Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2020-11-24 · Baudžiamoji byla Nr. e1-3070-1033/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-11-24
Bylos Nr.
e1-3070-1033/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-54574-2019-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rolandas Bužinskas
Kaltinamasis
R. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-3070-1033/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54574-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 1.2.25.6; 2.12.1.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 24 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Kristinos Minko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, galutine subendrinta bausme – 10 MGL (1 300 Lt) dydžio bauda. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartimi R. M. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 24 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 10 MGL (1 300 Lt/376 Eur) bauda pakeista į 5 parų areštą, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. M. 2019 m. gruodžio 24 d., apie 15.10 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme, žodinio konflikto metu, kuris peraugo į susistumdymą, tyčia, panaudojo fizinį smurtą V. J. atžvilgiu – abejomis rankomis griebė už kaklo ir pargriovė V. J. ant nugaros, po ko gulinčiam kairiuoju kumščiu sudavė vieną smūgį į krūtinę ir vieną smūgį į kairę ranką, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam V. J. fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat R. M. 2020 m. spalio 5 d., apie 18.28 val., Vilniuje, Lentvario – J. Janonio gatvių sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo XC70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,55 promilės etilo alkoholio koncentracija, t. y. šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis R. M. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę visiškai pripažino. Dėl 2019 m. gruodžio 24 d. įvykio parodė, kad apie 15.10 val., būdamas pas motiną ir jos sugyventinį kieme neblaivus, susiginčijo su motinos sugyventiniu V. J., kuris taip pat buvo neblaivus. Po ko susistumdė su V. J. ir jis (kaltinamasis) abejomis rankomis griebė V. J. už kaklo bei pargriovė V. J. ant nugaros. Po ko, gulinčiam V. J. sudavė vieną smūgį į krūtinę ir vieną smūgį į kairę ranką. Šiuo metu jų (kaltinamojo ir nukentėjusiojo) santykiai yra geri. Jam yra išaiškinta, kad po šio įvykio jiems (kaltinamajam ir nukentėjusiajam) susitaikius buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, bet kadangi nepraėjo vieneri metai ir padarė dar vieną nusikalstamą veiką, todėl turės atsakyti ir už 2019 m. gruodžio 24 d. įvykį. Dėl automobilio vairavimo parodė, kad 2020 m. spalio 5 d. iki 15.00 val. išgėrė 2 litrus alaus (7,5 proc. stiprumo) ir apie 15.00 val., būnant prie PC „Mada“, privažiavo automobilis „Volvo“ (numerių neatsimena), kurį vairavęs vyras prisistatė S. (matė jį pirmą kartą) ir pasiūlė kartu išgerti. Suprato, kad vairuotojas buvo neblaivus (nurodo požymius). Automobilyje atsisėdo į keleivio priekinę vietą, automobilis buvo priparkuotas prie PC „Mada“, kur gėrė S. turėtą degtinę (iš 0,5 l išgėrė apie 400 g, o S. apie 100 g). Po to sugalvojo nuvažiuoti iki Lentvario. Iki Lentvario automobilį vairavo S., o jis, sėdėdamas priekinėje keleivio vietoje gėrė S. turėtą degtinę (išgėrė apie 0,5 l). S. matė, kaip jis sėdėdamas šalia keleivio vietoje vartojo alkoholį. Lentvaryje S. sustojo (duomenys neskelbtini), kur sėdėdamas automobilyje S. išgėrė 1 litrą alaus (7,5 proc. stiprumo), o jis pabaigė gerti turėtą degtinę. Kadangi S. buvo labiau neblaivus, paklausė S. ar nori važiuoti namo. S. norėjo važiuoti, sakė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Tuomet jis pats pasiūlė S. nuvežti namo. S. neprieštaravo, neklausė ar turi teisę vairuoti. Jam vairuojant automobilį, sustabdė policijos pareigūnai. Teisės vairuoti niekada neturėjo. Į alkotesterį pūtė du kartus. Atsimena, kad antru pūtimu buvo nustatytas 2,54 promilių girtumas. Dėl savo poelgio labai gailisi (1 t., b. l. 161, 168, 180, 193).

