- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-07
- Bylos Nr.
- 2A-762-159/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eugenija Morkūnienė (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- A. L., R. L.
- Atsakovas
- S. K., R. K.
- Kategorijos
- 21.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2A-762-159/2007
Teisėja Erinija Kazlauskienė Procesinio sprendimo kategorija
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
2007 m. lapkričio 7 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Danguolės Martinavičienės, viešame kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje antstolės Linos Uniokaitės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007-06-07 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-119-730/2007 pagal ieškovų A. L. ir R. L. ieškinį atsakovams S. K. (S.) ir R. K., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje antstolė Lina Uniokaitė, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, dėl sandorio pripažinimo galiojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė A. L. 2006-10-25 pateikė teismui ieškinį atsakovei S. K. (S.) dėl sandorio pripažinimo galiojančiu (t. 1, b. l. 3-4), 2006-11-15 ir 2006-11-30 ieškinį patikslino. Patikslintu ieškiniu ieškovai A. L. ir R. L. teismo prašė pripažinti 0,0600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių sodininkų bendrijoje (toliau tekste - SB) „Pakrantė“, (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sandorį, sudarytą tarp pardavėjos S. K. (S.) ir A. L. galiojančiu. Nurodė, kad 1998 metais gegužės mėnesį susitarė su atsakove dėl žemės sklypo ir sodo namelio, esančių SB „Pakrantė“, (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo. 1998-06-17 nuvyko pas notarą patvirtinti sandorį, tačiau jis nebuvo patvirtintas, nes atsakovė neturėjo tinkamo asmens dokumento. Atsakovė žadėjo sudaryti sandorį, gavusi tinkamą asmens dokumentą, tačiau jos vėliau rasti nepavyko. Atsakovė vengia įforminti pirkimo-pardavimo sandorį notariškai, ieškovai su atsakove yra iki galo atsiskaitę (t. 1, b. l. 24-25, 31-32).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007-03-13 nutartimi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu (t. 1, b.l. 82-83), o šio teismo 2007-03-28 nutartimi trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje įtraukta antstolė Lina Uniokaitė (t. 1, b.l. 118-119).
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2007-06-07 sprendimu ieškinį patenkino. Pripažino galiojančiu 0,0600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato - sodo namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su kiemo statiniais (šuliniu, tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vertė 8 991 Lt, esančių (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „Pakrantė“, pirkimo-pardavimo sandorį, sudarytą tarp pardavėjos S. K. (iki santuokos buvusi S.), a.k. (duomenys neskelbtini), ir A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) Priteisė iš atsakovės S. K. (S.) ieškovams A. L. ir R. L. 964,07 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 72 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Teismas nustatė, kad už atsakovės įsipareigotą perduoti ieškovės nuosavybėn turtą, t.y. žemės sklypą, pastatą – sodo namelį, kiemo statinius, adresu SB „Pakrantė“, (duomenys neskelbtini), ieškovai sumokėjo sutartą kainą – 4 800 JAV dolerių, o atsakovė perdavė ieškovams visus dokumentus, susijusius su perleidžiamu nekilnojamuoju turtu, leido jiems apsigyventi jai nuosavybės teise priklausančiame sodo namelyje, atidavė raktus. Nuo 1998-05-30 ieškovai gyvena ginčo sodo namelyje, moka sodininkų bendrijai visus reikalingus mokesčius. Remdamasis vykdomąja byla Nr. 0109/02/01850 nustatė, kad iš ginčo sklypo su pastatu yra vykdomas priverstinis išieškojimas išieškotojo VSDFV Klaipėdos skyriaus naudai dėl S. S. (K.) įsiskolinimo.
Teismas taip pat nustatė, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudarytas dvišalis sandoris žodžiu. Tiek ieškovė, tiek atsakovė šį sudarytą sandorį faktiškai įvykdė, tačiau atsakovė vengia jį notariškai įforminti. Ieškovai ieškojo atsakovės, atsakovė beveik dešimt metų nesirūpina jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms teismas taikė ginčo sandorio sudarymo metu galiojusio 1964 m. LR CK 58 str. 5 d. Teismas nepasisakė dėl ieškinio senaties taikymo, nes ieškinio senaties termino taikymo klausimas galėjo būti sprendžiamas esant šalies reikalavimui, įstatymas nenumato galimybės ją taikyti reikalaujant trečiajam asmeniui (LR CK 1964 m. 85 str., 2000 m. CK 1.126 str. 2 d.) (t. 2, b. l. 16-19).
