- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-09-25
- Bylos Nr.
- N1-126-633/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06736-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algis Vieraitis
- Nukentėjusysis
- R. M.
sekretoriaujant D. B., dalyvaujant prokurorui R. M., nukentėjusiajai R. M. (buvusi pavardė – (duomenys neskelbtini), jos atstovei advokatei L. B., gynėjui advokatui J. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :
a) V. J., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, išsituokusi, turinti 1 nepilnametį vaiką išlaikytinį, profesinio išsilavinimo, nedirbanti – registruota ieškančia darbo bedarbe Užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį;
b) R. D., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, išsituokusi, turinti 4 nepilnamečius vaikus išlaikytinius, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti – registruota ieškančia darbo bedarbe Užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini), teista : 1) 2018 m. sausio 17 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 151¹ straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnio 1 d. – 6 mėn. laisvės apribojimo, 2) 2019 m. kovo 12 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį – 1 m. laisvės apribojimo (bausmes atlikusi, teistumai neišnykę ir nepanaikinti),
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį;
c) L. M., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nesusituokęs, turintis 1 nepilnametį vaiką išlaikytinį, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis – atliekantis terminuoto laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas : 1) 2017 m. birželio 14 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį , 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnį – 1 m. laisvės apibojimo, 2) 2017 m. liepos 25 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnį - 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo, vykdymas atidėtas 1 m. 2 mėn.; 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, 3) 2018 m. sausio 23 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį, 63 straipsnį - 1 m. 2 mėn. 10 d. terminuoto laisvės atėmimo, 4) 2018 m. vasario 2 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnį - 1 m. 7 mėn. terminuoto laisvės atėmimo, 5) 2018 m. vasario 9 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnį - 1 m. 3 mėn. terminuoto laisvės atėmimo, 6) 2018 m. kovo 5 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnį, 64¹ straipsnio 1 dalį - 10 mėn. terminuoto laisvės atėmimo; 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi subendrintos bausmės, paskirtos 2018 m. sausio 23 d., 2018 m. vasario 2 d., 2018 m. vasario 9 d. ir 2018 m. kovo 5 d. nuosprendžiais bei nustatyta subendrinta bausmė - 2 m. 5 mėn. terminuoto laisvės atėmimo; 2019 m. vasario 4 d. atleistas nuo bausmės atlikimo dėl amnestijos akto; 2019 m. gegužės 20 d. nutartimi panaikinta priežiūra ir grąžintas atlikti likusios bausmės – 1 m. 3 mėn. 5 d. terminuoto laisvės atėmimo, 7) 2019 m. liepos 29 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 64 straipsnį, 64¹ straipsnio 1 dalį - 1 m. 2 mėn. 3 d. terminuoto laisvės atėmimo, 8) 2019 m. rugsėjo 24 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, 63, 64¹ straipsnius – 1 m. 6 mėn. 20 d. terminuoto laisvės atėmimo, 9) 2019 m. lapkričio 15 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, 64¹ straipsnio 1 dalį – 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo, 10) 2019 m. gruodžio 17 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – 1 m. terminuoto laisvės atėmimo, 11) 2019 m. gruodžio 19 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 2 m. terminuoto laisvės atėmimo; 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartimi subendrintos bausmės, paskirtos 2019 m. rugsėjo 24 d., lapkričio 15 d., gruodžio 17 d. ir gruodžio 19 d. nuosprendžiais ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 4 m. terminuoto laisvės atėmimo, skaičiuojant nuo 2019 m. birželio 27 d. (nutartis neįsiteisėjusi, teistumai neišnykę ir nepanaikinti),
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 ir 2 dalis bei 284 straipsnį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Kaltinamasis L. M. 2019 m. vasario 17 d. apie 3.00 val. įvažiavime į Mindaugo g. 2/J. Basanavičiaus g. 40, Kybartų m. Vilkaviškio r. sav. namo kiemą, kitų asmenų akivaizdoje – viešoje vietoje, vykstant konfliktui tarp M. D. (M. D.) ir pastarojo buvusios sutuoktinės R. D. dėl bendravimo su jų bendru nepilnamečiu vaiku ir tarpusavio santykių, tyčia 2-3 kartus smogė M. D. kumščiais į galvą bei jam nukritus dar kartą spyrė į galvą, padarydamas nukentėjusiajam nubrozdinimus kaktoje, kraujosruvas kairės akies vokų-paakio-skruosto, kairio smilkinkaulio speninės dalies srityje, kaklo kairėje pusėje taip pat apatinio žandikaulio abipusį pakrumplinių ataugų lūžimą ir tuo nesunkiai sutrikdė jam sveikatą, taip pat sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką,
po šito, apieškojęs nukentėjusiojo M. D. drabužius, iš jų kišenėje buvusios piniginės nukentėjusiojo akivaizdoje – atvirai, pagrobė 110 Eur M. D. pinigų.
Šiais veiksmais kaltinamasis L. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje (idealioji nusikaltimų sutaptis), o taip pat 178 straipsnio 2 dalyje (realioji nusikaltimų sutaptis).
2. Kaltinamieji V. J., R. D. ir L. M., veikdami bendrai, 2019 m. vasario 17 d. apie 3.00 val. įvažiavime į Mindaugo g. 2/J. Basanavičiaus g. 40, Kybartų m. Vilkaviškio r. sav. namo kiemą, kitų asmenų akivaizdoje – viešoje vietoje, vykstant konfliktui tarp M. D. (M. D.) ir pastarojo buvusios sutuoktinės R. D. dėl bendravimo su jų bendru nepilnamečiu vaiku ir tarpusavio santykių, tyčia vartojo fizinį smurtą prieš M. D. draugę R. M. (buvusi pavardė – (duomenys neskelbtini): V. J. sugriebusi už plaukų pertempė ją iš lengvojo automobilio „Mazda 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio keleivio sėdynės į vairuotojo, sudavė savo galva smūgį nukentėjusiai į veidą, ištempė ją už plaukų iš automobilio ant žemės ir čia toliau tąsė, prisijungusi prie pastarosios veiksmų, R. D. taip pat sugriebė nukentėjusiąją ir ją tampė už plaukų, nukentėjusiajai R. M. įsėdus atgal ant vairuotojo sėdynės, prisijungdamas prie kitų kaltinamųjų veiksmų į automobilį ant galinės sėdynės už jos įsėdęs L. M. apjuosė nukentėjusiąją per liemenį saugos diržu, užsuko už sėdynės atlošo rankas ir ją stipriai spaudė prie sėdynės, tokiu bendru fiziniu smurtu kaltinamieji padarė nukentėjusiajai R. M. veido sumušimą, paviršinį nosies sužalojimą, kairiojo kelio sumušimą, taip pat kraujosruvas veide, abiejose rankose, nubrozdinimą kairio kelio srityje ir tuo nežymiai sutrikdė jai sveikatą, taip pat sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką,
po šito, kaltinamasis L. M., apieškojęs automobilio saloną, nuo galinės sėdynės slapta pagrobė 64 Eur vertės buteliuką moteriškų kvepalų „Cerruty 1881“ bei iš ant sėdynės rankinėje buvusios nukentėjusios R. M. piniginės slapta pagrobė jos 370 Eur pinigus, taip bendrai slapta pagrobdamas 434 Eur svetimo R. M. turto.
Šiais veiksmais kaltinamosios V. J. ir R. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, o kaltinamasis L. M. - nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir 178 straipsnio 1 dalyje (realioji nusikaltimų sutaptis).
I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas.
3. Kaltinamoji V. J. teisiamajame posėdyje pareiškė, jog kalta prisipažįstanti dalinai, pripažįsta sudavusi į veidą nukentėjusiajai R. M., tačiau tai padariusi ne galva, o rankos delnu, daugiau jokio kito smurto prieš nukentėjusiąją nevartojusi. Šiai kaltinamajai atsisakius teisiamajame posėdyje duoti parodymus dėl bylos esmės, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 4 dalimi nustatyta tvarka buvo ištirti šios kaltinamosios ikiteisminio tyrimo proceso etape atliktų apklausų ir akistatų protokolai, kuriuose ši kaltinamoji paaiškinusi, kad prieš įvykį jai būnant su kitais kaltinamaisiais L. M. motinos namuose Kybartų m. Mindaugo gatvėje, jos dukrai kaltinamajai R. D. paskambino buvęs jos sutuoktinis nukentėjusysis M. D. ir prašė nakvynei jos buto raktų. M. D. paprašiusi ją eiti kartu, jos abi nuėję ant įvažiavimo į kiemą, kur buvo sutarta perduoti raktus. Privažiavo automobilis, kurį vairavo M. D., o greta jo priekyje sėdėjo pirmą kartą matyta moteris, kaip vėliau paaiškėjo nukentėjusioji R. M., jie abu buvo neblaivūs. Prasidariusi automobilio dureles R. M. nestipriai įspyrusi jai į koją, išvadinusi „kekše“. Už tai supykusi ji, V. J., viena savo ranka sugriebė nukentėjusiąją už plaukų, o kitos delnu sudavė jai per veidą. Tuo pat metu susikivirčijo ir susistumdė dukra R. D. ir M. D., tai pamatęs ir priėjęs kaltinamasis L. M. stipriai stūmė M. D., nuo ko šis nukrito ir gulėjo ant žemės. Kad L. M. būtų daugiau smurtavęs prieš M. D., ji nemačiusi, taip pat nemačiusi ir to, kad L. M. būtų įsėdęs į nukentėjusiųjų automobilį ir ten, ar tai lauke smurtavęs prieš R. M., jos dukra R. D. prieš R. M. taip pat nesmurtavusi (2 t., b. l. 166-167, 171).
