Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2014-06-19 · Byla Nr. N2-160-463/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-06-19
Bylos Nr.
N2-160-463/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Malijauskienė
Ieškovas
D. A.
Atsakovas
V. Š.
Kategorijos
  • 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. N2-160-463/2014 m.Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02431-2013-3.Procesinio sprendimo kategorija: 77.4.2.; 78.2.1.; 116.1. (S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2014 m. birželio 19 d.Trakai
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Malijauskienė,sekretoriaujant Marijonai Jankauskienei,dalyvaujant ieškovei D. A.,ieškovės atstovei advokatei J. Ž.,atsakovui V. Š.,atsakovo atstovui advokatui A. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. A. ieškinį atsakovui V. Š. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, įsiskolinimo dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo ir atsakovo V. Š. priešieškinį ieškovei D. A. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė, teismo posėdžio metu patikslinusi savo reikalavimus, prašo: 1) priteisti iš atsakovo V. Š. nepilnamečio vaiko E. Š. išlaikymui po 600,00 Lt periodinių išmokų per mėnesį iš visų rūšių pajamų, iki jis sulauks pilnametystės, nuo ieškinio padavimo dienos, šią sumą indeksuojant pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą infliacijos koeficientą, pinigus pervedant į ieškovės D. A. sąskaitą už einamąjį mėnesį iki to mėnesio 10 dienos, nustatant, kad D. A. tvarkys lėšas uzufrukto teise; 2) priteisti iš atsakovo V. Š. nepilnamečio vaiko E. Š. išlaikymo įsiskolinimą už 9 (devynis) mėnesius, t.y. nuo 2013-01-01 iki 2013-10-01, po 500,00 Lt periodinių išmokų per mėnesį, t.y. 4500,00 Lt; 3) nustatyti nepilnamečio vaiko E. Š. gyvenamąją vietą su motina D. A..

Ieškovė ieškinį palaikė ir paaiškino, kad su atsakovu V. Š. pradėjo draugauti nuo 1998 m., o 1999 m. kartu pradėjo gyventi ieškovės nuomotame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Šalys augina nepilnametį sūnų E. Š., gimusį (duomenys neskelbtini), tačiau santuoka tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo sudaryta. Ieškovė nurodė, jog atsakovas tėvystę pripažino ir 2001-03-02 vaiko gimimo liudijime (duomenys neskelbtini), išduotame Elektrėnų sav. administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus, yra įrašytas kaip E. Š. tėvas. Ieškovė taip pat parodė, jog gimus sūnui, ieškovė su atsakovu gyveno kartu, tačiau kiekvienas rūpinosi savo reikalais, bendro sutarimo nebuvo, tuo metu atsakovas niekur nedirbo, todėl ieškovė viena išlaikė savo ir atsakovo sūnų E. Š.. Nesutarimai tarp šalių dar labiau paaštrėjo, kada ieškovė neteko darbo. Atsakovas įsidarbino kai sūnui E. Š. buvo treji metai. Ieškovė nurodė, jog 2013-05-19 sužinojo, kad atsakovas turi kitą moterį, todėl paprašė atsakovo išsikraustyti iš jos nuomojamo buto. Atsakovas išsikraustė, ir, kaip ieškovė nurodė, neteikė vaikui E. Š. išlaikymo nuo 2013-01-01. Atsakovas maistą pirkdavo tik sau, kaip pradėjo gyventi atskirai, vaikas lankosi pas močiutę (tėvo motiną), tačiau ieškovei neminėjo, kad tėvas duoda pinigų, maitina. Faktiškai ieškovė vaiką išlaiko viena. Ieškovė pirko naują kompiuterį mokslams. Nurodė, jog šiuo metu vaikas specialių poreikių neturi. Ji ne kartą ragino atsakovą taikiai susitarti ir tinkamai prisidėti prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo, tačiau atsakovas į prašymus nereagavo, pareigos nevykdo ir ateityje neketina jos vykdyti. Ieškovė taip pat nurodė, jog nepilnamečio vaiko išlaikymui vidutiniškai išleidžia apie 1000,00 Lt, vaikas lanko (duomenys neskelbtini), jam yra 13 metų, todėl šiuo laikotarpiu nauji rūbai bei avalynė jam reikalingi kiekvienam metų laikui, vaikas nelanko užklasinių mokamų užsiėmimų, nes ieškovė neturi pakankamų pastovių pajamų. Ieškovė nurodė, jog jos gaunamos pajamos per mėnesį yra nuo 800 Lt iki 900 Lt atskaičius mokesčius, o vaiko išlaikymui pagal ieškovės pateiktą E. Š. poreikių lentelę vienam mėnesiui reikalinga 1200 Lt. Vaikas yra žingeidus, turi pomėgių, todėl mama stengiasi kuo labiau praplėsti jo akiratį turiningu laisvalaikio organizavimu. Išlaidos vaiko higienos priemonėms, vitaminams bei susirgus, vaistams, kas mėnesį reikalauja ne vieną šimtą litų, auginant tokio amžiaus vaiką kas mėnesį didėja išlaidos sveikatos priežiūrai, aprangai ir kitiems poreikiams.