Nukentėjusysis V. J. ikiteisminio tyrimo parodė, kad jis su sugyventine I. M. gyvena apie (duomenys neskelbtini) metų neįregistravę santuokos, R. M. yra jos sūnus. Anksčiau R. M. nėra pakėlęs prieš jį rankos, kildavo tik žodiniai konfliktai (šiuo metu tarp jų konfliktų nekyla). 2019 m. gruodžio 24 d. R. M. pirmą kartą pakėlė prieš jį ranką, t. y. apie 14.00 val. namo grįžo išgėręs R. M. ir tarp jų įvyko žodinis konfliktas dėl to, kad R. M. pradėjo batus valytis servetėlėmis, kurias sugyventinė naudoja veido valymui. Pasakė R. M., kad tam yra skuduriukai, kuriais galima nusivalyti batus. R. M. į tai atsakė, kad ne jam aiškinti ką daryti, pradėjo įžeidinėti ir vartoti necenzūrinius žodžius, taip pat grasino užmušti, tačiau grasinimai neatrodė realūs, juos pasakė todėl, kad buvo išgėręs ir jis pats šių grasinimų neišsigando. Po grasinimų jis išėjo į namo kiemą, o R. M. paskui, ten tarp jų vėl kilo žodinis konfliktas, abu pradėjo stumdytis, nes jis norėjo sugrįžti atgal į namus, tačiau R. M. griebė už kaklo ir parvertė ant žemės, jis nukrito ant nugaros. Mano, kad tada R. M. sudavė du smūgius kumščiu, nes labai skaudėjo krūtinę ir ant kairės rankos atsirado mėlynė. Nuo kritimo ant žemės skaudėjo šonkaulius ir nugarą. Nuo R. M. suduotų smūgių jautė fizinį skausmą. Po suduotų smūgių atsistojo ir iškvietė policiją ir GMP. Buvo nuvežtas į ligoninę ir apžiūrėtas, buvo nustatyti krūtinės ir nugaros sumušimai. Dėl šio įvykio R. M. atleido, mano, kad konflikto nebūtų įvykę, jeigu abu būtų blaivūs. Sutinka ikiteisminį tyrimą pabaigti šalių susitaikymu. Žino, kad turi teisę pareikšti civilinį ieškinį, bet jo nereikš (1 t., b. l. 29).

Įvykio registracijos kortelėje užfiksuotas V. J. 2019 m. gruodžio 24 d. 15.20 val. pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), prieš 10 min. pranešėją sumušė posūnis, kuris šiuo metu yra vietoje. Kviečia GMP dėl peties skausmo. Mažų vaikų nėra. Iš papildomos informacijos apie patikrinimą nustatyta, kad iki policijos pareigūnų atvykimo R. M. pasišalino (1 t., b. l. 25-26).

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2019 m. gruodžio 24 d. V. J. buvo apklaustas ir apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), kuri užfiksuota fotolentelėje (1 t., b. l. 15-22).

Iš 2019 m. gruodžio 24 d. VšĮ Trakų ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyriaus medicinos dokumentų išrašo/siuntimo matyti, kad V. J. nustatyta diagnozė S20.3 krūtinės bei nugaros sumušimas (1 t., b. l. 44).

Medicininių dokumentų Nr. 01-1-54574-19 apžiūros protokolas patvirtina, kad išnagrinėjus V. J. pateiktus medicininius dokumentus: 2019 m. gruodžio 24 d. VšĮ Trakų ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyriaus medicinos dokumentų išrašą/siuntimą, bei susipažinus su įvykio aplinkybėmis, specialistas daro išvadą, kad V. J. pateiktuose medicinos dokumentuose objektyvių sužalojimo požymių nefiksuota. Sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti duomenų nepakanka (1 t., b. l. 45).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2020 m. kovo 13 d. specialisto išvada Nr. 89TPK-76/2020 patvirtina, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, jog R. M. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (1 t., b. l. 57).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokuroro G. V. 2020 m. balandžio 16 d. nutarimu R. M. nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką atleistas, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-54574-19 nutrauktas BK 38 straipsnyje numatytais atvejais. Nutarimas patvirtintas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. balandžio 16 d. (1 t., b. l. 63-67).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorė Kristina Minko 2020 m. spalio 21 d. nutarimu prašė teismo patvirtinti prokuroro nutarimą, kuriuo atnaujintas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-54574-19. Nutarimas patvirtintas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėjo 2020 m. spalio 22 d. rezoliucija (2 t., b. l. 1-2).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės K. Minko 2020 m. spalio 28 d. nutarimu sujungti ikiteisminiai tyrimai Nr. 01-1-39934-20 ir Nr. 01-1-54574-19, tyrimui suteikiant Nr. 01-1-54574-19 (1 t., b. l. 9).

Įvykio registracijos kortelės duomenys patvirtina, kad 2020 m. spalio 5 d. 18.24 val. pranešėjas informavo, jog Lentvaryje, Geležinkelio g. 38, važiuoja paskui galimai neblaivų automobilio „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoją. Pranešėjas sujungtas su VPK (1 t., b. l. 78).