4. Kaltinamoji R. D. teisiamajame posėdyje pareiškė, kad kalta visiškai neprisipažįstanti, kadangi nei jai inkriminuoto kaltinamajame akte, nei jokio kitokio smurto prieš nukentėjusiąją R. M. ji nevartojusi. Šiai kaltinamajai taip pat atsisakius teisiamajame posėdyje duoti parodymus dėl bylos esmės, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 4 dalimi nustatyta tvarka buvo ištirti šios kaltinamosios ikiteisminio tyrimo proceso etape atliktų apklausų ir akistatų protokolai, kuriuose ši kaltinamoji paaiškinusi, kad įvykio išvakarėse apie 20 val. ji su kaltinamuoju L. M., seserimi L. M. (buvusi pavardė – (duomenys neskelbtini) ir jos dabar jau sutuoktiniu N. M. nuėjo pas brolį D. J., kad pasimatyti su ten besisvečiavusiu buvusiu sutuoktiniu ir jos vieno iš vaikų tėvu M. D., šis buvo atvykęs su jai nepažįstama drauge Roberta (nukentėjusiąja R. M.), M. D. veide matė mėlynę. Ji pradžioje su M. D., o po to ir į jų barnį įsiterpusia drauge R. M., susikivirčijo dėl M. D. bendravimo su jų bendru vaiku, apsistumdė, po to išėjo. Apie 22 val. su ja buvusiam L. M. paskambinęs M. D. paprašė jį padėti nusipirkti degtinės. Apie 23 val. jai paskambinęs L. M. pasakė, kad jie jau grįžo, M. D. prašė duoti nakvynei savo buto raktus, ji sutiko ir kartu su motina V. J. išėjo į L. M. motinos namų kiemą, kur išlipę ir sustoję prie automobilio jų laukė M. D., R. M. ir L. M.. Joms priėjus, jos motina V. J. susibarė ir išsikoliojo su R. M. dėl to, kad ši kišasi ne į savo reikalaus, tačiau smurto tarp jų ji nemačiusi. Tuo pat metu ji vėl susiginčijo ir susistumdė su M. D., tai pamatęs L. M. sugriebė M. D., jam smūgiavo, tas nukrito ant žemės. Nei ji, nei L. M. smurto prieš R. M. nevartojo, į nukentėjusiųjų automobilį patekę nebuvo, jie taip pat nevogė iš nukentėjusiųjų nei kvepalų, nei pinigų. Pasibaigus įvykiui jo vietoje ji matė sulaužytus R. M. akinius bei rado ant žemės M. D. piniginę, kurią ji šiam grąžino. Rytojaus dieną jiems susitikus pas D. J., nukentėjusieji pareiškė jiems pretenzijas dėl neva tai pavogtų jų daiktų ir pinigų, tačiau jie jas atmetė (2 t., b. l. 100-101, 103-104, 108-109).
5. Kaltinamasis L. M. teisiamajame posėdyje pareiškė, jog kaltu prisipažįstantis dalinai, jis pripažįsta inkriminuotą jam nukentėjusiojo M. D. sumušimą, tačiau neigia bet kokį smurtą nukentėjusios R. M. atžvilgiu, taip pat, kad buvo patekęs į nukentėjusių automobilį, iš jo pavogė kvepalus bei R. M. pinigus, o taip pat, kad apieškojo jo sumušto M. D. drabužius ir iš kišenėje rastos piniginės pavogė šio pinigus. Toliau dėl bylos esmės šis kaltinamasis teismui paaiškino, kad su nukentėjusiu M. D. jo santykiai buvę blogi dėl to, kad jie artimai bendravę su ta pačia moterimi (kaltinamąja R. D.), nukentėjusią R. M. matęs pirmą kartą. Įvykio išvakarėse, dar dienos metu, jis Kybartų m. buvo susiskambinęs ir susitikęs su M. D., bendravo, važiavo šio automobiliu į parduotuvę. Vėliau, jau vakare, M. D. paprašytas ėjo kartu su ja, jos seserimi ir dabartiniu vyru susitikti su M. D. į R. D. brolio D. J. butą. Šio susitikimo metu jis taip pat su niekuo nekonfliktavo. Dar po kurio laiko jam paskambinęs M. D. prašė jam padėti nusipirkti degtinės, jis sutikęs, važiavę trise su abiem nukentėjusiais, vairavęs M. D., greta jo sėdėjusi jo draugė, o jis pats - ant galinės sėdynės, rankinė su pinigine buvo pas R. M., ši jam padavusi 7 Eur pinigų 1 buteliui degtinės, kurį jis jiems nupirkęs. Po to jie atvažiavę į kiemą prie jo motinos namų, ten buvusi R. D., kuriai paskambinęs M. D. paprašė leisti pernakvoti ir tam paduoti buto raktus, R. D. sutikusi, netrukus atėjusi kartu su savo mama V. J.. Pirmiausiai susibarė visos trys moterys, tačiau kad būtų smurtavusios viena kitos atžvilgiu, tame tarpe tąsęsi už plaukų, teigia nematęs (apklausiamas po 3 parų nuo įvykio kaltinamasis nurodė priešingai – kad kaltinamoji V. J. buvo įsikibusi į plaukus nukentėjusiajai R. M. ir liudytojas S. M. jas skyręs (3 t., b. l. 12-14). Pati R. M. sėdėjo automobilyje priekinėje keleivio sėdynėje, buvo atidarytos vairuotojo durys, kitų durų jie neatidarinėjo, į vidų nelipo, iš automobilio salono nieko nepaėmė. Vienu momentu susikivirčijo ir susistumdė R. D. su nukentėjusiuoju M. D., tuomet jis, norėdama užstoti R. D., prišoko prie M. D. ir kumščiais sudavė keletą smūgių jam į veidą, šis nukrito ant žemės, pagulėjo kelias minutes ir pats atsikėlė, jis jį daugiau nebemušė, drabužių neapieškojo ir pinigų iš piniginės nevogė, piniginės nematė. R. M. kvepalų jis taip pat nematęs ir nevogęs.
6. Nukentėjusi R. M. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad nusikaltimų išvakarėse su buvusiu draugu M. D. buvo atvykusi pasidaryti tatuiruotę pas D. J. Kybartų m. Ji iš namų pasiėmusi virš 400 Eur, po degalų automobiliui, alkoholio ir maisto pirkinių pinigus vėl susiskaičiavo ir piniginėje jų turėjo 370 Eur. Draugas M. D. su savimi piniginėje taip pat turėjo pinigų, mano 100-200 Eur. Tiek ji pati, tiek M. D. iki įvykio buvę visiškai sveiki – visus jiems teismo medicinos specialisto konstatuotus kūno sužalojimus padarė būtent kaltinamieji, kuriuos visus ji mačiusi pirmą kartą, tačiau pažinojęs M. D.. Vakarą jie praleidę pas D. J., vartoję alkoholį, jautusi apsvaigimą, tačiau esminius tolimesnių įvykių momentus prisimenanti. Pamenanti, kad su M. D. išsinuomotu automobiliu, kuriuo buvo atvykę, vairuotu M. D., nuvažiavo į jai nežinomą kiemą paimti nakvynei buto raktus, dėl kurių telefonu M. D. susitarė su buvusia sutuoktine kaltinamąja R. D.. Ji pati sėdėjusi priekinėje keleivio sėdynėje, į lauką nelipusi, išlipęs M. D., prie jų atėję visi trys kaltinamieji, kuriuos teisme atpažįstanti, ir mano, kad dar keli asmenys. Jos durelės buvo uždarytos, tačiau liko atidarytos vairuotojo durelės. Lauke kilo konfliktas tarp susikivirčijusių M. D. ir R. D.. Tuo metu prie automobilio žengė V. J., per atidarytų vairuotojo durelių angą pasilenkusi į ją sugriebė rankomis už plaukų ir ją pertempė iš keleivio į vairuotojo sėdynę bei toliau traukė laukan, kai jos kūnas dar buvo ant vairuotojo sėdynės, V. J. savo kakta sudavė jai į veidą (nosį), toliau tempė už plaukų į lauką ir ji iškrito prie automobilio ant žemės klūpodama. Toliau V. J. bei prisijungusi R. D. abi tąsė ją jau lauke už plaukų, jai stipriai skaudėję dėl raunamų plaukų, taip pat kelius, veidą. Kai tik kaltinamosios paleido jos plaukus ir jai pavyko įsėsti vidun vairuotojo vietoje, į automobilį ant galinės sėdynės už jos įsėdo kaltinamasis L. M., kuris iš už nugaros apjuosė ją saugos diržu, užsuko už nugaros rankas ir keletą minučių ją taip stipriai spaudė prie sėdynės, dėl ko jai taip pat stipriai skaudėję liemenį ir rankas. L. M. ją paleidus, ji automobiliu nuvažiavusi, nes bijojusi pakartotinio užpuolimo. Kai netrukus Kybartų m. buvo sulaikyta vairuojanti neblaivi policijos, kartu su pareigūnais prieš automobilio išvežimą į saugojimo aikštelę apžiūrėjo jo saloną ir nuo galinio sosto pasigedo naujo moteriškų kvepalų buteliuko, pirkto už 64 Eur, o iš ten pat (ant galinės sėdynės) buvusios laikinai padėtos jos piniginės buvo pavogti visi popieriniai pinigai - jos jau minėti 370 Eur. Ji matė, kad tuo momentu, kai ji buvo ant kelių išvilkta iš automobilio, prie automobilio buvo mušamas ir M. D., kuris nukrito ir gulėjo ant žemės bei po įvykio buvo kruvinas, su šviežiais sužalojimais veide ir pats skundėsi, kad buvo sumuštas.