Ieškovė taip pat nurodė, jog yra dirbanti, jos mėnesinis atlyginimas sudaro apie 900 Lt per mėnesį. Turi vieną transporto priemonę, taip pat nekilnojamojo turto: asmeninės nuosavybės teise jai priklauso 150/1049 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pastatai – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pirtis ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, ieškovė prašė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja ir nurodė, jog vaikas gyveno su ja ir nori gyventi su ja. Bendravimo tvarkos nustatymas yra visiškai nereikalingas, nes ginčų dėl bendravimo niekada nebuvo. Šalių nepilnamečiui vaikui E. Š. šiuo metu yra 13 metų, berniukas yra pakankamai brandus, todėl tokio amžiaus vaikui daryti įtaką ir leisti su tėčiu bendrauti arba ne, yra faktiškai neįmanoma. Berniukas yra pakankamai užsispyręs, turi savo nuomonę, savo užimtumą laisvu nuo mokyklos metu jau nori planuoti pats, todėl mama neįtakoja vaiko vertimų kada ir kaip bendrauti su tėčiu. Be to, ir pats atsakovas priešieškinyje teigia, kad šalims pradėjus gyventi skyriumi, ir iki šiol šalių nepilnametis vaikas faktiškai vienodus laikotarpius praleidžia pas savo tėvus, .t.y ieškovę ir atsakovą. Ieškovė kreipdamasi į teismą su ieškiniu prašė nustatyti, kad atsakovas su sūnumi bendrautų netrukdomai, susitikimų laiką ir vietą iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš dvi dienas susiderinęs su ieškove. Atsakovas parengiamojo posėdžio metu jokių pastabų dėl šio reikalavimo nepareiškė. Ieškovė sudaro tinkamas galimybes ir sąlygas matytis su vaiku, su juo bendrauti ir dalyvauti jo auklėjime. Buvo atvejis, kada vaikas su atsakovu 2013 m. spalio mėnesį visiškai nebendravo apie dvi savaites. Kaip galimą priežastį ieškovė nurodo tai, jog tėvas buvo nupirkęs dviratį, o ieškovei atsisakius už jį sumokėti, atsakovas jį pasiėmė. Atsakovas su sūnumi bendrauja, tačiau tik namuose, atostogauti kartu su atsakovu nevažiuoja, bendravimas apsiriboja tik namų aplinkoje. Ieškovė taip pat nurodė, jog jos darbo grafikas yra slenkantis, todėl tenka dirbti nuo 9.00 val. ryto iki 22.00 vakaro, tuo metu vaikas būna pas tėvą arba su močiute, arba su krikšto mama. Dėl vaiko bendravimo su atsakovu nei jokių kliūčių, nei ginčų nėra, todėl atsakovo priešieškinis dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo yra visiškai nepagrįstas, todėl ieškovė prašo jo netenkinti.

