtarimai dėl išžaginimo ir santykiavimo su nepilnamečiu asmeniu, taip pat, kad (duomenys neskelbtini) kanale galima rasti ne vieną minėto asmens mokymų įrašą apie tai kaip suvilioti moterį ir pan. Tokia viešai esanti informacija kelia didelį susirūpinimą kam gali būti panaudota A. A. filmuota medžiaga bei kokiems asmenims ji gali būti platinama. Taip pat pareiškėjo vertinimu A. A. turimi ryšiai policijoje (dirba jo patėvio draugas) bei tyrėjos, atlikusios tyrimą, ryšiai apylinkės teisme (dirba krikšto mama) galėjo turėti įtakos priimtų procesinių sprendimų pagrįstumui.

5. Institucijos atsiliepime prašoma pareiškėjų J. J. ir J. K. skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartį palikti galioti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

6. J. J. ir J. K. apeliacinis skundas atmetamas.

7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti iš apeliacinio skundo, J. J. ir J. K. nesutinka su Institucijos sprendimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos dėl A. A. veiksmų, filmuojant pareiškėjas ir jų mažamečius vaikus bei patalpinant vaizdo įrašą viešame interneto kanale (duomenys neskelbtini) ir taip pažeidžiant jų teisę į atvaizdą, todėl apygardos teismas patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą, apeliacinio skundo ribose.

8. ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia neteisėtas trukdymas vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokia vaiko teises pažeidžianti veika, o pagal ANK 79 straipsnį administracinė atsakomybė kyla dėl neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos žymėjimo ir (ar) skleidimo reikalavimų pažeidimo.

9. ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Vadinasi, institucija, gavusi suinteresuoto asmens pareiškimą, privalo įsitikinti ar tokiame pareiškime nurodyto asmens veika turi administracinio nusižengimo požymių, nes asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuomet, kai dėl nusižengimo padarymo įvykio ir sudėties bei konkretaus asmens kaltės šio nusižengimo padarymu nekyla jokių pagrįstų abejonių.

10. Išnagrinėjus teismui pateiktą bylos medžiagą nustatyta, kad pareiškėjos kreipėsi su pareiškimais į policiją dėl to, kad 2020 m. birželio 22 d., joms su mažamečiais vaikais būnant (duomenys neskelbtini), jų mažamečius vaikus filmavo nepažįstamas asmuo, galimai A. („(duomenys neskelbtini)“), kuris filmuotą vaizdo medžiagą įdėjo į internetinį tinklalapį (duomenys neskelbtini) Institucijos 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu buvo nutarta nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną A. A. atžvilgiu. Skundžiama apylinkės teismo nutartimi, nutarimas paliktas nepakeistas, motyvuojant tuo, kad minėto asmens veiksmuose nenustatyta tyčia neteisėtai trukdyti vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar pažeisti viešosios informacijos žymėjimo ir/ar skleidimo reikalavimus, darančius neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. A. filmavo mažametį vaiką, siekiant užfiksuoti, jo nuomone, daromą pažeidimą – mažamečių vaikų nepriežiūrą (mažametis vaikas buvo per daug nutolęs nuo jį prižiūrinčio asmens, laužė ir šlapino treniruoklį dėl ko nebuvo galima juo naudotis sportuojant), o filmuota medžiaga buvo patalpinta į (duomenys neskelbtini) internetinį kanalą tik siekiant perduoti šį įrašą Vaiko teisių apsaugos tarnybai ir daugiau jis nebuvo viešinamas. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundui nagrinėti pateikta medžiaga, pagrindo nesutikti su tokiu skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu neturi. Objektyvių duomenų, kurie leistų manyti, kad A. A. padarė ANK 72 straipsnio 1 dalyje ar ANK 79 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, apeliacinį skundą nagrinėjančiam teismui pateiktoje bylos medžiagoje nėra.