7. Nukentėjusysis M. D., kurio ikiteisminio tyrimo metu apklausose ir akistatose duoti parodymai teisiamajame posėdyje buvo ištirti BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 4 dalimi nustatyta tvarka, byloje paaiškino, kad nusikaltimų išvakarėse svečiavosi pas D. J. Kybartų m., kad buvusi sutuoktinė kaltinamoji M. D. jo prašymu buvo atvedusi pasimatyti jų bendrą vaiką, tačiau jie susikivirčijo dėl jo bendravimo su vaiku, M. D. taip pat užsipuolė ir iškoliojo su juo atvykusią jo draugę nukentėjusiąją R. M.. Po to jau naktį jis su R. D. telefonu susitarė dar kartą susitikti viename iš kiemų už bibliotekos, abu su R. M. ten nuvažiavo, vairavo jis, draugė sėdėjo šalia. Sustojus, jis išlipo parūkyti, pirmoji atėjo R. D. motina kaltinamoji V. J., darinėjo dureles, sugriebė už plaukų R. M. ir tempė ją į lauką, ta priešinosi. Jis norėjo jas išskirti, tačiau tuo momentu priėjo R. D. ir L. M., pastarasis sudavė jam stiprų smūgį į kairę veido pusę, buvo apsvaigintas ir nukrito ant žemės, atsipeikėjo gulėdamas ir tuo momentu L. M. jam dar kartą spyrė į veidą ir jis trumpam prarado sąmonę. Po to pajuto, kad L. M. jį kiek pakėlė, iš už nugaros suėmė jį už sprando ir išgirdo šį klausiant, kur jo piniginė, jam nieko neatsakius, apčiupinėjo jo drabužius, iš vidinės striukės kišenės ištraukė piniginę, iš kurios pavogė ten buvusius apie 105-110 Eur, pačią piniginę po minutės numetė ant žemės. Po kurio laiko atsipeikėjęs nuėjo atgal pas D. J., ryte ten susitiko su R. M. (1 t., b. l. 116-117, 122-124, 127-129, 131-132).
8. Liudytojas D. J., kurio ikiteisminio tyrimo metu apklausoje duoti parodymai teisiamajame posėdyje buvo ištirti BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 4 dalies tvarka, byloje patvirtino, jog nusikaltimų išvakarėse pas jį išsinuomotu automobiliu atvyko pasisvečiuoti abu nukentėjusieji, R. M. jis padarė tatuiruotę, saikingai vaišinosi alkoholiu. Jau vakare pas jį buvo atėjusi sesuo R. D. su L. M., kita seserimi L. J. ir jos dabartiniu sutuoktiniu. Tačiau R. D. susikivirčijo ir susistumdė su M. D., dėl ko jis seseris su jų draugais išprašė iš savo buto. Abu nukentėjusieji pas jį išbuvo iki 2-3 val. nakties, po to pasakė, kad jiems reikia išvykti ir išėjo, kuo ir kur jie vyko, jis nežinojo. Apie 7.00 val. ryte pas jį grįžo šviežiai sumuštas M. D. – buvo nubrozdinta ir ištinusi kairioji veido pusė, paakyje kraujosruva, iki tol jo veidas buvo visiškai sveikas. Vakare pas jį sugrįžo ir nukentėjusioji R. M., kuriai viršugalvyje buvo šviežiai išrauta plaukų, paraudę abiejų rankų riešai ir plaštakos, ant kaklo matėsi siauri linijiniai paviršiniai nubrozdinimai, panašu nuo grandinėlių – iki nukentėjusių išvykimo naktį šių sužalojimų pas R. M. nebuvo. Jis prieš įvykį ant jos kaklo matė dvi sidabrines grandinėles, o ausyse – auskarus, sekančią dienų jų jau nebuvo. R. M. iki įvykio buvo jam sakiusi, kad piniginėje turi maždaug 400 Eur pinigų, pats jų nematė, tačiau matė pinigų pas M. D. – 3 kopiūras po 20 Eur ir dar buvo kitokių. Rytojaus dieną po įvykio nukentėjusieji jam skundėsi, kad abu buvo sumušti, R. M. - dar ir tampė už plaukų, juos išrovė, buvo užsukę ir laikė už nugaros rankas, taip pat pavogė abiejų pinigus, dingo grandinėlės nuo R. M. kaklo (2 t., b. l. 9-10).
9. Liudytojas N. M., kurio ikiteisminio tyrimo metu apklausoje duoti parodymai teisiamajame posėdyje buvo ištirti BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 4 dalies tvarka, byloje patvirtino, kad nusikaltimų įvykio išvakarėse kartu su dabartine sutuoktine, jos seserimi R. D. ir L. M. buvo nuėję pas jo sutuoktinės brolį D. J.. Pas jį rado besisvečiavusius abu nukentėjusius, kurie matėsi buvo išgėrę alkoholio. D. J. bute susikivirčijo ir susistumdė R. D. ir M. D., tačiau smūgių jis nematęs, M. D. draugė pagrasino iškviesianti R. D. policiją, po ko jie visi išėję. Tą vakarą ir naktį jis nukentėjusiųjų daugiau nematęs, nusikaltimų įvykio vietoje nebuvęs. Rytojaus dieną jis buvo nuėjęs vėl pas D. J., kur vėl rado abu nukentėjusius, M. D. buvo sumušta kairė veido pusė, matė kraujosruvą paakyje, R. M. matė trumpai, sužalojimų pas ją nepastebėjęs (2 t., b. l. 6-7).
10. Liudytojas S. M., kurio ikiteisminio tyrimo metu apklausoje duoti parodymai teisiamajame posėdyje buvo ištirti BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 4 dalies tvarka, byloje patvirtino, jog nusikaltimų įvykio naktį paprašytas brolio ėjo pasitikti ir parsivesti nuo miesto sodo brolio uošvienę V. J.. Nurodytoje vietoje be jos dar rado R. D. ir L. M., taip pat abu nukentėjusius, pažinojo tik M. D.. Šis sėdėjo ant žemės prie automobilio galinio rato ir buvo sumuštas, kruvinu veidu, jo draugė sėdėjo raudonos spalvos automobilyje „Mazda“ ir kalbėjo telefonu, kad yra sumušti, kad reikalinga policijos pagalba. Kai jis atėjo, R. D., L. M. ir V. J. jau buvo pasitraukę nuo automobilio apie 100 m. atstumu į miesto sodo gilumą, iš kur po to išėjo į namus. Vėliau jis matė, kad buvo atvykusi policija ir greitoji medicinos pagalba (2 t., b. l. 12-13).
11. 2019 m. vasario 17 d., 03:50-04:10 val. laiku atlikta pirmine bei 2019 m. vasario 20 d., 12:00-12:30 val. atlikta papildoma nusikaltimų įvykio vietos apžiūromis nustatyta, jog ji yra Vilkaviškio r. sav., Kybartų m., Mindaugo gatvėje, prasideda ant asfaltuoto įvažiavimo iš šios gatvės į daugiabučio namo Nr. 2 kiemą, kitoje dešinėje įvažiavimo pusėje yra J. Basanavičiaus g. Nr. 40 pažymėtas pastatas. Įvažiavimo pabaiga ir pats kiemas yra su žvyro danga, ji šlapia. Priešingoje nei minėtas įvažiavimas į kiemą gatvės pusėje yra individualių garažų masyvas (boksai). Įvažiavimas, kiemas ir yra prieigos atviros, laisvai praeinamos. Įvažiavimo asfalto danga pabaigoje prie žvyruoto kiemo gausiai apnešta šlapiu purvu, rastos automobilio padangų žymės, jų vietoje rasti sulaužyti ir tikėtina pervažiuoti akiniai juodos spalvos rėmeliais (1 t., b. l. 29-33, 34-37).
12. 2019 m. vasario 19 d. teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 105/2019(09) nukentėjusiajai R. M. pagal klinikinius ir objektyvios kūno apžiūros duomenis konstatuota nosies paviršinis sužalojimas, sumušimas, kairio kelio sumušimas, taip pat kraujosruvos veide, abiejose rankose, nubrozdinimai kairio kelio srityje, sužalojimai padaryti kietais bukais ar bukabriauniais daiktais, kuo galėjo būti tiek smūgiai rankomis, tiek kojomis, ar kontaktuojant su tokių savybių paviršiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2019-02-17 nusikaltimų įvykio metu 6 trauminiais poveikiais, pačiai nukentėjusiajai esant bet kokioje padėtyje, ji galėjo jausti fizinį skausmą, jos sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, neilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 112-113).
13. 2019 m. vasario 19 d. pirmine Nr. G 104/2019(09) bei 2019 m. rugsėjo 23 d. papildoma Nr. G 498/2019(09) teismo medicinos specialisto išvadomis nukentėjusiajam M. D. pagal klinikinius ir objektyvios kūno apžiūros duomenis konstatuota nubrozdinimas kaktos srityje, kraujosruvos kairės akies vokų-paakio-skruosto, kairio smilkinkaulio speninės ataugos srityje, kaklo kairėje pusėje, taip pat apatinio žandikaulio abipusis pakrumplinių ataugų lūžimas, kurie buvo padaryti kietais bukais ar bukabriauniais daiktais, kuo galėjo būti smūgiai tiek rankomis, tiek kojomis, ar kūnui kontaktuojant su tokių savybių paviršiais, nukentėjusiajam esant bet kokioje padėtyje, galimai 2019-02-17 nusikaltimų įvykio metu, keturiais poveikiais. Tarp konstatuotų sužalojimų būdingų kovai ar savigynai nėra, nukentėjęs sužalojimų padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą, apatinio žandikaulio lūžimas jam sveikatą sutrikdė nesunkiai, likusieji sužalojimai – nežymiai, neilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 142, 144-157, 161-162).
