Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2019-09-16 · Civilinė byla Nr. e2-5349-1086/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-16
Bylos Nr.
e2-5349-1086/2019
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-02205-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaidas Steckys
Ieškovas
E. G.
Atsakovas
R. G.
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių skyriui
Civilinė byla Nr. e2-5349-1086/2019Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02205-2019-4
Procesinio dokumento kategorija: 3.2.7.1.,3.2.8.5.:(S)PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 16 d.Biržai

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėjas Vaidas Steckys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. G. ieškinį atsakovei R. G., institucijai, teikiančiai išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių skyriui dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos ir priteisto nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydžio pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo E. G. ieškinį atsakovei R. G., institucijai, teikiančiai išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių skyriui dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos ir priteisto nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydžio pakeitimo. Teismo 2019-08-02 nutartimi paskirtas parengiamasis teismo posėdis 2019-09-16, 13.30 val.

Iki parengiamojo posėdžio šalys pateikė teismui taikos sutartį ir prašė ją patvirtinti ir civilinę bylą nutraukti. Taikos sutartyje šalys nurodė, kad joms yra žinomos bylos nutraukimo pasekmės. Prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo prašė nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 str. 3 d. nustato, kad šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi. Šalys ginčą išsprendė taikiai. Sudarytoji taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Šalims taikos sutarties patvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo teisinės pasekmės žinomos, jos apie tai raštu nurodė sudarytoje taikos sutartyje. Todėl taikos sutartis tvirtintina ir civilinė byla nutrauktina (CPK 293 str.1 d. 5 p.). Šalys taikos sutartimi susitarė, kad šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas pasilieka sau, todėl teismas jų nepaskirsto (CPK 94 str. 2 d.). CPK 87 str. 2 d. numatyta, kad jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio arba šalys sudaro taikos sutartį, grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio sumos (CPK 87 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pareikšdamas ieškinį sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį, todėl sudarius taikos sutartį jam grąžintina 75 proc. žyminio mokesčio dalis, kurią sudaro 56,25 Eur. Išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei nepriteistinos iš šalių (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 293 str. 1 d. 5 p., 294, 295 str. teismas

nutaria:

Prašymą tenkinti.

Patvirtinti šio turinio šalių: ieškovo E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą taikos sutartį:

„1. Šalys sutarė pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-05-31 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą abiejų tėvų bendravimo su vaiku tvarką ir nustatyti skyrium gyvenantis vaiko tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi T. G. tokia tvarka:

1.1. skyrium gyvenantis vaiko tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi T. G. kiekvieno mėnesio kas antros savaitės savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 19 val., atitinkamu laiku pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir pristatant jį į jo gyvenamąją vietą.

1.2. skyrium gyvenantis vaiko tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi T. G. kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo kiekvienos iš šių dienų 12 val. (jei vaikas lankys ikimokyklinio ar mokyklinio ugdymo įstaigą - nuo 16 val.) iki 19 val., atitinkamu laiku pasiimant vaiką iš jo ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos ir pristatant jį į jo gyvenamąją vietą.

1.3. tėvai su nepilnamečiu sūnumi T. G. bendrauja per valstybines šventes rotacijos principu, o būtent, vaiko tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi T. G. per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas nuo gruodžio 24 d. 15 val. iki gruodžio 26 d. 19 val. neporiniais metais, o poriniais metais - per Šv. Velykų šventes, bendravimo laikui prasidedant šventės išvakarėse nuo 15 val. iki antros Šv. Velykų dienos 19 val., atitinkamu laiku pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir pristatant jį į jo gyvenamąją vietą. Vaiko motina rotacijos principu bendrauja su nepilnamečiu sūnumi T. G. per pastarąsias šventes kitais atitinkamais metais.

1.4. tėvai su nepilnamečiu sūnumi T. G. bendrauja per Naujųjų metų šventes rotacijos principu, o būtent, pradedant 2019-2020 Naujaisiais metais, vaikas švenčia su motina, 2020-2021 metus - su tėvu ir t.t. Skyrium gyvenantis vaiko tėvas turi teisę paimti vaiką numatytu jų bendravimo metų Naujųjų metų išvakarėse iš vaiko gyvenamosios vietos nuo 12 val. (jei vaikas lankys ikimokyklinio ar mokyklinio ugdymo įstaigą ir jeigu Naujųjų metų išvakarės darbo diena - nuo 18 val.) ir grąžina Naujųjų metų pirmą dieną vakare iki 19 val.