11. Kaip nustatyta nagrinėjamu atveju, tikslinant pareiškėjų pranešimuose dėl galimai neteisėtų A. A. veiksmų nurodytas aplinkybes buvo atliktas tyrimas, kurio metu gauti pareiškėjų J. J. ir J. K. paaiškinimai bei apklaustas A. A., kuris nurodė, kad filmavo mažametį ir pareiškėjas (duomenys neskelbtini) dėl galimai daromo pažeidimo – jis matė kaip mažametis laužė (duomenys neskelbtini) buvusį treniruoklį, o jį sušlapindamas, trukdė jam sportuoti, be to, jam kilo įtarimas, kad mažametis yra neprižiūrimas, nes jį prižiūrintis asmuo buvo nuo jo nutolęs dideliu (50 metrų) atstumu, be to, neprižiūrimas mažametis buvo visai šalia judrios gatvės, todėl jis norėjo apsaugoti vaiką. Filmavo tikslas buvo užfiksuoti apeliančių daromą pažeidimą, pareiškėjos iš anksto buvo įspėtos, kad yra filmuojamos, o vaizdo įrašas įkeltas į (duomenys neskelbtini) kanalą tik siekiant jo nuorodą nusiųsti Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl galimo vaiko nepriežiūros fakto ištyrimo. A. A. nurodė, kad nors vaizdo įrašas ir buvo patalpintas internete, tačiau buvo uždėta neviešumo varnelė ir tai apribojo jo prieinamumą tretiesiems asmenims. Iš 2020 m. birželio 25 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto matyti, kad 2020 m. birželio 23 d. institucijoje buvo gautas anoniminis skundas dėl (duomenys neskelbtini) be suaugusiųjų priežiūros palikto mažamečio vaiko bei atsiųstas vaizdo įrašas, kuris įkeltas į (duomenys neskelbtini) kanalą. Patikrinus A. A. internetiniame tinklalapyje (duomenys neskelbtini) viešai įkeltus vaizdo įrašus, tarp jų vaizdo įrašas su pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo rastas, kas nesudaro pagrindo išvadai, jog minėtas vaizdo įrašas yra viešai prieinamas tretiesiems asmenims internetinėje erdvėje. Tai patvirtino ir teismo posėdžio metu apžiūrėtos pateiktos nuotraukos, kuriose užfiksuota, kad po internetiniame tinklalapyje (duomenys neskelbtini) įkeltu vaizdo įrašu su pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ yra nuoroda „Nėra peržiūrų“. Nors prie apeliacinio skundo pateikta nuotrauka, neva patvirtinanti, kad vaizdo įrašas buvo peržiūrėtas 114 kartų, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, kad šis vaizdo įrašas gali būti peržiūrėtas viešai, o ne buvo peržiūrėtas tyrimą atlikusių asmenų ar paties A. A. Visi šie duomenys neleidžia abejoti A. A. nurodytomis aplinkybėmis, kad jis pareiškėjas ir jų mažamečius vaikus filmavo ne siekdamas pažeisti mažamečių vaikų teises (jų teisę į atvaizdą) ar pažeminti jų garbę ir orumą, tačiau siekdamas užfiksuoti jo manymu daromą pažeidimą, t. y. viešoje vietoje paliktą ir neprižiūrimą mažametį, kuris gadino (duomenys neskelbtini) buvusį sporto inventorių, ir perduoti minėtą vaizdo įrašą Vaiko teisių apsaugos tarnybai. Jokių duomenų, patvirtinančių, kad A. A. tyčia buvo nukreipta į mažamečių vaikų teisės į atvaizdą pažeidimą ar, kad jų atvaizdas buvo panaudotas priešingai jų teisėms ir interesams, nagrinėjamu atveju nėra, todėl aukštesniojo teismo vertinimu administracinio nusižengimo teisena pagrįstai buvo nutraukta.