14. 2019 m. vasario 28 d. pateiktame Bendrajame pagalbos centre (toliau – BPC) iš telefono Nr. 8 648 11259 2019 m. vasario 17 d., 03:07:13 val., papildomai 03:22:27 val. ir 07:05:46 val. gautų pranešimų apie nagrinėjamą byloje nusikaltimų įvykį įraše užfiksuota iš esmės tokia nukentėjusios R. M. apie nagrinėjamus nusikaltimus pateikiama informacija : kad ją sumušė, sudavė į nosį, veidą, nupešė daug plaukų, sulaužė akinius, suplėšė pėdkelnes bei gali būti, kad užmušė jos draugą (duomenys neskelbtini) (guli paslikas, be sąmonės), prašo pagalbos policijos ir medikų, skambina užsirakinusi automobilyje, matomoje aplinkoje garažai, bažnyčia, parduotuvė, mano, jog yra Kauno m. Petrašiūnų rajone, vėliau antrojo skambučio metu patikslina, kad yra Vilkaviškio r. sav., Kybartų m., Mindaugo gatvėje, prie pastato Nr. 2, pastate Nr. 6 yra PC „Maxima“. Užpuolikais nurodo buvusią draugo (duomenys neskelbtini) sugyventinę (sutuoktinę), dar vieną vyresnę ir stambesnę moterį bei kelis jaunus vyriškius („bachūrus“) (1 t., b. l. 180-187).
15. 2019 m. vasario 20 d. UAB „Goldas“ automobilių saugojimo aikštelėje Jungėnų km, Kalvarijos sav. atlikta automobilio „Mazda 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra nustatyta, jog jis (automobilis) užplombuotas policijos. Apžiūrint saloną, daiktadėžėje tarp priekinių sėdynių rasti nukentėjusiajam M. D. skirti teismo procesiniai dokumentai voke, ant priekinės keleivio sėdynės rasta suglamžyta ir stipriai purvina juodos spalvos moteriška odinė pirštinė, kita analogiškos būklės poros pirštinė rasta priekyje šios sėdynės ant grindų kilimėlio. Priekinės panelės daiktadėžėje rasti apžiūrimo automobilio registracijos ir techniniai dokumentai (2 t., b. l. 46-63).
Analogiška automobilio salono būklė bei jame rasti daiktai buvo užfiksuota ir iškart po nusikaltimų įvykio 2019 m. vasario 17 d., 04:10 - 04:30 val. atlikta šio automobilio apžiūra ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-06729-19, pradėtame pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius (2 t., b. l. 15-25).
16. 2019 m. rugpjūčio 29 d. atliktomis nukentėjusios R. M. pirštinių ir akinių apžiūromis papildomai nustatyta, kad pirštinės moteriškos, pasiūtos iš juodos spalvos odos su dekoru plaštakų viršuje, abi stipriai supurvintos. Akiniai su tamsios spalvos plastiko rėmeliais ir kojelėmis, sulankstyti, dešinysis lęšis iškritęs, jo tvirtinimo vieta rėmelyje deformuota, akiniai stipriais sutepti purvu, ant kojelių yra markiruotės „DACCH, CE“ (2 t., b. l. 69-72, 80-82).
Motyvuojamoji dalis
II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų.
17. Dėl kaltinamųjų parodymų. V. J., R. D. ir L. M. parodymai per visą šios bylos procesą buvo akivaizdžiai nenuoseklūs, kiekvienoje apklausoje ir (ar) akistatoje su nukentėjusiais kaltinamieji arba neigė savo pačių anksčiau (praėjus mažiau laiko nuo įvykio dienos) nurodytas svarbias nusikaltimų įvykio aplinkybes, arba netikėtai nurodė jų daugiau ir naujų, pavyzdžiui, kaltinamoji V. J. vienoje apklausoje pripažinusi kad buvo sugriebusi nukentėjusiąją už plaukų, tąsė ir kitos rankos delnu sudavė jai per veidą, vėliau paneigė kontaktą su nukentėjusios plaukais ir naujai teigė, kad ją tik „gerai pastūmė“, pagaliau teisme vėl nurodė, kad sudavė rankos delnu per veidą, tačiau ir vėl paneigė kontaktą su nukentėjusios plaukais. Akivaizdžiai nenuoseklūs ir prieštaringi buvo ir kaltinamosios R. D. parodymai, vienur ji pripažino, kad žodiniame konflikte kieme su nukentėjusiąja R. M. dalyvavo tiek jos mama kaltinamoji V. J. tiek ir ji pati (nors fizinį smurtą ir tuomet neigė), atliekant papildomą apklausą ši kaltinamoji jau paneigė dalyvavusi konflikte su R. M., dėl nukentėjusio M. D. pradžioje teigusi, jog šis sugriebė ją už plaukų, vėliau nurodė, kad tas tik tiesė ranką, o ji pati instinktyviai ją nustūmė, negana to, kaltinamajam L. M. smogus šiam nukentėjusiajam ir pastarajam nuo smūgių nukritus ant žemės, jį netgi jį gynusi, kūnu atsiguldama ant jo – tokia aplinkybe ne tik kad nepatvirtinta jokiais kitais bylos duomenimis, bet netgi yra akivaizdžiai nelogiška jų konfliktiškų tarpusavio santykių kontekste. Kaltinamoji R. D. pirmoje apklausose taip pat sąmoningai nutylėjo nukentėjusio M. D. piniginės aptikimą ant žemės muštynių vietoje ir grąžinimą nukentėjusiajam, nors jau išvakarėse žinojo, jog jis juos apkaltino pinigų iš jos (piniginės) vagyste. Prieštaringi buvo ir kaltinamojo L. M. parodymai dėl kaltinamųjų V. J. ir R. D. veiksmų nusikaltimų įvykio vietoje nukentėjusios R. M. atžvilgiu – tai jos abi su ja konfliktavo, tai tik viena V. J., o R. D. jas skyrė, kitur – kad jas skyrė liudytojas S. M. (to kiti bylos duomenys nepatvirtina, pats liudytojas tai irgi neigia), ikiteisminio tyrimo pradžioje teigė matęs, kad prie automobilio moterys buvo įsikibusios vienos kitoms į plaukus, vėliau, tame tarpe ir teisme, tai jau paneigė. Prieštaringai kaltinamasis nurodė ir galimus nukentėjusiojo M. D. veiksmus nusikaltimų įvykio vietoje kaltinamosios R. D. atžvilgiu – tai jis ją „patraukė“, tai „supurtė“, nors pati kaltinamoji R. D. šį įvykio momentą nurodė visiškai kitaip. Teismas tą dalį kaltinamųjų byloje duotų parodymų, kuria jie neigia vartoję prieš abu nukentėjusius kaltinamajame akte jiems kiekvienam inkriminuotą fizinį smurtą (punktai 1 ir 2), vertina aiškiai neatitinkančia tikrovės, siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės kiekvienam pačiam ir maksimaliai padėti tai padaryti kitiems dviem, su kuriais yra susiję artimais asmeniniais saitais, ir atmeta kaip prieštaraujančią faktinėms bylos aplinkybėms, nustatytoms išsamiais ir nuosekliais nuo pat ikiteisminio tyrimo pradėjimo abiejų nukentėjusiųjų, netiesioginių nusikaltimo įvykių liudytojų D. J., S. M. ir N. M. parodymais, taip pat teismo medicinos specialisto išvadomis dėl kiekvieno iš nukentėjusiųjų patirtų kūno sužalojimų pobūdžio, lokalizacijos, jų atsiradimo mechanizmo, padarymo laiko, daiktiniais įrodymais ir kt. (punktai 6-16) (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Vertinama siekiu išvengti atsakomybės ir tuo pačiu pagrindu atmetama ir ta dalis kaltinamojo L. M. parodymais, kuriais jis neigia aukščiau nurodytu būdu (punktai 1-2) pagrobęs abiejų nukentėjusiųjų pinigus bei R. M. kvepalus. Kad abu nukentėjusiųjų betarpiškai prieš nusikaltimų įvykį turėjo piniginėse pinigų patvirtina ne tik nuoseklūs jų pačių paaiškinimai, tačiau ir liudytojas D. J., tai iš esmės neneigia ir pats kaltinamasis, vykęs su jais apsipirkti į prekybos centrą, vėliau dar nupirkęs degtinės. Teismas nustatė ir tai, kad abu nukentėję apkaltino kaltinamąjį pinigų ir kvepalų vagyste iškart sekančią dieną, kai tik detaliai apžiūrėjo (kartu su policija) automobilio saloną ir kt. asmeninius daiktus, drabužius. Teismo vertinimu, nuoseklūs, vieni kitus papildantys ir patvirtinantys nukentėjusiųjų ir liudytojo D. J. parodymai dėl aptariamų aplinkybių visų kitų aukščiau minėtų aplinkybių visumos kontekste vertinami patikimais ir pakankamais faktiniais duomenimis šios dalies kaltinimui L. M. pagrįsti (BPK 20 straipsnio 5 dalis).