Dėl vaiko išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ieškovė nurodė, jog atsakovas nuo 2013-01-01 iki 2013-10-01 vaiko išlaikymui pinigų neskiria. Nuo 2013-01-01 minimali mėnesinė alga yra 1000 Lt, todėl, jei vaiko poreikiai būtų minimalūs, prašo priteisti iš atsakovo po 500 Lt per mėnesį už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-10-01 išlaikymo įsiskolinimą už 9 (devynis) mėnesius, t.y. 4500 Lt.

Šalies argumentai

Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies ir pateikė priešieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Nurodė, jog sutinka teikti vaikui išlaikymą po 400 Lt per mėnesį, kadangi atsakovo darbo užmokestis yra apie 800 Lt per mėnesį, tačiau dėl pamaininio darbo gali kisti iki 1000 Lt arba mažiau nei 800 Lt. Turi transporto priemonę, dalį nekilnojamojo turto. Neturi nekilnojamojo turto, kurį galėtų parduoti be bendraturčių sutikimo, be to, atsakovo valdoma turto dalis yra mažos vertės.

Nurodė, jog kitų išlaikytinių atsakovas neturi; dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina neprieštarauja, tačiau prašo nustatyti bendravimo tvarką su sūnumi, kadangi motina dažnai neleidžia būti pas tėvą, neleidžia pas tėvą miegoti. Paaiškino, jog nesutinka su ieškovės teiginiais, jog jis iki trejų metų sūnaus neišlaikė, nes niekur nedirbo, nurodė, jog dirbo ir prie šeimos išlaikymo prisidėjo bei iki 2013 m. rugpjūčio mėn. su ieškove gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, davė vaikui kiek reikėjo pinigų, maistas buvo bendras, kartu važiuodavo maisto pirkti į parduotuvę. Nors su ieškove atsakovas santuokos nebuvo sudarę, tačiau gyveno kartu iki 2013 m. rugpjūčio mėn., vedė bendrą ūkį, faktiškai gyveno kaip šeima. Nuo sūnaus gimimo ir iki šiol prisideda prie jo išlaikymo ir per visą minėtą laikotarpį nebuvo laiko tarpo, kada nebūtų teikęs sūnui išlaikymo. Išlaikymo įsiskolinimo šiai dienai nėra. Teikė sūnui išlaikymą duodamas jam dienpinigius (apie 100 Lt per mėnesį), paduodavo grynųjų pinigų tiesiogiai ieškovei D. A. į rankas (nuo 100 iki 200 litų per mėnesį), taip pat pirkdavo jam sultis, įvairius skanėstus, jis dažnai vakarieniauja pas atsakovą ar pas atsakovo motiną namie, taip pat pirko sūnui žaidimus, mobiliojo telefono sąskaitos papildymus (viso įvairiems sūnaus poreikiams papildomai skirdavo apie 100 Lt). Sūnui nupirko dviratį už 150 Lt, kuris yra pas atsakovą, tačiau naudotis sūnus juo gali bet kada. Ieškovas mano, jog 800 Lt suma per mėnesį būtų pakankama vaiko išlaikymui, kadangi vaikas daug laiko praleidžia pas tėvą. Taip pat atsakovas nesutinka su išlaikymo įsiskolinimu nuo 2013-01-01, kadangi su ieškove ir sūnumi tuo metu gyveno kartu iki 2013 m. rugpjūčio. Po to kartais pirkdavo maistą, žaidimus. Lankydamasis pas močiutę (atsakovo motiną) būdavo maitinamas bendru maistu, vaikui teikė išlaikymą periodiškai po 200-300 Lt kas mėnesį. Kadangi atsakovo turtinė padėtis nėra gera, šiuo metu gali patenkinti tik būtinus nepilnamečio sūnaus E. Š. poreikius. Atsakovo manymu, ieškovės teismui pateiktas sūnaus E. Š. vaiko poreikių paskaičiavimas visiškai neatitinka tikrovės ir realių abiejų jo tėvų galimybių. Visų pirma, ieškovė su sūnumi gyvena socialiniame būste, kuris yra šildomas kietuoju kuru (malkomis), taigi išlaidų už komunalines paslaugas vaiko dalis negali sudaryti 150 Lt per mėnesį. Kai šeima gyveno kartu iš viso už komunalines paslaugas sumokėdavo apie 100 Lt per mėnesį.

