Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Teisiamajame posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo bylą, kurioje pagal J. V. privataus kaltinimo skundą S. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinis, išsituokęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. V. mušdamas nežymiai sužalojo žmogų.

Ši nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis: S. V. 2016 m. spalio 24 d., apie 14 val. 35 min., nukentėjusiajai J. V. rakinant buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris, ją sugriebė už peties, nusitempė į savo kambarį, esantį (duomenys neskelbtini), ir ten sudavė kumščiu 4 kartus į ranką, koją, pilvą, veidą, dėl ko jai buvo padarytos abiejų akių kraujosruvos, dešinio antakio nedidelė žaizdelė, kairės plaštakos, dilbio, žasto kraujosruvos, galvos smegenų sukrėtimas kraujosruvos ir nustatytas smegenų sutrenkimas bei nežymiai sutrukdyta sveikata.

Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad jis pripažįsta padaręs šią nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad tiksliai datos neprisimena, nes ilgą laiką buvo vartojęs alkoholį, tačiau pamena, kad nukentėjusiąją buvo nutempęs į savo kambarį, sėdėjo ant sofos ir jis jai sudavė kelis kartus. Šiuo metu alkoholio nevartoja, nukentėjusiosios atsiprašė. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), o nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) kambaryje.

Nukentėjusioji J. V. parodė, kad jai 2016-10-24, apie 14 val., grįžus į savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir rakinant duris, prie jos priėjęs kaimynas S. V., ją paėmė už pečių, nusitempė į savo kambarį ir ten pasodino ant sofos, bei sudavė kelis smūgius į įvairias kūno vietas. Ji pabėgus ir nuvyko į ligoninės priėmimo skyrių, bei kreipėsi į policiją.

Iš 2016-11-25 teismo medicinos ekspertizės išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. V. nustatyti šie sužalojimai: abiejų akių kraujosruvos, dešinio antakio nedidelė žaizdelė, kairės plaštakos, dilbio, žasto kraujosruvos, galvos smegenų sukrėtimas kraujosruvos. Minėti sužalojimai padaryti bukais kietais daiktais, kontakto su kūnu metu, ir tai galėjo būti padaryti medicininėje dokumentacijoje ir nutartyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (b.l. 45).

Iš medžiagos, pagal kurią atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-1-01-86618-16, matyti, kad nukentėjusioji dėl sumušimo kreipėsi į Utenos AVPK ir nurodė, kad ją, suduodamas smūgius į ranką, galvą, pilvą ir koją, sužalojo S. V..

Ištyrus byloje esančius įrodymus matyti, kad nukentėjusioji tiesiogiai nurodė kaltinamąjį kaip asmenį, kuris sudavė smūgius ranka į veido sritį, ranką, kitas kūno vietas. Teismo medicinos specialistas patvirtino, kad sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis. nukentėjusiosios ir šių liudytojų nurodytas aplinkybes. Kaip matyti po šio įvykio nukentėjusioji kreipėsi į gydymo įstaigą, bei į policiją, kur nurodė tokias pačias aplinkybes. Kaltinamasis nukentėjusiosios nurodytas sužalojimo aplinkybes pripažino. Šie aptarti įrodymai sudaro vieningą įrodomąją medžiagą, jie yra gauti laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad nukentėjusioji siekia apkalbėti kaltinamąjį.

Mušimas ar kitoks smurtavimas BK 140 str. prasme reiškia poveikį į žmogaus kūną, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kūno sužalojimus, kankinimas reiškia, kad smurtauta buvo ilgai arba kad buvo sukeltos ne tik stiprios fizinės, bet ir dvasinės kančios. Iš to darytina išvada, kad baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį už nežymų sveikatos sutrikdymą atsirasti yra būtinas ir subjektyviosios pusės požymis - tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas turi daryti poveikį į nukentėjusio asmens kūną siekdamas pagrindinio tikslo - kad dėl kaltininko veikimo nukentėjęs asmuo patirtų fizinį skausmą ar jam būtų sutrikdyta sveikata. Iš šių nustatytų įvykio aplinkybių akivaizdu, jog kaltinamasis sudavė smūgius, siekdamas sukelti nukentėjusiajai sveikatos sutrikdymą, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 140 str. 1 d.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų baigtą nusikaltimą, padarė jį tiesiogine tyčia, į tai, kad teistumas išnykęs (b.l. 23-29), psichiatrinėje ir priklausomybių kabineto įskaitoje nėra registruotas (b. l.19), baustas administracine tvarka (b. l. 36-44), ir daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė (BK 55 str.).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. ir paskirti jam laisvės apribojimą šešiems mėnesiams įpareigojant tris mėnesius būti namuose nuo 22 iki 6 val.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.