Liudytojas V. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. spalio 5 d. dirbant kartu su tyrėja V. A. (V6045), buvo gautas pranešimas, jog nuo Lentvario link „Regitra“ važiuoja automobilis „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus. Apie 18.28, Vilniuje, Lentvario – Maceliškių gatvių sankryžoje pastebėjo minėtą automobilį, kurį apie 18.30 sustabdė Lentvario – J. Janonio gatvių sankryžoje. Priėjus prie automobilio ir prisistačius vairuotojui R. M., buvo paaiškinta sustabdymo priežastis. Bendraujant su vairuotoju R. M., sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, todėl buvo pasiūlyta blaivumą pasitikrinti alkotesteriu. Pirmu pūtimu R. M. nustatytas 2,83 promilių girtumas, antru – 2,54 promilių girtumas. R. M. su pažeidimu sutiko, paaiškino, kad su automobilio savininku A. M. maždaug 30 minučių iki sustabdymo vartojo alkoholinius gėrimus, o A. M. pasijutus blogai, nusprendė nuvežti jį namo. A. M. buvo nustatytas 2,54 promilių girtumas. Automobilį buvo nuspręsta perduoti blaiviam vairuotojui, t. y. R. M. seseriai – E. K., automobilio savininkas tam neprieštaravo. Kadangi pasibaigė policijos pareigūnų darbo laikas, į policijos komisariatą R. M. pristatė V1212. Įvykis buvo filmuojamas Body camera 6021 (1 t., b. l. 86-88).

Liudytojas K. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. spalio 5 d., apie 18.15 val., savo automobiliu atvažiavo prie PC „IKI“ Lentvaryje, Geležinkelio g. Būdamas automobilių stovėjimo aikštelėje, pastebėjo iš automobilio „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išlipančius du apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus nepažįstamus vyrus, kurie nuėjo į parduotuvę. Matėsi, kad vyrai buvo stipriai neblaivūs – eidami vinguriavo į šonus, garsiai kalbėjo ir juokėsi. Jis atsisėdęs į savo automobilį laukė. Maždaug po 10 min. vyrai išėjo iš parduotuvės, priėjo prie automobilio, vienas iš jų atsisėdo prie automobilio vairo ir išvažiavo į Geležinkelio g. link pervažos. Pamatęs, kad akivaizdžiai stipriai neblaivus vairuotojas pradėjo važiuoti, paskambino 112 ir pranešė apie įvykį, bei važiavo paskui automobilį, sakydamas operatoriui automobilio judėjimo kryptį. Minėtas automobilis važiavo stipriai vinguriuodamas, pervažiavęs geležinkelio pervažą pasuko į Vilniaus g. ir visą kelią važiavo niekur nenusukdamas Vilniaus kryptimi. Pravažiavus maždaug 3-5 kilometrus, minėtą automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Jis pats nesustojo, o nuvažiavo Vilniaus kryptimi. Automobilio „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo atpažinti kitų panašių asmenų tarpe negalėtų (1 t., b. l. 91-93).

Liudytojas A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. spalio 5 d. iki 15.00 val. prie PC „Maxima“ Viršuliškėse, susitiko asmenį, kurį matė pirmą kartą. Vėliau susipažino, sužinojo, kad tai R. M.. Kiek atsimena, R. M. paprašė cigaretės, pakalbėjo. R. M. pradėjo skųstis, kad neturi kaip nuvažiuoti pas mamą iki Lentvario. Jis sutiko padėti, kadangi buvo su automobiliu „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nuvažiavo iki Lentvario, tikriausiai prie R. M. motinos namų. Automobilį vairavo pats, kadangi buvo blaivus. R. M. sakė, kad atgal jo (liudytojo) automobilį parvairuotų R. M. sesuo. Sustoję kieme (tikslios vietos pasakyti negali, ten buvo pirmą kartą), vartojo degtinę. Kaip vėliau R. M. atsidūrė už jo automobilio vairo, o jis šalia, neatsimena. Tik pamena, kad R. M. vairuojant jo automobilį, važiuojant link Vilniaus, ties posūkiu į Gurelius, sustabdė policijos pareigūnai. Tuo metu jis sėdėjo šalia vairuotojo. Į klausimą kur R. M. jį veža, atsakė, kad nežino, neprisimena. Į klausimą ar leido R. M. vairuoti, atsakė, kad manė, jog R. M. buvo blaivus, nes nematė, kaip R. M. vartojo alkoholį, mažai ką atsimena. Papildė parodymus raštu, kad į Lentvarį nevairavo, vairavo R. M., kuris atrodė visiškai blaivus. R. M. teisių patikrinti negalėjo, nes pastarasis sakė, kad buvo apvogtas ir reikia pagalbos nuvažiuoti pas motiną į Lentvarį. Dėl to jo pagailėjo ir sutiko padėti, jeigu R. M. pats vairuos. Jam (liudytojui) skaudėjo alkūnę, todėl išgėrė degtinės. Buvo nevalgęs, todėl apgirto ir nieko neatsimena iki pat policijos sustabdymo (1 t., b. l. 95-98).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti išoriniai apgadinimai: viso kėbulo smulkūs įbrėžimai ir įlenkimai. Patikrinus transporto priemonės techninę būklę, gedimų nenustatyta. Apžiūra užfiksuota fotolentelėje (1 t., b. l. 79-81).

