Kauno apygardos teismo nutartis

2010-09-01 · Civilinė byla Nr. 2A-1146-601/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-01
Bylos Nr.
2A-1146-601/2010
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-14372-2009-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Evaldas Burzdikas (pran.), Rūta Palubinskaitė, Albinas Čeplinskas
Ieškovas
Z. V.
Atsakovas
Kauno vaiko raidos klinikos „Lopšelis“
Advokatai
Sonata Žukauskienė
Kategorijos
  • 11.9.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 18.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1146-601/2010(Proceso Nr. 2-05-3-14372-2009-8)Procesinio sprendimo kategorija 11.9.10.8; 11.10; 121.18; 15.3.2; 18.2.2; 121.21 (S)
Pirmos instancijos teismo teisėja Vida AgurkienėKAUNO APYGARDOS TEISMASNUTA RTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugsėjo 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko bei pranešėjo Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės ir Albino Čeplinsko, sekretoriaujant Vaidai Stankevičiūtei ir Irenai Nikolajenko, dalyvaujant ieškovei Z. V., jos atstovui adv. Povilui Jegorovui, atsakovo Kauno vaiko raidos klinikos „Lopšelis“ atstovei A. P., advokatei Sonatai Žukauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1039-752/2010 pagal ieškovės Z. V. ieškinį atsakovui Kauno vaiko raidos klinikai „Lopšelis“ dėl nuobaudos panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė teismo prašė pripažinti neteisėtu bei panaikinti Kauno vaiko raidos klinikos „Lopšelis“ vadovės A. P. 2009-06-05 įsakymą, negrąžinti į darbą Kauno vaiko raidos klinikoje „Lopšelis“, priteisti dviejų mėnesinių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką bei bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendime nustatė, kad ieškovė Z. V. pagal 2006-06-12 darbo sutartį Nr. 433 buvo priimta dirbti į Kauno vaiko raidos kliniką „Lopšelis“ kūdikių namų skyrių kūdikių namų auklės pareigas (b. l. 50-51), 2006-07-01 pakeitus darbo sutarties 1.2 punktą ieškovė dirbo sanitarės pareigose. 2009-06-05 Kauno vaiko raidos klinikos „Lopšelis“ vyriausiosios gydytojos A. P. įsakymu Nr. K-27 ieškovei buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu - už vienkartinį šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (b. l. 9) - ieškovei 2009-04-28 smurtavus prieš Kauno vaiko raidos klinikos „Lopšelis“ globotinį ir tuo pažeidus 2006-07-24 d. vyr. gydytojos įsakymą „Dėl darbo su vaikais tobulinimo“ bei 2004-06-08 vyr. gydytojos įsakymu Nr. V-49 patvirtinto etikos kodekso 1 skyriaus 1.1. punkto 1.1.1. papunktį, 1.2 punkto 1.2.1., 1.2.2. papunkčius bei 2 skyriaus 2.4. papunktį. Ieškovė pasirašydama darbo sutartį su atsakovu įsipareigojo vykdyti įstaigoje galiojančios kolektyvinės sutarties nuostatas, atlikti darbdaviui pareigas paklūstant nustatytai darbo tvarkai ir vykdyti įstaigoje galiojančių norminių dokumentų reikalavimus. Ieškovė apie susipažinimą su įstaigos vidaus dokumentais yra patvirtinusi parašais registracijos formoje, tame tarpe ir 2006-08-02 su 2006-07-24 Kauno vaiko raidos klinikos „Lopšelis“ vyriausiosios gydytojos A. P. įsakymu Nr. V-42 „Dėl darbo su vaikais tobulinimo“, kurio 3 punktas numato, kad smurtas prieš vaikus Kauno vaiko raidos klinikoje „Lopšelis“ – laikomas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu (b. l. 47-48). Kauno vaiko raidos klinikos „Lopšelis“ 2009-04-29 Gamybinio susirinkimo protokolu Nr. 09/04 ieškovės Z. V. elgesys įvertintas kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas (b .l. 12-13). Teismas sutiko su LR Vaiko teisių apsaugos kontrolierės 2010-01-27 pažymoje Nr. 