- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-23
- Bylos Nr.
- 1A-375-988/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15735-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Julita Dabulskytė-Raizgienė, Darius Pranka, Ugnius Trumpulis
- Nuteistasis
- D. S., M. Z., A. K.
- Advokatai
- Raimundas Gargasas, Algirdas Gurauskas, Aleksandras Palamarčukas
- Kategorijos
- 1.2.23.1.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str. 1 d.)
- 1.2.23.1.2Privilegijuotas neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str. 2 d.)
- 1.2.23.2.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti arba jų platinimas (BK 260 str. 1 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ugniaus Trumpulio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. S., M. Z. ir A. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo
D. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį 51 (penkiasdešimt vieno) MGL (tai atitinka 2 550 Eur (du tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt eurų) dydžio baudos bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. S. skirta bausmė – 34 (trisdešimt keturių) MGL (tai atitinka 1 700 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus eurų) dydžio bauda.
Į bausmės laiką D. S. įskaitytas jo laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. balandžio 17 d., 21.25 val., iki 2019 m. balandžio 19 d., 18.05 val., (2 dienos), vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis 1 (vieną) laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai, ir paskirta D. S. galutinė bausmė – 30 (trisdešimt) MGL (tai atitinka 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) dydžio bauda.
M. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 30 (trisdešimt) MGL (tai atitinka 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) dydžio baudos bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. Z. skirta bausmė – 20 (dvidešimt) MGL (tai atitinka 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) dydžio bauda.
Į bausmės laiką M. Z. įskaitytas jo laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. balandžio 19 d., 14.20 val., iki 2019 m. balandžio 19 d., 17.05 val. (1 diena), vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis 1 (vieną) laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai, ir paskirta M. Z. galutinė bausmė – 18 (aštuoniolikos) MGL (tai atitinka 900 Eur (devynis šimtus eurų) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė pridėta prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės ir paskirta M. Z. galutinė subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai ir 4 (keturi) mėnesiai laisvės apribojimo su 18 (aštuoniolikos) MGL (tai atitinka 900 Eur (devynis šimtus eurų) dydžio bauda, paliekant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. nuosprendžiu paskirtus įpareigojimus bei jų įvykdymo terminus.
A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. K. skirta galutinė bausmė – 2 (dveji) metai ir 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo.
Paskirtą laisvės atėmimo bausmę nuspręsta paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo A. K. faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką A. K. įskaitytas jo laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. balandžio 19 d., 15.10 val., iki 2019 m. balandžio 20 d., 11.10 val., (1 (viena) diena), 1 (vieną) laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. D. S. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė narkotinę medžiagą, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, o būtent: jis ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo 4,747 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), po ko 2019 m. balandžio 17 d., apie 21.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, nusipirkdamas iš A. K. neteisėtai įgijo 0,515 g narkotinės medžiagos – kokaino, laikė minėtas narkotines medžiagas su savimi, kol 2019 m. balandžio 17 d., apie 21.10 val., prie pastato, (duomenys neskelbtini), sustabdžius jo vairuojamą automobilį BMW 320 TD, valst. Nr. LDK KA44, policijos pareigūnai dalinės apžiūros metu dešinėje kelnių kišenėje rado ir paėmė permatomą polietileninį maišelį su nurodytu kiekiu narkotinės medžiagos – kokainu, o pristačius jį į Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato OVS patalpas, Žirmūnų g. 139 A., Vilniuje, 21.25 val., pilnos apžiūros metu kojinėje rado ir paėmė plastikinį maišelį su nurodytu kiekiu narkotinės medžiagos – kanapių. Šiais savo veiksmais D. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.