Policijos tyrėjos V. A. 2020 m. spalio 5 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotos įvykio faktinės aplinkybės, kurios iš esmės patvirtina liudytojo V. T. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 82).

Neblaivumo nustatymo aktas, patikrinimo alkotesteriu rezultatai ir patikros sertifikatas, patvirtina, kad R. M. 2020 m. spalio 5 d. 18.34 val. nustatytas 2,83 promilių girtumas, 18.56 val. – 2,55 promilės girtumas. A. M. 2020 m. spalio 5 d. 19.08 val. nustatytas 2,54 promilės girtumas. Prietaiso paklaida ± 1,7 proc. (1 t., b. l. 99-104).

Policijos tyrėjos V. A. 2020 m. spalio 6 d. tarnybiniame pranešime nurodytos objektyvios priežastys dėl R. M. tikrinimo alkotesteriu laiko neatitikimo nurodyto neblaivumo nustatymo akte ir alkotesterio rodmenyse (1 t., b. l. 84).

Pagal „Emprekis“ informaciją 2020 m. spalio mėnesį automobilio „Volvo XC70“ 2007 m. gamybos vidutinė kaina Lietuvoje buvo 4 950 Eur su PVM (1 t., b. l. 105).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio „Volvo XC70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirma registracija 2007-12-04, valdytojas-savininkas A. M. (1 t., b. l. 106).

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog R. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2019 m. gruodžio 24 d., apie 15.10 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme, žodinio konflikto metu, kuris peraugo į susistumdymą, tyčia panaudojo fizinį smurtą V. J. atžvilgiu – abejomis rankomis griebė jam už kaklo ir pargriovė ant nugaros, po ko gulinčiam kairiu kumščiu sudavė vieną smūgį į krūtinę ir vieną smūgį į kairę ranką, tokiais savo veiksmai sukėlė nukentėjusiajam V. J. fizinį skausmą. R. M. kaltę patvirtina paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, įvykio registracijos duomenys, nukentėjusiojo V. J. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, prokuroro G. V. nutarimas.

R. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą.

BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog R. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2020 m. spalio 5 d., apie 18.28 val., Vilniuje, Lentvario – J. Janonio gatvių sankryžoje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį „Volvo XC70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė jam 2,55 promilių neblaivumą. R. M. kaltę patvirtina paties kaltinamojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu, įvykio registracijos duomenys, liudytojų K. L., V. T. ir A. M. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, tarnybiniai pranešimai, neblaivumo nustatymo aktas ir blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai.

R. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi jis vairavo kelių transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.

Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Taip pat jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo yra tai, kad jis atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą 33,58 Eur žalą dėl nukentėjusio V. J. gydymo.

R. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors pareiškime dėl veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo buvo nurodyta, kad R. M. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad šiuo atveju R. M. nebuvo nustatytas neblaivumas (jo laipsnis), todėl šią aplinkybę teismas šalina iš kaltinimo, kaip neįrodytą bylos duomenimis.

R. M. neprieštaravo proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (1 t., b. l. 195-197).

Nukentėjusysis V. J. buvo informuotas apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu (1 t., b. l. 199), prieštaravimų nepareiškė.

