Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-12-02 · Civilinė byla Nr. e2-33511-820/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-02
Bylos Nr.
e2-33511-820/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-27236-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaidas Pajeda
Ieškovas
akcinės bendrovės „Neo Finance“
Atsakovas
K. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-33511-820/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27236-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3; 3.2.6.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 2 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Neo Finance“ ieškinį atsakovui K. A. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Neo Finance“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo K. A. 186,30 Eur negrąžinto kredito, 9,06 Eur mokėjimo palūkanų, 15 proc. dydžio metines palūkanas už negrąžintą 186,30 Eur kreditą, skaičiuojamas nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 52,86 Eur tarpininkavimo mokesčio, 2,03 Eur kompensacinių palūkanų, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu 2018 m. birželio 30 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. K391040035, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 300 Eur kreditą 24 mėn. terminui, o atsakovas įsipareigojo kreditą grąžinti ir mokėti palūkanas bei kitus mokesčius pagal sutartį. Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė (laiku nemokėjo mėnesinių įmokų), todėl ieškovė 2019 m. rugsėjo 10 d. minėtą Vartojimo kredito sutartį vienašališkai nutraukė.

Procesinių dokumentų (ieškinio ir jo priedų kopijų, teismo pranešimo dėl atsiliepimo pateikimo) atsakovui K. A. fiziškai nepavyko įteikti jo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu. Minėtų procesinių dokumentų atsakovui įteikti per jo darbovietę taip pat nepavyko. Taikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatytą procesinių dokumentų įteikimo taisyklę, laikytina, kad nurodyti procesiniai dokumentai atsakovui įteikti jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu 2019 m. lapkričio 15 d. Per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Dėl to ieškovės prašymu priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų ieškovės pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Remiantis ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2018 m. birželio 30 d. ieškovė ir atsakovas sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. K391040035 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 300 Eur kreditą 24 mėn. terminui. Atsakovas įsipareigojo laiku grąžinti suteiktą kreditą, sumokėti ieškovei palūkanas ir tarpininkavimo mokestį sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais (Sutarties specialiosios sąlygos, bendrųjų sąlygų 3.5.2 p., 5.1-5.2 p.). Atsakovas sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, Sutartyje nustatytais terminais negrąžino kredito ir kitų mokėjimų, todėl ieškovė 2019 m. rugsėjo 4 d. pranešimu Sutartį su atsakovu vienašališkai nutraukė (Sutarties bendrųjų sąlygų 3.4.6 p., 8.4 p., 8.6 p.).

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 6.886 str. 1 d.). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

Kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs sutarties sąlygas, kredito suteikimo faktą ar Kredito sutarties nutraukimo neteisėtumą, taip pat nėra įrodymų apie gauto kredito grąžinimą, vadovaujantis aukščiau nurodytomis teisės normomis, ieškovei iš atsakovo priteistina 186,30 Eur negrąžinto kredito.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 9,06 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. rugsėjo 12 d.), 2,03 Eur kompensuojamąsias palūkanas, paskaičiuotas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2019 m. gegužės 1 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. rugsėjo 12 d.), taip pat 15 proc. dydžio metines palūkanas už negrąžintą 186,30 Eur kreditą, skaičiuojamas nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. rugsėjo 12 d.) iki visiško kredito grąžinimo ieškovei dienos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje palūkanos yra apibūdinamos kaip mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos) arba minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Pelno palūkanos iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Pagal šalių sudarytos Sutarties bendrųjų sąlygų 1.15 punktą, palūkanos – metinių fiksuotųjų palūkanų, nustatytų vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose, išraiška pinigais, kurias vartojimo kredito gavėjas privalo sumokėti Bendrovei už naudojimąsi Vartojimo kredito suma. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo Vartojimo kredito išmokėjimo Vartojimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžintas Bendrovei.

