- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-25
- Bylos Nr.
- 2S-814-370/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01724-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Skolininkas
- UAB „Vilkyčių paukštynas“
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Agroinpeksa“
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Danguolė Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2S-814-370/2013
2013 m. balandžio 25 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi skolininko UAB „Vilkyčių paukštynas“ atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-01-23 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-112-204/2013 pagal UAB „Vilkyčių paukštynas“ skundą dėl antstolio K. K. veiksmų, suinteresuotas asmuo UAB „Agroinpeksa“ (išieškotojas),
Aprašomoji dalis
nustatė:
skolininkas UAB „Vilkyčių paukštynas“ prašė panaikinti antstolio 2012-08-14 patvarkymą dėl ekspertizės skolininko areštuoto turto vertei nustatyti skyrimo vykdomojoje byloje Nr. 0118/12/00373. Pareiškėjo nuomone šis patvarkymas yra neteisėtas, nes antstolis nebandė pats įkainoti areštuoto turto, niekada neklausė išieškotojo ar skolininko nuomonės šiuo klausimu, todėl pažeidė CPK 681 str. 1 dalies nuostatas. Ekspertizė turto vertei nustatyti yra brangi ir tokios išlaidos labai apsunkintų skolininko finansinę padėtį, tuo tarpu antstolis, neišnaudojęs visų galimybių kuo mažesnėmis sąnaudomis, t. y. savo jėgomis, įvertinti areštuoto turto vertę, naudojasi brangiausiu turto vertinimo būdu. Be to, skolininkas ketina pasinaudoti CPK 595 str. suteikta teise sudaryti taikos sutartį, todėl papildomos išlaidos turto vertinimo ekspertizei tik apsunkintų šį procesą. Taip pat, skolininkas turi duomenų, kad UAB „Vilkyčių mėsa“ 2012-07-18 kreipėsi į išieškotoją UAB „Agroimpeksa“ su pasiūlymu perleisti reikalavimo teisę į UAB „Vilkyčių paukštynas“.
Atsiliepimas
Antstolis K. K. atsiliepime prašė skundą atmesti. Nurodė, kad CPK 681 str. 1 dalis antstoliui numato išimtį, kada jis turi ne teisę, bet pareigą nevertinti turto pats, o skirti ekspertizę – jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės. Pareiškėjos turtas susideda iš daug objektų, kurių vertinimui reikalingos specialios žinios, dėl to antstoliui kilo pagrįstų abejonių dėl minėto turto vertės nustatymo savo nuožiūra. Antstolis raštu kreipėsi į išieškotoją UAB „Agroimpeksa“, prašydamas pateikti nuomonę dėl 2012-08-14 priimto antstolio patvarkymo dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti būtinumo ir galimybių įkainoti UAB „Vilkyčių paukštynas“ turtą kitu būdu nei skiriant ekspertizę. 2012-09-28 atsakyme į antstolio 2012-09-13 raštą Nr. S-1605 „Dėl informacijos pateikimo“ išieškotojas išreiškė nuomonę, jog turto vertės ekspertizė yra būtina, nes tik tokiu būdu bus išvengta bet kokių galimų ginčų dėl skolininko turto įvertinimo pagrįstumo ir vertinamo turto tikrosios rinkos vertės. Išieškotojas nesutinka, kad skolininko turtas būtų įvertintas antstolio nuožiūra ar remiantis skolininko nuomone. Antstolis pažymėjo, kad skolininkas nuomonės apie turto vertę nėra pateikęs. Skolininkas savo 2012-06-20 pranešime dėl vykdomosios bylos informavo antstolį, jog nesutinka su turto arešto aktuose įrašyta areštuoto turto verte, nors 2012-05-10 turto arešto akte Nr. S1-23779 turto vertė netgi nebuvo nustatyta.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2013-01-23 nutartimi skolininko skundą atmetė. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika, nurodė, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus. Teismas sutiko su antstolio K. K. argumentu, kad pareiškėjos turtas susideda iš daug objektų, kurių vertinimui reikalingos specialios žinios, todėl padarė išvadą, kad natūralu, jog antstoliui kilo pagrįstų abejonių dėl minėto turto vertės nustatymo savo nuožiūra. Teismas pažymėjo, kad skolininkas 2012-05-10 turto arešto akto Nr. S1-23779, kuriame turto vertė nebuvo nustatyta, tačiau buvo nurodyta, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas, neskundė, nors tokią teisę turėjo. Tai, kad skolininkas nesutinka su areštuoto turto verte, kuri net nenurodyta, taip pat buvo pagrindas antstoliui skirti ekspertizę, siekiant maksimaliai teisingai įkainoti turto vertę ir nepažeisti vykdymo proceso dalyvių teisių ir interesų. Be to, ir išieškotojas 2012-09-28 raštu antstoliui nurodė, kad būtina skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Skolininko nurodomas ketinimas pasinaudoti teise sudaryti taikos sutartį ar svarstomos galimybės perleisti reikalavimo teises į pareiškėją, nesudaro pagrindo naikinti antstolio priimtus dokumentus kaip neteisėtus, nes šių teisių realizavimas yra tik hipotetinis.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu skolininkas prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti. Nurodo tas pačias faktines aplinkybes ir savo atliktą jų teisinį įvertinimą kaip ir pirmosios instancijos teisme.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Apeliaciniame (atskirajame) skunde be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo (nutarties) ar jo (jos) dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas) (CPK 306 str. 1 d. 4 p.). Pagrindu panaikinti skundžiamą teismo procesinį sprendimą yra esminis procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, taip pat materialinės teisės normų pažeidimas, jeigu pirmosios instancijos teismas netinkamai jas pritaikė arba išaiškino (CPK 329, 330 str.).
Apeliantas atskirajame skunde nenurodo jokių teisinių naujų aplinkybių ar argumentų, galinčių patvirtinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą ar nepagrįstumą. Visi apelianto atskirojo skundo argumentai buvo išnagrinėti pirmosios instancijos teisme nagrinėjant apelianto skundą dėl antstolės veiksmų, apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis visiškai sutinka. Apeliantas skunde pripažįsta, jog tuo atveju, jei dėl areštuoto turto vertės kiltų abejonių antstoliui, skolininkui ar išieškotojui, antstolis privalėtų skirti ekspertizę. Tačiau antstolis jau 2012-10-02 patvarkyme (b. l. 12), kuriuo atsisakė tenkinti skolininko skundą, nurodė tiek faktinius, tiek teisinius ekspertizės skyrimo pagrindus: skolininkas savo nuomonės dėl vertės nenurodė, vertinamo turto apimtis yra didelė, todėl antstoliui kilo abejonių dėl galimybės pačiam nustatyti realią rinkos kainą, išieškotojas prieštaravo dėl galimybės pačiam antstoliui įvertinti areštuotą turtą, kas sukuria antstoliui CPK 681 str. 1 dalyje nustatytą pareigą skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Vien skolininko niekuo nepagrįsti lūkesčiai sudaryti taikos sutartį nesudaro pagrindo antstoliui nevykdyti vykdytino sprendimo (CPK 346 str. 2 d.). Reikalavimo perleidimo galimybė neturi įtakos įstatyme nustatytai areštuoto turto vertinimo tvarkai, pats reikalavimo perleidimas niekaip nepakeistų įstatyme nustatytos priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko tvarkos, visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į vykdymo procesą, teisių perėmėjui būtų privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi anksčiau procese dalyvavusiam asmeniui (CPK 596 str. 2 d.). Pažymėtina, kad apeliantas, teigdamas, jog antstoliui buvo sudarytos visos galimybės pačiam įkainoti areštuotą turtą, nei antstoliui, nei nagrinėjančiam ginčą pirmosios ar apeliacinės instancijos teismui pats jokių duomenų apie savo areštuoto turto vertę taip ir nesugebėjo pateikti.
Esant tokioms aplinkybėms, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 339 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. palikti nepakeistą.