Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2017-11-27 · Civilinė byla Nr. e2-2233-981/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-11-27
Bylos Nr.
e2-2233-981/2017
Teisminio proceso Nr.
2-49-3-01436-2017-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Trumpulienė
Atsakovas
D. Z.

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-2233-981/2017Teisminio proceso Nr. 2-49-3-01436-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos:(S)3.1.7.6.;3.2.6.1
UKMERGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 27 d.Ukmergė

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Trumpulienė, sekretoriaujant Daivai Stalionienei, viešame teismo posėdyje šalims nedalyvaujant išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo užsienio juridinio asmens AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per savo struktūrinį padalinį – AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei D. Z. dėl draudimo išmokos priteisimo.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas užsienio juridinis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per savo struktūrinį padalinį – AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės D. Z. 617,04 EUR draudimo išmokos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad 2017 m. balandžio 4 d. Molėtų rajone įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė FORD FOCUS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o eismo įvykio kaltininke pripažinta transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoja D. Z., vairavusi techniškai netvarkingą transporto priemonę: nukritus jos vairuojamo automobilio ratui, buvo apgadina šalia važiavusi transporto priemonė FORD FOCUS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o eismo įvykio kaltininke pripažinta transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja D. Z. neįvykdė įstatyme nustatytos prievolės raštu pranešti draudikui per 3 darbo dienas apie eismo įvykį ir pateikti transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūrai. Atsakovė tyčia ignoravo įstatyme nustatytą prievolę bendradarbiauti su ieškovu. Ieškovas pažymėjo, jog atsakovė klaidina teismą dėl atlikto tyrimo ir transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros. Ieškovas nurodė, jog yra pasirengęs atvykti ir apžiūrėti automobilį, kurį atsakovė privalėjo pateikti apžiūrai nedelsiant po eismo įvykio, tačiau tai padaryti atsisakė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės vairuota transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdrausta ieškovo valdytojo civilinės atsakomybės draudimu, ieškovas nukentėjusiam asmeniui išmokėjo 617,04 EUR dydžio draudimo išmoką ir įgijo teisę reikalauti šios sumos iš atsakovės kaip iš atsakingo asmens vairavusio techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė nesutinkanti su jai pareikštu ieškiniu, kadangi 2017 m. balandžio 4 d. įvykusio eismo įvykio metu vairavo techniškai tvarkingą transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), turinčią galiojančią privalomąją techninę apžiūrą. Šią aplinkybę patvirtina UAB „Tuvlita” išduotas galiojantis privalomasis techninės apžiūros patikros aktas. Pažymėjo, jog teikdama paaiškinimą draudimo bendrovei, nurodė, kad ratas nukrito nulūžus rato veržlėms, nors važiuojant jokių pašalinių garsų ar virpesių nebuvo, automobilis buvo techniškai tvarkingas ir važiavo gerai. Atsakovė paaiškino, kad prašymą leisti žąlą išmokėti dalimis užpildė suklaidinta ieškovo teisininkės K. S., kuri nurodė, kad jos automobilis neturi techninės apžiūros, todėl yra atsakinga už žalos padengimą. Techninės apžiūros centre jai buvo paaiškinta, kad jos vairuotas automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), turėjo galiojančią privalomąją techninę apžiūrą, todėl 2017 m. gegužės 20 d. raštu ji kreipėsi į ieškovą su pretenzija, tačiau atsakymo į pretenzijoje nurodytus klausimus negavo. 2017 m. birželio 29 d. ji pakartotinai kreipėsi su prašymu atlikti tyrimą dėl nulūžusio rato, pridėjo automobilio nuotraukas, tačiau atsakymo iš ieškovo taip ir nesulaukė. Ieškovas neapžiūrėjo automobilio ir priėmė vienašališką sprendimą. Atsakovė nurodė, kad automobilį galima apžiūrėti bet kuriuo laiku (iš anksto susitarus), nes jis yra neremontuotas.

Teismas, gavęs ieškovo atstovo ir atsakovės prašymus bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, bylą išnagrinėjo iš esmės šalims nedalyvaujant (CPK 246 straipsnis).

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2017 m. balandžio 4 d. eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė FORD FOCUS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakingu už žalos padarymą asmeniu pripažinta transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoja D. Z.: nukritus jos vairuojamo automobilio ratui, buvo apgadina šalia važiavusi transporto priemonė FORD FOCUS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta ieškovo, veikiančio Lietuvoje per filialą (Draudimo sutarties Nr. 12 7225669, draudėjas – D. Z.). Minėtos draudimo sutarties pagrindu ieškovas, vadovaudamasis žalos dydį patvirtinančiais dokumentais (UAB „INCHCAPE MOTORS“ 2017-04-19 remonto sąmata; UAB „INCHCAPE MOTORS“ 2017-04-20 PVM sąskaitą faktūra; eismo įvykio metu apgadinto automobilio FORD FOCUS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo S. Gadeikio 2017-04-21 Prašymas dėl nuostolių atlyginimo; Transporto priemonės prekinės vertės netekimo skaičiavimas bylos Nr. AJA/17/03567), išmokėjo 617,04 EUR dydžio draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.1015 straipsniu, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnis). Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas taip pat numato, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 59.2 punktas numato, jog draudikas turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų nustatyta tvarka atsakingas už žalos padarymą asmuo), jeigu jis vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties.