Pagal Sutarties specialiosios dalies sąlygas atsakovo mokėtinų palūkanų išraiška pinigais yra 49,20 Eur (metinė palūkanų norma – 15 proc.), šią palūkanų sumą atsakovas įsipareigojo sumokėti kaip atlyginimą už naudojimąsi 300 Eur kreditu/jo dalimis 24 mėnesių laikotarpiu pagal šalių sutartą kredito grąžinimo grafiką. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, t. y. laiku negrąžino ieškovei jos suteikto kredito bei nemokėjo Sutartimi sulygtų palūkanų, ieškovės reikalavimai priteisti jo naudai iš atsakovo 9,06 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. rugsėjo 12 d.), taip pat 15 proc. dydžio metines palūkanas už negrąžintą 186,30 Eur kreditą, skaičiuojamas nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. rugsėjo 12 d.) iki visiško kredito grąžinimo ieškovui dienos, yra pagrįsti ir tenkintini (Sutarties specialiosios sąlygos, bendrųjų sąlygų 1.6 p., 2.1 p., 5.1-5.2 p., 6.1 p., CK 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnio 2 dalis) (žr. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1504-565/2018 ir 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1596-794/2018).

CK 6.210 straipsnyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje, 6.210 straipsnyje nustatytos palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo.

Nagrinėjamu atveju šalys Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkte sulygo, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (t. y. 15 proc. dydžio metinės palūkanos) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Taigi šalys Sutarties 6.1 punktu susitarė būtent dėl kompensuojamųjų palūkanų taikymo bei jų dydžio. Kadangi atsakovas laiku neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, remiantis minėtomis Sutarties nuostatomis, ieškovės reikalavimas priteisti jos naudai iš atsakovo 2,03 Eur kompensacines palūkanas yra pagrįstas ir tenkintinas (žr. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1504-565/2018 ir 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1596-794/2018).

Ieškovė taip pat prašo priteisti jos naudai iš atsakovo 52,86 Eur tarpininkavimo mokestį. Sutarties specialiojoje dalyje yra nurodytas 31,07 Eur tarpininkavimo mokestis su nuolaida (tarpininkavimo mokestis be nuolaidos Sutartyje nėra nurodytas). Ieškovė ieškinyje nurodė, jog 31,07 Eur tarpininkavimo mokestis yra paskaičiuotas preziumuojant, kad atsakovas Sutartį vykdys tinkamai.

Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3. punkte nurodyta, jog tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis (nagrinėjamu atveju nustatytas 8,90 proc.) nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas (Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1. punktas); 1,2 procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1. punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 (trisdešimt) Eur (sutarčių bendrųjų sąlygų 5.3.2. punktas). Sutarties bendrųjų sąlygų 5.4. punkte nurodyta, jog vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Todėl šalys susitaria, kad sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, t.y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau kaip 30 dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi sutarties 5.3.2. punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta bendrovės patiriamoms išlaidoms, susijusioms su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui, sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujantis sutarties bendrųjų sąlygų 5.14 punktu nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.

Taigi pagal Sutarties nuostatas ieškovės prašomas priteisti 52,86 Eur tarpininkavimo mokestis susideda iš dviejų dalių: pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1. punktą paskaičiuota dalis (31,07 Eur), kuri yra individualiai su atsakovu aptarta, nurodyta Sutarties specialiosiose sąlygose, jos apskaičiavimo tvarka pakankamai aiški (ieškinyje nurodyta, jog paskaičiuota preziumuojant, kad atsakovas įsipareigojimus pagal sutartį vykdys tinkamai), ir pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punktą 21,79 Eur (52,86 Eur – 31,07 Eur), tarpininkavimo mokesčio dalis, kuriai pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.4. punktą Sutarties sudarymo metu nustatyta 100 procentų nuolaida.

Teismas, įvertinęs sutarties sąlygas, kuriose aptartas tarpininkavimo mokestis, daro išvadą, kad sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas 31,07 Eur tarpininkavimo mokestis su nuolaida, nurodyta šio mokesčio procentinė išraiška – 8,90 proc., jo apskaičiavimo tvarka sutarties sudarymo metu buvo pakankamai aiški, šis mokestis yra įskaičiuotas į bendrą vartojimo kredito sumą, kurią atsakovas turi sumokėti. Be to, iš sutarties specialiųjų ir bendrųjų sąlygų 1.5 punkto matyti, kad ieškovė, sudarydama sutartį, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, t. y., asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 2 straipsnio 14 dalis), todėl turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas. Pažymėtina, jog šiuo klausimu jau yra susiformavusi nuosekli apeliacinės instancijos teismo praktika (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-949-852/2019; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-979-577/2019, 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1036-852/2019 ir kt.).