18. Dėl nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų. Jau minėta aukščiau, jog abiejų nukentėjusiųjų paaiškinimai dėl bylos esmės (juridiškai reikšmingų nusikaltimo įvykio aplinkybių) per visą jos procesą (po ikiteisminio tyrimo pradėjimo) buvo pakankamai išsamūs, nuoseklūs, logiški, nukentėjusieji juos įtikinamai susiejo ir su nusikaltimo įvykių aplinka. Nukentėjusysis M. D. su kaltinamaisiais iki nagrinėjamo nusikaltimo įvykio nebuvo susipykę, atvirkščiai, jų santykiai buvo gana geri, jis palaikė ryšius ir bendravo su visais kaltinamaisiais, turėjo jų pasitikėjimą (R. D. ėjo su juo pasimatyti ir parodyti jų bendrą vaiką, vėliau sutiko suteikti nakvynę savo bute ir ketino patikėti jo raktus, L. M. lydėjo į prekybos centrą, vėliau padėjo nusipirkti degtinės, nepaisant dienos metu liudytojo D. J. bute įvykusio kivirčo). Nukentėjusioji R. M. su visais kaltinamaisiais išviso matėsi primą kartą gyvenime, todėl teismas šių aplinkybių kontekste sprendžia, jog nukentėję neturėjo jokių svaresnių motyvų melagingai įskųsti kaltinamuosius nebūtais nusikaltimais, juos apkalbėti apklausose ir akistatose su jais, todėl nėra bylos duomenimis pagrindžiamo pagrindo abejoti nukentėjusiųjų sąžiningumu, jų parodymais ir juolab jais netikėti, kai juos patvirtina kiti aukščiau analizuoti bylos faktiniai duomenys, tame tarpe nukentėjusios R. M. pranešimo BPC iškart pasibaigus nusikaltimų įvykiui turinys, kuomet nukentėjusioji dar buvo akivaizdžiame emociniame šoke nuo užpuolimo, neturėjo galimybės nei iš anksto apgalvoti savo pačios paaiškinimų, nei juos aptarti ir (ar) suderinti su kt. įvykio dalyvių (šie nukentėjusios paaiškinimai, teismo vertinimu, nepaisant jos vidutinio apsvaigimo nuo alkoholio, buvo patys objektyviausi, minėtas apsvaigimas nustatytų bylos aplinkybių kontekste neįtakojo nukentėjusios gebėjimų priimti, teisingai suvokti ir perduoti informaciją apie tai, kas su ja ir antruoju nukentėjusiuoju įvyko). Nukentėjusiųjų parodymus patvirtina liudytojų parodymai, jie taip pat atitinka objektyvaus pobūdžio duomenis, nustatytus nusikaltimų įvykio vietos, reikšmingų bylai daiktų apžiūromis, teismo medicinos tyrimais (BPK 20 str. 1, 4 ir 5 d. d.). Liudytojų parodymai sutampa tiek tarpusavyje, tiek su nukentėjusiųjų paaiškinimais, kartu su jais sudaro loginę nusikaltimų įvykio eigos grandinę (aprašyta 1 ir 2 punktuose), teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų kad ir netiesiogiai kelti abejones šių asmenų parodymų teisingumu. Konstatuojant, kad liudytojai patvirtina ne kaltinamųjų, tačiau iš esmės nukentėjusiųjų byloje pateiktą nusikaltimų įvykio versiją ir parodymus, jų, liudytojų, parodymų patikimumo kontekste svarbu pažymėti ir aplinkybę, kad jie visi susiję esamos ar buvusios giminystės ryšiais su kaltinamaisiais (liudytojas D. J. netgi yra kaltinamosios V. J. sūnus ir kaltinamosios R. D. brolis), ir atvirkščiai neturi tokių ryšių nė su vienu iš nukentėjusiųjų, todėl, teismo vertinimu, galėjo būti, buvo ir yra iš esmės objektyvūs (BPK 20 str. 5 d.).
19. Taigi, visi šios bylos teisiamajame posėdyje patikrinti bei aukščiau aprašyti faktiniai duomenys, išskyrus atmestą dalį kaltinamųjų parodymų, teismo pripažįstami leistinais ir teisėtai gautais aukščiau aprašytų (punktai 1 ir 2) kaltinamųjų (kiekvieno skyriumi ir bendrai) veiksmų, kaip nusikalstamų, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais. Šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms įvykio aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamieji iš esmės dėl asmeninių paskatų – kilus žodiniam kivirčui dėl asmeninių nukentėjusiojo M. D. ir kaltinamosios R. D. tarpusavio santykių, įskaitant bendravimą su bendru vaiku, taip pat kerštaudami nukentėjusiajai R. M. dėl šios draugystės su M. D. ir įsikišimo į minėtą, jos tiesiogiai nelietusį, kivirčą palaikant draugo poziciją, viešo pobūdžio erdvėje – daugiabučio gyvenamo namo kieme ir privažiavime prie jo, fiziškai smurtavo prieš abu nukentėjusius : 1) pirmiausiai V. J. sugriebusi už plaukų pertempė R. M. iš lengvojo automobilio „Mazda 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio keleivio sėdynės į vairuotojo sėdynę, čia pasilenkusi sudavė savo galva (kakta) smūgį nukentėjusiai į veidą nosies srityje, ištempė ją už plaukų iš automobilio ant žemės ir čia toliau ją tąsė, 2) į tą laiką prisijungusi prie nusikalstamų V. J. veiksmų (fizinio smurto R. M. atžvilgiu), R. D. taip pat sugriebė šią nukentėjusiąją ir ją tampė už plaukų; 3) tuo pačiu metu nukentėjusiajam M. D. bandant nutraukti R. M. užpuolimą, pastarąjį puolė kaltinamasis L. M., kuris tyčia 2-3 kartus smogė M. D. kumščiais į galvą bei jam nukritus dar kartą spyrė į galvą, po šito, apieškojęs nukentėjusiojo M. D. drabužius, iš jų kišenėje buvusios piniginės nukentėjusiojo akivaizdoje – atvirai, pagrobė 110 Eur M. D. pinigų; 4) į tą laiką nukentėjusiajai R. M. įsėdus atgal į automobilį ant vairuotojo sėdynės, prisijungdamas prie kitų kaltinamųjų (V. J. ir R. D.) nusikalstamo fizinio smurto veiksmų į automobilį ant galinės sėdynės už nukentėjusios R. M. įsėdęs L. M. apjuosė ją per liemenį saugos diržu, užsuko už sėdynės atlošo rankas ir ją stipriai spaudė prie sėdynės. Kiekvienu iš šių smurtinių veiksmų kaltinamieji sukėlė abiem nukentėjusiems fizinį skausmą, išorinius ir vidinius (M. D.) kūno sužalojimus, kuriais atitinkamai nežymiai ir nesunkiai sutrikdė jų sveikatą, o viešu smurtu daugiabučio namo kieme ir jo privažiavime – dar ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamųjų baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pakankamu pagrindu juos visus ar kurį skyriumi atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, aplinkybių teismas byloje nenustatė.
III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija
20. Teismas sprendžia, kad kaltinamųjų V. J., M. D. ir L. M. veiksmai pagal BK 284 straipsnį byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje jos duomenimis patikimai nustatyta, jog fizinį smurtą prieš abu nuketėjusius nusikaltimų įvykio metu jo vietoje vartojo būtent šie kaltinamieji : V. J. ir R. D. – prieš nukentėjusiąją R. M., L. M. – prieš abu nukentėjusius (pakaitomis). Antra, visi kaltinamieji jiems kiekvienam individualiai inkriminuotu būdu (punktai 1 ir 2) aktyviai veikė (sugriebė už plaukų, tąsė už jų, išvilko iš automobilio, sudavė galva (kakta) į veidą (nosį), automobilyje apjuosė saugos diržu, išsuko už sėdynės rankas ir spaudė (smurtas prieš nukentėjusiąją R. M.), sudavė 2-3 stiprius smūgius kumščiais bei spyrė į veidą (smurtas prieš nukentėjusįjį M. D.) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jų visų tyčia ir buvo neapibrėžta, o kadangi visi veikė išvien, kartu, suderintai, prisijungdami prie vienas kito, tai kiekvienas turi atsakyti už smurto visuma kiekvienam nukentėjusiam sukeltą fizinį skausmą, padarytus sužalojimus, sveikatos jais sutrikdymus bei viešosios rimties ir tvarkos sutrikdymą. Trečia, viešas fizinis smurtas daugiabučio gyvenamo namo kieme ir privažiavime prie jo, išorinių ir vidinių kūno sužalojimų juo (fiziniu smurtu) padarymas ir fizinio skausmo abiem nukentėjusiems tuo sukėlimas, pagrįstai byloje įvertintas įžūliu elgesiu. Ketvirta, kaltinamieji įžūliai elgėsi atvirame daugiabučio gyvenamojo namo kieme, be to, čia (atvirame kieme prie daugiabučio ir privažiavime) bet kuriuo metu galėjo pasirodyti ir daugiau pašalinių incidentui žmonių, taip pat atkreipusių į triukšmą dėmesį ir konfliktą per langus galimai stebėjusių to paties daugiabučio gyventojų, kuriems tokie kaltinamųjų veiksmai būtų sukėlę nepatogumus, emocinį šoką ir pan., todėl spręstina, jog kaltinamieji nagrinėjamu atveju nusikalto neabejotinai savo pobūdžiu viešoje vietoje, akivaizdžiai pademonstravo nepagarbą ir panieką ne tik kiekvieno iš nukentėjusiųjų asmeniui, bet ir pačiai aplinkai - realiai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Aplinkybė, kad kaltinamieji subjektyviai veikė iš asmeninių, o ne iš chuliganiškų, paskatų jų kiekvieno baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnį šiuo konkrečiu atveju nepašalina, nors kaltės laipsnį mažina ir į tai bus atsižvelgta individualizuojant kaltinamiesiems bausmes pagal aptariamą baudžiamojo įstatymo straipsnį. Penkta, kadangi BK 284 straipsnio sankcija savo ribomis neapima baudžiamojo įstatymo sankcijos už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, kaltinamojo L. M. smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį M. D. turi būti kvalifikuojami pagal abiejų minimų baudžiamojo įstatymo straipsnių sutaptį (idealiąją). Šešta, kaltinamojo L. M. vienu atveju atvirai, kitu – slapčia, užvaldyti nukentėjusiųjų daiktai (kvepalai ir pinigai) buvo jam svetimas turtas, į kurį jis neturėjo jokių teisių ir kurį užvaldė prieš nukentėjusiųjų valią ir norus, pagrobto nukentėjusios R. M. turto vertė viršijo 5 MGL/BBND (250 Eur) ribą. Nors atvirai pagrobtų nukentėjusiojo M. D. pinigų suma nesiekė minėto dydžio, tačiau jie buvo užvaldyti atvirai – jų savininko M. D. akivaizdoje, bei iš jo dėvėtų drabužių kišenėje buvusios piniginės kišenvagystės būdu, šios dvi aplinkybės lemia kaltinamojo veiksmų šio nukentėjusiojo turto atžvilgiu vertinimą BK 178 straipsnio 2 dalyje apibrėžta kvalifikuota vagyste, nepaisant tokiu kvalifikuotu būdu užvaldomo turto vertės, tačiau į faktinę pagrobto turto vertę kiekvienos vagystės atveju taip pat bus atsižvelgta individualizuojant kaltinamajam L. M. bausmes.