06-2009/1-371 nurodytomis išvadomis, kad ieškovė 2009-04-28 incidento metu koja paspirdama ant naktipuodžio sėdintį vaiką, pažemino šio vaiko garbę ir orumą, be to, nors savo veiksmais faktinės žalos vaiko sveikatai ir nepadarė, tačiau galėjo sukelti potencialią fizinę žalą vaiko sveikatai, todėl šis poelgis buvo pagrįstai įvertintas kaip fizinio smurto vaiko atžvilgiu panaudojimas (b. l. 87-90). Nors byloje nėra surinka įrodymų, patvirtinančių A. P. paaiškinimus, jog Z. V. paspirtas ant puoduko sėdėjęs vaikas atsitrenkė galva į sieną, tačiau vaikas dar labai mažas (atsakovo įstaigoje globojami vaikai iki trijų metų), todėl teismas sprendė, kad jau pats faktas, kad jis buvo paspirtas koja ir puodukas slidžiomis vonios kambario grindimis nučiuožė prie sienos, rodo, kad vaikui buvo kilusi reali grėsmė atsitrenkti į sieną ir susižaloti ar užsigauti. Aplinkybių, jog susidariusioje situacijoje būtų buvusi būtinybė pastumti vaiką koja nenustatyta, net jeigu ir tikint Z. V. paaiškinimu, kad tokiu būdu ji tik siekė išskirti besipešančius vaikus, o jos rankos buvo užimtos, teismas laikė, jog ji turėjo galimybę tai padaryti kitais būdais, atkreipiant tame pačiame vonios kambaryje buvusios A. J. J. dėmesį į vaikus, arba pasidėjus rankose buvusias pižamas, laisvomis rankomis juos ramiai išskirti. Be to, kaip matyti iš ieškovės ir atsakovo atstovės A. P. paaiškinimų, pižamos ieškovei nekliudė iš pradžių vaiką už rankos atitraukti į vonios kambario vidurį. Teismas laikė, jog ieškovės elgesys: piktas šaukimas ant vaiko, jo paspyrimas koja, nebuvo adekvatus buvusiai situacijai ir kėlė grėsmę vaikų saugumui ir sveikatai. Tai, kad atsakovo priimtuose lokaliniuose aktuose, su kuriais ieškovė buvo supažindinta (2006-07-24 d. vyr. gydytojos įsakyme „Dėl darbo su vaikais tobulinimo“ bei 2004-06-08 vyr. gydytojos įsakymu Nr. V-49 patvirtintame etikos kodekse) nėra nurodyta, kas tai yra smurtas prieš vaikus, tai nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovė nesuprato tokio savo elgesio galimo įvertinimo, kadangi Kauno vaiko raidos klinika „Lopšelis“ ji išdirbo sanitare tris metus, pagal einamas pareigas, ji buvo atsakinga už vaikų sveikatą ir gyvybę, savo darbe privalėjo laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų, pareiginių instrukcijų bei profesinės veiklos standartų, sąžiningai ir kruopščiai atlikti savo darbą ir pareigas, netoleruoti bet kokio vaiko teisių pažeidimo, savo darbu gerinti našlaičių ir neįgalių vaikų gyvenimo kokybę ir negalėjo nežinoti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 str. 2 d., 57 str. 2 d., Nacionalinėje smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams 2008-2010 metų programos, patvirtintos Vyriausybės 2008-04-24 nutarimu Nr. 392, nuostatų. Be to, atsakovo atstovė A. P. paaiškino, kad kiekvieną trečiadienį vyksta susirinkimai, juose kalbama apie smurtą ir netinkamą elgesį su vaikais. Liudytoja D. B. patvirtino, jog apie žiaurų elgesį su vaikais buvo daug kalbėta. Tokį jos elgesį visi darbuotojai įvertino kaip smurtinį ir jį pasmerkė. Tai, kad Z. V. elgesys vienareikšmiai buvo suprantamas kaip smurtinis, patvirtina ir 15 Kauno vaiko raidos klinika „Lopšelis“ darbuotojų parašai (gamybinio susirinkimo protokolas) (b. l. 63-64). Todėl įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus, liudytojų A. J. J., J. B., D. B. parodymus, šalių paaiškinimus, teismas sprendė, kad ieškovė panaudojo smurtą prieš įstaigos globojamą vaiką, o toks jos elgesys pagrįstai įvertintas kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas. Atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, Z. V. kaltę