Atsakovė ginčija vairavusi techniškai netvarkingą transporto priemonę, nurodydama, jog eismo įvykio metu jos vairuojamas automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), turėjo galiojančią privalomąją techninę apžiūrą, be to, nurodo tinkamai informavusi draudimo bendrovę apie eismo įvykį. Teismas, įvertinęs šalių į bylą pateiktus įrodymus, su atsakovės pozicija nesutinka, kadangi jos nurodomos aplinkybės nėra pagrįstos įrodymais (CPK 178 straipsnis).

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes. Apie eismo įvykį reikia pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, ir tuo atveju, kai neaišku, kuris eismo dalyvis yra dėl jo atsakingas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 60.4 punktas numato, kad tuo atveju, jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė TPVCAPDĮ 12 straipsnyje nustatytų pareigų ar jas netinkamai vykdė, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo iki dvidešimt procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu nesilaikė atsakingo draudiko nurodymų, raštu duotų po eismo įvykio. TPVCAPDĮ 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad su eismo įvykiu susijęs transporto priemonės valdytojas ir pretenziją dėl padarytos per eismo įvykį žalos teikiantis asmuo privalo pateikti draudikui arba biurui turimus eismo įvykio ir žalos įrodymus, padėti jiems nustatyti įvykio aplinkybes ir žalos dydį, laikytis draudiko ar biuro nurodymų, jeigu jie buvo duoti, leisti draudikui ar biurui ištirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis ir nustatyti jos dydį. Minėto įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo.

Ieškovo į bylą pateiktas garso įrašas patvirtina, kad atsakovė D. Z. apie eismo įvykį draudiką informavo tik po dviejų savaičių, pokalbio metu nurodė sutinkanti, jog yra kalta dėl eismo įvykio, kadangi ratas nukrito nuo jos vairuojamo automobilio ir apgadino šalia važiuojantį automobilį, be to, atsakovė nepateikė transporto priemonės apžiūrai, todėl 2017 m. balandžio 24 d. bei 2017 m. gegužės 2 d. Draudžiamojo įvykio tyrimo aktuose Nr. VVLD163940 ir Nr. AJA/17/03567/2 ekspertas išvadą dėl už žąlą atsakingo asmens pagrįstai padarė remdamasis turimais 2017 m. balandžio 4 d. eismo įvykio duomenimis: eismo įvykio deklaracija ir nukentėjusiojo asmens pranešime nurodytos informacija, iš kurių akivaizdu, kad eismo įvykio metu transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo techniškai tvarkinga. Atsakovės akcentuojamas eismo įvykio metu galiojęs (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), privalomos techninės apžiūros patikros aktas nagrinėjamu atveju nėra pakankamu įrodymų spręsti dėl automobilio techninės būklės.

TPVCAPDĮ 12 straipsnio 2 dalis įpareigoja su eismo įvykiu susijusį transporto priemonės valdytoją ir pretenziją dėl padarytos per eismo įvykį žalos teikiantį asmenį pateikti draudikui turimus eismo įvykio ir žalos įrodymus, padėti jiems nustatyti įvykio aplinkybes ir žalos dydį, laikytis draudiko nurodymų, jeigu jie buvo duoti, leisti draudikui ištirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis ir nustatyti jos dydį. Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl ieškovo jai pareikšto regresinio reikalavimo, tačiau ieškovo prašymą paskirti laiką ir leisti draudimo bendrovės atstovams apžiūrėti transporto priemonę tenkinti atsisakė. Iš atsakovės į bylą pateiktų automobilio nuotraukų spręsti apie automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), techninę būklę įvykio metu nėra galimybių, juolab kad atsakovės pretenzija su automobilio nuotraukomis ieškovui buvo pateikta tik 2017 m. birželio 29 d., t.y. praėjus daugiau kaip dviem mėnesiams po eismo įvykio.

Įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, kad atsakovė nevykdė TPVCAPDĮ 12 straipsnio 2 dalyje nustatytus privalomo reikalavimo iš karto po įvykio pateikti automobilį, (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūrai. Tokių įrodymų byloje nėra. Atsakovė atsiliepime pažymėjo, kad automobilį galima apžiūrėti bet kuriuo laiku iš anksto susitarus, tačiau į bylą nepateikė įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą, kad atsakovė ėmėsi veiksmų vykdydama ieškovo nurodymą pateikti automobilį apžiūrai.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė D. Z. neįvykdė savo prievolės, ieškovas pagrįstai reikalauja priteisi iš atsakovės išmokėtą draudimo išmoką, tai yra 617,04 EUR (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnis, CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, TPVCAPDĮ 12 straipsnis).

Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovo priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už 617,04 EUR priteistą bendrą sumą, skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. rugsėjo 21 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovės taip pat priteistinas 15 EUR žyminis mokestis (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Byloje pašto išlaidų suma yra mažesnė už Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios išlaidos valstybei nepriteistinos CPK 96 straipsnio 6 dalies pagrindu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui užsienio juridiniam asmeniui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiam per savo struktūrinį padalinį – AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, j.a.k. 300665654, iš atsakovĖS D. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) 617,04 EUR (šešis šimtus septyniolika eurų 04 ct) draudimo išmokos ir 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už bendrą priteistą sumą (617,04 EUR), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. rugsėjo 21 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti ieškovui užsienio juridiniam asmeniui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiam per savo struktūrinį padalinį – AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, j.a.k. į. k. 300665654, iš atsakovės D. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) 15 EUR (penkiolikos eurų) žyminį mokestį.

Informuoti atsakovą, jog žyminis mokestis valstybei turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Dalia Trumpulienė