Skirdamas bausmę R. M., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį ir pasekmes (padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, smurtiniu nusikaltimu sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, vairavo automobilį būdamas sunkaus girtumo laipsnio, abiejų nusikaltimų metu žala nepadaryta), į kaltinamojo asmenybę (yra jauno amžiaus, nedirba, praeityje vieną kartą teistas (bausmė - bauda, vengiant ją sumokėti pakeista į areštą), teistumas išnykęs, daug kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe už psichotropinių medžiagų ir alkoholio vartojimą, paskirtų baudų nemoka, nuobaudos galioja, vieną iš nusikalstamų veikų padarė, kai jam buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas susitaikius su nukentėjusiuoju, 2017 metais gydytas dėl priklausomybės diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus, priklausomybės sindromas, tačiau remiantis specialisto išvada, R. M. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę), taip pat į atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl skiria kaltinamajam BK 140 straipsnio 1 dalies ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą bausmę – areštą, kurios dydis mažesnis už tokios bausmės vidurkį (BK 49 straipsnio 3 dalis). Paskirtos bausmės bendrinamos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatomis, prie paskirtos griežtesnės bausmės pridedant ne mažiau kaip pusę paskirtos švelnesnės bausmės, kadangi pirmoji padaryta nusikalstama veika, dėl kurios byla buvo nutraukta šalims susitaikius, neatgrasė kaltinamojo nuo naujo nusikaltimo padarymo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas mano, kad bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 1 dalį (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.) negali būti atidėtas, nes be realaus bausmės atlikimo nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. M. prisipažino esąs kaltas, todėl jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹straipsnis).

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė R. M. skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 metams. Bylos duomenimis R. M. neturi teisės vairuoti transporto priemones, nes jos nėra įgijęs.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelia kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, net tuo atveju, kai asmuo padarė nusikalstamą veiką neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones (kasacinė nutartis Nr. 2K-122/2012).

Kaltinamasis R. M. padarė nusikalstamą veiką neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, vairavo automobilį būdamas sunkaus girtumo laipsnio, todėl bausmės paskirčiai įgyvendinti jam kartu su bausme skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metus, šį terminą skaičiuojant nuo šios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2020 m. spalio 6 d. (1 t., b. l. 183).

Taip pat prokurorė prašė skirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti iš R. M. konfiskuotino turto (automobilio „Volvo XC70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią sumą – 4 950 Eur su PVM.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Byloje nustatyta, kad automobilis „Volvo XC70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė ne kaltinamajam, o kitam fiziniam asmeniui – A. M.. Pagal VšĮ „Emprekis“ išrašą automobilio „Volvo XC70“ vertė 2020 m. spalio mėnesį buvo – 4 950 Eur (su PVM). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo R. M. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma, ją skaičiuojant su PVM – 4 950 eurų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Prokurorė, siekdama užtikrinti galimą turto konfiskavimą, 2020 m. spalio 6 d. nutarimu laikinai nuo 2020 m. spalio 6 d. iki 2021 m. kovo 5 d. apribojo A. M. nuosavybės teises į automobilį „Volvo XC70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti ir jį valdyti, paliekant teisę juo naudotis, ir turto saugotoju paskyrė savininką A. M. (1 t., b. l. 107-111). Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje automobilis nekonfiskuojamas, nurodyto turto areštas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinas.

Ikiteisminio tyrimo metu R. M. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. spalio 5 d. 18.30 val. iki 2020 m. spalio 6 d. 14.57 val. (1 t., b. l. 185-186), todėl vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas (viena diena) įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

R. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., b. l. 183) – įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikintinos.

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 33,58 Eur civilinį ieškinį dėl V. J. gydymo išlaidų atlyginimo (b. l. 38-41), kurį R. M. (jo sesuo E. K.) atlygino (b. l. 61-62), todėl procesas dalyje dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutraukiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – 30 parų areštą.

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – 45 parų areštą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų arešto, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. spalio 5 d. 18.30 val. iki 2020 m. spalio 6 d. 14.57 val. (vieną dieną), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai ir laikyti, kad neatlikta bausmė yra 39 paros arešto.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo dienos, kurią vykdant šį teismo baudžiamąjį įsakymą R. M. pradės atlikti arešto bausmę (bus sulaikytas).

Paskirti R. M. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. spalio 6 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti R. M. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio „Volvo XC70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą – 4 950 Eur (keturis tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt eurų). Konfiskuotino turto vertę atitinkanti suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant įmokos kodą 6610. Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, konfiskuotino turto vertę atitinkanti suma bus išieškoma priverstine tvarka.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) į automobilį „Volvo XC70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) – įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui panaikinti.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui panaikinti.

Bylą dalyje dėl civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto 33,58 Eur civilinio ieškinio nutraukti.

Išaiškinti R. M., kad:

1) jis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti atlikti arešto bausmės į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių – pataisos namus (duomenys neskelbtini). Nuteistasis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu (el. paštas (duomenys neskelbtini), telefonas (duomenys neskelbtini) apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką vykdo policija;

2) nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo šio baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos jis turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę arba griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Rolandas Bužinskas