ir elgesį po padaryto pažeidimo, į tai, kad ji nesistengė suprasti savo netinkamo elgesio rimtumo, galėjusių kilti pasekmių, teismas konstatavo, kad atsakovas turėjo pagrindo vertinti, jog ieškovė negali toliau dirbti su vaikais ir už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą taikyti griežčiausią nuobaudą – atleidimą iš darbo. Teismas vertino, jog atsakovas nepraleido termino paskirti drausminę nuobaudą, kadangi laikotarpiai, kada darbdavys negali skirti drausminės nuobaudos, kol vyksta procedūros dėl sutikimo gavimo arba teismo procesas dėl atsisakymo duoti sutikimą nuginčijimo, pagal savo pobūdį yra analogiški DK 241 str. 1 d. numatytiems laikotarpiams, kurie neįskaitomi į drausminės nuobaudos skyrimo terminą, todėl laikas, kuris šiuo atveju praėjo darbdaviui laukiant profesinės sąjungos išankstinio sutikimo, kuris buvo būtinas pagal Kauno vaiko raidos klinikos „Lopšelis“ kolektyvinės sutarties 9 skyriaus 9.3 punktą, yra neįskaitomas į DK 241 str. 1 d. nustatytą vieno mėnesio drausminės nuobaudos skyrimo terminą. Teismas pripažino, kad ieškovė yra praleidusi DK 297 str. 1 d. nustatytą vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą. Su įsakymu dėl atleidimo iš darbo ji supažindinta 2009-06-08, su ieškiniu į teismą kreipėsi tik 2009-08-07 (praėjus 2 mėn.) (b. l. 3, 9). Ieškovė nurodo, kad terminą ieškiniui pateikti praleido dėl svarbių priežasčių, t.y. dėl to, kad reikėjo laiko surinkti ieškiniui pagrįsti reikiamus įrodymus, jų rinkimo pabaigą siejo su 2009-07-23 Lietuvos profesinėje sąjungoje „Sandrauga“ gautu Vilijampolės policijos nuovados nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, taip pat 2009-07-15 gautu Vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimu, tačiau kaip matyti iš paminėtų institucijų atsakymų, jie adresuoti profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkui į 2009-07-02 paklausimus, kuri su skundu kreipėsi į Vaiko teisių kontrolieriaus įstaigą dėl Kauno vaiko raidos klinika „Lopšelis“ vyriausiosios gydytojos A. P. ir Kauno miesto savivaldybės administracijos darbuotojų galimo neveikimo ištyrimo. Teismas sprendė, kad paminėti duomenys daugiau buvo renkami tam, kad jų pagrindu būtų galima su skundu kreiptis į Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą, o ne į teismą, dėl ko nurodytų įrodymų neturėjimas nekliudė ieškovei įstatymo nustatytu terminu kreiptis į teismą, nepateikiant jų. Ieškovę atstovaujančios Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ neapsisprendimas ar jos darbuotojų atostogų metas taip pat nėra svarbi ieškinio senaties termino priežastis, nes tai neužkirto kelio ieškovei pasinaudoti advokato teisine pagalba. Ieškovė negalėjimo laiku pateikti ieškinio ar kreiptis kitur teisinės pagalbos nesiejo su turtine padėtimi, jos amžius, išsilavinimas ir kitos aplinkybės taip pat rodo, jog ji turėjo realią galimybę suvokti savo neveikimo pasekmes ir jas įvertinti. Ji, kaip pakankamai protinga ir rūpestinga šalis, turėjo elgtis apdairiau esant profesinės sąjungos delsimui, įvertinti galimas tokio delsimo ir savalaikio ieškinio nepateikimo pasekmes. Nenustačius, jog ieškininės senaties terminą ieškovė praleido dėl svarbių priežasčių, atsakovui prašant taikyti ieškinio senatį, teismas ieškinį atmetė bei iš ieškovės priteisė atsakovui 2 250 Lt advokatės teisinės pagalbos išlaidų bei 15 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti 2010-03-23 sprendimą ir ieškinį patenkinti - pripažinti neteisėtu jos atleidimą iš darbo, priteisti ieškovei iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Motyvuose nurodo:

Žemesnės instancijos teismas

1) teismas neįvertino aplinkybės, kad supažindinimas su įsakymu ir jo įteikimas yra skirtingi juridiniai faktai, sukeliantys skirtingas pasekmes, pagal formuojamą teismų praktiką, tik nuo įsakymo įteikimo momento atsiranda teisė ginčyti įsakymą kaip nepagrįstą, nagrinėjamu atveju, atsakovas ilgai delsė ir vilkino drausminės nuobaudos skyrimą ieškovei, pagal atsakovo 2009 04 29 sudarytą aktą matyti, kad atsakovas tyrimo nebaigė mėnesio laikotarpyje ir taip suklaidino ne tik ieškovę, bet ir darbuotojų atstovus KADPS „Sandrauga“;

2) ieškovė nežinojo, nesuprato ir negalėjo įvertinti ieškinio senaties termino praleidimo pasekmių, kadangi ji priklauso profesinei sąjungai, todėl pagrįstai tikėjosi tinkamo jos interesų atstovavimo ir procesinių dokumentų paruošimo;

3) teismas pažeidė DK 238 str., t. y. nors ieškovė ir padarė darbo drausmės pažeidimą, tačiau nenustatyta, kad tai sukėlė globotiniui neigiamas pasekmes, todėl ieškovei paskirta drausminė nuobauda nėra adekvati ieškovės padarytam darbo drausmės pažeidimui, yra per griežta, todėl remiantis DK 242 str. 2 d. turi būti panaikinta ir ieškovės atleidimas iš darbo pripažintinas neteisėtu, be teisėto pagrindo (DK 297 str. 3 d.) (LAT 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-657/2005;

4) teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovė pateikė pasiaiškinimą asmeniui, kuris neturi įgalinimų

jį priimti ir pagal pareigines nuostatas vykdyti darbo drausmės skyrimo funkcijų (LAT 2006 m. sausio 25 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-59/2006);

Atsiliepimas

5) atsakovas, tvarkydamas įstaigos dokumentaciją, gali nurodyti duomenis, kurie yra išimtinai naudingi darbdaviui, be to, ir pati ieškovė vengdama konflikto su darbdaviu ir bijodama prarasti darbą perrašė pasiaiškinimą pagal D. T. nurodymus.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo 2010-03-23 sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti atsakovo naudai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Motyvuose nurodo:

1) nepagrįsti ieškovės argumentai, jog ji nežinojo ir nesuprato ieškinio senaties termino praleidimo pasekmių, be to tikėjosi kvalifikuotos profesinės sąjungos atstovavimo jai;

2) ieškovė praleido vieno mėnesio ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl grąžinimo į darbą, kadangi įsakymas dėl atleidimo iš darbo jai buvo įteiktas 2009-06-08, tuo tarpu ieškinys surašytas tik 2009-08-07, kuris teismui paduotas dar vėliau;

3) teismas tinkamai taikė DK 238 str. normą, atsižvelgiant į mažo vaiko interesus ir atsakovo tikslus bei teisės aktus;

4) iš esmės patį smurto faktą prieš Kauno vaiko raidos klinikos „Lopšelis“ globotinį pripažįsta ir pati ieškovė 2009-04-30 paaiškinime;

5) smurtavimas prieš globotinį, vyr. gydytojai matant, yra šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, už ką ieškovė pagrįstai atleista iš darbo.

Teismo posėdžio metu apeliantė prašė patenkinti apeliacinį skundą, o atsakovas prašė atmesti apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Byloje nustatyta, kad 2009 m. birželio 5 d. Kauno vaiko raidos klinikos „Lopšelis“ vyriausiosios gydytojos A. P. įsakymu Nr. K-27 ieškovei buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo ir nuo 2009 m. birželio 5 d. nutraukta su ja darbo sutartis pagal LR Darbo kodekso 136 str. 3 d. 2 p. už vienkartinį šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (b. l. 9). Nuobauda paskirta už tai, kad apeliantė 2009 m. balandžio 28 d. smurtavo prieš Kauno vaiko raidos klinikos „Lopšelis“ globotinį ir tuo pažeidė 2006-07-24 d. vyr. gydytojos įsakymą „Dėl darbo su vaikais tobulinimo“ bei 2004-06-08 vyr. gydytojos įsakymu Nr. V-49 patvirtinto etikos kodekso 1 skyriaus 1.1. punkto 1.1.1. papunktį, 1.2 punkto 1.2.1., 1.2.2. papunkčius bei 2 skyriaus 2.4. papunktį.