IV. Bausmių skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.
21. Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmes kiekvienam iš kaltinamųjų paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jų bendrai ir individualiai įvykdytų veikų pobūdį, taip pat šių pavojingumo visuomenei laipsnį bei kilusias pasekmes (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktai). Pastarąjį dėl BK 284 straipsnyje, o kaltinamajam L. M. – dar ir dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje, numatytų veikų teismas kvalifikuoja maždaug rūšinės nusikaltimo sudėties lygmeniu, kadangi, nors nusikaltimų įvykis kilo iš esmės spontaniškai, iš asmeninių paskatų, kaltinamieji iš anksto nagrinėjamo byloje nukentėjusiųjų užpuolimo pagal bylos duomenis nebuvo suplanavę ir užpuolimui nenaudojo daiktų ar kt. priemonių, galėjusių didinti sunkesnių padarinių atsiradimo riziką, tačiau konstatuotas (punktai 1 ir 2) kaltinamųjų smurtas kiekvienam iš nukentėjusiųjų sukėlė ne tik fizinį skausmą, tačiau ir išorinius bei vidinius (M. D.) kūno sužalojimus, nulėmusius atitinkamai nežymų ir nesunkų jų sveikatos sutrikdymus, kaltinamieji veikė išvien grupe asmenų, dėl ko sunkesnių smurto padarinių grėsmė taip pat didėjo. Pagal BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalis kvalifikuojamų kaltinamojo L. M. veiksmų pobūdį ir pavojingumo laipsnį teismas vertina ženkliai mažesniu nei rūšinių sudėčių lygmuo, kadangi R. M. turto vagystės atveju kaltinamojo pagrobto turto vertė santykinai nedaug viršijo žemutinę atsakomybei pagal aptariamą straipsnio dalį kilti ribą ir tesudarė mažiau nei 15-ąją dalį nuo dispozicijos vidurkio (6375 Eur), o nukentėjusiojo M. D. pinigų vagystės atveju pagrobto turto vertė nesiekė net 3 MGL/BBND (150 Eur) ribos baudžiamajai atsakomybei aplamai kilti ir, nesant kvalifikuotų grobimo atvirumo ir kišenvagystės požymių, tai net neužtrauktų baudžiamosios atsakomybės ir turėtų būti kvalifikuota administraciniu nusižengimu. Kaltės forma ir rūšis tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamųjų veikos kvalifikaciją, todėl dar kartą bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai) tai nevertinama. Kaip jau buvo teismo konstatuota, kaltinamieji nusikalstamai veikė išskirtinai iš asmeninių, o ne chuliganiškų paskatų, kas jų kiekvieno kaltės dėl viešos tvarkos pažeidimo laipsnį mažina. Nagrinėjami byloje pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį kvalifikuojami nusikaltimai buvo visiškai baigti nuo nusikalstamų pasekmių nukentėjusiųjų fizinei sveikatai atsiradimo momento, kas iš esmės sutapo su kaltinamųjų nusikalstamais pripažįstamų veiksmų (fizinio smurto) atlikimu, o kvalifikuojami pagal BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalis (L. M.) – nuo to momentu, kai tik šis kaltinamasis visiškai užvaldė kiekvieno iš nukentėjusiųjų daiktus ir įgijo galimybę laisvai jais disponuoti, spręsti dėl kiekvieno iš jų likimo, kas laike taip pat beveik sutapo su pačiais kaltinamojo tam atliktais veiksmais, todėl šiuo aspektu švelninti ar griežtinti kaltinamiesiems bausmes faktinio pagrindo nėra (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
22. Toliau spręsdamas bausmių individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamųjų asmenybes (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kurias vertina atitinkamai : iš esmės teigiamai kaltinamosios V. J., dar patenkinamai kaltinamosios R. D. ir, nepaisant nepilnametystės nusikaltimų metu, jau neigiamai kaltinamojo L. M. : V. J. anksčiau teismo neteista ir nusikalto pirmąjį kartą (2 t., b. l. 183, 184), paskutiniųjų 5 metų laikotarpiu taip pat neįvykdė ir jokių administracinių nusižengimų (2 t., b. l. 182), epizodiškai dirba (2 t., b. l. 181), nuo 2017-04-06 ieškosi nuolatinio darbo registruodamasi Užimtumo tarnyboje bedarbe (2 t., b. l. 180), turi 1 mažametį vaiką išlaikytinį (2 t., b. l. 179); R. D. nusikalto ir yra teisiama 3-iąjį kartą, visas veikas įvykdė jau sulaukusi pilnametystės, nagrinėjamą byloje naują tyčinį nusikaltimą padarė dar turėdama neišnykusį ir nepanaikintą teistumą pagal pirmąjį 2018-01-17 teismo baudžiamąjį įsakymą (pastarasis nusikaltimas yra vėliausias) (2 t., b. l. 126-128), per paskutiniųjų 5 metų laikotarpį ji taip pat įvykdė 3 administracinius nusižengimus (2 t., b. l. 117-125), kita vertus, kaltinamoji viena augina 4 nepilnamečius (iš jų trys mažamečiai) vaikus išlaikytinius (2 t., b. l. 114), laikinai nedirba, nuo 2017-07-12 ieškosi nuolatinio darbo registruodamasi Užimtumo tarnyboje bedarbe (2 t., b. l. 115-116); L. M. nusikalto ir yra teisiamas jau net 12-ąjį kartą, nors tėra sulaukęs tik 18 m. amžiaus (nagrinėjamus byloje nusikaltimus įvykdė dar būdamas nepilnametis), švelnesnių rūšių bausmių atlikimas nuo jau sistemingai daromų nusikaltimų nesulaikė, du kartus jam taikyta valstybės probacija rezultatų taip pat nedavė, todėl abiem atvejais anksčiau laiko buvo panaikinta (3 t., b. l. 45-126), tarp bausmių atlikimo kaltinamasis taip pat įvykdė 2 administracinius nusižengimus, o iki tol dar 5 kartus administracinė teisena jam buvo nutraukta nesulaukus tokiai atsakomybei būtino amžiaus (3 t., b. l. 37-44), paskutinės ugdymo įstaigos pažangumas ir elgesys įvertinti itin neigiamai (3 t., b. l. 30).
23. Teismas visų kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia kvalifikuoja BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos įvykdymą nukentėjusios R. M. atžvilgiu bendrininkų grupe (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o kaltinamosios R. D. – dar ir esant recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nė dėl vienos veikos pagal bylos duomenis nenustatė (BK 59 straipsnis). Bendrininkų grupe veikusių kaltinamųjų vaidmuo ir indėlis į BK 284 straipsnyje numatytos veikos prieš nukentėjusiąją R. M. įvykdymą nebuvo vienodas – daugiausiai ir pavojingiausiai (vilkimas už plaukų, smūgis galva į veidą) smurtavo kaltinamoji V. J., mažiau pavojingai - kaltinamieji R. D. ir L. M. (smūgių nesudavė), pastarųjų indėlis į veikos rezultatą teismo vertinamas apylygiu (BK 54 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Pagal aptartąjį kriterijų dėl smurto prieš nukentėjusiąją R. M. griežčiau baustina kaltinamoji V. J. ir švelniau bei apylygiai - kiti du kaltinamieji.