1.5. tėvai su nepilnamečiu sūnumi T. G. bendrauja per vaiko gimtadienius (tikrąją dieną) rotacijos principu, o būtent, neporiniais metais motina bendrauja su nepilnamečiu sūnumi jo gimimo dieną (gegužės 7 d.) nuo 10 val. iki 20 val., o poriniais metais - tėvas, skyrium gyvenančiam tėvui turint teisę pasiimti atitinkamu laiku vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant atitinkamu laiku vaiką į jo gyvenamąją vietą;

1.6. vaiko motina, nepriklausomai nuo kitokio bendravimo su vaiku tvarkos esančio grafiko, turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi T. G. per jos (vaiko motinos) gimtadienius (tikrąją dieną - spalio 16 d.) bei per Motinos dieną nuo 10 val. iki 20 val., atitinkamu laiku skyrium gyvenančiam tėvui pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant atitinkamu laiku į jo gyvenamąją vietą;

1.7. vaiko tėvas, nepriklausomai nuo kitokio bendravimo su vaiku tvarkos esančio grafiko, turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi T. G. per jo (vaiko tėvo) gimtadienius (tikrąją dieną - rugpjūčio 19 d.) bei per Tėvo dieną nuo 10 val. iki 20 val., atitinkamu laiku skyrium gyvenančiam tėvui pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant atitinkamu laiku j jo gyvenamąją vietą;

1.8. skyrium gyvenantis vaiko tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi T. G. savo (skyrium gyvenančio tėvo) atostogų metu, ne mažiau kaip 14 kalendorinių dienų iš eilės, be to, vaiko vasaros atostogų metu, o kol vaikas nesimokys, tai kiekvienų metų birželio - rugpjūčio mėnesių laikotarpiu, ne mažiau kaip 2 kartus po 14 kalendorinių dienų iš eilės, skyrium gyvenančios tėvo/motinos pasirinktoje vietoje, pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant po atostogų į jo gyvenamąją vietą. Konkrečią šiame punkte numatyto bendravimo pradžią vasaros atostogų metu tėvai suderina raštu (elektroniniu paštu ir/ar SMS) iki kiekvienų atitinkamo bendravimo laikotarpio likus ne mažiau 15 kalendorinių dienų laikotarpiui.

1.9. skyrium gyvenantis vaiko tėvas be kitų šioje sutartyje nurodytų bendravimo su sūnumi laikotarpių turi teisę papildomai vieną kartą per metus iki keturiolikos kalendorinių dienų laikotarpiu išvykti su nepilnamečiu sūnumi T. G. į poilsinę/pažintinę kelionę. Konkrečią šiame punkte numatyto bendravimo pradžią ir pabaigą tėvai suderina raštu (elektroniniu paštu ir/ar SMS) iki kiekvienų atitinkamo bendravimo laikotarpio likus ne mažiau 30 kalendorinių dienų laikotarpiui.

1.10. kai vaikas mokysis, tėvas bendrauja su sūnumi T. G. pusę vaiko rudens, Šv. Kalėdų, žiemos ir pavasario atostogų metu, priklausomai nuo tuo atitinkamu metu pagal grafiką tėvui tenkančio bendravimo su sūnumi savaitgalio ar Šv. Kalėdų/ir/ar Naujųjų metų dienų, t. y. kad tuo laiku bendravimas gautųsi ištisinis, atitinkamos dienos 10 val. vaiką pasiimant iš vaikų gyvenamosios ir paskutinės dienos 19 val. grąžinant jį į jo gyvenamąją ar kitą vaikų tėvų sutartą vietą;?

1.11. Jeigu sūnus T. G. serga tomis dienomis ir/ar laiku, kai pagal nustatytą grafiką su juo turi teisę bendrauti skyrium gyvenantis vaiko tėvas, tai, tokiu atveju, atitinkantis iš tėvų turi teisę bendrauti su vaiku iš karto po pastarojo ligos atitinkamą laiką, kiek šis negalėjo su sūnumi Tomu bendrauti dėl pastarojo ligos, nepriklausomai nuo nustatyto bendravimo su vaiku grafiko, t. y. toks neeilinis ligos atveju bendravimo su sūnumi Tomu laikas nėra įskaitomas į nustatytą bendravimo su vaiku grafiką.

1.12. Kiekvienas iš tėvų turi teisę nekliudomai lankyti nepilnametį vaiką jo ligos atveju, nepriklausomai nuo jo buvimo vietos (vaiko buvimo gyvenamojoje vietoje ar gydymo įstaigos stacionare);

1.13. Kiekvienas iš tėvų turi teisę nekliudomai lankytis vaiko mokyklinio bei kitokio ugdymo įstaigoje, įskaitant visas neformalaus bei formalaus ugdymo įstaigas, vaikui bet kokias medicinos paslaugas teikiančiose įstaigose, įskaitant šeimos gydytojus ir bet kokius kitus medicinos srities specialistus, ir gauti iš šių įstaigų jose bei teisės aktų nustatyta tvarka visą reikalingą informaciją apie nepilnametį vaiką, įskaitant ir elektroninėje erdvėje atitinkamos įstaigos teikiamą informaciją, naudojant šios įstaigos suteiktus prisijungimo kodus.

1.14. Kiekvienas iš tėvų privalo informuoti vienas kitą apie vaiko sveikatos būklę, visus sveikatos sutrikimus, apie visas medicinos įstaigas, į kurias yra kreipęsi dėl vaiko gydymo, jo sveikatos patikrinimo ar kitokių medicininių paslaugų vaikams teikimo.