2. M. Z. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, o būtent: jis 2019 m. balandžio 19 d., apie 14.10 val., prie pastato, (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, nusipirkdamas už 70 eurų iš A. K. neteisėtai įgijo 0,049 g narkotinės medžiagos – kokaino, kurią laikė su savimi, kol 2019 m. balandžio 19 d., apie 14.20 val., UAB „I.“ patalpose, (duomenys neskelbtini), minėtą narkotinę medžiagą, paruoštą vartojimui, persirengimo spintelėje rado ir paėmė policijos pareigūnai. Šiais savo veiksmais M. Z. padarė nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
3. A. K. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo ir laikė narkotines ir psichotropinę medžiagas bei gabeno, pardavė narkotinę medžiagą, o būtent: jis tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos – kokaino, psichotropinės medžiagos – MDMA ir 3-chloroetkatinono, kurias laikė savo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), ir jas platino, t. y. 2019 m. balandžio 17 d., apie 21.10 val., savo namo, (duomenys neskelbtini), kieme narkotinę medžiagą – kokainą, kurios masė 0,515 g, pardavė D. S., 2019 m. balandžio 19 d., apie 14.10 val., narkotinę medžiagą – kokainą, laikydamas prie savęs gabeno automobiliu „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki pastato, (duomenys neskelbtini), kur automobilių stovėjimo aikštelėje už 70 eurų narkotinę medžiagą – kokainą, kurios masė 0,049 g, pardavė M. Z., likusią dalį – psichotropinę medžiagą – MDMA, kurios masė 6,198 g, narkotinę medžiagą – kokainą keturiose plastikinėse pakuotėse, kurios bendroji masė 3,902 g, kokainą dvejose plastikinėse pakuotėse, kurios bendroji masė 1,463 g, ir psichotropinę medžiagą – 3–chloroetkatinoną, kurios kiekio nustatyti nėra galimybės, laikė gyvenamojoje vietoje, Kolektyvo g. 36, Vilniuje, bei narkotinę medžiagą – kokainą, kurios masė 0,206, laikė lauko pavėsinėje iki 2019 m. balandžio 19 d., apie 15.20 val., kuomet minėtas narkotines ir psichotropines medžiagas atliktos kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai. Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai
4. D. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 20 d. nuosprendžio dalį, kuria paskirta D. S. galutinė bausmė – 1 500 Eur baudos bausmė, paskiriant jam mažesnę baudą.
4.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas baudos dydį, neatsižvelgė į tai, kad 1 500 Eur dydžio bauda yra daugiau nei dvigubai didesnė nei minimalūs dviejų mėnesių dydžio darbo užmokesčiai, be to, į tai, kad ekonominė situacija Lietuvoje šiuo metu sudėtinga.
4.2. Be to, apelianto nuomone, nuosprendyje nurodytas terminas, per kurį D. S. privalo sumokėti jam paskirtą baudą, yra per trumpas.
5. M. Z. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 20 d. nuosprendžio dalį, kuria paskirta M. Z. galutinė bausmė – 900 Eur baudos bausmė, paskiriant jam mažesnę baudą bei nustatant ilgesnį terminą sumokėti baudą.
5.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas baudos dydį, neatsižvelgė į tai, kad minimali mėnesio alga šiuo metu Lietuvoje yra 607 Eur, o atskaičius mokesčius išmokama apie 500 Eur. Taigi nustatytas baudos dydis yra beveik dvigubai didesnis nei minimalus dviejų mėnesių dydžio darbo užmokesčių dydis. Tokiu atveju M. Z. nebeliktų piniginių lėšų pragyvenimui.
6. A. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 20 d. nuosprendžio dalį, kuria paskirta A. K. galutinė bausmė – 2 (dvejų) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose – paskiriant jam švelnesnę bausmę, tai yra trumpiausio BK 260 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatyto termino laisvės atėmimo bausmę.
6.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad 4 metų laisvės atėmimo bausmė yra per daug griežta.
6.2. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad jis dirba ir išlaiko šeimą. A. K. sutuoktinė nedirba, kadangi šeimoje auga kelių mėnesių kūdikis. Iš viso nuteistojo šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai. A. K. šeimos pragyvenimo šaltinis yra jo gaunamas darbo užmokestis. Atliekant nuosprendžiu nustatyto dydžio laisvės atėmimo bausmę labai stipriai nukentėtų šeima, kadangi ji liktų be pragyvenimo šaltinio.
6.3. A. K. pažymi, kad jis supranta, jog pasielgė labai blogai. Darydamas nusikalstamą veiką nepagalvojo, kad gali labai stipriai nukentėti jo šeima. A. K. jau padarė išvadas ir pasižada ateityje daugiau niekada nenusikalsti ir griežtai laikytis visų įstatymų reikalavimų.
7. Atsiliepimo į apeliacinius skundus negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
8. Šioje byloje apeliaciniais skundais ginčijami nuteistiesiems paskirtų bausmių dydžiai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistųjų kaltė padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Vilniaus miesto apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų įvertino įrodymus ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Atsižvelgiant į tai, ir nenustačius byloje padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, teisėjų kolegija pasisako tik apeliacinių skundų ribose.
9. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 20 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas – nuteistiesiems paskirtos bausmės už padarytas atskiras nusikalstamas veikas (taip pat nuteistajam M. Z. paskirta galutinė subendrinta bausmė) nėra per griežtos, todėl jį keisti ar naikinti nėra pagrindo.
10. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymima, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį.
11. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pagal baudžiamosios teisės doktriną skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytas nusikalstamas veikas bei kaltą asmenį. Apeliacinės instancijos teismas nurodo ir tai, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas skirdamas bausmę atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, skirdamas bausmę teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi. Vienas iš uždavinių, kurio siekiama skiriant bausmę – teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kuris, visų pirma, pasireiškia tuo, jog teismas turi skirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) asmens padarytai nusikalstamai veikai. Taip pat įstatymo leidėjas konstruodamas sankcijas už Baudžiamajame kodekse uždraustas veikas vadovaujasi teisingumo principu ir nustato tokias sankcijų ribas, kurios leistų teismui, skiriančiam konkrečią bausmę, parinkti nusikaltusiam asmeniui įstatymą bei individualias bylos aplinkybes atitinkančią bausmę. BK 54 straipsnyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.
Dėl D. S. paskirtos bausmės
12. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, šios nutarties 11 punkte nurodytų reikalavimų nepažeidė ir nuteistajam D. S. paskyrė teisingą bausmę už šioje byloje nustatytą nusikalstamą veiką.
13. D. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje. Nuteistojo padarytas nusikaltimas vertinamas kaip pavojingas tiek pagal pavojingumo pobūdį ir laipsnį, tiek pagal konkrečias jo padarymo aplinkybes, atitinkantis rūšinį tokių nusikalstamų veikų pavojingumą. Nuteistasis D. S. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingą jos pobūdį, norėjo taip veikti, neteisėtai disponavo dviejų rūšių narkotinėmis medžiagomis.
14. D. S. Lietuvos Respublikoje iki šio nusikaltimo padarymo nebuvo teistas, buvo baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 67-69), dirba. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Apylinkės teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
15. Atsižvelgdamas į aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta D. S. paskyrus švelniausią bausmės rūšį – baudą.
16. D. S. apylinkės teismas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nubaudė 51 MGL bauda, kurią sumažino trečdaliu ir įskaitė laikino sulaikymo laiką. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą už nesunkų nusikaltimą skiriama bauda nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio. Taigi nuteistajam paskirta bausmė yra beveik minimalaus dydžio. Teisėjų kolegijos vertinimu, parenkant tokio dydžio baudos bausmę buvo tinkamai įvertintos visos nuteistojo asmenybę ir padarytą nusikaltimą teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, paskirta bausmė yra beveik minimalaus dydžio, todėl dar labiau ją mažinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
17. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje numatytas dviejų mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar kitas teismo nustatytas terminas, per kurį turi būti sumokėta bauda teritorinei mokesčių inspekcijai. Šiuo atveju apylinkės teismas pagrįstai nustatė būtent įstatyme numatytą baudos sumokėjimo terminą, kuris atsižvelgiant į baudžiamojo proceso tikslus, paskirtos baudos galutinį dydį ir nuteistojo turtinę padėtį, apeliacinės instancijos teismo sumažintą baudą laikomas pakankamai protingu. Kartu pažymima ir tai, kad po nuosprendžio įsiteisėjimo nuteistasis motyvuotu prašymu gali kreiptis į nuosprendį priėmusį teismą prašydamas pailginti nustatytą baudos sumokėjimo terminą.
Dėl M. Z. paskirtos bausmės
18. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, šios nutarties 11 punkte nurodytų reikalavimų nepažeidė ir nuteistajam M. Z. paskyrė teisingą bausmę už šioje byloje nustatytą nusikalstamą veiką bei galutinę subendrintą bausmę.
19. M. Z. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje. Nuteistojo padaryta veika vertinama kaip pavojinga tiek pagal pavojingumo pobūdį ir laipsnį, tiek pagal konkrečias jos padarymo aplinkybes, atitinkantis rūšinį tokių nusikalstamų veikų pavojingumą. Nuteistasis M. Z. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingą jos pobūdį, norėjo taip veikti, neteisėtai disponavo vienos rūšies narkotine medžiaga, nedideliu jos kiekiu.
20. M. Z. Lietuvos Respublikoje iki šio nusikaltimo padarymo nebuvo teistas, buvo teistas po jos padarymo, nebaustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 104-105), dirba. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Apylinkės teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
21. Atsižvelgęs į aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta M. Z. paskyrus švelniausią bausmės rūšį – baudą.