Pagal ieškovės pateiktus paskaičiavimus, ji sūnaus drabužiams ir avalynei kas mėnesį išleidžia po 200 Lt. Tokia suma yra neproporcingai didelė, kadangi nei avalynė, nei drabužiai nėra perkami kas mėnesį, o net žieminę ir kokybišką avalynę vaikui galima nupirkti už 60 Lt. Pagal ieškovės paskaičiavimus vaiko lavinimui, laisvalaikiui ir žaidimams ieškovė išleidžia po 210 Lt per mėnesį. Tai yra neprotingai didelė suma per mėnesį ypač atsižvelgiant į tai, kad kanceliarinės prekės ir rinkliavos mokykloje aptariamos atskirai ir joms skiriama dar po 45 Lt per mėnesį. Ieškovė ieškinyje teigia: kad sūnus „papildomų būrelių nelanko, nes neturi pakankamai lėšų. Be to jis yra žingeidus, turi pomėgių, todėl mama stengiasi kuo labiau praplėsti jo akiratį turtingu laisvalaikio organizavimu". Atkreiptinas dėmesys, kad mokykloje, kurią lanko sūnus E. Š. yra ir nemokamų būrelių, o jeigu kai kurie ir mokami, tai jų kaina gana simboliška - apie 15-30 Lt per mėnesį. Ieškovė teigdama, kad sūnus nelanko būrelių, nes neturi tam lėšų, tačiau išlaikymo lentelėje nurodoma, kad lavinimui, laisvalaikiui ir žaidimams ji skiria po 210 Lt per mėnesį, t.y. pati sau prieštarauja, nes būrelių lankymas mokykloje kainuotų daug mažiau nei kino teatras ar kitos pramogos. Atsakovo turimomis žiniomis ieškovė nei karto nėra sūnaus vežusi į kino teatrą ar spektaklį. Vitaminams ir vaistams ieškovė nurodo, jog išleidžia po 95 Lt per mėnesį. Pažymėtina, kad svarbiausi vaistai vaikams yra kompensuojami valstybės.

Liudytoja A. B. (ieškovės sesuo) teismo posėdžio metu parodė, jog ieškovė yra jos sesuo, santykiai su ieškove yra geri, atsakovą taip pat pažįsta. Nurodė, jog ieškovė daugiau rūpinasi vaiku, atsakovo dažnai nebūdavo namuose, pinigus daugiau leisdavo automobilių, meškerių pirkimui. Ieškovė liudytojai pasakojo, kad pirko vaikui kompiuterį, susiskambina su ieškove 2-3 kartus į savaitę, pastaruoju metu dažniau atvažiuoja pas ieškovę. Visada ieškovė pas liudytoją atvažiuoja kartu su sūnumi, vaikas būna aprengtas. Ieškovė su atsakovu nebegyvena nuo 2013 m. gegužės mėnesio. Skolino seseriai pinigų automobilio pirkimui, teisių laikymui, vieną kartą skolinosi 200 Lt vaiko išlaikymui.

Liudytoja J. Š. (atsakovo mama) teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovę pažįsta, ji yra buvusi marti, santykiai su ja yra geri. Atsakovas yra liudytojos sūnus, santykiai yra geri.Liudytoja prižiūri anūką, kai atsakovas nedirba, vaikas iš karto ateina pas močiutę, atsakovas savaitgaliais veža vaiką nusiprausti į savo darbą, atsakovas ir liudytoja bendrauja su vaiku ir per šventes. Kartą kai vaikas miegojo pas ją, mama vėlai paskambino ir liepė grįžti namo. Kai ieškovė dirba vaikas būna pas liudytoją, kaip nedirba, vaikas pas liudytoją būna mažai. Liudytoja vaiką maitina, atsakovas vaikui moka išlaikymą (alimentus). 2013 m. liepos mėnesį ieškovė su atsakovu dar gyveno, o nuo rugpjūčio mėnesio nebegyvena kartu. Kai šeima gyveno kartu, liudytoja anūką maitindavo iš savo lėšų, taip pat atsakovas vaikui pirkdavo maisto, duodavo į mokyklą pinigų ir grynais, taip pat pirkdavo dovanas. Šiuo metu atsakovas sūnui drabužių, higienos priemonių neperka, tačiau rugpjūčio mėnesį atsakovas sūnui davė 200 Lt apsipirkti mokyklai. Nurodo, jog ieškovė vaiku rūpinasi, maitina.