1.15. Jei vaiko buvimo pas motiną ar tėvą metu vaikas patiria traumą, suserga, vaiko sveikatai ir būklei atsiranda kita nenumatyta grėsmė, ta šalis privalo nedelsiant telefonu arba elektroniniu paštu informuoti kitą šalį ir netrukdyti susitikimui su vaiku jo tuometinėje buvimo vietoje.

1.15.1. Jeigu reikalinga vaiką slaugyti dėl jo ligos, nepaisant to, pas kurį iš tėvų jis tuo metu yra, visų reikalingų veiksmų, kad būtų išduotas nedarbingumo pažymėjimas dėl vaiko slaugos, imasi motina ir tik tuo atveju, jeigu motina negali slaugyti vaiko, šią pareigą prisiima tėvas.

1.16. Vaiko tėvas/motina privalo kitam iš tėvų SMS ar el. paštu raštu pranešti apie savo neatvykimą ar negalėjimą atvykti ir matytis su vaiku bei jo pasiimti pagal nustatytą grafiką. Toks pranešimas turi būti pateiktas iš karto, kai atitinkamos priežasties taptų žinomos.

1.17. Vaiko tėvas/motina, su kuriuo gyvena vaikas, privalo kitam iš tėvų SMS ar el. paštu raštu pranešti apie tai, jeigu dėl kokių nors svarbių priežasčių (vaiko liga ar pan.) vaiko motina/tėvas nebegalėtų bendrauti su vaiku pagal nustatytą grafiką. Toks pranešimas turi būti pateiktas iš karto, kai atitinkamos priežasties taptų žinomos.

1.18. Kiekvienas iš tėvų privalo užtikrinti galimybę susisiekti bei netrukdomai bendrauti su vaiku telefonu ir/ar elektroninio ryšio priemonėmis tuo metu, kai vaikas yra pas kitą iš tėvų, išskyrus, kai tai objektyviai nėra įmanoma.

1.18.1. Vaiko tėvas/motina, su kuriuo gyvena vaikas, privalo užtikrinti, kad vaiko naudojamas bendravimui su kitu iš tėvų telefono abonento numeris būtų aktyvus ir veikiantis.

1.19. Kiekvienas iš tėvų informuoja vienas kitą ne vėliau kaip per 1 kalendorinę dieną apie elektroninio pašto, telefono, kuris yra naudojamas ryšiui, susijusiu su vaiku klausimais ir/ar su vaiku palaikyti, pasikeitimą.?

1.20. Kiekvienas iš tėvų įpareigojama visais atvejais ne vėliau kaip per 1 kalendorinę dieną informuoti kitą iš tėvų apie vaiko gyvenamosios/buvimo vietos, gydymo ir vaiko ugdymo įstaigos pasikeitimą.

1.21. Motina/tėvas įsipareigoja nevartoti prie vaiko alkoholio, kitų svaiginamųjų, narkotinių medžiagų ir užtikrinti, kad vaikui nebūtų sukelta grėsmė dėl motinos/tėvo netinkamo elgesio.

2. Ieškovas atsisako visų kitų ieškinio reikalavimų.

3. Šalys susitarė, kad šalių turėtos bet kokios bylinėjimosi išlaidos lieka šalims ir priešinga šalis jų neatlygina, o proceso išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, sumoka šalys lygiomis dalimis.

4. Ieškovas prašo grąžinti jam įstatymo nustatytą dalį jo sumokėto žyminio mokesčio.

5. Šalys patvirtina, kad sudaryta taikos sutartis ir jos turinys neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, bei nepažeidžia kieno nors teisių ir/ar įstatymo saugomų interesų. Šalys taip pat konstatuoja, kad tarp jų nėra ginčo nei dėl taikos sutarties sąlygų, nei dėl jos teisminio patvirtinimo.

6. Šalys patvirtina, jog joms žinomos ir suprantamos CPK 140 str. 3 d. bei CPK 595 str. nuostatos, kad šalys gali baigti bylą taikos sutartimi; 293 str. 1 d. 5 p. nuostatos, kad teismas nutraukia bylą, jeigu šalys sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino; 294 str. 2 d. nuostatos, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

7. Šalys išreiškia savo supratimą, kad pagal CK 6.985 str. teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir tampa priverstinai vykdytinu dokumentu. Kiekviena iš šalių turi teisę kreiptis į teismą dėl priverstinio šios taikos sutarties vykdymo.

8. Šia sutartimi šalys inter alia prašo šią sutartį patvirtinti ir civilinę bylą tuo pagrindu nutraukti rašytinio proceso tvarka joms nedalyvaujant.“

Civilinę bylą Nr. e2-5349-1086/2019 nutraukti.

Grąžinti ieškovui E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 56,25 Eur (penkiasdešimt šešių eurų 25 euro ct) žyminio mokesčio dalį, sumokėtą 2019-05-17. Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.

Teisėjas Vaidas Steckys