- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-27
- Bylos Nr.
- 1A-747-582-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-22-1-00446-2014-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dmitrijus Korsakovas (pirm.), Jurgis Kiškis, Danutė Giačaitė
- Nuteistasis
- R. M.
- Advokatai
- Rasa Kalkauskienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Dmitrijaus Korsakovo, teisėjų Danutės Giačaitės ir Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Živilei Muliuolytei, nuteistojo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nuosprendžio, kuriuo
R. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 2 metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, visiško sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2014-05-21 baudžiamuoju įsakymu paskirta 6 MGL (780 litų) bauda, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams ir 6 MGL (780 litų) bauda. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. M. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2014-05-15, apie 3 val., (duomenys neskelbtini) namo, su tikslu užvaldyti G. P. priklausantį dviratį „(duomenys neskelbtini)“, nukirpęs metalinėmis žirklėmis dviračio užraktą ir prie jo pribėgusiam nukentėjusiajam G. P. pagrasinęs atkištomis metalinėmis žirklėmis tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, reikalavo atiduoti dviratį, tačiau nukentėjusiajam nepaleidus dviračio, panaudojo fizinį smurtą: sudavė du smūgius G. P. į veido sritį ir ketino nuvažiuoti, tačiau nukentėjusiajam neleidus pasišalinti ir jį nustūmus nuo dviračio, dėl ko abu nukrito ant žemės, R. M. ne mažiau kaip keturis kartus kumščiu smogė G. P. į galvos sritį, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį nubrozdinimais kaktoje, kraujosruvomis kairio smilkinio srityje, nubrozdinimais viršugalvio srityje, kraujosruva kaklo dešinėje, kraujosruva kairės akies vokuose, nubrozdinimu kairiame skruoste, nubrozdinimais kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, delniniame paviršiuje, dešinio riešo priekinėje dalyje, ir tokiu būdu pagrobė iš nukentėjusiojo G. P. 1320 Lt vertės dviratį „(duomenys neskelbtini)“.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. M. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nuosprendžiu jam paskirtą bausmę arba visai atleisti nuo jos. Skunde nuteistasis nurodo, kad dviratis jam reikalingas buvo ne pasipelnymui, bet parvažiuoti iš centro iki 6-ojo forto, kur jis gyvena, o tuo metu buvo šalta ir nakties metas. Jis teigia tikrai nežinojęs, kad tas asmuo, kuris nė žodžio netardamas iš pasalų jam spyrė į nugarą, buvo dviračio savininkas. Būtent dėl to buvo išprovokuotos grumtynės. Tą pačią dieną jis parašė pareiškimą ir dviratį grąžino, taip pat labai norėjo atsiprašyti nukentėjusiojo, tačiau šis nedalyvavo teismo posėdyje.
Skunde R. M. taip pat pažymi, kad pataisos namai ne taiso žmones, bet skatina juos naujiems nusikaltimams, ir kuo asmuo ten ilgiau būna, tuo jam sunkiau integruotis į visuomenę. Nuteistasis mano, kad jam paskirtas laisvės atėmimo laikas tikrai per ilgas, be to, jis turi šeimą – žmoną ir tris vaikus, kuriais jis turi rūpintis ir nenori su jais prarasti ryšio dėl bausmės atlikimo laisvės atėmimo vietoje.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja palaikė nuteistojo apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. M. apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose. R. M. apeliaciniu skundu neginčija kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikacijos, skunde keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. M. bausmę už jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padaryto baudžiamojo nusižengimo motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties, ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę, kurią subendrino su Kauno apylinkės teismo 2014-05-21 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, nepažeisdamas BK 63-65 straipsnio nuostatų. Taip pat visiškai pagrįstai šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinta vienu trečdaliu.
Apylinkės teismas teisingai nustatė R. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat pagrįstai nenustatė jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tinkamai įvertinta ir tai, jog R. M. yra baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų, nedirba, anksčiau teistas tris kartus. Skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2014-05-21 baudžiamuoju įsakymu, kuriuo R. M. pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, kurią įvykdė tais pačiais metais, kai buvo išregistruotas iš Probacijos tarnybos registro, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikui už ankstesnius nusikaltimus. Šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad ankstesni teistumai ir skirtos bausmės įtakos jo elgesiui neturėjo, jis išvadų nedaro ir yra linkęs nusikalsti. Todėl ir valstybės taikomas poveikis R. M. turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją.
Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nuteistajam už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis žymiai mažesnis nei šio baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, tikrai nėra per griežta ar aiškiai neteisinga, priešingai, yra proporcinga nuteistojo neigiamai charakterizuojamai asmenybei bei jo pavojingumui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik su laisvės atėmimu susijusi bausmė užtikrins BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus – ne tik nubausti R. M., bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar būtų neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Nuteistojo apeliaciniame skunde pateikiamas subjektyvus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių vertinimas (dviratis nuteistajam buvo reikalingas ne pasipelnymui, bet parvykti namo; kad nuteistasis nežinojo, jog grūmėsi su dviračio savininku), taip pat aplinkybė, kad pagrobtas dviratis buvo iš karto grąžintas teisėtam savininkui, o nuteistasis norėjo atsiprašyti nukentėjusiojo, nėra pagrindas švelninti paskirtą bausmę. Kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs apylinkės teismas, skirdamas bausmę, ar kurios ypatingai lengvintų R. M. teisinę padėtį ir būtų pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę, nuteistasis nenurodė, todėl jo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo R. M., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, kurias sudaro advokato užmokestis – 80 Lt (23,17 Eur) (b. l. 147). BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (žr., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš R. M. neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo R. M. apeliacinį skundą atmesti.