Liudytoja A. A. (ieškovės dukra) teismo posėdžio metu parodė, kad su ieškove santykiai yra geri, atsakovą pažįsta, bet šiuo metu visiškai nebendrauja. Skyrybos tarp atsakovo ir ieškovės prasidėjo 2013 m. gegužės mėn. apie 18-19 d. ir atsakovas tomis dienomis iš ieškovės išsikraustė, o prieš tai gyveno kartu, tačiau pradėjo pyktis. Po išsikraustymo atsakovas su ieškove beveik nebendraudavo, o su sūnumi atsakovas kada norėdavo, tada galėdavo susitikti. Kaip gyvendavo kartu su ieškove, atsakovas labai mažai prisidėdavo prie šeimos išlaikymo, maistą pirkdavo sau. Po išsiskyrimo ieškovė turėjo finansinių sunkumų, skolindavosi pinigų šeimos išlaikymui. Atsakovas sūnui duodavo pinigų į mokyklą, po 5 Lt per dieną, prie sūnaus išlaikymo iki kreipimosi į teismą prisidėdavo labai minimaliai. Kliūčių atsakovo bendravimui su sūnumi nėra, brolis kiek nori pas tėvą, tiek vaikšto. Tačiau buvo konfliktas, kai atsakovas pareiškė, jog ieškovė sūnų įtakoja, kad jis nebūtų su atsakovu, tačiau jokių trukdžių bendravimui nėra.

Liudytoja Z. Š. (atsakovo sesuo) teismo posėdžio metu nurodė, jog pažįsta ieškovę, tačiau nuo 2013 m. rugsėjo nebendrauja, anksčiau santykiai buvo geri, su atsakovu bendrauja, santykiai su juo yra geri. Atsakovas su sūnumi bendrauja dažnai, šalys kartu nebegyvena nuo 2013 m. rugpjūčio vidurio, kadangi atsakovas susirado kitą moterį. Kai ieškovas su atsakove gyveno kartu, jie rūpinosi savo reikalais atskirai, vaikas būdavo savarankiškas, šalys vaiką išlaikydavo kartu. Po išsiskyrimo atsakovas ieškovei pervesdavo po 500 Lt nuo 2013 m. spalio – lapkričio mėnesio. Taip pat pirkdavo sūnui maisto, ką jis paprašydavo. Kai atsakovas dirba, tai vaiką prižiūri atsakovo mama, daro jam valgyti. Atsakovas pasakojo, kad švenčių progomis atsakovas sūnui nuperka dovanų (žaidimus). Pas atsakovą sūnus lankosi noriai, daugiau kaip puse laiko praleidžia pas atsakovą. Atsakovas sūnui pirko motorolerį, kuris yra pas atsakovą. Į kirpyklą šalys vaiko neveždavo, nes nemokamai apkirpdavo pusseserė. Kai atsakovo sūnus miegodavo pas atsakovą, ieškovė grįžusi iš darbo paskambindavo vėlai vakare ir sūnui liepdavo grįžti namo. Kai mama dirba iki vėlaus vakaro vaikas būna pas atsakovą ir jo mamą.

