- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-01
- Bylos Nr.
- e2-6339-1117/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-01117-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aida Stulpinienė
- Ieškovas
- M. M.
- Atsakovas
- M. M., E. N.
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. M. ieškinį atsakovams M. M., E. N. dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo: 1) nuginčyti tėvystę ir išbraukti iš M. M., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie tai, kad M. M. yra M. M. tėvas; 2) nustatyti tėvystę ir pripažinti E. N. M. M. tėvu, o M. M. E. N. vaiku; 3) suteikti M. M. pavardę „N.“.
Ieškinyje nurodė, kad 2023 m. lapkričio mėn. susipažino su E. N., artimai draugavo apie pusmetį. Jų santykiams nutrūkus, ji susipažino su M. M. Bendraudama su M. M. sužinojo, kad laukiasi, suprato, kad vaikas yra E. N., bet tai sužinojęs M. M. su ja santykių nenutraukė. (Duomenys neskelbtini) gimė dukra. (Duomenys neskelbtini) jie su M. M. susituokė. M. M. pripažino tėvystę, nors žinojo, kad vaikas nėra jo. Su M. M. santuokiniai ryšiai siejo tik porą mėnesių. Šiuo metu jie gyvena atskirai, norėtų santuoką nutraukti. E. N. ir jo artimieji pripažįsta, kad M. M. yra jo dukra, padeda vaiku rūpintis. E. N. geranoriškai atliko DNR tyrimą, kuris nustatė, kad jis yra vaiko M. M. biologinis tėvas. Norėtų, kad nuginčijus ir nustačius tėvystę, būtų pakeista dukros pavardė į „N.“.
Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad pradėjus draugauti su M. M., sužinojo apie nėštumą, suprato, kad vaikas yra E. N., tačiau E. N. neatsakė į žinutes, nebendravo. M. M. jai pasipiršo, ją vedė, pripažino vaiko tėvystę, žinodamas, kad vaikas ne jo. Maždaug apie pusmetį nebegyvena su M. M., ruošiasi nutraukti santuoką. Su socialinių darbuotojų pagalba buvo pasiūlyta E. N. pasidaryti DNR tyrimą ir įsitikinti, kad jis yra vaiko tėvas.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti.
Atsakovas M. M. su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad, pradėjus bendrauti su ieškove, sužinojo, kad ši laukiasi vaiko. Iki sužinojimo, jie intymių santykių nebuvo turėję. Suprato, kad vaikas yra ne jo, bet sutiko pripažinti tėvystę. Susituokė su ieškove, kartu augino vaiką kelis mėnesius, bet dabar maždaug pusmetį nebegyvena su ieškove. Su dukra nebendrauja, jos neišlaiko, neturi jokio ryšio, laiko svetimu vaiku.
Atsakovas E. N. su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad nuo pat pradžių buvo pasiruošęs pripažinti tėvystę, padėti auginti vaiką, bet ieškovė pabėgo pas M. M. Žinojo, kad ieškovė laukiasi jo vaiko, tai patvirtino ir DNR tyrimas. Kai ieškovė su M. M. išsiskyrė, maždaug prieš pusmetį atidavė jam auginti dukrą, o pati išėjo gyventi pas kitą vyrą. Jis apie pusmetį, padedamas mamos, augina M. M., ja rūpinasi, laiko ją savo vaiku. Nori, kad būtų nustatyta jo tėvystė, dukrai suteikta jo pavardė.
Išvadą teikianti institucija ieškinį palaiko.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Dėl tėvystės nuginčijimo
Byloje nustatyta, kad nepilnamečio vaiko M. M., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo įraše tėvu įrašytas atsakovas M. M. (Duomenys neskelbtini) ieškovė M. M. ir atsakovas M. M. sudarė santuoką. Taigi, vaikas M. M. gimė iki santuokos sudarymo ir jos tėvystė buvo pripažinta pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo.
Pagal CK 3.149 straipsnio 1 dalį duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. CK 3.150 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuginčyti tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko tėvas nėra biologinis tėvas. Įrodymai, kad asmuo negali būti vaiko biologinis tėvas, gali būti moksliniai (ekspertizių išvados, paneigiančios giminystės ryšį) bei kiti įtikinami faktai.
Iš šalių paaiškinimų matyti, jog atsakovas M. M. pripažino M. M. tėvystę, nors žinojo, kad nėra šio vaiko biologinis tėvas. Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad M. M. biologinis tėvas su 99,99996 proc. tikimybe yra atsakovas E. N.
Sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Sprendžiant visus su vaikais susijusius šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis, todėl tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 – 3.148, 3.150 straipsniai).
