- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-12
- Bylos Nr.
- 1A-737-317-2010
- Teisminio proceso Nr.
- 22-1-00263-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Jurgis Kiškis, Algerdas Urbšys
- Nuteistasis
- M. R.
- Nukentėjusysis
- V. R.
Pranešėjas Algirdas Jaliniauskas Baudž. byla Nr. 1A-737-317/2010
2010 m. lapkričio 12 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Jurgio Kiškio ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Ingai Levinskienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, gynėjai Reginai Atkočaitienei, nuteistajam M. R., nukentėjusiajam V. R., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. R. apeliacinį skundą dėl 2010 m. rugsėjo 6 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo M. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimu – vieneriems metams bei įpareigotas per devynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei per laisvės apribojimo laikotarpį privalo nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos žinios.
Iš M. R. priteista V. R. - 100 Lt turtinės ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. R. nuteistas už tai, jog 2010-03-16 apie 15.15 val., po tiltu į (duomenys neskelbtini), esančiu prie PPC „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios E. R. atžvilgiu, t.y. dešinės rankos kumščiu trenkė E. R. į veidą, ko pasėkoje ši nukrito ant žemės. Tuomet jis vieną kartą dešine koja spyrė nukentėjusiajai E. R. į veido sritį, padarydamas E. R. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Nuteistasis M. R. apeliaciniame skunde prašė pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010-09-06 nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio – panaikinti turtinės žalos 100 Lt priteisimo, o neturtinę žalą sumažinti iki 2000 Lt. Skunde nurodo, jog civilinis ieškovas V. R. nepateikė jokių įrodymų, kad už diržą buvo mokėjęs 300 litų, jis nukentėjusiosios diržo nepaėmė o ji pati diržą paliko po Nemuno salos tiltu, todėl teismas nepagrįstai tenkino civilinį ieškinį dėl turtinės žalos.
Taip pat apeliantas nesutina su priteistos neturtinės žalos dydžiu bei nurodo, jog nukentėjusioji pati išprovokavo konfliktą, švaistėsi diržais, vartojo necenzūrinius žodžius. Skundo autoriaus teigimu, jis yra jauno amžiaus, tik pradėjęs dirbti ir jo darbo užmokestis nedidelis, todėl priteista neturtinė žala yra labai didelė. Jis gailisi dėl įvykio, atsiprašė nukentėjusiosios, jo padaryta nusikalstama veika nėra sunki, todėl 2000 Lt suma atitiktų sąžiningumo, protingumo kriterijus bei neprieštarautų susiformavusiai teisinei praktikai tokio pobūdžio bylose.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis M. R. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.
Prokurorė ir nukentėjusysis V. R. prašė nuteistojo M. R. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. R. apeliacinis skundas atmestinas.
Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas ir civilinio kodekso nuostatos dėl žalos atlyginimo V. R. pritaikytos tinkamai.
Kadangi apeliantas nesutinka tik su priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžiu, o teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nuosprendis plačiau neanalizuojamas ir nagrinėjamas skundo ribose (LR BPK 320 str. 3 d.).
Nukentėjusysis V. R. nepilnametės nukentėjusiosios E. R. atstovas pagal įstatymą buvo pareiškęs 10 000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo bei 300 Lt dėl turtinės žalos atlyginimo. Apylinkės teismas civilinius ieškinius tenkino iš dalies, nukentėjusiajam priteisdamas 5000 litų neturtinei žalai atlyginti ir 100 litų turtinei žalai atlyginti.
Kolegijos nuomone, nepagrįstas apelianto prašymas sumažinti priteistų civilinių ieškinių turtinei ir neturtinei žalai atlyginti dydį. Civilinis ieškinys dėl turinės žalos yra pagrįstas ir įrodytas tiek tyrimo metu surinktais, tiek ir pirmos instancijos teisme ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais.
Pagal LR BPK 109 straipsnio nuostatas, asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam, kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingam asmeniui civilinį ieškinį, kuris nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla.