Dėl minėto sprendimo trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje antstolė Lina Uniokaitė 2007-07-09 padavė apeliacinį skundą (t. 2, b.l. 21-22). 2007-07-19 jį patikslino. Prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes teismas, remdamasis neteisingai nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėms, padarė išvadą apie įvykdytas tarp šalių sudaryto sandorio pagrindu atsiradusias prievoles. Iš pateiktų į bylą raštelių, kuriuose nurodyta, kad 1998-05-06 R. K. paėmė 500 JAV dolerių (2 000 Lt) rankpinigių už namą ir kad S. S. paėmė iš A. L. 4 300 JAV dolerių už sodo namą, S. S. parašu patvirtintas visiškas atsiskaitymas (t. l, b.l. 12, 13), apeliantei neaišku, ar R. K. paėmė raštelyje nurodytą pinigų sumą būtent už S. S. priklausantį pastatą - sodo namelį - su kiemo statiniais (šuliniu, tvora), nes raštelyje nenurodytas pinigų mokėtojas. Raštelis surašytas S. S. ir R. K. santuokos įregistravimo dieną, t.y. – 1998-05-06, todėl apeliantei neaišku, ar pinigai gauti iki santuokos įregistravimo, ar po jos įregistravimo. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad buvo sumokėta ne tik už sodo namelį, bet ir už žemės sklypą, nes pagal galiojusio 1964 m. CK nuostatas buvo galima parduoti žemės sklypą ir pastatą, kaip du atskirus turtinius vienetus (t. 2, b.l. 29-30).
Ieškovė A. L. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo ginčijamą sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, tinkamai įvertintos faktinės bylos aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai (t. 2, b.l. 37-38).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantės – trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje – antstolės L. Uniokaitės teigimu pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas dėl teismo neteisingai nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir jų pagrindu padarytų išvadų apie įvykdytas tarp šalių sudaryto sandorio pagrindu atsiradusias prievoles, taip pat minimo teismo sprendime padarytos nepagrįstos išvados, jog pagal du į bylą pateiktus raštelius buvo sumokėta ne tik už sodo namelį, bet ir už žemės sklypą (t. 1, b.l. 12, 13).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal LR CPK 178 str. nuostatas A. ir R. L. turėjo įrodyti tiek ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes. Pagal LR CPK 177 str. 1 d. nuostatas įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba jų nėra. Remdamasi šios bylos duomenimis teisėjų kolegija turi pagrindo konstatuoti, kad ieškinyje nurodytas aplinkybes, kuriomis ieškovai grindė savo reikalavimą, bylą nagrinėjęs teismas nustatė remdamasis ne tik ieškovų, liudytojų parodymais, bet ir rašytiniais įrodymais (LR CPK 177 str. 2d., 197 str. 2d.).
Ieškovai A. ir R. L. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad 1998 m. gegužės mėnesį iš skelbimo sužinojo apie parduodamą ginčo žemės sklypą su sodo nameliu, o susitikę su S. S. ir R. K. susitarė dėl šio nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo (t. 2, b.l. 6-7). Iš 2006-09-15 VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų (toliau tekste VĮ Registrų centro duomenų banko išrašas) matyti, kad atsakovė S. S., a.k. (duomenys neskelbtini), nuo 1996-10-21 buvo 0,0600 ha, žemės sklypo Nr. 334 (sodo), adresu SB „Pakrantė”, (duomenys neskelbtini), savininkė, įgijusi šią nuosavybę iš R. S. pagal 1995-11-16 pirkimo – pardavimo sutartį, o nuo 1997-11-26 pagal statybos inspektoriaus išduotą pažymą S. S. buvo įregistruotos nuosavybės teisės ir į sodo namelį, kiemo statinius (šulinį, tvorą), pastatytus šiame žemės sklype (t. 1, b.l. 15-19). Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, patvirtinusiais S. S. nuosavybės teises į 0,0600 ha žemės sklypą bei šiame žemės sklype pastatytą sodo namelį su kiemo statiniais (šuliniu, tvora), adresu SB „Pakrantė“, (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo padaryti išvadą, kad atsakovė S. S. turėjo teisę tartis dėl jai priklausiusio nekilnojamojo turto pardavimo kainos, atsiskaitymo ir kitų salygų. 1998-05-06 R. K. surašytas bei pasirašytas raštelis apie rankpinigių už namą gavimą (t. 1, b.l. 12) patvirtino ieškovų A. ir R. L. paaiškinimus, kad atsakovų prašymu R. K. paliko 500 JAV dolerių rankpinigių. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės L. Uniokaitės apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, kad R. K. surašyto ir pasirašyto raštelio apie rankpinigių gavimą data sutapo su 1998-05-06 Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje jo ir S. S. santuokos sudarymo data (t. l, b.l. 28). Tačiau teisėjų kolegija mano, kad toks apeliacinio skundo argumentas yra teisiškai nereikšmingas, nes ieškovai patvirtino, jog pagal šį raštelį sumokėjo rankpinigius. Remdamasi šiuo rašytiniu įrodymu (t. l, b.l. 12) teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal 1964 m. CK 222 str. nuostatas rankpinigiais laikoma pinigų suma, kurią viena iš susitariančių šalių duoda pagal sutartį priklausančių iš jos mokėjimų sąskaita antrajai šaliai sutarties sudarymui įrodyti ir jos įvykdymui užtikrinti. Ieškovai A. ir R. L. pirmosios instancijos teisme taip pat paaiškino, kad jiems iš pardavėjų pareikalavus sodo namelio techninės apskaitos bylos, atsakovai prisipažino, jog S. S. iš rusų tautybės vyriškio pasiskolino pinigų, todėl skolos grąžinimui užtikrinti įkeitė jai priklausantį nekilnojamąjį turtą (t. 2, b.l. 6-7). VĮ Registrų centro duomenų banko išrašas patvirtina tokius ieškovų paaiškinimus, nes 1997-11-27 buvo įregistruota įkeitimo sutartis Nr. 2MV-4835, pagal ją kreditoriaus A. T. reikalavimams užtikrinti buvo įkeistas S. S. nuosavybės teisėmis priklausantis turtas : 0,0600 ha žemės sklypas ir pastatas – sodo namelis - su kiemo statiniais (šuliniu, tvora) (t. 1, b.l. 16, 19). Ieškovų A. ir R. L. nurodytas aplinkybes, kad ieškovai už atsakovę S. S. jos kreditoriui A. T. sugrąžino 3 800 JAV dolerių skolą, o kreditorius A. T., gavęs prievolės patenkinimą, perdavė ieškovams sodo namelio techninės apskaitos bylą, įrodo VĮ Registrų centro duomenų banko išrašai, iš kurių matyti, kad 1998-05-18 hipotekos teisėjos nutartimi Nr. 267 hipoteka buvo išregistruota (t. 1, b.l. 16, 19) bei tai, kad sodo namelio techninės apskaitos byla yra ieškovų žinioje (t. 1, b.l. 196-205). Išregistravus hipoteką, atsakovei S. S. buvo pašalintos visos kliūtys nuvykti pas notarą ir įforminti jai nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo sutartį. 1998-06-17 S. S. išduota pažyma apie nekilnojamojo turto registre įregistruotą statinį ir teises į jį (t. 1, b.l. 11) patvirtina ieškovės A. L. paaiškinimus, kad 1998-06-17 jai su atsakove atvykus pas notarą įforminti pirkimo - pradavimo sutarties dėl nebegaliojančio S. S. paso notaras atsisakė įforminti pirkimo - pradavimo sutartį. Vykdomojoje byloje Nr. 398-21/02 esantis LR VRM adresų ir informacijos biuro pranešimas įrodo, kad 1998-10-26 Druskininkų m. PK S. S. buvo išduotas kitas pasas, o jos pavardė pakeista į santuokinę, K., pavardę (vykd. bylos l. 18). Ieškovės A. L. nurodytas aplinkybes, kad susitarė su S. S. susitikti 1998 m. liepos mėnesį ir įforminti pas notarą pirkimo - pardavimo sutartį, patvirtina 1998-07-01 S. S. išduotos 15 kalendorinių dienų galiojusios pažymos apie nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą bei jame esančius statinius (t. 1, b.l. 7-8), tačiau atsakovė S. S. pas notarą sutartu laiku neatvyko ir ieškovams iki šiol jos buvimo vieta nežinoma.