Teismo vertinimu, šalių paaiškinimai ir kiti byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad tarp atsakovo M. M. ir vaiko M. M. nebuvo ir nėra susiformavusių ilgalaikių santykių bei socialinio ryšio, apie pusmetį M. M. nebegyvena su žmona ir dukra, su jomis nebendrauja, laiko M. M. svetimu vaiku.
Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog atsakovas M. M. nėra vaiko M. M. biologinis tėvas, todėl nuginčytina atsakovo M. M. tėvystė vaiko M. M. atžvilgiu (CK 3.150 straipsnio 1 dalis).
Dėl tėvystės nustatymo
Nuginčijus M. M. tėvystę vaiko M. M. atžvilgiu, siekiant užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, yra būtina šioje byloje išspręsti ir tėvystės nustatymo klausimą.
Pagal CK 3.147 straipsnio 1 dalį jei nuginčyti vaiko gimimo įraše duomenys apie tėvą, ieškinį dėl tėvystės nustatymo gali pareikšti vyras, laikantis save vaiko tėvu. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnio 2 dalis).
Byloje pateikti įrodymai ir šalių paaiškinimai patvirtina aplinkybes, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas E. N. yra įsitikinę, jog biologinis vaiko M. M. tėvas yra būtent E. N. Tarp vaiko ir E. N. yra susiklostęs tėvo ir vaiko ryšys, nes maždaug prieš pusmetį ieškovė perdavė vaiką auginti atsakovui E. N. Teismo posėdžio metu atsakovas E. N. nurodė, kad laiko M. M. savo dukra, prižiūri ją, išlaiko. Remdamasis turimais duomenimis, teismas turi pagrindą pripažinti atsakovą E. N. nepilnametės M. M. tėvu, o M. M. pripažinti E. N. vaiku (CK 3.146 straipsnio 2 dalis, 3.148 straipsnio 1 dalis).
Dėl duomenų vaiko gimimo įraše pakeitimo
Ieškovė prašė išbraukti iš M. M., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie tai, kad M. M. yra M. M. tėvas. Teismas šeimos bylose turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis).
Šiuo atveju, nuginčijus atsakovo M. M. tėvystę vaiko M. M. atžvilgiu ir nustačius atsakovo E. N. tėvystę vaiko M. M. atžvilgiu yra tikslinga (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti duomenis apie vaiko tėvą, nurodant, jog vaiko tėvas yra atsakovas E. N. (CK 3.147 straipsnio 3 dalis, CPK 392 straipsnio 2 dalis).
CK 3.167 straipsnio 1 dalis nustato, jog kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė. Jei tėvų pavardės skirtingos, vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų susitarimu.
Ieškovė ir atsakovas E. N. teismo posėdžio metu nurodė, jog norėtų, kad nustačius E. N. tėvystę vaiko M. M. atžvilgiu, vaiko pavardė būtų pakeista į tėvo pavardę „N.“. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. d. įsakymu Nr. 1R-333 patvirtintų Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių 13 punktą, jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardė registruojant tėvystės pripažinimą, tėvystės (motinystės) nustatymą ir tėvystės (motinystės) nuginčijimą keičiama teisingumo ministro tvirtinamų civilinės būklės aktų registravimo taisyklių nustatyta tvarka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 60 punktu, registruojant tėvystės (motinystės) nustatymą ar nuginčijimą, paliekama vaiko turima pavardė ir tautybė, jei teismo spendime dėl tėvystės (motinystės) nustatymo ar nuginčijimo nenurodyta kitaip. Nagrinėjamu atveju, abu vaiko tėvai yra apsisprendę suteikti vaikui tėvo pavardę, todėl, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, vaiko teise žinoti savo identitetą, vaiko pavardė pakeistina (Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių 13 punktas, Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 60 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Teismas, priimdamas sprendimą, tuo pačiu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Ieškovei 2025 m. balandžio 16 d., 2025 m. liepos 10 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus sprendimais šioje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, ji yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo. Išlaidos už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą sudaro 262,50 Eur.
CPK 93 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Tačiau CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Teismas, šioje byloje spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, įvertina tai, kad šalių procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu buvo tinkamas, jos savo procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo, bylinėjimosi išlaidų nedidino ir išlaidos susidarė ne dėl jų kaltės. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, ginčo pobūdį, teismas sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis ir antrinės teisinės pagalbos išlaidos) iš atsakovų valstybės naudai nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Nuginčyti tėvystę: nustatyti, kad M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o M. M. nėra M. M. vaikas.
Pripažinti tėvystę ir nustatyti, kad E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), yra M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o M. M. yra E. N. vaikas.
Įpareigoti Telšių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyrių M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), pakeisti duomenis apie tėvą, vaiko tėvu įrašant E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini). Pakeitus (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie tėvą, pakeisti M. M. pavardę iš „M.“ į „N.“.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.