LR CK 6.249 straipsnyje nustatyta, jog turtinė žala, tai skirtumas tarp nukentėjusio asmens turtinės padėties iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo, ir po jo, atsiradęs dėl tokios veikos, taip pat, nukentėjusiojo numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurias gauti sutrukdė neteisėti nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmai.
Tiek nukentėjusiosios E. R., tiek nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo V. R. parodymais nustatyta, jog įvykio metu E. R. neteko dviejų diržų – vieno nuo paltuko, kuris buvo pastarojo sudedamoji dalis, kito Guci firmos odinio, pirkto užsienyje. Tai, kad nukentėjusioji E. R. turėjo diržus, patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai D. R., A. R., R. G.. Nors teismui nebuvo pateikti minėtų diržų įsigijimo dokumentai, tačiau tai negali būti pagrindu atmesti civilinį ieškinį dėl turinės žalos priteisimo. Iš apylinkės teismo nuosprendžiu nustatytų aplinkybių matyti, jog nukentėjusioji E. R. dviejų diržų neteko dėl nuteistojo M. R. nusikalstamų veiksmų, t.y. po panaudoto fizinio smurto nukentėjusioji buvo priversta pasišalinti iš įvykio vietos, todėl M. R. privalo atlyginti dėl jo veiksmų nukentėjusios patirtą turtinę žalą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nustatydamas turtinės dalos dydį, apylinkės teismas pagrįstai įvertino tai, kad diržai nebuvo nauji ir pagrįstai sumažino turtinės žalos dydį iki 100 litų.
Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje klausimą, vadovautasi Civilinio kodekso normomis. Šio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.).
Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Tuo pačiu, negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusio asmens padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko - atsakovo nepagrįstai pabloginta.
Apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydžio, nustatė teisingą neturtinės žalos piniginę kompensaciją, vadovaudamasis LR CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, kur nurodyta, jog nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Nors nukentėjusysis savo vidiniu vertinimu mano, kad buvo padaryta 10000 litų neturtinė žala, tačiau teismas pagrįstai jo ieškinį tenkino tik iš dalies ir nustatė mažesnį t.y. 5000 litų neturtinę kompensaciją.
Iš byloje esančios specialisto išvados (b. l. 20-21) matyti, jog E. R. buvo konstatuotas dvigubas apatinio žandikaulio lūžimas kairių 2, 3 dantų bei dešinio kaklelio srityje, poodinė kraujosruva smakre, odos nubrozdinimas kaktoje, kraujosruva viršutinėje lūpos pogleivyje, tai yra nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusiai buvo atlikta operacija, po kurios ji patyrė didelių nepatogumų- negalėjo lankyti mokyklos, buvo reikalinga aplinkinių pagalbos, buvo sumažėjusios jos bendravimo su aplinkiniais galimybės. Įvertinusi padaryto nusikaltimo sunkumą, konkrečias jo aplinkybes, nuteistojo kaltę, pasekmes nukentėjusiosios sveikatai, o taip pat atsižvelgus į jauną nuteistojo amžių bei galimybę atlyginti padarytą žalą, kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta piniginė kompensacija nėra aiškiai per didelė ir atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Pažymėtina tai, jog LR CK 6.282 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydi, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į LR BK 138 straipsnio 1 dalies nuostatomis saugomų vertybių svarbą, atsižvelgė į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teisingai suprato įtvirtintus įstatyme t.y. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, 6.251 straipsnio 2 dalyje, 6.282 straipsnio 3 dalyje, neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos tinkamai pritaikė. Teismas motyvavo, kodėl priteisė iš nuteistojo M. R. 5000 Lt. dydžio neturtinę žalą ir 100 litų turtinę žalą. Kolegija su nurodytais motyvais sutinka, jie atitinka įstatymų reikalavimus, todėl nuosprendį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.
nutarė:
Nuteistojo M. R. apeliacinį skundą atmesti.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos paskelbimo.