Esant tokiems įrodymams teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės antstolės L. Uniokaitės apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad bylą nagrinėjęs teismas padarė išvadą apie įvykdytas tarp šalių sudaryto sandorio pagrindu atsiradusias prievoles, remdamasis neteisingai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Nutartyje jau minėta, kad ieškovų nurodytos aplinkybės buvo patvirtintos rašytiniais įrodymais (LR CPK 197 str.). Pirmosios instancijos teismas, taikydamas įrodymų sąsajumo taisyklę (LR CPK 180 str.), visus šiuos įrodymus teisingai įvertino, nes pateiktuose rašytiniuose įrodymuose apskritai nebuvo duomenų, paneigiančių ieškovų ieškinyje bei patikslintame ieškinyje nurodytas bei pirmosios instancijos teisme išdėstytas aplinkybes. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti bylą nagrinėjusio teismo sprendime padaryta išvada, kad pagal S. S. surašytą ir jos pasirašytą raštelį, ieškovė A. L., sumokėjusi 4 800 JAV dolerių, įskaičius R. K. sumokėtus 500 JAV dolerių, su atsakove S. S. iki galo atsiskaitė ir už žemės sklypą, ir už sodo namelį (t. 1, b.l. 12, 13), nes pagal VĮ Regisrų centro duomenų banko išrašus 1998-05-20 pastato – sodo namelio - su kiemo statiniais vidutinė rinkos kaina buvo 8 588 Lt (t. 1, b.l. 18), o indeksavus žemės sklypą - 403 Lt (t. 1, b.l. 16). Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės L. Uniokaitės apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, kad pagal galiojusio 1964 m. CK nuostatas buvo galima parduoti sodo sklypą ir pastatą atskirai, tačiau šioje byloje neginčijamai įrodyta, jog buvo susitarta ir dėl žemės sklypo, ir dėl jame pastatyto sodo namelio pirkimo - pardavimo pagal byloje esančius jau minėtus rašytinius įrodymus už šiuos nekilnojamuosius daiktus iki galo atsiskaičius, t.y. pirkėjams pardavėjams sumokėjus 4 800 JAV dolerių, o tai atitiko 19 200 Lt.
Esant šiems įrodymams bei aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas remdamasis į bylą pateiktais įrodymais iki galo išsiaiškino šiai bylai reikšmingas aplinkybes, šioms nustatytoms aplinkybėms taikydamas įrodymų sąsajumo taisyklę, teisingai taikė materialinės teisės normas, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė ir atsakovė sudarė dvišalį sandorį žodžiu, juo atsakovė įsipareigojo parduoti jai nuosavybės teise priklausantį 0,0600 ha žemės sklypą, sodo pastatą su kiemo statiniais, adresu SB Pakrantė”, (duomenys neskelbtini), o ieškovė įsipareigojo priimti turtą ir sumokėti nustatytą pinigų sumą. Taip pat bylą nagrinėjęs teismas padarė pagrįstą išvadą, kad abi sandorio šalys susitarimą įvykdė, nes atsakovė ieškovei perdavė sandorio dalyką - žemės sklypą su sodo pastatu, nuo 1998-05-30 ieškovai faktiškai šiuo turtu naudojasi ir yra iki galo atsiskaitę su pardavėja. Atsakovei vengiant įvykdytą pirkimo - pardavimo sandorį įforminti pas notarą bei daugiau kaip 10 metų nebesirūpinant parduotu turtu, pagrįstai pripažino galiojančiu 0,0600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato - sodo namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su kiemo statiniais (šuliniu, tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vertė 8 991 Lt, esančių Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „Pakrantė“, pirkimo-pardavimo sandorį, sudarytą tarp pardavėjos S. K. (iki santuokos buvusi S.), a.k. (duomenys neskelbtini), ir A. L., a.k. (duomenys neskelbtini)
Vykdomosios bylos Nr. 398-21/02 duomenys patvirtina, kad nuo 1998-10-08 antstoliai neturi galimybės išieškoti iš S. K. (S.) prekybinės firmos 4 949,34 Lt įsiskolinimo VSDFV Klaipėdos skyriui bei vykdymo išlaidų, nes negali nustatyti jos buvimo vietos.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324-331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007-06-07 sprendimą palikti nepakeistą.