22. M. Z. apylinkės teismas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nubaudė 30 MGL bauda, kurią sumažino trečdaliu ir įskaitė laikino sulaikymo laiką. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą už nesunkų nusikaltimą skiriama bauda nuo 15 iki 500 MGL dydžio. Taigi nuteistajam paskirta bausmė yra labai artima minimaliam baudos dydžiui. Teisėjų kolegijos vertinimu, parenkant tokio dydžio baudos bausmę buvo tinkamai įvertintos visos nuteistojo asmenybę ir padarytą nusikalstamą veiką teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, paskirta bausmė yra beveik minimalaus dydžio, todėl dar labiau ją mažinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Dėl A. K. paskirtos bausmės
23. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, šios nutarties 11 punkte nurodytų reikalavimų nepažeidė ir nuteistajam A. K. paskyrė teisingą bausmę už šioje byloje nustatytą nusikalstamą veiką.
24. A. K. padarė vieną sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Nuteistojo padarytas nusikaltimas vertinamas kaip pavojingas tiek pagal pavojingumo pobūdį ir laipsnį, tiek pagal konkrečias jo padarymo aplinkybes, atitinkantis rūšinį tokių nusikalstamų veikų pavojingumą. Nuteistasis A. K. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingą jos pobūdį, norėjo taip veikti, neteisėtai disponavo kelių rūšių narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis.
25. A. K. Lietuvos Respublikoje iki šio nusikaltimo padarymo buvo teistas tris kartus, du kartus už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą (vieną kartą už panašaus pobūdžio), nebaustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 83), dirba. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Apylinkės teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
26. Pažymima, kad nors apylinkės skirdamas bausmę nenurodė aplinkybių, susijusių su A. K. šeima, t. y. kad jis vedęs, turi du nepilnamečius vaikus, tačiau apygardos teismas, vertindamas paskirtos bausmės dydį, atsižvelgia ir į šias aplinkybes. Vis tik šios aplinkybės nesudaro pagrindo mažinti jam paskirtos bausmės. Atsižvelgdamas į aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta A. K. paskyrus vienintelę sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. To savo skunde neginčija ir pats nuteistasis.
27. A. K. apylinkės teismas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nubaudė 4 metų laisvės atėmimo bausme, kurią sumažino trečdaliu ir įskaitė laikino sulaikymo laiką. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už šį nusikaltimą skiriama laisvės atėmimo bausmė nuo 2 iki 8 metų. Taigi nuteistajam paskirta bausmė yra mažesnė nei vidurkis. Teisėjų kolegijos vertinimu, parenkant tokio dydžio laisvės atėmimo bausmę buvo tinkamai įvertintos visos nuteistojo asmenybę ir padarytą nusikaltimą teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, todėl dar labiau ją mažinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Pažymima ir tai, kad paskutiniu nuosprendžiu A. K. buvo nuteistas laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, buvo lygtinai paleistas, o iš probuojamų asmenų duomenų registro išregistruotas 2018 m. gegužės 2 d. Taigi paskirta laisvės atėmimo bausmė jam poveikio nepadarė, o jis nepraėjus nei metams nuo bausmės atlikimo vėl padarė naują sunkų nusikaltimą. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad šiuo nuosprendžiu pagrįstai buvo paskirta kiek didesnė laisvės atėmimo bausmė nei 2013 m. lapkričio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, nes šioje byloje už tokio paties nusikaltimo padarymo A. K. teisiamas jau trečią kartą.
28. Minėta, kad teisingumas visų pirma reiškia įstatymo nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas. Visuomenės interesas ir baudžiamojo įstatymo tikslas reiškia, kad kiekvienam kaltam asmeniui būtų paskirta tinkama, individualizuota, proporcinga ir teisinga bausmė. Sprendžiant, ar šioje byloje yra pagrindas dar labiau švelninti nuteistajam A. K. paskirtą bausmę (pagal jo skundą), atsižvelgiama į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, kurios neleidžia dar labiau švelninti jam paskirtos bausmės. Priešingu atveju paskirta bausmė bus neproporcinga padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, neatliks savo funkcijų, nerealizuos paskirties, nepasieks tikslų, įtvirtintų baudžiamajame įstatyme. Konstatuojama, kad per švelni bausmė ne tik, kad nenubaus A. K., bet ir neatgrasys (nesulaikys) nei jo, nei kitų asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo. Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko padarytą įstatymo pažeidimą – skiriama bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją.
29. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 20 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistųjų D. S., M. Z. ir A. K. apeliacinius skundus atmesti.