Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo asmens, kurio nuosavybės teisė laikinai apribota – L. A. J. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 3 d. nutarties, kuria laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas L. A. J. turtui pratęstas šešiems mėnesiams nuo 2025 m. vasario 9 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje, be kitų asmenų, D. R. (D. R.) kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalyje, BK 259 straipsnio 2 dalyje.

2. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2024 m. vasario 9 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą arba išplėstinį turto konfiskavimą, šešiems mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. vasario 9 d., apribota L. A. J. nuosavybės teisė į automobilį Audi A7 Sportback, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi kaltinamasis D. R., nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant turtu disponuoti ir jį valdyti, bet paliekant teisę juo naudotis.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

5. Asmuo, kurio nuosavybės teisė laikinai apribota – L. A. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 3 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pratęstas laikinas nuosavybės teisės į jai nuosavybės teise priklausantį turtą apribojimas.

6. Skunde pareiškėja nurodo, kad automobilis, į kurį laikinai apribota jos nuosavybės teisė, nėra turto objektas, kuris galėtų būti konfiskuojamas BK 72 straipsnyje, ar BK 72³ straipsnyje numatytais pagrindais. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad D. R. inkriminuotas nusikalstamas veikas įvykdė, pasinaudodamas ar panaudodamas minėtą automobilį, taip pat kad minėtas turtas gautas nusikalstamu būdu (yra uždraustos veikos rezultatas, įgytas iš nusikalstamos veikos). Pareiškėja pažymi, kad automobilis yra jos asmeninė nuosavybė, įgytas 2023 m. kovo 23 d. iš jos asmeninių, teisėtai uždirbtų lėšų. Pastarajai aplinkybei pagrįsti į bylą buvo pateikta 2023 m. gyventojo pajamų deklaracija. Automobilį ji įgijo dar iki santuokos su D. R., su kuriuo nei ikivedybinės, nei povedybinės sutarties nėra sudariusi. Jam, kaip sugyventiniui, leisdavo naudotis automobiliu ir apie jokias daromas nusikalstamas veikas nežinojo ir negalėjo žinoti. Todėl, taikant šią procesinę prievartos priemonę, yra pažeidžiama jos, kaip teisėtos turto savininkės, teisės.

7. Atsiliepimų į skundą, pranešimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

L. A. J. skundas atmetamas.

8. Susipažinus su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, išnagrinėjus asmens, kurio nuosavybės teisė laikinai apribota – L. A. J. skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 3 d. nutarties bei skundžiamos nutarties argumentus, konstatuotina, kad žemesniojo teismo nutartis pratęsti laikino nuosavybės teisės į automobilį Audi A7 Sportback, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso pareiškėjai, terminą yra teisėta ir pagrįsta.

9. Sprendžiant klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrįstumo, turi būti nustatyta, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog galimai padaryta nusikalstama veika, byloje gali būti ar yra pareikštas civilinis ieškinys arba galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Pagrindinis šios priemonės tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas, o asmuo, galimai padaręs nusikalstamą veiką, atlygintų nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, neįgytų nepagrįstos turtinės naudos iš nusikalstamos veikos ir pan. Nagrinėjamu atveju aptariamos procesinės prievartos priemonės taikymo terminas pratęstas, teismui konstatavus, kad ja nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje siekiama užtikrinti galimą turto konfiskavimą arba išplėstinį turto konfiskavimą.

10. Skundą nagrinėjančiam teismui nekyla abejonių, kad šioje baudžiamojo proceso stadijoje yra pakankamas faktinis pagrindas taikyti ginčijamą procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą. Baudžiamojoje byloje D. R. (pareiškėjos sutuoktinis), be kita ko, kaltinamas padaręs BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrįstai leidžiančių reikšti kaltinimą D. R. dėl jam inkriminuoto nusikaltimo (baudžiamosios bylos duomenys, užfiksuoti kratų, apžiūrų protokoluose, specialistų išvadose, kitų kaltinamųjų parodymuose bei kiti bylos duomenys), tačiau nevertinamos faktinės aplinkybės ir nesprendžiamas kaltinamojo kaltės klausimas, o tuo pačiu ir klausimas, ar byloje taikytinas turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas ir kokia apimti, kadangi šie klausimai išsprendžiami, bylą išnagrinėjus teisme ir priėmus joje galutinį procesinį sprendimą. Kaltinamajam D. R. (pareiškėjos sutuoktiniui) inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdis leidžia spręsti apie galimą turto konfiskavimo (BK 72 straipsnis), o taip pat išplėstinio turto konfiskavimo (BK 72³ straipsnis) taikymą.