24. Toliau teismas sprendžia, jog dėl BK 284 straipsnyje numatytos veikos padarymo nukentėjusios R. M. atžvilgiu nustatytą vieną pirmąjį kartą nusikaltusios ir teisiamos kaltinamosios V. J. atsakomybę sunkinančią aplinkybę kartu su didesnio vaidmens bendrininkų grupėje aplinkybe, iš esmės atsveria teigimai jos asmenybės aspektai, todėl, atsižvelgiant ir į šios kaltinamosios amžių, asmeninę ir šeiminę padėtį, išlaikytinio interesus, sveikatos būklę, darbingumą bei neužimtumą nuolatine darbine veikla, jai teisinga yra paskirti švelniausios pagal baudžiamojo įstatymo sankciją viešųjų darbų rūšies bausmę, kurios dydį nustatyti lygų maždaug sankcijos vidurkiui, tai yra, 6 mėnesiai po 25 val., viso – 150 val. (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys, 55 straipsnis, 61 straipsnio 1-3 dalys). Toliau teismas sprendžia, kad recidyvistu esant nusikaltusios kaltinamosios R. D. 2 atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jos asmenybę įvertinus tik patenkinamai, o veikos pavojingumo laipsnį rūšiniu, persveria mažesnio vaidmens aptariamoje nusikalstamoje veikoje aplinkybės lyginamąjį svorį ir reikšmę bausmei, todėl jai skirtina jau griežtesnės nei V. J., tačiau dar nesusijusios su laisvės jai atėmimu laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis (trukmė) nustatytinas jau didesnis nei vidurkis, tai yra, 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros (tam pagrindžiamo bylos duomenimis poreikio nėra), tačiau vietoje jos nustatant per visą bausmės vykdymo laikotarpį šios kaltinamosios amžių, sveikatos būklę, asmeninę ir šeiminę padėtį, darbingumą, išlaikytinių amžių atitinkančius įpareigojimus, numatytus BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose : a) dalyvauti elgesio pataisos programoje, b) išdirbti 100 val. (vieną šimtą valandų) sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Kaltinamajam L. M., tyčia nusikaltusiam jau 13-ąjį kartą ir jau atliekančiam laisvės atėmimo bausmę už ankstesnius nusikaltimus, atsižvelgiant į aukščiau aptartas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes (punktai 21-23), už kiekvieną inkriminuojamą nusikalstamą veiką paskirtinos griežčiausios savo rūšimi terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose bausmės, kadangi akivaizdu, kad švelnesnių rūšių bausmėmis jau nėra įmanoma pakeisti šio kaltinamojo polinkio nusikalsti, be to, nėra įmanoma pasiekti bausmės tikslus be realaus jos visos atlikimo (BK 92 straipsnio 4 dalis). Terminuoto laisvės atėmimo bausmių dydžiai už kiekvieną inkriminuojamą nusikalstamą veiką, atsižvelgiant į reikšmingas bausmės individualizavimui aplinkybes (punktai 21-23), nustatytini taip : a) dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos (M. D. atžvilgiu) – 1 m. 2 mėn. terminuoto laisvės atėmimo, b) dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos (M. D. atžvilgiu) – 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo, c) dėl BK 284 straipsnyje numatytos veikos (M. D. atžvilgiu) – 1 m. terminuoto laisvės atėmimo, d) dėl BK 284 straipsnyje numatytos veikos (R. M. atžvilgiu) – 9 mėn. terminuoto laisvės atėmimo, e) dėl BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos (R. M. atžvilgiu) – 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo. Už kiekvieną iš vardintų veikų paskiriamos bausmės kaltinamajam L. M. subendrintinos tarpusavyje, pirmiausiai apėmimo būdu pagal BK 63 straipsnio 2 dalies ir 5 dalies 1 punkto taisyklę subendrintinos už BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje numatytas veikas M. D. atžvilgiu paskiriamos bausmės, nustatant subendrintą 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausmę, toliau ši bausmė subendrintina su už realiąją sutaptį su pirmosiomis sudarančią BK 178 straipsnio 2 dalies numatytą veiką paskiriama bausme, jas iš dalies sudedant pagal BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių taisyklę, ir tokiu būdu už visas veikas, įvykdytas nukentėjusiojo M. D. atžvilgiu nustatytina subendrinta bausmė – 1 m. 5 mėn. terminuoto laisvės atėmimo. Pagal tą pačią dalinio bausmių sudėjimo taisyklę subendrintinos bausmės, paskiriamos už veikas, įvykdytas realiąja sutaptimi nukentėjusios R. M. atžvilgiu (BK 284 straipsnis ir 178 straipsnio 1 dalis) ir nustatytina subendrinta bausmė šioje bylos dalyje – 1 m. terminuoto laisvės atėmimo. Kadangi veikos, įvykdytos kiekvieno iš nukentėjusiųjų atžvilgiu, taip pat sudaro realiąją nusikaltimų sutaptį, jas bendrinant tarpusavyje taikytina ta pati dalinio bausmių sudėjimo taisyklė, numatyta BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalyse, ir tokiu būdu kaltinamajam L. M. už visas nagrinėjamoje byloje įvykdytas nusikalstamas veikas nustatytina galutinė subendrinta bausmė – 1 m. 10 mėn. terminuoto laisvės atėmimo. Pastaroji bausmė su 2020 m. rugsėjo 3 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartimi nustatyta 4 m. laisvės atėmimo bausme nebendrinama, kadangi minima nutartis dar nėra įsiteisėjusi (apskųsta apeliacine tvarka). Tokios kiekvienam ši kaltinamųjų parinktos/subendrintos bausmės, tiek savo rūšimis, tiek dydžiais (trukme), teismo vertinimu, visiškai atitiks bausmės paskirtį ir teisingumo principą, bus pakankamos bausmės tikslams pasiekti, proporcingos tiek kiekvieno iš kaltinamųjų veikų pobūdžiui, tiek ir jų pačių (kiekvieno) pavojingumo visuomenei laipsniui. Kaltinamiesiems skirti švelnesnes bausmes nei numatyta baudžiamojo įstatymo sankcija nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis).
25. Skirti kaltinamiesiems baudžiamojo poveikio priemones faktinio pagrindo byloje nenustatyta, kaltinamojo L. M. iš nusikalstamų veikų (BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalys) gauta nauda prioritetine tvarka išieškotina išsprendžiant nukentėjusios R. M. byloje pareikšto civilinio ieškinio reikalavimus, o taip pat neužkertant kelio ir nukentėjusiajam M. D. pareikšti bei, nustačius tam pagrindą, patenkinti jo reikalavimą dėl nusikalstamomis veikomis jam padarytos žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka (BPK 112 straipsnio 1 dalis). Kaltinamajai V. J. šioje byloje paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, ji panaikintina. Kaltinamiesiems R. D. ir L. M. lig šiol procese jokios kardomosios priemonės paskirtos nebuvo, tokią procesinę prievartos priemonę jiems taikyti naujai iki įsiteisės ir bus pradėtas vykdyti šis nuosprendis, poreikio taip pat nenustatyta.
26. Daiktiniai įrodymai – automobilis „Mazda 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), akiniai, kepurė ir pirštinės, laikinai saugomi pas savininkus (2 t., b. l. 40, 83), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini jiems laisvai disponuoti visam laikui (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Priteistinų atlyginti proceso išlaidų byloje nėra.
27. Dėl civilinių ieškinių. Pirma, byloje dėl nagrinėjamų nusikaltimų netiesioginės žalos patyrusi Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė atgręžtinį (regresinį) reikalavimą kaltinamiesiems dėl patirtų nuostolių apmokant nuo nusikaltimų nukentėjusių R. M. ir M. D. sveikatos priežiūros paslaugas, atitinkamai VšĮ „Vilkaviškio ligoninėje“ ir VšĮ „VU ligoninės Žalgirio klinikoje“ (1 t., b. l. 167-170), ir reikalauja priteisti 35,34 Eur išlaidų nukentėjusios R. M. sveikatos priežiūros paslaugoms solidariai iš visų trijų kaltinamųjų bei 270,44 Eur išlaidų nukentėjusiojo M. D. sveikatos priežiūros paslaugoms iš kaltinamojo L. M.. Materialieji reikalavimai yra grindžiami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 6.279 straipsnio 1 dalyje bei 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatytu deliktinės civilinės atsakomybės teisiniu reguliavimu dėl žalos padariusio ir už ją atsakingo asmens prievolės visiškai atlyginti deliktu padarytą žalą, kurią padarius tyčia, ji negali būti mažinama dėl galimai sunkios žalos padariusio asmens turtinės padėties (CK 6.282 straipsnio 3 dalis), ieškovo atgręžtinio reikalavimo teisė grindžiama CK 6.280 straipsnio 1 dalies taisykle. Teismui nustačius (punktai 1 ir 2) tyčinius ir kaltus smurtinius veiksmus kiekvieno iš nukentėjusiųjų atžvilgiu ir jų pasekmėje kilusias pasekmes (kūno sužalojimus nukentėjusiems), kurių pašalinimui (nukentėjusiųjų sveikatos atstatymui) buvo patirti ieškovo nuostoliai, konstatuojamos visos įstatymo nustatytos sąlygos (neteisėti veiksmai, kaltė, negatyvios pasekmės ir priežastinis ryšys tarp jų ir neteisėtų veiksmų) kaltinamųjų deliktinei civilinei atsakomybei pagal sprendžiamą ieškinį, todėl šis, nepaisant kaltinamųjų kaip civilinių atsakovų nesutikimo su juo, patenkintinas visiškai. Antra, dėl nagrinėjamų byloje nusikaltimų tiesioginės žalos patyrusi nukentėjusioji R. M. pateikė patikslintą civilinį ieškinį kaltinamiesiems, kaip civiliniams atsakovams (5 t., b. l. 2-7), dėl jos atžvilgiu įvykdytų kaltinamųjų nusikalstamų veikų pasekmėje patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, pareikalaudama jai priteisti : a) 897,68 Eur turtinės žalos atlyginimą solidariai iš visų trijų kaltinamųjų, b) 458,29 Eur turtinės žalos