Liudytojas M. Š. (atsakovo sesers vyras) teismo posėdžio metu parodė, jog pažįsta ieškovę, anksčiau santykiai buvo geri, šiuo metu nesikalba, nebendrauja daugiau kaip pusmetį. Atsakovą pažįsta, santykiai yra geri. Liudytojas atvyksta savaitgaliais pas atsakovą jau daug metų, ieškovė dažnai savaitgaliais dirba, tai vaikas būna pas atsakovą. Mano, kad išlaikymo priteisimo reikalavimas nepagrįstas, nes vaikas dažnai būna pas močiutę. Buvo atvejis, kai vaikas buvo pas močiutę ir keturias valandas neišėjo iš namų, kad nesusitiktu su mama, dėl kokių priežasčių liudytojas paaiškinti negalėjo, mano, jog mama vaikui daro psichologinį spaudimą. Šiuo metu vaikas labiau prisirišęs prie tėvo. Ieškovė su atsakovu nebegyvena nuo 2013 m. liepos mėnesio, nes buvo liudytojo jubiliejus ir ieškovė su sūnumi ir dukra jame dalyvavo. Liudytojo manymu, šiuo metu vaiku daugiau rūpinasi atsakovas nei ieškovė, atsakovas savaitgalius leidžia su vaiku, jį maitina. Nesenai atsakovas nupirko vaikui motorolerį, kuriam sugedus, liudytojas pirko atsarginį ratą. Šeimoje gyvenant kartu, vaikas papildomai nebuvo lavinamas, į kiną, teatrą nevažiuodavo, vaiką kirpdavo pusseserė nemokamai. Ieškovė atsakovui yra sakiusi „aš tave basą paliksiu“ t.y. viską atimsiu, apie tai liudytojui pasakojo atsakovas.

Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje su ieškiniu sutiko dalinai, taip pat pasiūlė šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su jo motina (ieškove), o iš atsakovo priteisti išlaikymą vaikui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Siūlo priteisti vaikui išlaikymo įsiskolinimą po 300 Lt periodinių išmokų vaikui kas mėnesį, nuo 2013-01-01 iki 2013-10-01, t.y. už devynis mėnesius 2700 Lt. Nurodė, jog ieškovė su sūnumi gyvena nuomojamame bute vieno kambario be patogumų, vaikui skirta erdvė kambaryje, yra sąlygos ruošti pamokas, pailsėti. Nusiskundimų dėl vaiko nepriežiūros negauta, ieškovė tinkamai rūpinasi sūnumi. Apklausus E. Š., jis paaiškino, jog jis su atsakovu nuolat bendrauja, jų susitikimams nėra kliūčių. Vasaros ir kitų atostogų metu, švenčių metu leidžia laiką su atsakovu (važiuoja prie ežero, į parduotuves). Su atsakovu jie dažnai susitinka, bendravimas po skyrybų nepasikeitė, kaip paprašo atsakovas dažnai duoda pinigų (po 5 Lt). Tėvams gyvenant atskirai, tėtis pirko striukę, perka maisto produktus, saldumynus. Kartais E. miega pas tėvą, atvejų, kai jis miegojo pas tėvą ir mama jį kėlė, nėra buvę.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Pagal CK 3.169 str. 1 ir 2 d.d. kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Šalys turi nepilnametį sūnų E. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovės paaiškinimai, liudytojų parodymai ir byloje esantys duomenys (b.l. 10, 12) patvirtina, kad šalių nepilnametis vaikas gyvena su ieškove. Ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, šalių nepilnamečio vaiko E. Š. gyvenamoji vieta yra nustatytina su jų motina, t.y. ieškove, jos gyvenamojoje vietoje.

Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

CK 3.192 str. 1 d. numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams (CK 3.192 str. 2 d.). CK 3.192 str. 3 d. nustato, kad išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai, proporcingai savo turtinei padėčiai. Sprendžiant išlaikymo klausimus, prioritetinis yra vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.).

Iš byloje esančio ieškovės pateikto išlaikymo paskaičiavimo matyti, kad šalių nepilnamečio vaiko E. Š. poreikiams tenkinti reikia po 1200,00 Lt per mėnesį (b.l. 2).

Įvertinus byloje esančius įrodymus bei atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), byloje esančius duomenis apie ieškovės turtinę padėtį (b.l. 13, 15-25) ir atsakovo turtinę padėtį (b.l. 35-43, 53-61), bei abiejų šalių pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl 600,00 Lt dydžio išlaikymo priteisimo vaikui iš atsakovo nėra pagrįstas ir tenkintinas iš dalies, priteisiant po 500 Lt per mėnesį vaiko išlaikymui.

Išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 str.), t.y. nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos – 2013 m. spalio 1d.

Vaikui priteistas išlaikymas yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, kurią tvarko vaiko tėvas (motina) uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais (CK 3.185-3.186 str. str., 3.203 str. 1 d.), todėl ieškovei pavedama nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise.

Priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Pažymėtina, kad išlaikymo teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteista atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja, o po teismo sprendimo priėmimo pasikeitus šalių turtinei padėčiai, ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ir nuolatinė priežiūra), priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas arba sumažintas.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

CK 3.200 str. nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio padavimo dienos. Byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad atsakovas vaikui išlaikymo neteikia nuo 2013-01-01, taip pat nenustatyta, jog atsakovas visiškai neteikė išlaikymo. Priešingai, liudytojų parodymais nustatyta, jog vaiko išlaikymas nutrūko 2013 gegužės mėnesį, todėl iš atsakovo priteistina po 300 Lt per mėnesį už laikotarpį nuo 2013-06-01 iki 2013-09-30, t.y. už 4 mėnesius 1200 lt.

Priešieškinio reikalavimas: dėl nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos su atsakovu nustatymo.

CK 3.156 str. 1 d. nustato, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str. 2 d.).

Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).

Atsakovas pareiškė priešieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, tačiau teismas išnagrinėjęs bylą, įvertinęs visus surinktus įrodymus nenustatė, kad tėvo teisė bendrauti su vaiku yra pažeista, priešingai bylos medžiaga nustatyta, kad nepilnametis vaikas su tėvu bendrauja be jokių kliūčių, jie nevaržomai susitinka ir bendrauja neribotą laiką, tai patvirtina ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta išvada byloje, taip pat atsakovo motina, liudytoja J. Š. patvirtino teismui aplinkybę, kad berniukas jos ir atsakovo namuose praleidžia daug laiko ir jie bendrauja netrukdomai. Teismo paskirtis išspręsti ginčus tarp šalių, šiuo atveju byloje nustatyta, kad ginčo dėl bendravimo su vaiku tarp šalių nėra, todėl šis reikalavimas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).

Ieškovė 2013-08-19 Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) yra 50 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų (b.l. 26-28), todėl patenkinus ieškinį iš atsakovo valstybei priteistina 1140,60 Lt bylinėjimosi išlaidų: 216,00 Lt žyminio mokesčio išlaikymo vaikui priteisimo dalyje nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista (CPK 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p.) (500 × 12 × 3 proc.), 891,37 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų bei 33,23 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Trakų rajono apylinkės teismo 2013-10-02 nutartimi atsakovui V. Š. taikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas laikinas materialinis išlaikymas nepilnamečiam vaikui E. Š. po 500,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki sprendimo šioje byloje priėmimo – įsiteisėjus teismo sprendimui naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 79, 80, 83, 88, 92, 93, 96, 99, 150, 177-178, 259, 260, 268 –270, 282 str. str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jo motina D. A., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), po 500,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013 m. spalio 1 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteistas lėšas pervedant į D. A., a.k. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą už einamąjį mėnesį iki to mėnesio 10 dienos.

Pavesti D. A., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui E. Š. priteistą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise.

Priteisti iš V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą po 300 Lt per mėnesį už laikotarpį nuo 2013-06-01 iki 2013-09-30, t.y. už 4 mėnesius 1200 lt.

Priteisti iš V. Š. 216 Lt žyminio mokesčio valstybei ir 924,60 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – „Swedbank“ AB, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priešieškinį atmesti.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, Trakų rajono apylinkės teismo 2013-10-02 nutartimi atsakovui V. Š. taikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas laikinas materialinis išlaikymas nepilnamečiam vaikui E. Š. po 500,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-10-02 iki sprendimo šioje byloje priėmimo – panaikinamos.

Pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2013-10-01 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimo – V. Š. sumokėtas sumas įskaityti į nepilnamečio vaiko E. Š., gim. 2001-02-25, priteistą išlaikymą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Jolanta Malijauskienė