11. Skunde nurodomi pareiškėjos L. A. J. argumentai, kuriais ginčijamas turto, į kurį laikinai apribota jos nuosavybės teisė, priklausymas kaltinamajam, o tuo pačiu minėto turto atitikimas konfiskuotino turto požymius. Pasisakant dėl šių argumentų, pažymėtina, kad pareiškėjos skunde nurodomos turto įgijimo, jo priklausymo jai aplinkybės yra fakto klausimai, kurie nustatomi, pirmosios instancijos teismui nagrinėjant baudžiamąją bylą iš esmės. Todėl skunde minimos aplinkybės apie laikotarpį, kai automobilis įgytas iš asmeninių lėšų, savaime nesudaro pagrindo skundą nagrinėjančiam teismui kitaip vertinti taikomos procesinės prievartos priemonės pagrįstumą. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo, t. y. tolesnio šios priemonės taikymo pagrįstumo, turto įgijimo aplinkybių nevertina. Tik išnagrinėjus baudžiamąją bylą iš esmės, bus padarytos išvados ir dėl turto, į kurį laikinai apribota pareiškėjos nuosavybė teisė, kilmės, t. y. nustatyta, ar skunde minimas turtas laikytinas konfiskuotinu turtu, kaip tai numatyta BK 72 straipsnio 2 dalyje, taip pat ar jis atitinka BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius, ar šis turtas yra įgytas teisėtu būdu, kaip skunde tvirtina L. A. J. bei turi būti grąžintas turto savininkui. Todėl skundo argumentai dėl turto įgijimo aplinkybių, parteikiant pirkimo pardavimo sutartį, gyventojo pajamų deklaraciją, automobilio registracijos liudijimą, šioje bylos proceso stadijoje nepaneigia tolesnio procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindų ir tikslingumo.

12. Aukštesniojo teismo vertinimu, apygardos teismas teisingai nustatė tolesnio laikino nuosavybės teisės į pareiškėjai priklausantį turtą apribojimo taikymo pagrindą. Pastebėtina ir tai, kad šioje proceso stadijoje užtenka tik pagrįsto manymo, kad konkretus turtas galimai atitinka konfiskuotino turto požymius ir galėtų būti konfiskuotas ateityje. Taigi, esant pagrįstam manymui, baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios galimo turto konfiskavimo ar išplėstinio turto konfiskavimo užtikrinimo klausimą, leidžia teismui taikyti tokio pobūdžio procesinę prievartos priemonę, o vien tai neleidžia tvirtinti, kad L. A. J. nuosavybės teisė suvaržyta nepagrįstai ar neproporcingai. Byloje pagrįstai spręsta, kad galimo turto konfiskavimo arba išplėstinio turto konfiskavimo užtikrinimui prioritetu išlieka apriboto turto išsaugojimas, kuris įmanomas toliau taikant laikiną pareiškėjos nuosavybės teisės apribojimą, kaip būtiną šiame bylos proceso etape. Todėl tokios procesinės prievartos priemonės taikymas yra būtinas, pagrįstas ir teisėtas. Tai, kad šia taikoma priemone suvaržoma ne kaltinamojo, bet kitų asmenų (kaltinamojo sutuoktinės) nuosavybės teisė, neturi prioritetinės reikšmės, lyginant su įstatymo leidėjo nurodytais tikslais ir visos visuomenės interesais.

13. Baudžiamojoje byloje pažymėtina ir tai, kad nuosavybės teisių suvaržymas yra laikino pobūdžio. Šioje proceso stadijoje procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindai ir sąlygos nėra išnykę ar pasikeitę. Baudžiamoje byloje duomenų, patvirtinančių, kad tokio masto ir griežtumo (uždraudžiant turtu disponuoti ir jį valdyti, bet paliekant teisę juo naudotis) procesinė prievartos priemonė varžytų pareiškėjos teises labiau, nei reikia tokios rūšies priemone numatytiems tikslams pasiekti, nėra. Naujų aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu šios procesinės prievartos priemonės nebetaikyti, nenustatyta. Nors kiekviena procesinė prievartos priemonė tam tikra apimtimi suvaržo asmenų galimybes laisvai disponuoti daiktinėmis teisėmis, nuosavybės teisė nėra absoliuti, o jos suvaržymas įstatyme nustatytai pagrindais ir tvarka savaime nereiškia, kad priemonė taikoma neteisėtai ar nepagrįstai.

14. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiamą nutartį priėmęs apygardos teismas nepažeidė procesinės prievartos priemonės taikymo reikalavimų. Skundžiamoje nutartyje nurodyti laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindai nėra išnykę, netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo ar išplėstinio turto konfiskavimo įvykdymas. Todėl pareiškėjos L. A. J. skundas atmetamas, kaip nepagrįstas, o skundžiama nutartis, kaip teisėta ir pagrįsta, paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti asmens, kurio nuosavybės teisė laikinai apribota – L. A. J. skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 3 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.