Pagal sutartį bendra vartojimo kredito kaina, įskaičius 31,07 Eur tarpininkavimo mokestį, yra 80,27 Eur (49,20 Eur palūkanų + 31,07 Eur tarpininkavimo mokestis) (VKĮ 2 straipsnio 3 dalis). Taigi, bendra vartojimo kredito kaina, o tuo pačiu ir tarpininkavimo mokesčio dydis su nuolaida atitinka protingumo ir pagrįstumo kriterijus, taip pat sąžiningos verslo praktikos reikalavimus bei nepažeidžia vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros (VKĮ 21 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovei iš atsakovo priteisiama 31,07 Eur dydžio tarpininkavimo mokesčio dalis.

Tuo tarpu pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 ir 5.14 punktus, sutartyje nustatyta nuolaida kitai tarpininkavimo mokesčio daliai, apskaičiuotai pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punktą, yra sąlyginė ir taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia), ir tik pažeidus vartojimo kredito sutartį, t.y. daugiau kaip 30 dienų praleidus bent vienos įmokos mokėjimo terminą, minėta nuolaida nėra taikoma. Taigi ši tarpininkavimo mokesčio dalis, paskaičiuota pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punktą, ir mokama tik esant Sutarties pažeidimui, savo esme yra netesybos (CK 6.71 straipsnis) (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-949-852/2019 ir kt.).

Pagal VKĮ 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Taigi vadovaujantis minėta nuostata susitarimas dėl tarpininkavimo mokesčio dalies, kuri skaičiuojama tik kredito gavėjui pažeidus sutartį, yra negalimas.

CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimų pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalyje įtvirtinta bylą nagrinėjančio teismo pareiga vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio.

Teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytu teisiniu reguliavimu bei įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, tai yra jog ieškovo prašomo priteisti tarpininkavimo mokesčio kintama dalis ir apskaičiavimo tvarka nėra aiški, šio mokesčio dydis nebuvo žinomas sutarties sudarymo metu pačiai ieškovei ir nebuvo individualiai aptartas su atsakove, daro išvadą, kad sutarties sąlyga dėl tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo ir taikymo yra nesąžininga vartotojo atžvilgiu. Dėl nurodytų priežasčių sutarties sąlyga dėl tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies (sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2 punktas) apskaičiavimo ir taikymo atsakovei pripažintina negaliojančia kaip nesąžininga vartotojo atžvilgiu ex officio (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalis, 9 dalis). Pripažinus sutarties sąlygą dėl tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies negaliojančia, atmetamas ieškovės reikalavimas dėl 21,79 Eur kintamos tarpininkavimo mokesčio dalies priteisimo iš atsakovo.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (228,46 Eur), skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 13 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Ieškovė patyrė 120 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro ieškovės sumokėtas 15 Eur žyminis mokestis bei 105 Eur išlaidos už procesinių dokumentų parengimą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies (patenkinta 91 proc. reikalavimų), ieškovei iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteisiama 109,20 Eur bylinėjimosi išlaidų (120 Eur x 91 proc.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (5,37 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur), valstybės naudai iš atsakovo priteisiama 5,37 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 5 dalimi ir 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio 2018 m. birželio 30 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. K391040035 Bendrosios dalies sąlygas ir Bendrosios dalies sąlygas, susijusias su Tarpininkavimo mokesčio sudedamosios dalies, nustatytos Bendrosios dalies 5.3.2. punkte, apibrėžimu ir paskaičiavimu.

Priteisti iš atsakovo K. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei AB „Neo Finance“ (j. a. k. 303225546) 186,30 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt šešių eurų ir 30 ct) skolą už negrąžintą kreditą, 9,06 Eur (devynis eurus ir 6 ct) mokėjimo palūkanų, 15 (penkiolikos) proc. dydžio metines palūkanas už negrąžintą 186,30 Eur kreditą, skaičiuojamas nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. rugsėjo 12 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 2,03 Eur (du eurus ir 3 ct) kompensacinių palūkanų, 31,07 Eur (trisdešimt vieną eurą ir 7 ct) tarpininkavimo mokesčio, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (228,46 Eur), skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 109,20 Eur (vieną šimtą devynis eurus ir 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atmesti ieškinį likusioje dalyje.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo K. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5,37 Eur (penkis eurus ir 37 ct) bylinėjimosi išlaidų. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnyje nustatyta tvarka – per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo, paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo

Ieškovė turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vaidas Pajeda