12. Priešingos išvados aukštesnės instancijos teismui neleidžia daryti ir apeliacinio skundo teiginiai, kad pagrindo filmuoti pareiškėjas ir jų mažamečius vaikus nebuvo, nes jie nedarė jokio pažeidimo, niekas jų elgesiu nesiskundė, jos tiesiog ramiai sėdėjo tolėliau ir stebėjo savo vaikus, kurie maudėsi (duomenys neskelbtini) įrengtuose fontanuose ir žaidė ant (duomenys neskelbtini) esančių treniruoklių, kurie galėjo sušlapti vaikams atsisėdus su šlapiais nuo maudynių drabužiais, tačiau tai nesudaro pagrindo vertinti vaikų veiksmus kaip inventoriaus laužymą, todėl filmuodamas be sutikimo A. A. pažeidė jų teisę į atvaizdą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.22 straipsnio 1 dalis gina asmens teisę į atvaizdą, t. y. niekas negali būti filmuojamas ar fotografuojamas be asmens sutikimo. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 5 punkte taip pat numatyta, kad siekiant nepažeisti asmens teisių, apsaugoti jo garbę ir orumą, renkant ir viešai skelbiant informaciją draudžiama filmuoti, fotografuoti vaiką ar daryti jo garso ir vaizdo įrašus be nors vieno iš tėvų, globėjų ar rūpintojų ir paties vaiko sutikimo. Tačiau teisė į atvaizdą nėra absoliuti. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad draudimas filmuoti ar fotografuoti vaiką netaikomas fiksuojant teisės pažeidimus. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. A. vaizdo įrašą darė norėdamas užfiksuoti jo nuomone daromą pažeidimą, t. y. netinkamą mažamečio vaiko priežiūrą ir viešame (duomenys neskelbtini) esančio inventoriaus gadinimą bei perduoti šią filmuotą medžiagą Vaiko teisių apsaugos tarnybai. Kaip matyti iš bylos duomenų, minėtas vaizdo įrašas buvo išsiųstas Vaiko teisių apsaugos tarnybai. Duomenų paneigiančių, kad A. A. filmavo mažamečius vaikus turėdamas kokį nors kitą tikslą, nei užfiksuoti jo manymu daromą pažeidimą, byloje nėra. Vien tai, kad Vaikų teisių apsaugos tarnyba, gavusi minėtą vaizdo įrašą ir atlikusi tyrimą, nenustatė vaiko nepriežiūros ar kitų vaiko teisių pažeidimo pareiškėjų veiksmuose, nėra pagrindas pripažinti, kad A. A. padarė administracinius nusižengimus.

13. Nors pareiškėjų vertinimu A. A. neteisėtai, neturėdamas jų sutikimo platino minėtą vaizdo įrašą, patalpindamas jį į interneto kanalą (duomenys neskelbtini) bei išsiųsdamas kito asmens, o ne savo elektroniniu paštu minėto vaizdo įrašo nuorodą Vaiko teisių apsaugos tarnybai ir tokiu būdu pažeidė vaiko teisę į atvaizdą ir viešosios informacijos žymėjimo ir skleidimo reikalavimus, darančius neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi, tačiau su tokiais argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti. Kaip matyti iš A. A. paaiškinimų, vaizdo įrašas buvo patalpintas interneto kanale (duomenys neskelbtini) tik turint tikslą jo nuorodą nusiųsti Vaikų teisių apsaugos tarnybai, nes jis nerado Vaiko teisių apsaugos tarnybos tinklapyje kaip pateikti anoniminį skundą kartu su vaizdo įrašu. Be to, kaip nustatyta byloje, minėtas vaizdo įrašas viešai tretiesiems asmenims interneto erdvėje nėra laisvai prieinamas, todėl nėra pagrindo išvadai, kad A. A. vaizdo įrašą su mažamečiais vaikais įkėlė į (duomenys neskelbtini) kanalą turėdamas tikslą jį viešai platinti. Vaizdo įrašo turinys ir jame užfiksuotos aplinkybės (viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) ant treniruoklio sėdintis mažametis ir A. A. mėginantis išsiaiškinti kur yra mažametį prižiūrintis asmuo, vaikui nurodžius į tolėliau sėdinčių moterų pusę, A. A. prieina prie jų ir bando išsiaiškinti su jomis dėl vaiko elgesio, sušlapinto treniruoklio bei prašo jį nuvalyti) aukštesniojo teismo vertinimu, neleidžia teigti, kad užfiksuota informacija gali turėti neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi. Juolab, kad kaip jau buvo minėta, vaizdo įrašas buvo išsiųstas tik Vaiko teisių apsaugos tarnybai, siekiant, kad būtų ištirtas pareiškėjų galimai daromas pažeidimas (vaiko nepriežiūra). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad netgi pareiškėjos skunde pripažįsta, kad jų vaikai, tik su kelnaitėmis, maudėsi viešame fontane, todėl ši aplinkybė, vertinant ją aplinkybių, dėl kurių buvo padarytas vaizdo įrašas kontekste, sudaro pagrindą manyti, kad A. A. turėjo pagrindo manyti, jog yra daromas teisės pažeidimas. Duomenų, kad vaiko atvaizdas buvo panaudotas priešingai jo teisėms ir interesams byloje nėra. Vien tai, kad vaizdo įrašo nuoroda buvo išsiųsta iš el. pašto, kurio pavadinimas nesutampa su A. A. asmens duomenimis, nesudaro pagrindo išvadai, kad šiuo el. paštu naudojasi kiti asmenys ir jiems vaizdo įrašas buvo prieinamas. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nėra jokio pagrindo išvadai, kad tyrimas byloje buvo atliktas neišsamiai ir būtina atlikti kokius nors papildomus apeliaciniame skunde minimus veiksmus.