Byloje kilo ginčas, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą vieno mėnesio ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl atleidimo iš darbo bei, ar paskirta adekvati nuobauda už padarytą apeliantės pažeidimą.

Lietuvos Respublikos DK 297 str. numatyta, kad jei darbuotojas nesutinka su <...> atleidimu iš darbo, per vieną mėnesį nuo atitinkamo nurodymo gavimo dienos jis turi teisę kreiptis į teismą. Apeliantė iš darbo buvo atleista 2009 m. birželio 5 d. (tą pačią dieną jei įteiktas dokumentas apie atleidimą), o ieškinį teismui pateikė 2009 m. rugpjūčio 7 d., t. y. praėjus 2 mėnesiams po atleidimo. Tokiu būdu apeliantė yra praleidusi ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl nepagrįsto atleidimo iš darbo (paskirtos drausminės nuobaudos). CK 1.131 str. 2 d. numatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas turi būti atnaujinamas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas neatnaujino praleisto ieškinio senaties termino ir ieškinį atmetė tuo pagrindu, nes apeliantė nenurodė svarbių priežasčių, kurių pagrindu būtų galima atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Apeliantės nurodomos priežastys – nesupratimas ieškinio senaties termino praleidimo pasekmių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str. 3 d. - įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės) ir tikėjimasis, jog Kauno apskrities darbuotojų profesinė sąjunga „Sandrauga“ tinkamai atstovaus jos interesus, nelaikytinomis svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.), todėl jau vien dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantės ieškinį.

Be to teisėjų kolegija sprendžia, kad nepagrįsti apeliantės argumentai, jog jai paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo (DK 136 str. 3 d. 2 p.), yra per griežta. BK 238 str. numatyta, kad skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Nustatyta, kad apeliantė 2009 m. balandžio 28 d. šaukė ant vaikų, patraukė ranka mažametį vaiką, sėdintį ant puodo į vonios vidurį ir koja paspyrė puodą su vaiku link sienos, ko pasekoje vaikas atsitrenkė į sieną (tą patvirtina pačios apeliantės paaiškinimas (b. l. 14), 2009-04-29 Kauno vaiko raidos klinikos vyriausiosios gydytojos A. P. aktas ir parodymai (b. l. 11, 100-111), liudytojos A. J. J. parodymai (b. l. 102)). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokį apeliantės elgesį pripažino kaip smurtinį vaiko atžvilgiu, kuris yra nesuderinamas su jos kaip sanitarės, dirbančios su mažamečiais vaikais, pareigų atlikimu. 2006 m. liepos 24 d. Kauno vaiko raidos klinikos „Lopšelis“ vyriausiojo gydytojo įsakymu Nr. V-42 „Dėl darbo su vaikais tobulinimo“ 3 p. nurodyta, kad smurtas prieš vaikus Kauno vaiko raidos klinikos „Lopšelis“ - laikomas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu. Be to byloje nustatyta, kad apeliantė 2008 m. lapkričio 7 d. Kauno vaiko raidos klinikos „Lopšelis“ vyriausiosios gydytojos įsakymu buvo įspėta dėl netinkamo elgesio (valgė vaikams skirtą maistą) (b. l. 55,57), liudytoja J. B. nurodė, jog anksčiau (2008 metais) yra mačiusi kaip apeliantė šaukė ant mergaitės ir tempė ją už plaukų, jog ši kažką per lėtai daro (b. l. 103). Įvertinus šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės elgesys pagrįstai įvertintas kaip šiurkštus darbo pereigų pažeidimas ir drausminė nuobauda parinkta tinkama, nepažeidžiant drausminės nuobaudos skyrimą reglamentuojančių nuostatų.

Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Remiantis aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Apeliacinį skundą atmetus iš apeliantės atsakovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str., 93 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės Z. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų), atsakovui Kauno vaiko raidos klinikai „Lopšelis“, į. k. 190133439, išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkas Evaldas BurzdikasKolegijos teisėjai Rūta PalubinskaitėAlbinas Čeplinskas