atlyginimą iš kaltinamojo L. M., c) 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą solidariai iš visų trijų kaltinamųjų. Pastarieji nagrinėjamo ieškinio jokia apimtimi nepripažįsta. Ieškovė pareikšdama nagrinėjamus reikalavimus atlyginti turtinę žalą pagrįstai remiasi tuo pačiu aukščiau jau nurodytu žalos padariusio asmens deliktinės civilinės atsakomybės teisiniu reguliavimu (CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.279 straipsnio 1 dalis, 6.282 straipsnio 3 dalis, 6.283 straipsnio 1 ir 2 dalys), numatančiu kaltinamiesiems solidarią prievolę visiškai atlyginti deliktu padarytus turtinius nuostolius, todėl teismas pripažįsta, jog ieškovė šiuo atveju turi galiojančią ir vykdytiną reikalavimo teisę į žalos jai bendrai padariusius kaltinamuosius tiek, kiek jos faktiškai patyrė. Patirtų nuostolių (žalos) įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui (BPK 113 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis), kuris privalo įrodyti tiek konkrečių nuostolių atsiradimo faktą, tiek ir konkretų jų dydį, jeigu ieškovas negali jį (nuostolių dydį) tiksliai įrodyti, atlygintinų nuostolių dydį nustato teismas (BPK 113 straipsnio 2 dalis, CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Pareikšdama reikalavimus dėl turtinės žalos atlyginimo, ieškovė įrodymų dėl jos atsiradimo fakto ir dydžio nepateikė, nurodė, kad neišsaugojo ir pateikti negalinti, jos nuomone, nuostolių faktą ir dydį pagrindžia bylos duomenys. Su tokia ieškovės pozicija nėra pagrindo visiškai sutikti, kadangi bylos medžiaga pagrindžia tik dalies ieškovės išlaidų (nuostolių) faktą, o duomenų apie tokių išlaidų dydį byloje ir aplamai nėra, pripažinus teisė į ieškinio patenkinimą jo nagrinėjimą perduoti civilinio proceso tvarka taip pat nėra racionalaus pagrindo, kadangi jokių papildomų duomenų aptariamais klausimais neatsiras ir ateityje, mat nukentėjusioji jų neišsaugojo, neturi ir pateikti negali bei negalės (patikslinto ieškinio 3-iojo lapo 5 pastraipa, 6-ojo lapo 3-ioji pastraipa). Atsižvelgdamas į aukščiau aprašytus įrodomuosius dėl ieškovės nuostolių šios bylos duomenis, teismas, naudodamasis CK 6.249 straipsnio 1 dalies, taip pat CK 1.5 straipsnio 3 ir 4 dalimis nustatyta diskrecija, bei vadovaudamasis ir teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijumi, sprendžia nagrinėjamus ieškovės reikalavimus dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinti dalinai ir tokia apimtimi : 434 Eur dėl pinigų ir kvepalų vagystės – iš vieno kaltinamojo L. M., bei solidariai iš visų kaltinamųjų : 100 Eur – dėl sulaužytų akinių ir naujų gamybos, 20 Eur – dėl sugadintų pirštinių, 100 Eur – dėl prarastų papuošalų (auskarų ir grandinėlių), 8 Eur – dėl sugadintų pėdkelnių, 50 Eur – dėl plaukų atstatymo, 20 Eur – dėl išlaidų medikamentams skausmui malšinti ir sužalojimų gydymui, 20 Eur – kelionių išlaidoms, taigi viso – 318 Eur (kito turto netekimo ir (ar) išlaidų bylos duomenys nepatvirtina, taip pat nepagrįstas yra ir reikalavimas, susijęs su automobilio nuoma ir saugojimu aikštelėje, kadangi automobilio nuomos, naudojimo ir valdymo nukentėjusioji neteko ne dėl šioje byloje nagrinėjamų nusikaltimų, tačiau kitame tyrime, kuriame ji pati apkaltinta nusikalstama veika (BK 281¹ straipsnio 1 dalis) (2 t., b. l. 14). Nukentėjusioji R. M. taip pat reikalauja iš kaltinamųjų solidariai atlyginti jos patirtą dėl nusikaltimų neturtinę žalą, kurios teisinga kompensacija vertina 5000 Eur. Teismas pripažįsta, jog ieškovė turi galiojančią ir vykdytiną reikalavimo teisę į kaltinamuosius kaip solidarius skolininkus dėl nusikaltimais jai padarytos neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.283 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į objektyvius bylos duomenis teismo medicinos specialisto išvadoje, kad ieškovės sveikata buvo sutrikdyta ne ilgiau kaip 10 dienų, nesant kitų duomenų, kuriais būtų galima pagrįsti ilgesnį bendravimo galimybių sumažėjimą, sveikatos sutrikimų gydymą, kitus nepatogumus, galimus liekamuosius reiškinius, taip pat ir apibendrintą šalies kasacinio teismo praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo tokio pobūdžio nusikalstamų veikų atvejais (priteistų žalų dydžiai varijuoja tarp 300 ir 3000 Eur), teismas vertina, kad šios bylos aplinkybėmis bus teisinga atlygintinos neturtinės žalos dydį nustatyti tokį, koks atitiks minėtos kasacinio teismo praktikos maždaug vidurkį, tai yra, 1500 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis,
nusprendžia:
V. J. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir nuteisti ją 6 mėn. (šešiems mėnesiams) viešų darbų, įpareigojant ją kiekvieną mėnesį neatlygintinai dirbti po 25 val. (viso – 150 valandų).
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, kardomąją priemonę panaikinti.
R. D. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir nuteisti ją 1 m. 6 mėn. (vieneriems metams ir šešiems mėnesiams) laisvės apribojimo. Nustatyti tokius įpareigojimus per visą bausmės vykdymo laiką : 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje, b) išdirbti 100 val. (vieną šimtą valandų) sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktai).
Kardomosios priemonės iki nuosprendžio vykdymo pradžios neskirti.
L. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir 284 straipsnį dėl veikų M. D. atžvilgiu ir jį nuteisti :
- pagal baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį – 1 m. 2 mėn. (vieneriems metams ir dviem mėnesiams) terminuoto laisvės atėmimo,
- pagal baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 6 mėn. (šešiems mėnesiams) terminuoto laisvės atėmimo,
- pagal baudžiamojo kodekso 284 straipsnį – 1 m. (vieneriems metams) terminuoto laisvės atėmimo.
Subendrinti bausmes, paskiriamas už baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje numatytas veikas, pagal baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalies ir 5 dalies 1 punkto taisyklę griežtesne apimant švelnesnę, ir už šias veikas nustatyti subendrintą bausmę – 1 m. 2 mėn. (vienerius metus ir du mėnesius) terminuoto laisvės atėmimo. Šią bausmę subendrinti su paskiriama už baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, sudarančią realiąją nusikaltimų sutaptį su pirmomis, pagal baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalių taisyklę, bausmes iš dalies sudedant, ir už visas veikas nukentėjusiojo M. D. atžvilgiu jam nustatyti subendrintą bausmę - 1 m. 5 mėn. (vienerius metus penkis mėnesius)_terminuoto laisvės atėmimo.
L. M. taip pat pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį dėl veikų R. M. (buvusi pavardė (duomenys neskelbtini) atžvilgiu ir jį nuteisti :
- pagal baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – 6 mėn. (šešiems mėnesiams) terminuoto laisvės atėmimo,
- pagal baudžiamojo kodekso 284 straipsnį – 9 mėn. (devyniems mėnesiams) terminuoto laisvės atėmimo.
Paskiriamas už realiąją nusikaltimų sutaptį tarpusavyje sudarančias nusikalstamas veikas bausmes, subendrinti pagal baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalių taisyklę, jas iš dalies sudedant, ir už visas veikas nukentėjusios R. M. (buvusi pavardė – (duomenys neskelbtini) atžvilgiu jam nustatyti subendrintą bausmę - 1 m. (vienerius metus) terminuoto laisvės atėmimo.
Subendrinti bausmes, paskiriamas už nusikalstamas veikas abiejų nukentėjusiųjų atžvilgiu, tarpusavyje sudarančias realiąją nusikaltimų sutaptį (1 m. 5 mėn. bei 1 m. terminuoto laisvės atėmimo), pagal baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalių taisyklę, šias bausmes iš dalies sudedant, ir tokiu būdu nustatyti jam už visas įvykdytas šioje byloje nusikalstamas veikas galutinę subendrintą bausmę – 1 m. 10 mėn. (vienerius metus dešimt mėnesių) terminuoto laisvės atėmimo.
Kardomosios priemonės iki nuosprendžio vykdymo pradžios neskirti.
Nukentėjusios R. M. (buvusi pavardė – (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį patenkinti dalinai ir jai priteisti : 1) keturis šimtus trisdešimt keturis eurus (434 Eur) nusikaltimais padarytos turtinės žalos atlyginimo iš nuteistojo L. M.; 2) tris šimtus aštuoniolika eurų (318 Eur) nusikaltimais padarytos turtinės žalos atlyginimo solidariai iš nuteistųjų V. J., R. D. ir L. M.; 3) vieną tūkstantį penkis šimtus (1500 Eur) nusikaltimais padarytos neturtinės žalos atlyginimo solidariai iš nuteistųjų V. J., R. D. ir L. M..
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir jai priteisti : 1) du šimtus septyniasdešimt eurų 44 ct. (270,44 Eur) nuostolių atlyginimo pagal atgręžtinį (regresinį) reikalavimą iš nuteistojo L. M.; 2) trisdešimt penkis eurus 34 ct. (35,34 Eur) nuostolių atlyginimo pagal atgręžtinį (regresinį) reikalavimą solidariai iš nuteistųjų V. J., R. D. ir L. M..
Daiktinius įrodymus – automobilį „Mazda 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikinai saugomą pas savininkės įgaliotinį L. L., taip pat akinius, kepurę ir pirštines, laikinai saugomus pas savininkę R. M., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti jiems laisvai disponuoti visam laikui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.