14. Apeliančių skundo argumentai dėl pareigūnės tyrusios įvykį ir apylinkės teismo, priėmusio skundžiamą nutartį šališkumo, vertinami kaip deklaratyvūs ir niekuo neparemti teiginiai. Vien tai, kad pareiškėjų pareiškimą dėl A. A. elgesio tyrusi pareigūnė dirba tame pačiame policijos komisariate, kur galimai dirba A. A. pažįstamas ar artimas asmuo, o pareiškėjų skundai dėl tyrėjos nutarimo buvo nagrinėjami teisme, kuriame galimai dirba tyrėjos krikšto mama, nesudaro pagrindo įžvelgti pareigūnės ar teisėjos veiksmuose šališkumo ar neobjektyvumo požymių. Juolab, kad jokių duomenų, patvirtinančių pareiškėjų nurodomas aplinkybes dėl šališkumo ar, kad įvykį tyrusi pareigūnė, ar skundą nagrinėjusi teisėja elgėsi tendencingai, buvo suinteresuotos bylos baigtimi, turėjo susidariusios išankstinę nuomonę ir pan., pareiškėjos nepateikė, o procesinių veiksmų atlikimas ar procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip pareigūno ar teisėjo šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar jų nušalinimo pagrindas. Pažymėtina, kad vien tai, jog pareigūnė, tyrusi įvykį ir teisėja, nagrinėjusi pareiškėjų skundą, priėmė ne tokius procesinius sprendimus, kokių pageidavo apeliantės, nėra pakankama aplinkybė spręsti, jog pareigūnė ar teisėja buvo šališkos, nagrinėdamos šią administracinio nusižengimo bylą.

15. Atsižvelgiant į išdėstytų duomenų visumą, abejoti tiek skundžiamą apylinkės teismo nutartį priėmusio teismo, tiek ir Institucijos tyrėjos nešališkumu, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Visos aplinkybės, turinčios reikšmės administracinio nusižengimo bylos pradėjimui (nutraukimui) analizuojamu atveju buvo įvertintos tinkamai, nepažeidžiant ANK reikalavimų, pagrįstai nutraukiant (nepradedant) administracinio nusižengimo bylos procesą. Priimti priešingą procesinį sprendimą, įvertinus apeliaciniame skunde pateiktus jokiais objektyviais duomenimis neparemtus pareiškėjų samprotavimus, teisinio pagrindo nėra, todėl skundas atmestinas, o Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis paliktina nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2020 m. spalio 29 d. nutartį nepakeistą ir

pareiškėjų J. K. bei J. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.